Dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokinio turto padalijimo, turto pripažinimo asmeniniu pripažinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-301/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

75.4.3; 75.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Teodoros Staugaitienės ir Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ir atsakovo V. M. kasacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokinio turto padalijimo, neturtinės žalos, kompensacijos, mokymosi išlaidų priteisimo ir pagal atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei E. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokinio turto padalijimo, turto pripažinimo asmeniniu pripažinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tretieji asmenys byloje: Vaikų teisių apsaugos tarnyba prie Šiaulių miesto savivaldybės, TŪB,,Žaibas“, Edmundo Mendelio individuali įmonė, Juozo Dargio individuali įmonė,,Pas meistrą Juozapą“ ir UAB,,Eurema“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. M. ieškiniu prašė teismo nutraukti santuoką su atsakovu V. M. dėl jo kaltės, nutraukus santuoką palikti jai santuokinę pavardę – M., taip pat sūnaus Ž. M. (gimusio 1992 m. kovo 9 d.) ir dukters E. M. (gimusios 1996 m. lapkričio 26 d.) po santuokos nutraukimo gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove iki vaikų pilnametystės bei priteisti vaikų išlaikymą po 350 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės iš atsakovo. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 1990 m. spalio 13 d. Atsakovas nevykdė pareigos rūpintis šeima, yra konfliktiško, nesugyvenamo charakterio. Atsakovas nesidomėjo, kaip sekasi jai ir vaikams, neduodavo pakankamai pinigų šeimai išlaikyti, ji turėjo rūpintis, kaip pagaminti valgį visai šeimai, buities reikalais. Atsakovas dažnai pareidavo vėlai arba negrįždavo namo per naktį, dažnai būdamas neblaivus prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, žemino prieš vaikus. Tai patvirtina medicininės ekspertizės aktai, policijos pažymos. Jai sutriko sveikata, turėjo gydytis. Atsakovas paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį, tai patvirtina gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Atsakovo iniciatyva prieš ieškovę buvo iškelta baudžiamoji byla dėl savavaldžiavimo, sukėlusi jai nervinį stresą. Atsakovas vilkina ištuokos bylą, tai ieškovei sukelia nepatogumų. Kadangi atsakovas abejingai ir nepakankamai rūpinosi šeima, tai ieškovė mano, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas tik jis. Sudariusi santuoką su atsakovu, ji nebedirbo, augino vaikus, rūpinosi šeimos gerove, atsakovas buvo neseniai įkūręs įmonę, todėl savo gaunamą uždarbį palikdavo įmonėje verslui plėtoti, o šeima pragyveno iš jos gaunamos pašalpos. Atsakovas siekė sudaryti nepakeliamas sąlygas šeimoje - nesutiko samdyti auklės, teigė, kad ieškovei nėra reikalo dirbti, kad jis vienas gali teikti šeimai pajamas, kad ji privalo rūpintis vaikais ir buitimi, todėl ji negalėjo dirbti ir taip būti nepriklausoma, negalėjo studijuoti, pasiekti geresnio išsilavinimo. Vėliau siekti išsilavinimo trukdė tai, kad atsakovas nedavė pinigų studijoms apmokėti. Ji buvo finansiškai priklausoma nuo atsakovo, todėl neturėjo pajamų, negalėjo studijuoti, gauti geresnio darbo, taip siekti karjeros ir įsitvirtinti visuomenėje. Dėl patirtų pažeminimų, fizinio ir psichologinio smurto ieškovė prašo priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos. Galimybę pradėti mokytis ieškovė įgyvendino tik prasidėjus skyrybų procesui, dėl to mano, kad atsakovas privalo padengti jos mokymosi išlaidas - 1125 litus.

