Dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalies, kuria

Baudžiamoji byla Nr. 2K-29-303-2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17154-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.4.3; 1.1.4.5.2; 1.2.18.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B. ir R. R. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalies, kuria:

R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimo bausme trejiems metams, pagal BK 213 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 22 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. R. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimo bausme trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 22 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 17 d. nutarties dalis, kuria nuteistųjų R. B. ir R. R. apeliaciniai skundai atmesti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. K., A. G., L. K., D. K. ir A. Ž., dėl jų kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. B. ir R. R. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdami organizuota grupe kartu su A. Ž., M. K., A. G. ir L. K. gamino, įgijo ir laikė, o R. R. dar ir realizavo, įrangą, programinę įrangą, elektroninius duomenis, apsaugos priemones ir specialiąsias medžiagas, tiesiogiai skirtas ir pritaikytas netikriems pinigams gaminti, ir pasikėsino pagaminti didelį kiekį ir didelės vertės netikrų Lietuvos ir kitos valstybės (ES) apyvartoje esančių pinigų bei juos realizuoti. Esminės šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės tokios:

A. Ž., M. K. ir A. G. laikotarpiu nuo 2014 m. vasaros iki 2014 m. lapkričio 1 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, susitarė ofsetinės spaudos būdu gaminti netikrus 50 Eur nominalo banknotus ir taip susibūrė į organizuotą grupę sunkiam nusikaltimui padaryti. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, A. Ž., M. K. ir A. G. laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. lapkričio mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, į organizuotos grupės daromą nusikalstamą veiką – netikrų 50 Eur nominalo banknotų gaminimą įtraukė R. B., R. R. ir L. K.. Taip A. Ž., M. K., A. G., R. B., R. R. ir L. K. susitarė dėl bendros pelningos ir pastovios nusikalstamos veikos – gaminti bei realizuoti didelį kiekį ir didelės vertės netikrų Lietuvos ir kitų valstybių (ES) apyvartoje esančių pinigų – 50 Eur nominalo banknotų. Realizuodami nusikalstamą sumanymą ir vykdydami nusikalstamą susitarimą, bendrininkai asmeniškai ir kartu su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. liepos 13 d. padarė tokius veiksmus:

M. K. laikotarpiu nuo 2014 m. vasaros iki 2016 m. liepos 13 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, pinigų gaminimo tikslais perdavė A. Ž. elektroninius duomenis, kuriuose buvo pavaizduoti 50 Eur nominalo banknoto (klišės žymėjimas – XXX) maketai; finansavo netikriems pinigams gaminti reikiamos įrangos, skirtos spaudos elementams nuo fotoplėvės ant spaudos plokštės kopijuoti, įsigijimą ir kartu su A. Ž. ją įsigijo 2014 m. pabaigoje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku. M. K. iš Kinijos užsisakė draudžiamus prekyboje ultravioletinius ir ultraraudonuosius dažus, kinegramas, medvilnės pluošto popierių, juos perdavė A. Ž.. A. Ž. įsigytus įrenginius ir medvilnės pluošto popierių atgabeno į A. G. netikrų pinigų gaminimo tikslais išnuomotas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). M. K., A. Ž. ir A. G. įgijo ir kitą (skundžiamame teismo nuosprendyje išvardytą) netikrų pinigų gamybai reikalingą įvairią įrangą ir priemones, jas perdavė A. Ž..

R. R. konsultavo ir patarinėjo A. Ž. netikriems pinigams – 50 Eur nominalo kupiūroms spausdinti iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigyti spaudos mašiną „Rayobi Limited 530“, po to A. Ž., A. G. iš savo asmeninių lėšų sumokėjus 4500 Eur, įsigijo šią spaudos mašiną ir atgabeno į netikrų pinigų gamybai specialiai išsinuomotą garažą, esantį (duomenys neskelbtini). R. R. lankėsi garaže adresu: (duomenys neskelbtini), ir netikrų pinigų – 50 Eur nominalo kupiūrų gaminimo tikslais remontavo ir sureguliavo šią spaudos mašiną. Taip pat R. R. patarė A. Ž., M. K. ir L. K. negatyvams su 50 Eur nominalo banknoto fragmentais pagaminti įsigyti įrenginį „Heidelberg quasar“, po to laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 31 d. iki 2015 m. spalio 13 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, įrenginį „Heidelberg quasar“ (susidedantį iš stacionariojo kompiuterio „HP Compaq d330 ul“, klaviatūros, pelės, bokšto „Delta tower“), maršrutizatorių „D-LINK“, jungtis, 4 vnt. kompaktinių diskų (kuriuose aptikti failai yra galimai „Delta Tech“ spausdinimo įrangos programos (programų) registracijai reikalingi failai bei „Delta Tech“ spausdinimo įrangos programos (programų) įdiegimo (instaliacijos) failai), šio įrenginio instaliavimo instrukcijas, prietaiso duomenų lapą bei įrenginį „Glunz&Jenser“, skirtus spaudos elementams ant fotoplėvelės spausdinti, pardavė A. Ž., M. K. ir L. K., M. K. ir L. K. sumokant iš savo lėšų. Pardavęs įrangą, R. R. apmokė M. K. ir L. K. su šia įranga dirbti. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. R. davė A. Ž. patarimus dėl spalvų, spausdinant netikrus 50 Eur nominalo banknotus, parinkimo.

