Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-672/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 94.2.4; 96.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo H. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. G. ieškinį atsakovui H. L., dalyvaujant trečiajam asmeniui notarei Lilijai Šilerienei, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė B. G. prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2000 m. rugpjūčio 21 d. notaro patvirtintą sutartį, kuria ieškovė perleido atsakovui H. L. teisę atkurti nuosavybės teises į 1 ha dydžio dalį 6,01 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 2.5-41-20917, kuriuo atsakovui H. L. atkurtos nuosavybės teisės į šią žemę, suteikiant neatlygintinai tris žemės sklypus; 3) panaikinti atsakovo nuosavybės teisių į 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,32 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,43 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registraciją nekilnojamojo turto registre; 4) pripažinti ieškovei nuosavybės teises į nurodytus žemės sklypus. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu nuvyko pas notarą surašyti jam įgaliojimą tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, tačiau vėliau sužinojo, kad pasirašė ne įgaliojimą, bet teisės į nuosavybės teisių atkūrimą perleidimo sutartį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama pripažinti teisių perleidimo sutartį negaliojančia, rėmėsi dviem sandorių negaliojimo pagrindais – apgaule (CK 1.91 straipsnis) ir suklydimu (CK 1.90 straipsnis). Apgaulė ir suklydimas yra skirtingi pagrindai sandoriui pripažinti negaliojančiu, todėl aplinkybė, kad ieškovė nežino, ar ji buvo apgauta, ar suklydo, rodo, jog ji siekia tik galutinio rezultato –sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas, įvertinęs šalių prieštaringus paaiškinimus ir kitus įrodymus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ji buvo atsakovo apgauta arba suklydo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės atstovės apeliacinį skundą, 2006 m. liepos 17 d. nutartimi Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus rajono apylinkės teismui. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškinys yra priimtas ir byla išnagrinėta pažeidžiant CPK 31 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtinį teismingumą, nes ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą nustatymo yra teismingi nekilnojamojo daikto ar jo pagrindinės dalies buvimo vietos teismui. Iš pareikštų reikalavimų matyti, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl nuosavybės teisių į žemę, kuri yra Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), todėl byla nagrinėtina Vilniaus rajono apylinkės teisme. Nurodytas pažeidimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas H. L. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir apeliacinį procesą nutraukti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 315 straipsnio nuostatas. Nepaisant to, kad apeliacinio skundo atitiktį įstatymo reikalavimams vertina pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas, prieš nagrinėdamas bylą iš esmės, privalo įsitikinti, ar nėra CPK 315 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių apeliacinis skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Tokia išvada darytina iš CPK 315 straipsnio 5 dalies nuostatų. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. CPK 56 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal įstatymą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės atstovė T. M., padavusi apeliacinį skundą, priklauso bent vienai kategorijai asmenų, išvardytų CPK 56 straipsnyje. Darytina išvada, kad apeliacinis skundas paduotas neturinčio teisės jį paduoti asmens, todėl turėjo būti nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Šie pažeidimai buvo nurodyti atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, pažeisdamas CPK 315 straipsnio reikalavimus.

2. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad šioje byloje ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių į žemę, todėl byla nagrinėtina šios žemės buvimo vietos teisme, netinkamai taikė CPK 31 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagrindinis reikalavimas šioje byloje, iš kurio kildinami visi kiti, – tai sandorio pripažinimas negaliojančiu. Tokios bylos yra nagrinėtinos ne pagal CPK 31 straipsnyje nustatytas išimtinio teismingumo taisykles, bet pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Taigi Širvintų rajono apylinkės teismas išnagrinėjo bylą nepažeisdamas išimtinio teismingumo reikalavimų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasatorius, remdamasis CPK 56 straipsnio nuostatomis, teisingai nurodo, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokato padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, jeigu byloje atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui, profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Ieškovės B. G. duktė T. M., kuriai ieškovė 2005 m. lapkričio 11 d. išdavė įgaliojimą atstovauti jai atkuriant nuosavybės teises į J. K. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ar sudaryti teisinės pagalbos sutartis dėl jos atstovavimo teismuose su visomis CPK suteiktomis teisėmis (pasirašyti ir pateikti ieškinį, prašymus, skundus bei atlikti kitus veiksmus), pagal CPK 56 straipsnio 1 dalį galėtų atstovauti ieškovei teisme, taigi ir pareikšti jos vardu ieškinį bei apeliacinį skundą, tik turėdama aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. T. M. nepateikė teismui įrodymų, kad ji turi aukštąjį teisinį išsilavinimą. Ji nėra nei advokatė, nei advokato padėjėja, nei ieškovės bendrininkė.