Gyvendami santuokoje ieškovė su atsakovu įgijo nekilnojamąjį turtą - 0,1174 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su nebaigtu statyti šeimos namu, šio turto vidutinė rinkos vertė 177 000 Lt; 1/4 dalį 0,2760 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 13 935 Lt.; butą (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 52 000 Lt; butą (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 13 200 Lt. Viso įgyto turto vertė 256 135 Lt. Iš teismui pateiktų 2003 m. šeimos turto ir pajamų deklaracijos bei 2004 m. metinės pajamų mokesčių deklaracijos matyti, kad ne banko įstaigose šeima turėjo 869 270,75 Lt piniginių santaupų. Iš viso santuokoje nekilnojamojo turto ir piniginių santaupų šeima įgijo už 1 125 405,75 Lt.

Nurodytą turtą ieškovė prašė padalyti lygiomis dalimis po 1/2 dalį jai ir atsakovui. Nutraukus santuoką ieškovė teismo prašė jai nuosavybės teise priteisti butą (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 52 000 Lt, su visais jame esančiais daiktais. Atsakovui ieškovė prašė nuosavybės teise priteisti abu žemės sklypus, nebaigtą statyti namą ir butą (duomenys neskelbtini). Kadangi jai priteistinas butas (duomenys neskelbtini) už 52 000 Lt, o visas kitas turtas priteistinas atsakovui, už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, jos naudai priteistina 510 702,80 Lt piniginė kompensacija.

