Baudžiamoji byla Nr. 2K-449/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
Nr. 1.2.7.4.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.7.8.6.14.; 1.1.8.9.; 2.1.12.2. (S)
Vilnius
sekretoriaujant E. Jasionienei,
dalyvaujant prokurorei D. Miliūtei,
gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
nuteistajam G. S.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. buvo nuteistas laisvės atėmimu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį už mažamečių M. P., E. M. ir M. M. seksualinį prievartavimą už kiekvieną nusikaltimą po aštuonerius metus;
pagal BK 150 straipsnio 3 dalį už nepilnamečių A. B. ir E. J. seksualinį prievartavimą už kiekvieną nusikaltimą po šešerius metus;
pagal BK 153 straipsnį už M. G. ir M. P. tvirkinimą už kiekvieną nusikaltimą po šešis mėnesius;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už sukčiavimą A. P., V. B. ir A. M. atžvilgiu už kiekvieną nusikaltimą po vienerius metus, I. M. ir D. R. atžvilgiu už kiekvieną nusikaltimą po šešis mėnesius;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už pasikėsinimą sukčiauti A. P. ir D. R. atžvilgiu už kiekvieną nusikaltimą po 30 parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės, paskirtos už labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės, paskirtos už nesunkius nusikaltimus, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmė, paskirta už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už nesunkius nusikaltimus, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendis: G. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis atlygino nukentėjusiesiems dalį padarytos žalos ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus.
Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį G. S. paskirtas laisvės atėmimas:
už mažamečio M. P. seksualinį prievartavimą – šešeri metai;
už mažamečių E. M. ir M. M. seksualinį prievartavimą – už kiekvieną nusikaltimą po penkerius metus šešis mėnesius.
Pagal BK 150 straipsnio 3 dalį G. S. už nepilnamečių A. B. ir E. J. seksualinį prievartavimą už kiekvieną nusikaltimą paskirta po ketverius metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už mažamečio M. P. seksualinį prievartavimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams – apėmimo būdu subendrinta su pagal BK 153 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir iš dalies pridėtos bausmės, paskirtos pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už mažamečių E. M. ir M. M. seksualinį prievartavimą, pagal BK 150 straipsnio 3 dalį už nepilnamečių A. B. ir E. J. seksualinį prievartavimą, ir galutinė subendrinta bausmė G. S. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 13 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nuosprendį pakeitė: panaikino nuosprendžio dalį, kuria G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas nuoširdus gailėjimasis padarius nusikaltimus.
Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už mažamečių M. P., E. M. ir M. M. seksualinį prievartavimą už kiekvieną nusikaltimą paskirtas laisvės atėmimas po septynerius metus.
Pagal BK 150 straipsnio 3 dalį už nepilnamečių A. B. ir E. J. seksualinį prievartavimą už kiekvieną nusikaltimą paskirtas laisvės atėmimas po penkerius metus.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmė, paskirta pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už mažamečio M. P. seksualinį prievartavimą, apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 153 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 22 straipsnio l dalį, 182 straipsnio 1 dalį; prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėtos bausmės, paskirtos pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už mažamečių E. M. ir M. M. seksualinį prievartavimą bei pagal BK 150 straipsnio 3 dalį už nepilnamečių A. B. ir E. J. seksualinį prievartavimą, ir galutinė subendrinta bausmė G. S. paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams.
