Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-298/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 44.2.4.2; 44.5.2.2; 44.5.2.4; 44.5.2.16 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Klaipėdos autobusų parkas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė,,Kauno tiltai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Kauno teritorinė ligonių kasa, S. T., V. T.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir ieškinio pareiškime nurodė, kad 2002 m. liepos 24 d. įvykus eismo įvykiui kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda atsakovo autobusui atsitrenkus į transporto priemonę, kurioje buvo ieškovas, šis buvo sunkiai sužalotas. Po ilgo gydymo jam neterminuotai pripažintas pirmos grupės invalidumas, taip pat pripažinta, kad reikalinga nuolatinė pagalba (slauga), nustatytas 100 proc. darbingumo netekimas. Dėl eismo įvykio buvo iškelta baudžiamoji byla, bet, žuvus kaltininkui – vairuotojui J. T., dirbusiam atsakovo bendrovėje ir vykdžiusiam atsakovo pavedimu darbo funkcijas, baudžiamoji byla nutraukta. Ieškovas nurodė, kad pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį atsakovas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės. Ieškovui buvo padaryta turtinės ir neturtinės žalos. Šalys dėl turtinės žalos atlyginimo susitarė ir sudarė taikos sutartį. Ieškovas taip pat prašė priteisti neturtinę žalą, nes įvykio metu patyrė sunkius sveikatos sužalojimus, labai didelį dvasinį sukrėtimą, emocinį šoką, perėjusį į nuolatinę emocinę depresiją, gydymo metu išgyveno labai didelį fizinį skausmą, šiuo metu atliekant kasdienes gydymo ir kūno priežiūros procedūras. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas patiria fizinį skausmą, diskomfortą, jis yra priklausomas nuo procedūrų, joms sugaištama daug laiko. Ieškovas patiria bendravimo sumažėjimą, be to, prarado galimybę sukurti šeimą, sužlugo jo sportinė karjera. Dėl visų šių priežasčių ieškovas susirgo potrauminio streso ir vidutinio sunkumo depresija. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas prašė vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į skaudžias ir nepataisomas pasekmes, gerą atsakovo turtinę padėtį, padarytą didelę turtinę žalą, į tai, kad atsakovas vengia atlyginti žalą trejus metus.