Be to, audito įstaigai atliktus apskaitos ir atskaitomybės ekspertizę atsakovo įmonėje, buvo nustatyta, kad atsakovo kapitalo dalis TŪB „Žaibas“ sudaro 1/4 dalį įmonės nuosavo kapitalo, pinigine išraiška tai yra 1 089 645,57 Lt. Vadovaujantis santuokoje įgyto sutuoktinių turto lygių dalių principu ieškovė prašė priteisti jai teisę į 1/8 dalį atsakovui priklausančio kapitalo TŪB „Žaibas“, t. y. 544 822,8 Lt. Taigi iš viso po santuokos nutraukimo ieškovė prašo iš atsakovo priteisti jai 1 106 650,60 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančią dalį. Kreditorinius įsiskolinimus ji prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovas V. M. su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas pateiktame priešieškinyje prašė teismo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Priešieškinyje nurodyta, kad per visą sutuoktinių bendro gyvenimo laikotarpį jis vienas uždirbo lėšas šeimai, ieškovė rūpinosi buitimi, valgio ruošimu. Abu su ieškove rūpinosi vaikų priežiūra, auklėjimu. Iš namų išeiti buvo priverstas dėl to, kad, prasidėjus skyrybų procesui, ieškovė keldavo konfliktines situacijas. Nenorėdamas pakenkti vaikų ramybei, atsakovas išsinuomojo kitą gyvenamą patalpą. Nuomos sutarties sudarymas su buto savininke nėra įrodymas, kad jis gyvena su kita moterimi. Ieškovė irzli ir nesugyvenamo charakterio, dėl to vaikai atsisakė likti gyventi su ja. Niekada nėra girtavęs be jokio tikslo, vakarais užtrukdavo kavinėje per verslo susitikimus, užtrukdavo ilgiau darbe, tačiau jo darbo diena nenormuota ir rūpinimasis verslu suteikė galimybę šeimai gyventi be jokių materialinių rūpesčių. Tuo tarpu pati ieškovė nereiškė noro dirbti. Įdarbinta TŪB „Žaibas“ ieškovė iš darbo po 7 mėnesių išėjo savo noru, nors ieškovas skyrė pinigų tarnaitei samdyti, ši prižiūrėjo namus, vaikus. Ieškovei išreiškus norą mokytis anglų kalbos, tam skyrė lėšų. Ieškovė niekada neminėjo, kad nori studijuoti, kelti kvalifikaciją ir taip siekti karjeros. Ieškovas visada būtų skatinęs tokį ieškovės norą. Dėl to atsakovas prašė atmesti ieškovės reikalavimą priteisti jai 1125 Lt mokymosi išlaidų. Ieškovės pateiktomis medicininės ekspertizės išvadomis prašė teismo nesivadovauti, nes ieškovė dėl jo netinkamo elgesio buityje nesikreipė į teisėtvarkos institucijas. Atsakovas niekada žmonos nemušė ir nenaudojo psichologinio smurto, todėl prašė atmesti ieškovės reikalavimą priteisti jai 50 000 Lt. neturtinės žalos. Atsakovas neprieštarauja, kad ieškovė pasiliktų santuokoje turėtą pavardę, taip pat neprieštarauja dėl nekilnojamojo turto padalijimo pagal ieškovės pasiūlytą variantą. Atsakovas prašė atsižvelgti į tai, kad buto (duomenys neskelbtini) vertė po įvertinimo nustatyta 80 000 Lt, kartu su jame esančiais daiktais, baldais, vaizdo, garso ir buitine technika šio buto vertė yra 125 100 Lt. Atsakovo teigimu, ieškovė žinojo, kad yra sudarytos statybos rangos sutartys su kreditoriais, matė kokius darbus kreditoriai atliko. Kreditoriai už atliktus, bet neapmokėtus darbus prisiteisė 72 876,27 Lt skolos. Už šiuos skolinius įsipareigojimus atsako abu sutuoktiniai lygiomis dalimis. Kadangi ieškovė neturi pakankamai lėšų ir negalėtų grąžinti savo dalies skolinių įsipareigojimų, tai atsakovas prašo perkelti pareigą jam sumokėti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Taigi ieškovei prašomo priteisti turto dalis mažintina jo prisiimtų skolinių įsipareigojimų dalimi. Su atsakovu liko gyventi nepilnamečiai du vaikai, kuriems ieškovė išlaikymo nemoka. Jam reikės išlaikyti vaikus, baigti statyti namą, kad šeima turėtų kur gyventi, tam bus reikalingos papildomos lėšos, todėl prašo ieškovei nepriteisti jokios piniginės kompensacijos. Atsakovas prašė atmesti ieškovės reikalavimą priteisti 1/2 dalį deklaruotų ir laikomų ne banko įstaigose piniginių lėšų. Šių lėšų realiai nebėra, nes ieškovė nedirbo, iš šių pinigų šeima gyveno, pirko drabužius, maistą, papuošalus, vyko į keliones po užsienį, dalis pinigų buvo panaudota namo statybai. Taip pat atsakovas prašė TŪB „Žaibas“ pajų, įneštą iki santuokos sudarymo, ir visas pajamas bei dividendus, gautus iš šio pajaus, pripažinti asmenine jo nuosavybe ir nedalyti. Pajus buvo sumokėtas iš jo asmeninių lėšų, todėl iš pajaus gautas pelnas laikytinas taip pat asmenine nuosavybe.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 12 d. daliniu sprendimu nustatė nepilnamečių vaikų Ž. M. ir E. M. su jų tėvu atsakovu V. M. jo gyvenamojoje vietoje bei priteisė vaikų išlaikymą iš ieškovės E. M. po 125 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilnametystės.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies bei nusprendė:

-nutraukti santuoką, sudarytą V. M. ir E. M. 1990 m. spalio 13 d. Šiaulių miesto CMS, akto įrašo Nr.1428, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

-po santuokos nutraukimo palikti pavardes M., M.;

-nustatyti sutuoktinių E. M. ir V. M. santuokoje įgytą turtą :

butas (duomenys neskelbtini) su visais jame esančiais daiktais už 125 000 (šimtą dvidešimt penkis tūkstančius) litų;

0,1174 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) su nebaigtu statyti namu už 177 000 (šimtą septyniasdešimt septynis tūkstančius) litų;

1/4 dalis 0,2760 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) už 13 935 (trylika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt penkis) litus;

butas (duomenys neskelbtini) už 13 200 (trylika tūkstančių du šimtus) litų;

teisė į 1/4 TŪB „Žaibas“ kapitalo dalį, kurios vertė 1 089 645,57 Lt (vienas milijonas aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt penki litai 57 centai),

sutuoktiniai E. M. ir V. M. turi 72 876,27 Lt (septyniasdešimt dviejų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt šešių litų 27 centų) skolinius įsipareigojimus kreditoriams - tretiesiems asmenims E. Mendelio įmonei bei J. Dargio įmonei „Pas meistrą Juozą“.