Kita apeliacinio nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, gynėjo ir nuteistojo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį G. S. nuteistas už tris tęstines nusikalstamas veikas, t. y. už tai, kad nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d., (duomenys neskelbtini) bendrabučio 314 - ajame kambaryje (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. rugpjūčio 15 iki 31 d. Č. Š. name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2004 m. rugpjūčio mėn. automobilyje „Mazda 626“, stovėjusiame prie Šiaulių miesto stadiono, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. spalio 31 d. iki lapkričio 12 d. VšĮ Šiaulių ligoninės Vaikų ligų klinikos laiptinėje (duomenys neskelbtini) ir automobilyje „Isuzu Midi“, stovėjusiame Vaikų ligų klinikos kieme, seksualiai prievartavo mažamečius M. P., E. M. ir M. M.:
tenkino lytinę aistrą su M. P. prieš jo valią oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu (ranka jį masturbavo) panaudodamas fizinį smurtą ir kitaip atimdamas galimybę priešintis (nepaklusus grasino nužudyti jo tėvus) bei pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiojo būkle; be to, nepilnamečio A. B. akivaizdoje liepė mažamečiui M. P. atlikti su mažamečiu E. M. oralinį lytinį aktą, o pastarajam vieną kartą liepė nusišlapinti M. P. į burną; A. B. liepė atlikti oralinį lytinį aktą su M. P. ir taip stebėdamas nuo jo priklausančių vaikų iškreiptus prievartinius lytinius aktus tenkino savo lytinę aistrą; A. B. akivaizdoje liepė E. M. oraliniu būdu atlikti lytinį aktą su M. P.;
tenkino lytinę aistrą su E. M. prieš jo valią oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu (liepė ranka jį masturbuoti) pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiojo būkle ir kitaip atimdamas galimybę priešintis (nepaklusus grasino nužudyti jo tėvus); be to, nepilnamečio A. B. akivaizdoje liepė mažamečiui M. P. atlikti su mažamečiu E. M. oralinį lytinį aktą, o pastarajam vieną kartą liepė nusišlapinti M. P. į burną; A. B. akivaizdoje liepė E. M. oraliniu būdu atlikti lytinį aktą su M. P.; M. P. akivaizdoje liepė E. M. oraliniu būdu atlikti lytinį aktą su A. B.; A. B. liepė atlikti oralinį lytinį aktą su E. M.;
tenkino lytinę aistrą su M. M. prieš jo valią kitokio fizinio sąlyčio būdu (ranka jį masturbavo) pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiojo būkle ir kitaip atimdamas galimybę priešintis (nepaklusus grasino nužudyti jo tėvus).
Pagal BK 150 straipsnio 3 dalį G. S. nuteistas už dvi tęstines nusikalstamas veikas, t. y. už tai, kad 2004 m. rugpjūčio mėn., automobilyje „Mazda 626“, prie Šiaulių miesto stadiono, esančio (duomenys neskelbtini) ir užmiestyje, nuo 2004 m. rugpjūčio 15 iki 31 d. Č. Š. name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d., (duomenys neskelbtini) bendrabučio 314-ajame kambaryje, seksualiai prievartavo nepilnamečius A. B. ir E. J.:
tenkino savo lytinę aistrą prieš A. B. valią oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, (ranka jį masturbavo) grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir kitaip atimdamas galimybę priešintis (apgaulės būdu bei grasindamas nepaklusus nužudyti jo tėvus); be to, A. B. liepė atlikti oralinį lytinį aktą su M. P. ir taip stebėdamas nuo jo priklausančių vaikų iškreiptus prievartinius lytinius aktus tenkino savo lytinę aistrą; M. P. akivaizdoje liepė E. M. oraliniu būdu atlikti lytinį aktą su A. B.; A. B. liepė atlikti oralinį lytinį aktą su E. M.;
tenkino savo lytinę aistrą prieš E. J. valią kitokio fizinio sąlyčio būdu (ranka jį masturbavo), kitaip atimdamas galimybę priešintis.
Pagal BK 153 straipsnį G. S. nuteistas už dvi tęstines nusikalstamas veikas, t. y. už tai, kad nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 2001 m. liepos 20 d., Beržyno vidurinės mokyklos sporto salėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2004 m. rugpjūčio mėn., automobilyje „Mazda 626“, stovėjusiame prie Šiaulių miesto stadiono, esančio (duomenys neskelbtini), tvirkino mažamečius M. G. ir M. P.: nenustatytą skaičių kartų rankomis glostė M. G. lytinį organą, M. P. kūną glamonėjo rankomis lytinių organų srityje.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį G. S. nuteistas už penkias nusikalstamas veikas, t. y. už tai, kad 2004 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais apgaule įgijo svetimą A. P., V. B., A. M., I. M. ir D. R. turtą: iš A. P. per tris kartus iš viso įgijo ir pasisavino 1580 Lt; iš V. B. per tris kartus iš viso įgijo ir pasisavino 1180 Lt; iš I. M. per du kartus iš viso įgijo ir pasisavino 680 Lt; iš A. M. per tris kartus iš viso įgijo ir pasisavino 1180 Lt; iš D. R. įgijo ir pasisavino 500 Lt.
Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį G. S. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, t. y. už tai, kad 2004 m. liepos–rugsėjo mėnesiais pasikėsino apgaule įgyti svetimą A. P. ir D. R. turtą, tačiau nukentėjusiosioms atsisakius duoti pinigų nusikaltimų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios: iš A. P. pasikėsino įgyti 700 Lt, iš D. R. – 500 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo G. S. skundą, apeliacinio bylos nagrinėjimo metu nustatė dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurių nebuvo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme metu, t. y. nuteistasis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei po nuosprendžio paskelbimo jo artimieji nukentėjusiesiems atlygino turtinę bei pradėjo atlyginti neturtinę žalą. Konstatavęs minėtas dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, šis teismas pagal BK 150 straipsnio 3 ir 4 dalis paskyrė švelnesnes bausmes bei švelnesnę galutinę subendrintą bausmę už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro kasacinį skundą, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalį, kuria G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas nuoširdus gailėjimasis padarius nusikaltimus, ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą aštuoneriems metams.
Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pakeisti, paskirti švelnesnę bausmę bei peržiūrėti neturtinės žalos dydį.
Kasatorius nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė BK 150 straipsnį už veikas A. B., E. J., E. M., M. M. atžvilgiu, nes minėto straipsnio dispozicijoje suformuluota sąvoka numato fizinę ar psichinę prievartą (grasinimas tuoj pat panaudoti jėgą) prieš nukentėjusįjį, kuri suponuoja veiksmų laisvės apribojimą. Duota juridinė kvalifikacija neteisinga, nes prievarta yra būtinas veikos, numatytos BK 150 straipsnyje, požymis. Pasak kasatoriaus, teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė jo parodymais, nukentėjusiųjų, liudininkų ir SMS žinutėmis, tačiau niekur nėra duomenų apie jo prievartą prieš nukentėjusiuosius. Priešingai, nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad iki nusikalstamos veikos prievartos ir grasinimų nebuvo. Be to, tai, kad prievartos ir fizinės jėgos nebuvo panaudota, matyti ir remiantis nuoseklia logine grandine, t. y. tėvai vaikų pageidavimu rašė prašymus, kad treniruotų būtent G. S., nusikalstami veiksmai buvo atliekami jau prieš persikeliant į Vilnių. Kasatorius teigia, kad padaryti nusikaltimų neturėjo tikslo ir nesiruošė, viskas įvyko spontaniškai.
Todėl, kasatoriaus teigimu, darytina išvada, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį jo byloje grindė prielaidomis, neatsižvelgdamas į nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, kurie patvirtina, kad darant nusikaltimus prievartos nebuvo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimu, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę.
Kartu kasatorius pažymi, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, o būtent į tai, kad vaikystėje jis patyrė seksualinę prievartą, prieš jį buvo naudojamas smurtas. Tai galėjo lemti jo nusikalstamus ketinimus, dėl to jis labai gailisi. Kasatorius prašo atsižvelgti į jo asmenybę, į tai, kad turi gyvenamąją vietą, dirba redakcijoje reklamos centre ir (duomenys neskelbtini) futbolo klube, studijavo VPU universitete, apsigynė trenerio licenciją, rūpinasi dispanserizuota mama ir I grupės invalidu broliu, kuriais nėra kam pasirūpinti tiek finansiškai, tiek morališkai, praeityje neteistas, charakterizuojamas teigiamai, pats suvokė padarytų nusikaltimų pavojingumą ir pasekmes. Kasatorius tvirtina, kad jis nutraukė nusikalstamus veiksmus, pasitraukdamas iš Vilniaus į Šiaulius, kreipėsi į psichologus, psichiatrus, pareigūnams pranešė apie savo būvimo vietą. Taip pat kasatorius nurodo, kad dėl padarytų veikų labai gailisi, jam buvo paskirtas priverstinis gydymas, po teismo dėjo visas pastangas atlyginti žalą, šiuo metu visiems visiškai atlygino turtinę ir dalį neturtinės, įsidarbino valstybinėje įmonėje prie Pravieniškių pataisos namų.