Ieškovas, remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.264, 6.283, 6.288 straipsniais, prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB,,Klaipėdos autobusų parkas“ 900 tūkst. Lt neturtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 290 tūkst. Lt neturtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo, valstybei iš atsakovo – 6868,50 Lt žyminio mokesčio ir pašto išlaidų, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas sutiko atlyginti ieškovui jo patirtą neturtinę žalą, ginčas kilo tik dėl jos dydžio. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovo atsakomybė yra kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, t. y. atsakovas atsako be kaltės. Teismo teigimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo kaltę. Be to, atsakovas sutiko mokėti ieškovui po 2529,09 Lt kas mėnesį iki gyvos galvos, indeksuojant šią sumą teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, turtinę atsakovo padėtį ir į tai, kad UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ dirba daugiau kaip trys šimtai darbuotojų, taip pat į ieškovo nurodytas aplinkybes, itin sunkias pasekmes po eismo įvykio, sunkius ieškovo sužalojimus, išgyvenimus, dabartinį gyvenimą ir vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnyje, ieškovui padarytą neturtinę žalą įvertino 290 tūkst. Lt (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ieškovo prašymą priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo teismas patenkino iš dalies ir sprendė, kad palūkanos priteistinos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo, nes iki ieškinio pateikimo teismui ieškovas nesikreipė į atsakovą su prašymu išmokėti neturtinę žalą, bylą iškėlus teisme, šalys sudarė taikos sutartį dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad prievolė atsakovui atsiranda nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo, nes CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti palūkanas, o konkretų prievolės dydį nagrinėjamu atveju nustato teismas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 20 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo, o atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir pakeitė Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 19 d. sprendimą: panaikino teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 5 proc. metinių palūkanų už 290 tūkst. Lt nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško įvykdymo; priteisė ieškovui iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų už 290 tūkst. Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino bei priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas taip pat nurodė, kad nėra šalių ginčo dėl eismo įvykio aplinkybių ir atsakovo pareigos atlyginti žalą. Teismas analizavo aplinkybes dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, nes dėl to kilo šalių ginčas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kriterijus, dėl kurių priteistinos ieškovui neturtinės žalos dydis gali būti nustatomas didesnis. Tai visų pirma jau padarytos žalos pasekmės – ieškovas, būdamas jauno amžiaus, buvo sužalotas nepagydomai be galimybės pačiam judėti, vaikščioti visam likusiam gyvenimui. Tai neabejotinai sukėlė jam itin didelių išgyvenimų, depresiją, taip pat labai sumažino jo galimybes turėti šeimą, mokytis, sportuoti, dirbti. Be to, teismas atsižvelgė į itin didelį fizinį skausmą sužalojimo metu ir šiuo metu, tai ieškovo įrodyta byloje esančiais duomenimis; įvertino patirtos turtinės žalos dydį – ieškovo prarastą darbo užmokestį, brangius vaistus, pagerintus maisto produktus. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydis gali būti didesnis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino žalą padariusio asmens kaltę. Teismas teisingai nurodė, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.270 straipsnis), bet tai nereiškia, jog kaltės nereikia įrodinėti. Vien ta aplinkybė, kad autobuso vairuotojas – UAB,,Klaipėdos autobusų parkas“ darbuotojas – žuvo eismo įvykio metu ir dėl to baudžiamoji byla buvo nutraukta, nėra pagrindas daryti išvadą apie jo kaltės nebuvimą. Teismas nurodė, kad šiuo atveju jo kaltė negalima baudžiamųjų įstatymų prasme, bet civilinei teisinei atsakomybei atsirasti įrodinėjamos kitos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios atsakovo kaltę. Nagrinėjamoje byloje nelaimingo atsitikimo darbe akte nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kuriuos padarė autobuso vairuotojas, jie įvardyti kaip nelaimingo atsitikimo priežastis (T. 1, b. l. 90). Be to, baudžiamojoje byloje taip pat nustatyti žuvusio vairuotojo padaryti pažeidimai, neužfiksuota kitų eismo įvykio priežasčių. Iš šių aplinkybių matyti, kad dėl eismo įvykio buvo kaltas būtent atsakovo vairuotojas, o atsakovo kaltės šiuo atveju atskirai įrodinėti nereikia, jis atsako už savo darbuotojų padarytą žalą. Nors, minėta, nagrinėjamoje byloje atsakovui atsakomybė kyla ir be kaltės, tačiau teismas konstatavo, kad kaltės paneigti negalima, nes ji įrodyta aptartais įrodymais, ir, priteisiant ieškovui neturtinę žalą, į ją padariusio asmens kaltę taip pat atsižvelgtina (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas vadovavosi nuostata, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, jog nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, todėl padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis atsakovo padėtimi ir dėl jos mažinti neturtinės žalos dydžio. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą neturtinės žalos dydį. Teismas taip pat nurodė, kad įstatyme nustatytas terminas,,mažinti“ žalos dydį yra skirtas apskritai jam įvertinti visų aplinkybių kontekste, o ne palyginti su pareikštu ieškiniu, kurio dydis taip pat neribojamas ir dažnai nebūna siejamas su kitomis aplinkybėmis. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo jis prašo mažinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio nuostatas, nes nurodyta teisės norma reguliuojami kiti teisiniai santykiai, joje nenumatyta neturtinės žalos atlyginimo, todėl ji neturi būti taikoma nagrinėjamoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas be pagrindo priteisė 5 proc. metines palūkanas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo plečiamai aiškino CK 6.210 straipsnio 1 dalį ir neteisingai nustatė, kad įstatyminės palūkanos gali būti mokamos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 19 d. sprendimo dalis dėl neturtinės žalos dydžio ir žyminio mokesčio, sumažinant neturtinės žalos dydį iki 88 600 Lt, o žyminį mokestį nuo 6800 Lt iki 2658 Lt. Taip pat atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžios ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia laikoma teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismai pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą, 331 straipsnio 4 dalies 2 punktą, nes procesiniuose sprendimuose nenurodė įrodymų ir nepagrindė, kodėl nustatė būtent tokį neturtinės žalos dydį. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neatliko jokio apskaičiavimo. Kasatoriaus nuomone, dėl sveikatos sužalojimo patirtos neturtinės žalos dydis negali būti didesnis negu draudimo išmokos dydis, kuris išmokamas mirus šeimos nariui. Dėl to atsakovas nurodė, kad, nustatydami neturtinės žalos dydį, teismai turėjo atsižvelgti į Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnį, kuriame draudimo išmokos dydis yra 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų.