Visą (skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytą) įsigytą įrangą ir priemones nusikalstamos veikos bendrininkai iki 2016 m. kovo–gegužės mėn. laikė namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose. Po to 2016 m. kovo–gegužės mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, R. B. kartu su A. Ž. dalį įrangos ir priemonių: spalvinį elektrografinį spausdinimo įrenginį „HP Laser Jet 500 Color M551“ (kuriame įdiegtas „Canon“ spausdinimo mechanizmas), ruošinius, pagamintus netikriems pinigams spausdinti, 3 vnt. plėvių su netikrų eurų maketais, mechanines karpymo stakles (giljotiną), 2 vnt. trafaretinių (šilkografinių) spaudos formų, 48 vnt. kinegramų, lipniąją juostą, atsuktuvą, liniuotę, audinį, rėžtukus, peiliukus, halogeninę lempą, lateksines pirštines, spaudai skirtus įvairius (skundžiamame teismo nuosprendyje išvardytus) dažus ir kitas priemones (klijus, silicio dioksido miltelius, talpyklas su skysčiais) pervežė ir iki 2016 m. liepos 13 d. laikė R. B. sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, 2016 m. gegužės 26 d. R. B. kartu su A. Ž. ir M. K. dalį įrangos ir priemonių: įrenginį „Heidelberg quasar“, maršrutizatorių „D-LINK“, jungtis, 4 vnt. kompaktinių diskų, šio įrenginio instaliavimo instrukcijas bei prietaiso duomenų lapą, įrenginį „Glunz&Jenser“, ruloną fotojuostos „Fuji“ ir „Kodak“ pervežė ir iki 2016 m. liepos 13 d. laikė garaže adresu: (duomenys neskelbtini). Neišvežtos įrangos ir priemonių laikymą tęsė namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose iki 2016 m. liepos 13 d., kol jas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tęsdami nusikalstamus veiksmus R. B., A. Ž., M. K. ir L. K. laikotarpiu nuo 2015 m. pavasario iki 2016 m. kovo–gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, išnuomotame name ir garaže adresu: (duomenys neskelbtini), naudodami įsigytą įrangą ir priemones netikriems pinigams gaminti, atliko tokius veiksmus: A. Ž., panaudojęs skaidrią plėvelę su apsauginės juostelės fragmentu bei įrenginį „Theimer copymat“, pagamino spaudos formą, po to, naudodami spaudos mašiną „Romajor“, spaudos dažus bei popierių, kartu su R. B. pagamino ne mažiau kaip 18 665 netikrų eurų gamybai skirtus lapus su sidabrinės spalvos apsauginį siūlelį imituojančia juostele, iš kurių būtų išėję 55 995 vienetai netikrų 50 Eur nominalo banknotų, bendros 2 799 750 Eur vertės. A. Ž., naudodamas įgytas trafaretines (šilkografines) spaudos formas, pagamino įrenginį, skirtą vandens ženklams šilkografijos būdu imituoti, po to trafaretinės (šilkografinės) spaudos būdu kartu su R. B. pagamino popieriaus paviršiaus (fono) ir vandens ženklo vartų piešinį. M. K. kartu su L. K., panaudodami elektroninius duomenis, kuriuose buvo pavaizduoti 50 Eur nominalo banknoto (klišės žymėjimas – XXX) maketai, ir įsigytą įrangą bei priemones, pagamino skaidrias plėveles (negatyvus) su 50 Eur nominalo banknoto fragmentais. Tokiais veiksmais R. B., A. Ž., A. G., M. K., L. K. ir R. R., iš anksto susitarę ir veikdami organizuota grupe, pasikėsino pagaminti didelį kiekį – 55 995 vienetus 50 Eur nominalo banknotų ir didelės vertės – 2 799 750 Eur – Lietuvos ir kitos valstybės (ES) apyvartoje esančių pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2016 m. liepos 13 d. nusikalstamos veikos bendrininkai buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