Po santuokos nutraukimo turtą padalyti taip:

-ieškovei E. M. po santuokos nutraukimo nuosavybės teise priteisti butą (duomenys neskelbtini) su visais jame esančiais daiktais, už 125000,00 (šimtą dvidešimt penkis tūkstančius) litų;

-atsakovui V. M. po santuokos nutraukimo nuosavybės teise priteisti 0,1174 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su nebaigtu statyti namu už 177 000 (šimtą septyniasdešimt septynis tūkstančius) litų; ¼ dalį 0,2760 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) už 13 935 (trylika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt penkis) litus; butą (duomenys neskelbtini) už 13 200 (trylika tūkstančių du šimtus) litų; pripažinti teisę į ¼ TŪB „Žaibas“ kapitalo dalį, kurios vertė 1 089 645,57 Lt (vienas milijonas aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt penki litai 57 centai);

-po santuokos nutraukimo atsakovui V. M. perkelti pareigą vienam mokėti teismo priteistus 72 876,27 Lt (septyniasdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis litus 27 centus) skolinių įsipareigojimų kreditoriams- tretiesiems asmenims E. Mendelio įmonei bei J. Dargio įmonei „Pas meistrą Juozą“;

-ieškovės E. M. reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį tenkinti iš dalies ir, esant pagrindams nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškovei E. M. priteisti 270 000 Lt (dviejų šimtų septyniasdešimties tūkstančių litų) piniginę kompensaciją.

Iš atsakovo V. M. priteisti 8850 Lt (aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties litų) žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš atsakovo V. M. ieškovės E. M. naudai 9000 (devynis tūkstančius) litų bylinėjimosi išlaidų.