Teismai turėjo vadovautis CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taikyti įstatymo analogiją ir nustatyti neturtinės žalos dydį 88 600 Lt pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnį, Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 767 „Dėl 2002 metų I ketvirčio vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų“ patvirtintą 2002 m. I ketvirtinio draudžiamųjų pajamų dydį 886 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, 6.264 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-7-255/2005, išaiškinimo, nes atsakovo darbuotojo kaltę prilygino atsakovo kaltei. Kasatoriaus nuomone, nustatant neturtinės žalos dydį, neturėjo būti atsižvelgiama į atsakovo darbuotojo kaltę, nes šis, pažeisdamas KET 2.3, 2.4, 4.1 punktus, nesilaikė darbdavio (atsakovo) nurodymų, taigi turėjo būti priteistas mažesnis neturtinės žalos dydis.

Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nes neatsižvelgė į tai, kad atsakovas sutiko atlyginti ieškovui visą turtinę žalą ir dėl jos ieškovas nepatiria jokių nepatogumų. Dėl to, kasatoriaus manymu, neturtinės žalos dydis taip pat turi būti mažinamas. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į sunkią atsakovo turtinę padėtį ir tai patvirtinančius byloje pateiktus įrodymus.

Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CK 6.37, 6.210 straipsnius, nes priteisė įstatymines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Kasatoriaus nuomone, procesinės palūkanos turėjo būti priteistos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes atsakovas nepraleido termino piniginei prievolei įvykdyti, be to, prievolė atlyginti neturtinę žalą atsirado tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovo manymu, toks aiškinimas atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultaciją Nr. A3-130. Kasatorius sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl įstatyminių palūkanų skaičiavimo termino pradžios.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad teismų procesiniai sprendimai yra pagrįsti ir teisingi, nes neturtinės žalos dydis nustatytas atsižvelgiant į visus jo nustatymo kriterijus.

konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Įvykus eismo įvykiui, kuris kilo dėl atsakovo darbuotojo, vairuojančio autobusą, KET pažeidimo, sužalota ieškovo sveikata. Šalys dėl turtinės žalos atlyginimo susitarė ir sudarė taikos sutartį. Atsakovas sutiko mokėti ieškovui po 2529,09 Lt kas mėnesį iki gyvos galvos, indeksuojant šią sumą teisės aktų nustatyta tvarka. Teismai nustatė, kad ieškovas patyrė neturtinės žalos.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde keliamas teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos, atsiradusios dėl sveikatos sužalojimo didesnio pavojaus šaltiniu, dydžio nustatymą, taip pat procesinių palūkanų skaičiavimo pradžią, aiškinimo ir taikymo klausimai (CK 6.37, 6.210, 6.250, 6.270, straipsniai). Tai yra teisės klausimai, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako.

Kasatoriaus UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesniųjų instancijų teismai netinkamai taikė CK 6.250 straipsnyje nustatytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, todėl ieškovui priteisė per didelę neturtinę žalą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu. Bylą nagrinėję teismai atsižvelgė į ieškovo patirtos turtinės žalos dydį (atsakovo ieškovui kas mėnesį mokamą pinigų sumą turtinei žalai atlyginti, praprastą darbo užmokestį, brangius vaistus, pagerintus maisto produktus), itin sunkias pasekmes ieškovui po eismo įvykio (į jauno asmens nepagydomus sveikatos sužalojimus, prarastą galimybę pačiam judėti, vaikščioti, į išgyvenimus, itin didelį fizinį skausmą, visišką nedarbingumą, žlugusius lūkesčius dėl šeimos, palikuonių, mokymosi, sporto).

Kasaciniame skunde teigiama, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti į sunkią atsakovo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą. Kasatorius kaip sunkios turtinės padėties įrodymus byloje pateikė teismų procesinius sprendimus, kuriais iš jo priteistos piniginės sumos. Taip pat atsakovas nurodo, kad jis turi apie tris šimtus darbuotojų, kuriems reikia mokėti darbo užmokestį, o tai daro sunkesnę jo turtinę padėtį. Byloje nepateikta jokių finansinių dokumentų, iš kurių būtų matyti atsakovo sunki turtinė padėtis. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Taigi nagrinėjamoje byloje negalima vadovautis šiuo kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija nurodo, kad, įvertindamas neturtinę žalą, apeliacinės instancijos teismas teisingai atsižvelgė į atsakovo vairuotojo, sukėlusio eismo įvykį, kaltę. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės specifika yra tai, kad jai kilti neprivalu, jog būtų kaltė, bet ši civilinė atsakomybės sąlyga yra reikšminga nustatant didesnio pavojaus šaltinio padarytos neturtinės žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui yra atsiradusi deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis). Dėl to, nustatant dėl darbuotojo kaltės atsiradusios neturtinės žalos dydį ir priteisiant jį iš darbdavio, būtina analizuoti darbuotojo veiksmus ir įvertinti jo kaltę. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vienas iš neturtinės žalos, padarytos didesnio pavojaus šaltinio, dydžio nustatymo kriterijų yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojo darbuotojo, kuris sukėlė eismo įvykį, kaltė, nepaisant to, jog atsirado objektyvioji civilinė atsakomybė (CK 6.270 straipsnis). Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Dėl to kasaciniame skunde neteisingai tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas sutapatino darbuotojo ir darbdavio kaltę bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, byla Nr. 3K-7-255/2005, suformuluotų taisyklių. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nurodytoje nutartyje, priešingai negu teigia kasatorius, išaiškinta, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi analizuoti skolininko darbuotojų veiksmus kaltės aspektu.