2. R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas dar ir pagal BK 213 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas su bendrininkų grupe pagamino, laikė ir realizavo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų Lietuvos ir kitos valstybės (ES) apyvartoje esančių pinigų, būtent: R. B. 2016 m. kovo–gegužės mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, peržengdamas susitarimo su M. K., L. K., A. G. ir R. R. ribas, kartu su A. Ž. susitarė spalvinio elektrografinio spausdintuvo būdu, naudojant turimus ruošinius, pagaminti didelį kiekį ir didelės vertės netikrų Lietuvos ir kitos valstybės (ES) apyvartoje esančių pinigų – 50 Eur nominalo banknotų ir šiuos netikrus pinigus realizuoti. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą su A. Ž., papildomai 2016 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, prekybos centro (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) įsigijo rašalinį spausdintuvą „Canon pixma MG2550“. Po to R. B. 2016 m. kovo–birželio mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kartu su A. Ž., naudodami asmeninį R. B. kompiuterį „Toshiba Satellite L300“ ir jame įrašytas kompiuterines programas (duomenys neskelbtini), rašalinį spausdintuvą „Canon pixma MG2550“, spalvinį elektrografinį spausdinimo įrenginį „HP Laser Jet 500 Color M551“ ir turimus pinigų ruošinius, dažus, elektroninius 50 Eur nominalo banknoto maketus (klišės žymėjimas – XXX), kinegramas, pagamino ne mažiau kaip 663 vienetus 50 Eur nominalo banknotų, kurių vertė ne mažesnė kaip 33 150 Eur, ir juos laikė R. B. sodyboje, (duomenys neskelbtini).

Tęsdami nusikalstamus veiksmus, R. B. su A. Ž. realizavo ir pasikėsino realizuoti pagamintus pinigus: R. B. su A. Ž. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2016 m. liepos 13 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, prie (duomenys neskelbtini), perdavė D. K. 60 vienetų netikrų 50 Eur nominalo banknotų, kurių bendra vertė 3000 Eur, sutardami, kad pastarasis atsiskaitys ateityje, ir juos D. K. po įsigijimo realizavo Lietuvos Respublikoje tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o pastarieji šiuos netikrus pinigus išleido į apyvartą. R. B. kartu su A. Ž. 2016 m. birželio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, pastarojo automobiliu „Ford Focus“ nuvyko į Vokietiją, ten (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip 2016 m. birželio 9 d. perdavė R. J. ne mažiau kaip 120 vienetų netikrų 50 Eur nominalo banknotų, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 6000 Eur. Taip pat A. Ž. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. liepos 13 d., dėl netikrų pinigų realizavimo susitarė su tyrimo metu nenustatytu asmeniu. 2016 m. liepos mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini) R. B. su A. Ž. per du kartus tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavė ne mažiau kaip 140 vienetų netikrų 50 Eur nominalo banknotų, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 7000 Eur. Taip pat 2016 m. liepos 13 d. tyrimo metu nenustatytam asmeniui (duomenys neskelbtini) R. B. kartu su A. Ž. pasikėsino realizuoti 300 vienetų netikrų 50 Eur nominalo banknotų, 15 000 Eur vertės, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. Ž., važiuojantį į susitikimo vietą savo automobiliu „Ford Focus“, 2016 m. liepos 13 d. 11.25 val. (duomenys neskelbtini), sulaikė policijos pareigūnai ir netikri pinigai buvo paimti A. Ž. asmens kratos metu.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas jo (R. B.) apeliacinis skundas, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Žemesniųjų instancijų teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, todėl nepagrįstai konstatavo jo (R. B.) kaltę ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 22 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį.

3.2. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, nes išvadas dėl jo kaltumo padarė nesiėmę visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo (R. B.) kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai, yra neteisinga ir prieštarauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms. Teismai, vadovaudamiesi kaltinimui palankiais suinteresuoto asmens parodymais, pažeidė šalių lygiateisiškumo, baudžiamojo proceso rungimosi, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai aiškinami kaltininko naudai) principų reikalavimus.

3.3. Teismų išvados dėl jo dalyvavimo organizuotoje grupėje neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių ir prieštarauja teismų praktikai. Teismų praktikoje nurodyta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienalaikiškumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-35/2013 ir kt.). Teismas, inkriminuodamas organizuotos grupės požymį, turėjo nustatyti konkrečias veiką apibūdinančias aplinkybes: grupės pastovumą, veiklos trukmę ir intensyvumą, pasiskirstymą konkrečiomis pareigomis ir kt. Būtina nustatyti ir subjektyvųjį požymį – bendrininkų suvokimą, jog jie sukūrė tokius požymius turinčią grupę ir jai priklauso. Be to, pagrindinis organizuotos grupės kriterijus yra didesnis organizuotumo lygis, kuris aiškinamas grupės narių ryšiais, bendrais tikslais, tarpusavio įsipareigojimais, paklusimu bendrai tvarkai.