Visus kitus ieškovės E. M. patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismas sprendime nustatė, kad šalys santuoką sudarė 1990 m. spalio 13 d. Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokoje gimė du vaikai. Šeimoje ieškovė nedirbo, rūpinosi buitimi, vaikų auginimu ir auklėjimu, atsakovas šeimai teikė išlaikymą, gerino materialinę gerovę. Šalys nuo 2004 m. pavasario nebegyvena kartu, nebetvarko bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Ieškovė teismui neįrodė fakto, jog atsakovas šeimą paliko dėl neištikimybės, kad nesirūpino ja ir vaikais, neteikė šeimai išlaikymo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šeima per bendro gyvenimo metus įgijo brangų nekilnojamąjį turtą, pelningai plėtojo verslą, dėl to šeima turėjo didesnę galimybę gerinti materialines sąlygas, galimybes vykti į keliones po užsienį. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas prieš ją naudojo smurtą, nes apie sužalojimus, psichologinį smurtą prieš ją ir vaikus, apie atsakovo netinkamą elgesį namuose ir buityje raštu ar žodžiu nepranešė vaiko interesus ginančiai institucijai ar policijai. Dėl pačios ieškovės netinkamo elgesio su sūnumi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepilnamečiai vaikai išreiškė norą likti gyventi su atsakovu. Teismas konstatavo abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis, nenustatydamas vieno ar kito sutuoktinio kaltės laipsnio, todėl šalių santuoką nutraukė abiem sutuoktiniams netinkamai vykdžius ir nevykdžius tam tikrų santuokinių pareigų, esant abiejų kaltei. Dėl to teismas atmetė ieškovės E. M. reikalavimus priteisti iš atsakovo jai 50 000 Lt neturtinės žalos ir 1125 Lt mokymosi išlaidų. Santuokoje ieškovė ir atsakovas įgijo šį nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini); 0,1174 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su nebaigtu statyti namu; ¼ dalį 0,2760 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini); butą (duomenys neskelbtini). Šalys skirtingai vertino prašomą padalyti turtą. Ieškovė visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą įvertino 256 135 Lt, o atsakovas - 329 235 Lt. Teismas sprendė, kad šalys santuokoje įgijo nekilnojamojo turto už 329 235 Lt šio turto rinkos kainą. Prašydama padalyti pinigines lėšas ieškovė teismui neįrodė, kad šios lėšos santuokos nutraukimo metu realiai yra pas kurią nors iš šalių. Dėl to šį ieškovės prašymą teismas atmetė, kaip nepagrįstą, nes negalima padalyti turto, kurio buvimas turto dalijimo momentu neįrodytas. Atsakovui neįrodžius, kad įnašai į TŪB,,Žaibas“ padaryti iš jo asmeninio turto ir lėšų, teismas preziumavo, kad įnašai į TŪB „Žaibas“ atlikti iš bendro santuokinio turto, todėl tenkino ieškovės reikalavimą V. M. priklausančią teisę į 1/4 TŪB „Žaibas“ kapitalo dalį, kurios vertė 1 089 645,57 Lt, pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl atsakovo 72 876,27 Lt skolos pagal statybos rangos sutartis teismas įvertino, kad atsakovas veikė tik šeimos interesais, todėl ieškovės sutikimo šioms sutartims sudaryti nereikėjo ir jai atsirado solidarioji prievolė atlyginti skolas kreditoriams. Atsakovui prašant perkelti skolinių įsipareigojimų mokėjimą jam, nes ieškovė gauna nedidelį uždarbį, jis plėtoja verslą, jo materialinė padėtis geresnė ir turės didesnę galimybę patenkinti kreditorių reikalavimus, teismas sprendė, kad šis atsakovo priešieškinio reikalavimas tenkintinas ir jam perkeliama pareiga atlyginti visus skolinius įsipareigojimus. Ieškovė ir atsakovas iš santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto už 1 418 880,57 Lt kiekvienas turi teisę į lygias turto dalis, t. y. po 709 440,28 Lt. Kadangi atsakovui perkeliama pareiga vienam atlyginti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tai ieškovei tenkanti turto dalis mažintina jos skolinio įsipareigojimo dalimi, todėl ieškovė turi teisę į 673 002,15 Lt turtą. Ieškovė prašo jai priteisti butą (duomenys neskelbtini) su visais jame esančiais daiktais, kurio vertė teismo metu nustatyta 125 000 Lt. Teismui tenkinant šį reikalavimą ieškovei kompensuojamojo turto dalis sudaro 548 002,15 Lt. Teismas taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalį, nukrypdamas nuo lygių sutuoktinių turto dalių principo siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus. Teismas apskaičiavo, kad už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį ieškovei priteistina 270 000 Lt piniginė kompensacija. Teismas dėl santuokos iširimo kaltomis pripažino abi šalis, dėl to jų turėtos bylinėjimosi išlaidos dalytinos lygiomis dalimis, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 9000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą išnagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 20 d. nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir nutarė iš esmės palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą, iš šio rezoliucinės dalies pašalinant teismo sprendimo motyvus, taip pat patikslinant šios dalies formuluotę, kad,, įmonės dalis (1/4 TŪB,,Žaibas“ bendrosios dalinės nuosavybės dalis) paliekama atsakovo V. M. nuosavybei“.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje neturi būti jo motyvų, nes turto padalijimo pagrindai turi būti konstatuoti motyvuojamojoje sprendimo dalyje (CPK 270 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, pirmosios instancijos teismas netiksliai įvardijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį į TŪB,,Žaibas“ 1/4 turto dalį. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, dėl kurių nukrypta nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Teisėjų kolegija, įvertinusi dalytino turto vertę, skolas kreditoriams ir ieškovei tenkančią kompensaciją, apskaičiavo, kad atsakovei priteistino turto dalį sudaro 29 proc., atsakovui – 71 proc. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovo įnašai į TŪB,,Žaibas“ įnešti 1990 m. šalims būnant santuokoje, dėl to preziumavo, kad šios įmonės dalis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas V. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties dalis, kuriomis bendrąja jungtine nuosavybe pripažinta teisė į 1/4 TŪB,,Žaibas“ turtą, ieškovei priteista 270 000 Lt kompensacija, iš atsakovo priteista 8850 Lt žyminio mokesčio valstybei ir iš atsakovo ieškovės naudai priteista 9000 Lt bylinėjimosi išlaidų, dėl šios dalies priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti TŪB,,Žaibas“ 1/4 dalies turtą asmenine V. M. nuosavybe, panaikinti kompensacijos priteisimą ir atitinkamai paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kurį sutuoktiniai atskirai įsigijo iki santuokos sudarymo. Mašinų remonto kooperatyvas,,Žaibas“ buvo įsteigtas 1990 m. kovo 20 d., t. y. iki ieškovės ir atsakovo santuokos įregistravimo 1990 m. spalio 13 d., šis kooperatyvas 1990 m. gruodžio 21 d. perregistruotas į TŪB,,Žaibas“. Dėl to iki santuokos įsteigtas juridinis asmuo yra asmeninė nuosavybė.

2. Apeliacinės instancijos teismas atskirai neišnagrinėjo atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl TŪB,,Žaibas“ turto dalies pripažinimo asmenine nuosavybe, taip pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį.

Atsiliepimu į atsakovo V. M. kasacinį skundą ieškovė E. M. prašo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Vykdant TŪB,,Žaibas“ veiklą, šalims jau būnant santuokoje, atsakovas 1996 m. balandžio 2 d., 1998 m. vasario 2 d., 2000 m. sausio 12 d. ir 2000 m. liepos 2 d. įnešė turtinius įnašus: automobiliais, autokrovikliu ir autodetalėmis. Nėra įrodymų, kad šie įnašai padaryti iš asmeninių atsakovo lėšų.

2. Atsakovas pateikė vieną iš priešieškinio reikalavimų pirmosios instancijos teisme dėl TŪB,,Žaibas“ dalies pripažinimo jo asmenine nuosavybe, dėl to nepagrįstai kasaciniame skunde teigiama, kad šio reikalavimo neišnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas. Šį reikalavimą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, kurį patikrino apeliacinės instancijos teismas.

Kasaciniu skundu ieškovė E. M. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį dėl kompensacijos priteisimo, dėl šios dalies priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovo ieškovei 757 637,50 Lt piniginę kompensaciją. Kasaciniame skunde suformuluoti tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas sumažino ieškovei priteistiną kompensaciją remdamasis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią teismas dalydamas santuokinį turtą nukrypo nuo lygių dalių vaikų interesais. Tačiau teismai neišsiaiškino ir nenustatė teisiškai reikšmingų faktų, kiek toks nukrypimas yra būtinas ir apsaugantis sutuoktinio ir vaiko interesus. Dėl to teismai priteisė nepagrįstai mažą kompensaciją ieškovei palyginus su visu dalytinu turtu. Be to, teismo motyvas, kad didesnė atsakovui tenkančio dalytino turto dalis leis atsakovui sėkmingiau plėtoti verslą, prieštarauja sutuoktinių turto padalijimo lygiomis dalimis principui (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

2. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas. Teismai nepagrįstai nustatė ieškovei priteisto buto vertę 125 000 Lt, nes iš šios sumos bute esančių daiktų 45 000 Lt vertę atsakovas grindė tik subjektyvia nuomone.

3. Teismai neteisingai nusprendė, kad šalių deklaruotos 869 270,75 Lt lėšos ne banko sąskaitose nedalytinos, nes atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kad šios yra išleistos.