Kasatorius nurodo, kad, apskaičiuodami neturtinės žalos dydį, žemesniųjų instancijų teismai neatsižvelgė (nors turėjo atsižvelgti) į Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnį. Teisėjų kolegija su šiuo kasacinio skundo argumentu nesutinka, nes nurodytoje teisės normoje reglamentuojami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo teisiniai, bet ne deliktiniai civiliniai teisiniai santykiai. Tai skirtingi teisiniai santykiai, netgi įstatymo analogijos taikymas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai neatsižvelgė į nurodytą teisės normą. Be to, apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad teisės normoje, kuria remiasi atsakovas, iš viso nenustatyta neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai vadovavosi neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, nepažeidė teisės normų, kuriose nustatyti šie kriterijai, ir priteisė neturtinę žalą, atsižvelgę į visų įstatyme nurodytų kriterijų ir kitų šioje byloje reikšmingų aplinkybių visumą.

UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ kasaciniame skunde tvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai nustatė procesinių palūkanų už priteistą neturtinę žalą skaičiavimo termino pradžią. Teisėjų kolegija su šiuo kasacinio skundo argumentu sutinka.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Byloje nustatyta, kad žalą padarė atsakovo darbuotojas, atlikdamas darbdavio pavestas funkcijas ir vairuodamas autobusą. Dėl to atsakovui kilo netiesioginė deliktinė civilinė atsakomybė kaip samdančiam darbuotojus asmeniui ir objektyvioji deliktinė civilinė atsakomybė kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.264, 6.270 straipsniai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad delikto padarymas, t. y. žalos padarymo faktas, esant kitoms deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, yra pagrindas atsirasti deliktinei civilinei atsakomybei, kaip turtinei prievolei, nes civilinės teisės ir pareigos atsiranda dėl žalos padarymo (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.245 straipsnio 1, 4 dalys). Dėl to darytina išvada, kad deliktinė civilinė atsakomybė, taip pat pareiga atlyginti neturtinę žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, bet ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad atsakovas nepraleido termino įvykdyti piniginę prievolę – atlyginti neturtinę žalą, kaip to reikalaujama CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, ir neturi pareigos mokėti procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant procesinių palūkanų priteisimo klausimą, CK 6.210 straipsnis svarbus tuo aspektu, kiek jame nustatytas procesinių palūkanų dydis. Vis dėlto juo negalima remtis, nustatant procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžią, nes šis terminas imperatyviai nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos dydį pinigais nustato teismas ir kad atsakovas iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo nežino konkrečios savo piniginės prievolės apimties, nėra pagrindas priteisti procesines palūkanas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir pažeisti CK 6.37 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai priteisė procesines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo bylos iškėlimo teisme, nes priešingu atveju jos neatliktų kompensuojamosios funkcijos ir nebūtų pasiekta jų paskirtis skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę: skolininkas būtų nesuinteresuotas geranoriškai atlyginti bent dalies padarytos neturtinės žalos. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas pripažino ieškovo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, prašė apeliacinės instancijos teismo sumažinti neturtinės žalos dydį, bet geranoriškai nesumokėjo ieškovui neginčijamos neturtinės žalos sumos. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepažeidė CPK 6.37 straipsnio 1 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies ir padarė teisingą išvadą, kad procesinės palūkanos už priteistą neturtinę žalą turi būti skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti kasacine tvarka apskųstos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties kasaciniame skunde nurodytais argumentais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Česlovas Jokūbauskas

Janina Januškienė

Egidijus Laužikas