3.4. Jo (R. B.) su neva nustatytos organizuotos grupės nariais nesiejo nei ilgesni ir glaudesni ryšiai, nei pastovumas ir ilgalaikiškumas. Jis su nuteistaisiais M. K., D. K., L. K. ir R. R. nepažįstami, o su nuteistuoju A. G. bendravo tik kaip jaunystės draugai, jokio susitarimo daryti nusikaltimus tarp jų nebuvo. Kaltinamajame akte neįrodytas jo susitarimas su kitais asmenimis daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba keletą nusikaltimų. Tai, kad jis galbūt žinojo ar turėjo žinoti apie daromus nusikaltimus, nėra pagrindas pripažinti susitarimu daryti nusikaltimus. Vaizdo medžiaga patvirtina, kad nusikaltimo scenarijus (jeigu jis buvo) nebuvo nei gerai apgalvotas, nei suderintas, o tai eliminuoja organizuotos grupės požymį. Be to, nei jis, nei kiti nuteistieji, tarp jų ir A. Ž., nesuprato priklausę tokiai grupei.

3.5. Jo (R. B.) kaltė grindžiama tik nuteistojo A. Ž. parodymais, kurie nėra objektyvūs, nes A. Ž., būdamas ne kartą teistas už netikrų pinigų gamybą, siekdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, skleidė tendencingą, kaltinimui reikšmingą informaciją. A. Ž. neturėjo prievolės prisiekti teisme ir sakyti tiesą (neįspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą), todėl jis baudžiamosios teisės prasme nėra neutralus duomenų šaltinis ir jo parodymai vertintini kritiškai arba visiškai jais neturėtų būti remiamasi. Be to, kasatoriaus nuomone, jei net A. Ž. parodymus teismas vertina kaip turinčius įrodomąją galią, nors jis su tuo kategoriškai nesutinka, tai jų veiksmai privalo būti kvalifikuojami pagal BK 25 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo A. Ž. šališkumą patvirtina ir prokuroro baigiamojoje kalboje pasiūlyta ir pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė A. Ž. bei kitų nuteistųjų apeliacinių skundų atmetimas apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus R. B. ir A. Ž., kurio vaidmuo nusikalstamoje veikoje buvo aktyvus (be jo nusikalstama veika nebūtų prasidėjusi, tai patvirtino teisme ir pats A. Ž.), paskirtas bausmes teisiniu lyginamuoju aspektu, R. B. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui.

3.6. Kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje nenurodyti nei subjektyvieji, nei objektyvieji požymiai, leidžiantys daryti išvadą, jog jis (R. B.) padarė jam inkriminuotas veikas. Byloje apklausti liudytojai jo nepažinojo ir jokių faktinių duomenų apie jo dalyvavimą padarant nusikaltimus nepateikė. Jis neturėjo nei išsilavinimo, nei specialiųjų žinių, nei kompiuterinio raštingumo, nei patirties ir finansinių galimybių įvykdyti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apie kaltinamajame akte surašytas kompiuterines programas jis nieko nežino, jų nesuprato ir nesupranta, ir naudotis jomis nesugeba. Jis nusikalstamų veikų nevykdė ir apie jas nežinojo, o nusikaltimo vietoje vykdė ūkio ir pagalbinius darbus.

3.7. Teismas ir prokuratūra pasikėsinimą pagaminti netikrus pinigus grindžia aplinkybe, kad pinigai nepagaminti tik dėl to, kad 2016 m. liepos 13 d. R. B. kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tačiau tokia išvada neatitinka faktinių aplinkybių, nes vaizdo įrašai patvirtina, kad asmenys netikrų pinigų nepagamino. Kaltinamieji patys atsisakė vykdyti nusikalstamą veiką, visus įrenginius išardė ir išvežė iki sulaikymo, jiems inkriminuoti pasikėsinimą pagaminti didelį kiekį ir didelės vertės netikrų pinigų nėra pagrindo. Todėl turi būti taikomos BK 23 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką.

4. Kasaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties dalį: perkvalifikuoti jo veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir atitinkamai paskirti švelnesnę bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, vienas bylos aplinkybes nepagrįstai ignoravo, o kitoms nepagrįstai suteikė prioritetą, dėl šių pažeidimų netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai paliko galioti nepagrįstą ir neteisėtą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo (R. R.) nuteisimo.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, nes nepagrįstai jo (R. R.) veikos neperkvalifikavo iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 213 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad jis suprato ir veikė žinodamas, kad jo veiksmai atitinka organizuotos grupės nario – vykdytojo požymius. Kasaciniame skunde nurodoma teismų praktika dėl BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2013, 2K-230/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-545-480/2015, 2K-304-943/2015, 2K-29-942/2016), ja remiantis teigiama, kad sprendžiant klausimą dėl asmens priklausymo organizuotai grupei ypač svarbu tai, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei. Jis nesuvokė priklausąs tokiai grupei, todėl jo veika atitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatytus padėjėjo požymius.

4.3. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas teiginys, jog R. R., pardavęs specialios paskirties įrangą, apmokė M. K. ir L. K. su šia įranga dirbti, nepagrįstas bylos įrodymais. Jis viso bylos proceso metu davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus, kad, išskyrus A. Ž., nepažinojo nė vieno grupės nario ir nedalyvavo grupės veikloje, todėl jis negalėjo apmokyti tų, kurių nepažinojo. Tokius jo parodymus objektyviai patvirtina faktiniai bylos duomenys ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Asmenys, nuteisti už dalyvavimą organizuotos grupės veikloje, – M. K., L. K., A. G., R. B. parodė, jog jie nepažinojo R. R., ir netikėti tokiais jų parodymais nėra pagrindo. Vaizdo ir garso įrašuose nėra užfiksuoti jo kontaktai su kitais nuteistaisiais, kurie paneigtų minėtus parodymus. R. R. negalėjo aptarti jokių nusikaltimo padarymo planų ir pasiskirstyti vaidmenimis su tais asmenimis, kurių jis nepažinojo, su kuriais fiziškai nebendravo ir nepalaikė ryšių komunikacijos kanalais (pvz., telefonu, SMS žinutėmis arba el. paštu). Kadangi byloje nėra įrodymų, kad jo (R. R.) veikoje yra požymių, būdingų organizuotos grupės nariui, nėra ir teisinio pagrindo tvirtinti, kad jis suvokė, jog buvo organizuotos grupės vykdytojas ir dalyvavo realizuojant bendrą nusikalstamos veikos planą. Jo (R. R.) veiksmai – konsultacijos ir patarimai, kaip eksploatuoti įrangą, gaminant netikrus pinigus, kurie buvo teikti tik A. Ž., atitinka nusikalstamos veikos padėjėjo požymius.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokuroras Artūras Urbelis atsiliepimu į nuteistųjų R. B. ir R. R. kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

5.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė. Teismai laikėsi BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų nepažeidė. Teismai išsamiai ištyrė ir išanalizavo įrodymus, pasisakė dėl vienų duomenų pripažinimo įrodymais ir kitų atmetimo pagrįstumo; priimtuose spendimuose išdėstė esmines bylos aplinkybes ir priimdami sprendimus rėmėsi ne atskirais įrodymais (kasatorių skunduose nurodytais kaltinamojo A. Ž. parodymais), bet visa ištirtų įrodymų visuma (liudytojų, nuteistųjų parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais ir jų priedais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, kratos protokolais, specialistų išvadomis, apžiūrų protokolais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais). Byloje surinkti duomenys buvo patikrinti BPK nustatytais procesiniais veiksmais ir įvertinti pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Byloje nėra duomenų, kad nuteistojo A. Ž. parodymų vertinimui teismai taikė kitokias taisykles nei kitiems įrodymams. Nuteistųjų R. B. ir R. R. kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas detaliai pasisakė dėl BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo ir R. B. ir R. R. dalyvavimo organizuotoje grupėje. Iš nuteistųjų parodymų, kriminalinės žvalgybos ir procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautų duomenų matyti, kad nors visi nuteistieji vienas kito nepažinojo, tačiau visi žinojo apie kitų dalyvavimą nusikalstamoje veikloje. Bylos įrodymais nustatyta, kokias konkrečias užduotis atliko nuteistieji bendram tikslui pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji suprato, jog nusikalstamą veiką daro kartu su bendrininkais, jie buvo pasiskirstę vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis, kiekvieno jų indėlis buvo svarbus ir reikšmingas. Nusikalstama veika vyko apie dvejus metus, atskiri grupės nariai tarpusavyje bendravo telefonu, susitikinėjo, taigi ryšiai tarp jų buvo ilgalaikiai. Bylos įrodymai patvirtina ir tai, kad nuteistieji suprato, jog savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo tikslo – netikrų pinigų gaminimo.