Kita vertus, kasatorius, teisingai aiškindamas CPK 56 straipsnio nuostatas, jų nesusiejo su CPK 111, 306 ir 316 straipsnių nuostatomis. Pagal CPK 316 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. CPK 306 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai apeliaciniam skundui. Tarp jų yra nurodymas, nukreipiantis į CPK 111 straipsnyje įtvirtintus bendrus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad kiekvienas procesinis dokumentas turi būti dokumentą paduodančio asmens pasirašytas. Pagal pirmiau nurodytas CPK 56 straipsnio taisykles teismui paduodamus procesinius dokumentus gali pasirašyti ir dokumentą paduodančio asmens atstovai, bet jais teisme gali būti tik CPK 56 straipsnyje išvardyti asmenys. Ieškovės B. G. atstovė T. M. nepatenka į tokių asmenų sąrašą, todėl ji negalėjo pasirašyti nei B. G. ieškinio, nei B. G. apeliacinio skundo. Ji galėjo pasirašyti ieškovės B. G. atstovavimo sutartį su advokatu ar advokato padėjėju, turinčiu advokato leidimą atstovauti konkrečioje byloje.

Iš B. G. ieškinio pareiškimo ir apeliacinio skundo matyti, kad šiuos procesinius dokumentus pasirašė ne pati B. G., bet jos duktė T. M. Kadangi T. M. pagal CPK 56 straipsnį neturėjo teisės pasirašyti šių procesinių dokumentų, pripažintina, kad nurodyti dokumentai neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimų. Širvintų rajono apylinkės teismas, priimdamas ieškovės B. G. nepasirašytus ieškinį ir apeliacinį skundą, privalėjo priimti nutartį ir nustatyti terminą nurodytiems trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą trūkumams pašalinti, bet to nepadarė, turėjo pats priimti nutartį ir nustatyti apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 316 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tokios nutarties nepriėmė, išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka ir, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinio teismingumo tvarka (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo teisėjų kolegija, konstatuodama CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 316 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimus, sprendžia, kad dėl šių pažeidimų nereikia naikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 17 d. nutarties, kuria byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsiranda galimybė pašalinti CPK 111 straipsnio 6 dalies ir 115 straipsnio 2 dalies pažeidimus. Tokį sprendimą lemia CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisingumo ir protingumo principai, kuriais būtina vadovautis aiškinant ir taikant įstatymus. Dėl išdėstytų argumentų netaikytinos CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 5 dalies nuostatos, nes skundą su trūkumais padavė dalyvaujantis byloje asmuo – ieškovė B. G. (CPK 305 straipsnis). Kasatorius netinkamai aiškina CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 5 dalies nuostatas.

Antrasis kasatoriaus argumentas dėl CPK 31 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių išimtinį teritorinį teismingumą, netinkamo taikymo atmestinas.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant bendrojo ir išimtinio teritorinio teismingumo atribojimo klausimą, lemiamą reikšmę turi nagrinėjamo ginčo sąsaja su nekilnojamojo daikto teisiniu režimu. Nagrinėjamas ginčas yra susijęs su nekilnojamojo daikto pagal prigimtį – žemės sklypo – nuosavybės teise. 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 preambulėje konstatuota, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimas yra grindžiamas Lietuvos piliečių prieš okupaciją įgytų nuosavybės teisių tęstinumo pripažinimu. Nuosavybės teisės į žemę yra daiktinės teisės, todėl ginčai dėl daiktinių teisių perleidimo teisėtumo nagrinėtini pagal išimtinio teritorinio teismingumo taisykles, įtvirtintas CPK 31 straipsnio 1 dalyje.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pastebi, kad prie šios civilinės bylos prijungta B. G. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nr. 164 nesusijusi su J. K. nuosavybės teisių atkūrimu į jo 6,01 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl neaišku, kodėl ji yra prijungta.

Kasacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 346 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų įsiteisėjusiam teismo aktui panaikinti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 17 d. nutartį palieka nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis