Civilinė byla Nr.3K-3-673/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4; 114.11; 128.2 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, V.R. Ž., R. Ž., D.M. Ž., A. Ž. dėl praleisto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas G. Ž. nurodė, kad jo tėvas J. Ž., miręs 1970 m. gruodžio 7 d., iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 16 ha žemės, iš jos – 3 ha miško, (duomenys neskelbtini). Nuosavybė teisė į 8,80 ha šios žemės jam atkurtos administracine tvarka, tačiau liko neatkurta nuosavybės teisės į likusius 7,20 ha žemės, iš jos – 3 ha miško. Pareiškėjo teigimu, jo tėvas J. Ž. paveldėjo šį žemės plotą iš savo tėvo A. Ž.. Prienų rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 7 d. nutartimi buvo atnaujintas terminas papildomam prašymui dėl nuosavybės teisės į 7,20 ha žemės, iš jos – į 3 ha miško, atkūrimo paduoti. Tačiau tam, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės, būtina atnaujinti terminą giminystę patvirtinantiems ir nuosavybę įrodantiems dokumentams pateikti. Šis terminas atnaujintinas, nes buvo praleistas dėl to, kad nebuvo laiku pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, kurio pateikimo terminas buvo atnaujintas minėta Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimus sprendžianti institucija nustatė, jog esamų dokumentų nepakanka nuosavybės teisei į jo prašomą žemės plotą atkurti, ir pasiūlė jam kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas prašė teismo atnaujinti terminą giminystę patvirtinantiems ir nuosavybę įrodantiems dokumentams pateikti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas J. Ž., miręs 1970 m. gruodžio 7 d., iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 7,20 ha žemės, iš jos – 3 ha miško, (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų sprendimo ir nutarties esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2006 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškimą patenkino; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž., miręs 1970 m. gruodžio 7 d., iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 7,20 ha žemės, iš jos – 3 ha miško, (duomenys neskelbtini); atnaujino pareiškėjui G. Ž. terminą giminystę patvirtinantiems ir nuosavybę įrodantiems dokumentams pateikti; nurodė, kad juridinis faktas nustatytas tikslu atkurti pareiškėjui G. Ž. nuosavybės teises į J. Ž. nuosavybės teise valdytą žemę ir kad juridinis faktas nustatytas remiantis liudytojų Č. P. ir J. M. parodymais. Pripažindamas šiuos liudytojus patvirtinus pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, teismas atsižvelgė į tai, kad abu liudytojai žino žemės ribas, žino, kad toje žemėje yra J. Ž. namai ir kad žemę bei namą jis paveldėjo iš savo tėvo, taip pat į tai, kad jie patys dirbo pas J. Ž. toje žemėje. Dėl to netikėti nesuinteresuotų liudytojų parodymais teismas laikė nesant jokio pagrindo. Be to, šių liudytojų parodymus patvirtina rašytiniai įrodymai: archyvinėje byloje Nr. 1258 esanti pažyma, iš kurios matyti, kad P., J. ir B. Ž. (duomenys neskelbtini) kaime valdė 35,20 ha žemės, taip pat Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma, pagal kurią J. Ž. (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdė 35,20 ha žemės kartu su P. ir B. Ž. Liudytojų parodymams sutapus su rašytiniais bylos įrodymais, teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti, jog asmuo, turintis namus (sodybą) ir jame gyvenantis, žemę, kurioje yra šis pastatas, valdo nuosavybės teise. Šią savo išvadą teismas grindė paprotine teise (CK 1.4 straipsnio 1 dalis), nes lietuviai jau senovėje namus statė tik nuosavoje žemėje, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgęs į tai, kad teismo procesiniu sprendimu yra pripažinta, jog terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti, teismas sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui ir terminą giminystę patvirtinantiems bei nuosavybę įrodantiems dokumentams pateikti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą, 2006 m. gegužės 30 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 11 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. Ž., miręs 1970 m. gruodžio 7 d., iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 7,20 ha žemės, iš jos – 3 ha miško, ir nurodyta, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu atkurti pareiškėjui G. Ž. nuosavybės teises į J. Ž. nuosavybės teise valdytą žemę bei kad juridinis faktas nustatytas remiantis liudytojų Č. P. ir J. M. parodymais, panaikino; likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškime dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pareiškėjas G. Ž. nuosavybės teisės įgijimo pagrindu nurodė paveldėjimą, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, paveldėjimo atsiradimo faktas įrodinėtinas laikantis paveldėjimo atsiradimo metu ir jo atsiradimo vietoje galiojusių materialinės teisės normų, nustačiusių tokio paveldėjimo buvimo sąlygas. Nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas šiomis nuostatomis nesivadovavo, ir sprendimą priėmė vertindamas tik liudytojų J. M. ir Č. P. parodymais, kurių, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakanka pareiškėjo prašomam juridiniam faktui nustatyti, taip pat Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma, kurią Kauno apskrities Birštono ir Prienų komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti pripažino nepakankama pareiškėjo nuosavybės teisei atkurti, teisėjų kolegija darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nepakako įrodymų pareiškėjo prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas G. Ž. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 11 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Reikalavimas šioje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pareikštas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, todėl bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad paveldėjimo atsiradimo faktas turėjo būti įrodinėjamas laikantis paveldėjimo atsiradimo metu ir jo atsiradimo vietoje galiojusių materialinės teisės normų, nustatančių tokio paveldėjimo buvimo sąlygas, ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 10.2 punkto išaiškinimų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Kasatoriaus teigimu, savo reikalavimą jis įrodinėjo leistinomis priemonėmis – liudytojų parodymais ir kitais įrodymais. Teismas nutartyje nekonstatavo CPK 177 straipsnio 4 dalyje nustatyto atvejo buvimo. Be to, teismas nesilaikė CPK 179 straipsnio 1 dalyje jam nustatytos pareigos, nesant pakankamai įrodymų, pasiūlyti šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus bei nustatyti terminą jiems pateikti. Taip pažeisti CPK 443 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas reikalavimas imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, ir CPK 185 straipsnio nuostatos.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus pareiškėjo tėvas J. Ž. (duomenys neskelbtini) kaime valdė 8,80 ha žemės, į kurią nuosavybės teisės pareiškėjui buvo atkurtos apskrities viršininko sprendimais. Įrodymų, patvirtinančių J. Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą didesnį žemės plotą, į bylą nebuvo pateikta. Apeliacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinami remiantis bylos medžiaga (CPK 301 straipsnis), todėl kasatorius nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 1 dalies ir 443 straipsnio 8 dalies nuostatas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio skundo argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimo pagrįsti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad įrodymų įvertinimas grindžiamas visapusiškumo principu. Turi būti įvertinti faktiniai duomenys, esantys visose į bylą priimtose įrodinėjimo priemonėse. Jeigu įvertinami ne visi įrodymai, tai padaromas principinių įrodymo vertinimo taisyklių pažeidimas, galintis turėti įtakos priimant teismui sprendimą dėl bylos esmės.
Apeliacinės instancijos teismas priėmė naują sprendimą. Darydamas išvadą dėl faktinių bylos aplinkybių, teismas įvertino tik liudytojų parodymus ir nurodė, kad pareiškimas buvo patenkintas remiantis tik liudytojų parodymais. Tuo tarpu byloje esančiose kitose įrodinėjimo priemonėse buvo faktinių duomenų, kurie liko neįvertinti. Tai pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai, sklypo ribų nustatymo aktai, duomenys apie pareiškėjo pastatų buvimą žemės sklype, informacija, kad nėra kitų pretendentų į sklypus, dėl kurio valdymo nuosavybės teise prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Teisėjų kolegija, įvertindama, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime šie duomenys neaptarti, dėl jų tikrumo ir reikšmės prašomo nustatyti fakto egzistavimui nepasisakyta, konstatuoja CPK 185 straipsnio pažeidimą.
Įrodymų vertinimas turi išplaukti iš visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo. Apeliacinės instancijos teismas, minėta, atmetė liudytojų parodymus, o kitų įrodymų neanalizavo. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucijoje nurodoma, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas remiantis liudytojų parodymais, nesuteikia teisės apeliacinės instancijos teismui vertinti vien tik liudytojų parodymus, bet nevertinti įrodymų visumos ir priimti naują sprendimą dėl bylos esmės. Teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo rezoliucinės dalies nuoroda, kad teismo sprendimas priimtas remiantis liudytojų parodymais, nenumatyta įstatymo, yra perteklinė ir nesukuria teisinių pasekmių. Be to, pagal šios bylos aplinkybes ji neatitinka teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, iš jos neišplaukia, nes motyvuose aptariamos ir kitos įrodinėjimo priemonės bei jose esantys įrodymai.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas privalo užtikrinti bylos aplinkybių visapusišką ištyrimą ir išreikalauja bylai reikšmingus įrodymus. Suinteresuotas asmuo bylos aplinkybėms ištirti prašė prie nagrinėjamos bylos pridėti civilines bylas Nr. 2-549-07/2000 ir Nr. 2-103-034/2005 (b. l. 24), bet jos nebuvo pridėtos, o jose esantys įrodymai nė vienoje teismo instancijoje neištirti. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjui priklausančių statinių statybos metus, jų statytoją, žemės sklypo priklausomybę statybos metu, statinių paveldėjimą ar kitokį įgijimo būdą, neaišku, ar jis susijęs su sklypų valdymu nuosavybės teise ar jų žemėnauda kitokiu pagrindu. Šiuos pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas, todėl esminiai CPK 185 straipsnio pažeidimai padaryti ir pirmojoje instancijoje. Pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu, pagrįstu ir negali būti paliktas galioti.
Byloje yra duomenų, kad pareiškėjui nuosavybės teisė jau yra atkurta į 4,5 ha ir 4,3 ha žemės sklypus, bet neišreikalauti svarbūs duomenys apie nuosavybės teisių į juos atkūrimą. Apskrities viršininko administracijos sprendimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas. Minėtų žemės sklypų planų nėra, todėl neaiški jų dislokacija ir ribos, santykis su 4,2 ha ir 3 ha dydžio sklypais, ar jie nepersidengia, ar nesiriboja. Byloje taip pat neišreikalauti duomenys apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir jo baigtį į P. ir B. Ž. valdytą žemę. Išreikalavus visus reikalingus dokumentus ir kitas įrodinėjimo priemones bei jas ištyrus gali būti daroma išvada dėl juridinio fakto tikrumo bei pareiškimo pagrįstumo.
Teisėjų kolegija konstatuoja CPK 443 straipsnio 8 dalies pažeidimą, kurį padarė teismai, todėl yra pagrindo teismų sprendimus panaikinti, o bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 11 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti, bylą perduoti nagrinėti iš naujo Prienų rajono apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas Čaika
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