5.3. Nepagrįstas nuteistojo R. B. skundo argumentas dėl netinkamo BK 22 straipsnio 1 dalies taikymo. Bylos įrodymais nustatyta, kad nuteistųjų iš anksto parengtas nusikalstamos veikos planas gaminti netikrus pinigus buvo realiai pradėtas vykdyti. Kilus problemoms dėl garažo nuomos buvo nuspręsta ten esančią pinigų gamybai skirtą įrangą išvežti. Dalis įrangos buvo išvežta į R. B. sodybą, o likusią įrangą pasiėmė M. K.. Kratų garaže, sode pas R. B., pas M. K. metu paimti daiktai buvo skirti netikrų pinigų gamybai. Tai patvirtina ne tik A. Ž., M. K. ir L. K. parodymai, bet ir specialistų išvados. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, nustatė, jog net ir po įrangos pervežimo iš garažo nuteistieji toliau gana intensyviai bendravo netikrų eurų gaminimo tema. Tai patvirtina, kad nuteistieji neatsisakė įgyvendinti savo nusikalstamo sumanymo ir nenutraukė neteisėtos veiklos. Pagal teismų nustatytas aplinkybes netikrų pinigų gaminimo veiksmai nutrūko tik pareigūnams sulaikius nuteistuosius, t. y. dėl aplinkybės, nepriklausančios nuo bendrininkų valios. Todėl nuteistojo R. B. skundo argumentai dėl savanoriško atsisakymo padaryti nusikalstamą veiką yra nepagrįsti. Tai, kad R. B. nenutraukė nusikalstamos veikos, objektyviai patvirtina ir aplinkybė, kad jis kartu su A. Ž. pagamino ne mažiau kaip 663 vienetus 50 Eur nominalo banknotų, kurių vertė ne mažesnė kaip 33 150 Eur.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus esminius nuteistųjų R. B. ir R. R. apeliacinių skundų argumentus ir pateikė motyvuotas išvadas dėl baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo bei pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo. Kasacinių skundų teiginiai nepaneigia teismų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir (ar) apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą R. B. nutraukti nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo R. R. veiką perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį bei atitinkamai paskirti kasatoriui švelnesnę bausmę. Pažymima, kad R. R. paskirta minimali BK 213 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė, kasatorius aplinkybių dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nenurodo.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistųjų R. B. ir R. R. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Deklaratyvūs teiginiai dėl bylos faktų ir procesinių pažeidimų, taip pat kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010 ir kt.).

8. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nuteistųjų kasaciniai skundai savo turiniu iš esmės tapatūs apeliaciniams skundams, kuriuose (kaip ir kasaciniuose skunduose) nurodyti tie patys argumentai ir teiginiai dėl BPK pažeidimų ir BK taikymo. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad dalis kasatorių dėstomų argumentų yra skirti įrodymų vertinimo kritikai ir teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti. Tokie kasacinių skundų argumentai neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl paliekami nenagrinėti.

9. Taip pat kasaciniuose skunduose ginčijami nuteistojo A. Ž. parodymai patikimumo aspektu, tačiau nuteistojo A. Ž. parodymų patikimumo klausimas buvo išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme. Šis teismas, dar kartą išsamiai išanalizavęs nuteistojo A. Ž. parodymus, įvertino juos atskirai ir kitų byloje surinktų bei teisme ištirtų įrodymų kontekste ir, atsižvelgdamas į bylai aktualią kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką dėl kito kaltinamojo parodymų vertinimo, padarė motyvuotą išvadą, kad netikėti nuteistojo A. Ž. parodymais nėra pagrindo; A. Ž. parodymai atitinka kitus bylos įrodymus ir nėra objektyvių jo parodymus paneigiančių duomenų. Todėl tai, kad teismai nuteistojo A. Ž. parodymus įvertino ne taip, kaip to norėtųsi kasatoriams, padarė neatitinkančias jų lūkesčių išvadas, savaime negali būti laikoma esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu. Be to, kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų turinio, nuteistojo A. Ž. parodymai nagrinėjamoje byloje neturėjo lemiamos reikšmės teismams priimant sprendimus dėl nuteistųjų R. B. ir R. R. kaltės, nes jų dalyvavimas padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas nustatytas ir kitais iš skirtingų šaltinių gautais įrodymais (pavyzdžiui, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, kratas, specialisto tyrimus). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019 ir kt.). Vadinasi, kasacinių skundų teiginiai, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo, jų pagrindu – kitokių teismo išvadų dėl nuteistųjų kaltės, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to kasacinio skundo teiginiai ir argumentai, susiję su nustatytų faktinių bylos aplinkybių neigimu, paliekami nenagrinėti.

10. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Nuteistojo R. B. kasacinio skundo teiginys dėl pirmosios instancijos teismo padaryto BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo yra deklaratyvus, nepagrįstas teisiniais argumentais. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad R. B. padarytų įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės skundžiamame teismo nuosprendyje yra nurodytos, bylos proceso metu gauti ir ištirti įrodymai išdėstyti, nurodant motyvus, kuriais iš jų grindžiamos teismo išvados, o kurie iš jų atmetami. Nuteistojo R. B. kasacinio skundo teiginiai dėl kitų proceso įstatymo (šalių lygiateisiškumo, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų) pažeidimų vėlgi nepagrįsti teisiniais argumentais, kaip to reikalaujama BPK 368 straipsnio 2 dalyje, todėl šie R. B. kasacinio skundo teiginiai taip pat paliekami nenagrinėti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

11.Taigi, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų nuteistųjų R. B. ir R. R. kasacinių skundų argumentų, kurie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies, 213 straipsnio 2 dalies ir 23 straipsnio taikymo

12. Kasaciniame skunde nuteistasis R. B. teigia, kad nenustatyti nei subjektyvieji, nei objektyvieji nusikalstamos veikos, nurodytos BK 213 straipsnio 2 dalyje, požymiai, leidžiantys daryti išvadą, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas; be to, anot kasatoriaus, jam nepagrįstai taikytos BK 22 straipsnio 1 dalies (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką), o ne BK 23 straipsnio, reglamentuojančio savanorišką atsisakymą vykdyti nusikalstamą veiką, nuostatos.