Atsiliepimu į ieškovės E. M. kasacinį skundą atsakovas V. M. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą. Atsiliepime nurodyti tokie prieštaravimai ieškovės kasacinio skundo argumentams:

1. Kasacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių padalijant bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą susiję su fakto klausimais, taip šis skundas neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Teismų motyvai ir išvados susiję su nukrypimu nuo lygių turto dalių principo vadovaujantis vaikų prioritetiniais interesais, o ne atsakovo veiklos pobūdžiu.

2. Dėl padalytino turto įvertinimo šalys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nepateikė prieštaravimų, dėl to atmestinas kasacinio skundo argumentas dėl ieškovei priteisto buto nepagrįsto įvertinimo.

3. Ieškovė byloje neįrodė, kad sutuoktinių deklaruotos piniginės lėšos realiai egzistuoja, taip pat patvirtino, kad pinigai buvo leidžiami šeimos išlaidoms.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 1990 m. spalio 13 d., santuokoje gimė sūnus (1992 m. kovo 9 d.) ir duktė (1996 m. lapkričio 26 d.). Nuo 2004 m. pavasario sutuoktiniai nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, dėl to šalių santuoka faktiškai iširusi. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis (nesirūpinimą ir nelojalumą vienas kitam), nenustatydami vieno ir kito sutuoktinio kaltės laipsnio, dėl to santuoką nutraukė abiem sutuoktiniams netinkamai vykdžius santuokines pareigas, esant abiejų kaltei. Teismai nustatė bendrą santuokinį turtą, taip pat sutuoktinių skolinius įsipareigojimus ir juos padalijo abiem sutuoktiniams, atsižvelgdami į sutuoktinių pageidavimus bei nepilnamečių vaikų poreikius.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje šalys kasaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos iš esmės kelia teisės normų, reglamentuojančių turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimą, aiškinimo ir taikymo klausimus, šiuos teisės klausimus sprendžia bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija.

Nutraukdamas santuoką teismas turi padalyti sutuoktinių bendrą turtą (CK 3.59 straipsnis). Šiam tikslui nustatomas bendro sutuoktinių turto balansas ir kiekvieno sutuoktinio dalys bendrame turte. Įstatyme įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovo V. M. kasaciniame skunde argumentuojama, kad TŪB,,Žaibas“ 1/4 įstatinio kapitalo dalis turėjo būti pripažinta asmenine atsakovo nuosavybe. Pagal bylos įrodymus šalių santuoka įregistruota 1990 m. spalio 13 d., TŪB,,Žaibas“ įregistruotas 1990 m. gruodžio 21 d., atsakovo V. M. vardu turtiniai įnašai į šią bendriją padaryti 1990 m. gruodžio 17 d., taip pat 1996 – 2000 m. laikotarpiu, t. y. šalims būnant santuokoje. Dėl to bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų padarė teisiškai pagrįstą išvadą pripažinti atsakovo įnašais suformuotą TŪB,,Žaibas“ 1/4 įstatinio kapitalo dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes nurodyta įmonės kapitalo dalis įgyta po santuokos sudarymo. Asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe šis turtas galėtų būti pripažintas nebent tuo atveju, jeigu sutuoktinis įgytų turtą išreikšdamas valią jį įgyti asmeninėn nuosavybėn už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pagrindžiančios turto priklausymą asmeninei vieno iš sutuoktinių nuosavybei aplinkybės turi būti įrodytos pagal vieno iš sutuoktinių, reiškiančio tokį reikalavimą, pateiktus įrodymus. Nors atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad TŪB,,Žaibas“ 1/4 įstatinio kapitalo dalis turėjo būti pripažinta asmenine atsakovo nuosavybe ir neįtraukta į sutuoktinių bendro dalytino turto balansą, tačiau byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių šio turto priskyrimo asmeninėn atsakovo nuosavybėn teisinį pagrindą. Be to, atsakovo kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino atsakovo priešieškinio reikalavimo ir apeliacinio skundo argumento dėl TŪB,,Žaibas“ 1/4 įstatinio kapitalo dalies pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, priešingai, šio teismo nutartyje aiškiai įvertinta, kad atsakovo turtiniai įnašai į TŪB,,Žaibas“ kapitalą nepatvirtina įnašų ir įmonės kapitalo dalies asmeninės nuosavybės teisinio režimo. Dėl to nėra jokio pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino atsakovo apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės kasacinio skundo argumento, kad teismai nepagrįstai įvertino ieškovei priteistame bute esančių daiktų vertę, teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nepateikta įrodymų apie kitokią šių daiktų vertę, taigi teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatydami ieškovės nurodyto turto vertę (CPK 178 - 185 straipsniai).

Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą. Teismai pagrįstai neįtraukė ieškovės prašomų padalyti piniginių lėšų į dalytiną turtą, nes byloje nepateikta įrodymų apie tokių lėšų faktinį buvimą, t. y. ieškovės nurodomų lėšų dydį, jų įgijimą, valdymą vieno iš sutuoktinių ar abiejų sutuoktinių vardu ir jų buvimo vietą. Dėl to teismams nebuvo pagrindo nagrinėti nesamų piniginių lėšų padalijimo klausimą.

Vienas iš teisinių pagrindų, leidžiantis teismui nukrypti nuo lygių dalių principo, padalijant sutuoktinių santuokoje įgytą turtą, yra nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant sutuoktinių nelygias dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikia išsiaiškinti, kiek toks nukrypimas yra būtinas ir apsaugantis sutuoktinio ir vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartis, priimta byloje A. V. v. L. V.; bylos Nr. 3K-3-355/2003; 2002 m. spalio 14 d. nutartis, priimta byloje R. Š. v. R. Š.; bylos Nr. 3K-3-1180/2002; 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta byloje A. M. v. A. M.; bylos Nr. 3K-3-165/2004). Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakovu, į dalytino turto pobūdį, priskiriant atsakovo nuosavybėn žemės sklypą kartu su nebaigtu statyti namu, kurie galės užtikrinti nepilnamečių vaikų būsto poreikį, taip pat į priteistą iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymo palyginti nedidelį dydį – po 125 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki pilnametystės, teismai turėjo teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisdami atsakovo asmeninėn nuosavybėn didesnę bendro turto dalį. Padalijant bendrą turtą ieškovei priteista 29,34 proc., o atsakovui – 70,66 proc. turto dalis. Šis nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių yra pakankamas ir nėra per didelis, nes atsakovui priteisiamas didesnės vertės turtas suteiks galimybes pasirūpinti nepilnamečių vaikų išlaikymo, būsto ir kitais jų poreikiais. Nurodyta turto dalių proporcija yra teisinga, atsižvelgiant į bendro turto objektus (butus, namą, žemės sklypą), juos padalijus yra išlaikomas šių objektų vientisumas. Nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių mastas neviršija suformuotoje teismų praktikoje priimtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-557/2003; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų motyvai ir jų pagrindu padarytos išvados nenuginčytos bylos šalių pateiktų kasacinių skundų argumentais. Konstatuotina, kad teismai priėmė teisingus ir pagrįstus sprendimą ir nutartį, kurie kasacinio teismo išdėstytų motyvų pagrindu turi būti palikti nepakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš ieškovės priteistinas 8576,38 Lt žyminis mokestis, kurio mokėjimas už ieškovės paduotą kasacinį skundą buvo atidėtas teisėjų atrankos kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartimi (CPK 84 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 84 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovės E. M. 8576,38 Lt (aštuonis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt šešis litus 38 centus) žyminį mokestį valstybei.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Teodora Staugaitienė

Aloyzas Marčiulionis