13. BK 213 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. redakcija), be kita ko, nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino, suklastojo, įgijo, laikė arba realizavo didelį kiekį arba didelės vertės netikrų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų. Šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibūdina straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos: netikrų pinigų pagaminimas, suklastojimas, įgijimas, laikymas ar realizavimas. Šios veikos yra alternatyvios, savarankiškos, todėl bet kurios iš jų (nors ir vienos) padarymas reiškia, jog padaryta baigta veika. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesioginės tyčios forma, kuri, atsižvelgiant į tai, kad veika yra formalioji, reiškiasi tuo, kad asmuo, darydamas nusikaltimą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas (ar baudžiamasis nusižengimas), jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą (ir baudžiamąjį nusižengimą) tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133-696/2015, 2K-73-689/2019).

15. BK 23

16. Nagrinėjamoje byloje teismai, remdamiesi BPK nustatyta tvarka surinktų ir pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles įvertintų įrodymų visuma (dalies nuteistųjų, liudytojų parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir jų prieduose, kratos protokoluose, specialisto išvadose ir kituose procesiniuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis), nustatė, kad R. B. padarė dvi nusikalstamas veikas: 1) veikdamas su organizuota grupe, pasikėsino pagaminti didelį kiekį ir didelės vertės netikrų Lietuvos ir kitos valstybės (ES) apyvartoje esančių pinigų (BK 25 straipsnio 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 213 straipsnio 2 dalis); 2) veikdamas su bendrininkų grupe, pagamino, laikė ir realizavo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų Lietuvos ir kitos valstybės (ES) apyvartoje esančių pinigų (BK 213 straipsnio 2 dalis).

17. Priešingai nei teigia nuteistasis R. B., pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nustatė ir nuosprendyje nurodė objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 213 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados, be kita ko, ir dėl R. B. dalyvavimo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė išanalizavęs bylos medžiagą, atlikęs dalies įrodymų tyrimą ir dar kartą įvertinęs surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą. Skundžiamuose teismų sprendimuose išdėstyti konkretūs nuteistojo R. B. atlikti veiksmai, siekiant kartu su organizuotos grupės nariais (bendrininkais) pagaminti didelį kiekį netikrų pinigų (BK 22 straipsnio 1 dalis, 213 straipsnio 2 dalis), taip pat jo veiksmai, veikiant su bendrininkų grupe, gaminant, laikant ir realizuojant netikrus pinigus (BK 213 straipsnio 2 dalis); atskleistas ir R. B. kaltės turinys, t. y. šio suvokimas, kad jis dalyvauja neteisėtoje netikrų pinigų gamybos, jų laikymo ir realizavimo veikoje, ir jo sąmoningas pasirinkimas (noras) taip veikti, t. y. dalyvauti tokioje veikoje (nuosprendžio 57 lapas; nutarties 20.1 ir 26 punktai); išdėstytos motyvuotos išvados dėl BK 23 straipsnio taikymo (nutarties 23 punktas).

18. Byloje nustatyta, kad nuteistųjų iš anksto parengtas nusikalstamos veikos planas dėl netikrų pinigų gamybos buvo pradėtas realizuoti, t. y. buvo surastos patalpos, nupirkta speciali įranga ir priemonės netikrų pinigų gamybai, pagaminti ne mažiau kaip 18 665 netikrų eurų gamybai skirti lapai su sidabrinės spalvos apsauginį siūlelį imituojančia juostele, popieriaus paviršiaus (fono) ir vandens ženklo vartų piešinys, skaidrios plėvelės (negatyvai) su 50 Eur nominalo banknoto fragmentais. Ir tik dėl kilusių problemų dėl garažo nuomos buvo nuspręsta ten esančią įrangą išvežti. Pervežus įrangą, be kita ko, ir į R. B. sodybą, nuteistieji ir toliau intensyviai bendravo telefonu dėl netikrų pinigų (eurų) gaminimo. Visos šios aplinkybės pagrįstai leido teismams spręsti, kad nebuvo atsisakyta įgyvendinti savo nusikalstamo sumanymo ir nutraukti pradėtos nusikalstamos veikos, suvokiant, kad gali ją pabaigti. Kaip nustatyta byloje, bendrininkų (priklausančių organizuotai grupei) netikrų pinigų gaminimo veiksmai nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes jie, taip pat ir R. B., buvo sulaikyti pareigūnų (BK 22 straipsnio 1 dalis, 213 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo dėl šios nusikalstamos veikos, kaip norėtų nuteistasis R. B., taikyti BK 23 straipsnio nuostatas.

Dėl BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo

19. Kasaciniuose skunduose taip pat ginčijamas ir BK 25 straipsnio 3 dalies taikymas. Anot nuteistojo R. B., teismų išvados dėl organizuotos grupės egzistavimo neatitinka byloje nustatytų aplinkybių; kaip teigia šis kasatorius, to, kad priklauso tokiai grupei, jis nesuvokė. Nuteistasis R. R. taip pat teigia nesuvokęs priklausąs organizuotai grupei ir savo veiką vertina kaip atitinkančią BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatytus padėjėjo požymius.

20. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje nurodyta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017 ir kt.); taip pat svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-70/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-70/2014">2K-70/2014</a>, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016 ir kt.). Kita vertus, konstatuojant organizuotos grupės bendrininkavimo formą, nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai; tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi, kaip nustatyta ir šioje byloje, nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzUtNjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-75-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-75-648/2017">2K-75-648/2017</a>, 2K-200-1073/2019, 2K-1-719/2020).

21. Byloje nustatyta, kad R. B. ir R. R. kartu su kitais organizuotos grupės nariais (A. Ž., M. K., A. G., L. K.) susitarė dėl bendros nusikalstamos veikos – gaminti bei realizuoti didelį kiekį ir didelės vertės netikrų Lietuvos ir kitų valstybių (ES) apyvartoje esančių pinigų – 50 Eur nominalo banknotų; vykdydami nusikalstamą susitarimą, kiekvienas iš jų asmeniškai ir kartu su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. liepos 13 d. padarė atitinkamus bendram tikslui pasiekti būtinus veiksmus. Pavyzdžiui, R. B. kartu su A. Ž. laikė netikrų pinigų gamybai įgytą įrangą ir priemones namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose; vėliau kartu su A. Ž. dalį įrangos ir priemonių pervežė ir laikė savo sodyboje, o dalį įrangos ir priemonių kartu su A. Ž. ir M. K. pervežė ir laikė garaže; asmeniškai ir kartu su A. Ž., naudodami įsigytą įrangą ir priemones netikriems pinigams gaminti, pagamino ne mažiau kaip 18 665 netikrų eurų gamybai skirtus lapus su sidabrinės spalvos apsauginį siūlelį imituojančia juostele, iš kurių būtų išėję 55 995 vienetai netikrų 50 Eur nominalo banknotų, bendros 2 799 750 Eur vertės; popieriaus paviršiaus (fono) ir vandens ženklo vartų piešinį. Nuteistasis R. R., tiesiogiai bendraudamas su A. Ž., davė patarimus dėl įrangos įsigijimo, pardavė dalį įrangos; netikrų pinigų (50 Eur nominalo kupiūrų) gaminimo tikslais remontavo ir sureguliavo spaudos mašiną „Rayobi Limited 530“, davė patarimus A. Ž. dėl spalvų, spausdinant netikrus 50 Eur nominalo banknotus, parinkimo.

22. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (kaltininkų ryšių pastovumas, nusikalstamų veikų mechanizmo sudėtingumas, užduočių pasiskirstymas, organizuotumo lygis ir suvokimas, kad kiekvieno iš grupės narių indėlis yra svarbus bendram tikslui pasiekti, ir pan.) teismams leido daryti pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų suvokimo veikiant organizuota grupe, kartu laikant juos ir nusikaltimo bendravykdžiais. Todėl atmestini kaip nepagrįsti kasatorių teiginiai, kad jie nesuvokė, kad veiką daro organizuota grupe.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai, kvalifikuodami nuteistųjų R. B. ir R. R. nusikalstamą veiką (BK 22 straipsnio 1 dalis, 213 straipsnio 2 dalis) kaip padarytą organizuota grupe, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 25 straipsnio 3 dalį). Naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (nuosprendį ir nutartį), remiantis kasacinių skundų argumentais, ir kasatoriui R. B. baudžiamąją bylą nutraukti, o nuteistojo R. R. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies ir 213 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo.

24. Netenkinus prieš tai minėto nuteistojo R. R. prašymo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką, nėra teisinio pagrindo atskirai pasisakyti ir dėl šiam nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo, nes bausmės teisingumo klausimą kasatorius sieja su, jo nuomone, netinkamu baudžiamojo įstatymo (BK 25 straipsnio 3 dalies) taikymu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų R. B. ir R. R. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjos Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Sigita Jokimaitė

Audronė Kartanienė