Kasatoriaus įsitikinimu, bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ar apsiribojant trumpesniu laisvės atėmimu, nes per išbūtą laiką pataisos namuose suprato ir turėjo laiko pasikeisti. Todėl kasatorius prašo svarstyti, ar netikslinga taikyti jam BK 59 straipsnio 2 dalį, 59 straipsnio 3 dalį ir už nesunkius nusikaltimus.
Kasatoriaus nuomone, kai nėra sunkinančių ir yra dvi lengvinančios aplinkybės, tikslinga svarstyti galimybę jo byloje taikyti ir BK 62 straipsnį ir paskirti jam švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Vadovaujantis teisine sąmone, būtina atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, jo asmenybę ir bylos aplinkybes, lengvinančias kaltininko atsakomybę: nebuvo pavojingumo, nenaudota smurto, grasinimų iki nusikalstamos veikos, viskas vyko po 10–30 sekundžių, prieš A. B., M. M., E. J., M. G. oralinių, analinių veiksmų nebuvo, prievarta nenaudota, sunkesnių pasekmių pavyko išvengti, veikos nebuvo iš anksto planuotos. Kasatorius prašo atsižvelgti į jo amžių, į siekį susituokti su savo mergina ir sukurti šeimą, norą tęsti mokslus universitete. Tai būtų garantija, kad padaryti nusikaltimai nepasikartos. Kasatorius pabrėžia, kad yra vienintelis, kuris gali materialiai ir morališkai padėti mamai, kuri dispanserizuota ir kuriai reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra, bei broliui, kuris yra visiškai neįgalus.
Kasatorius skunde nesutinka su teismo priteistais atlygintinos neturtinės žalos dydžiais E. M., E. J., A. B., M. M. Dėl priteistos neturtinės žalos M. P. ir M. G., dėl turtinės žalos atlyginimo visiems nukentėjusiesiems jis neprieštarauja. Kartu kasatorius nurodo, kad nustatant neturtinės žalos dydį reikia vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu. Be to, tikslinga atsižvelgti į kiekvieno nukentėjusiojo patirtą žalą atskirai, nes jų patirti išgyvenimai ir skriauda nevienoda. Būtina įvertinti jo turtinę padėtį ir vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Nuteistojo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumentų apie BK 150 straipsnio 3, 4 dalių taikymą
1. Kasatorius nurodo, kad teismas už jo atliktas veikas A. B., E. J., E. M., M. M. neteisingai pritaikė BK 150 straipsnį, nes šiame straipsnyje įtvirtintos sudėties būtinas požymis yra fizinė ar psichinė prievarta (grasinimas tuoj pat panaudoti jėgą) prieš nukentėjusįjį. Pasak kasatoriaus, nusikalstamos veikos buvo padarytos be prievartos ir grasinimų.
2. BK 150 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už lytinės aistros tenkinimą su žmogumi prieš jo valią, jei minėta veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Šie požymiai yra alternatyvūs, turi savarankišką reikšmę ir todėl nustačius bet kurį iš jų (esant ir kitiems sudėties požymiams) kaltinimas pagal BK 150 straipsnį yra pagrįstas. Prievarta paprastai naudojama prieš lytinės aistros tenkinimą ir yra nukreipta nukentėjusiojo esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti. BK 150 straipsnio 3 ir 4 dalyje įtvirtintos kvalifikuotos šios nusikalstamos veikos sudėtys, t. y. kai lytinė aistra tenkinama su nepilnamečiu (3 dalis) ar mažamečiu asmeniu (4 dalis).
Pažymėtina, kad lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 150 straipsnį tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį skausmą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas arba kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai ar lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią.
Teismų praktikoje susiformavo pozicija, kad „lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 (toliau – ir Senato nutarimo Nr. 52 arba Nutarimo) 10 punktas).
3. Nukentėjusieji E. M. ir M. M. nusikaltimo padarymo metu buvo mažamečiai. Todėl teismams nustatyti jų fizinį ar psichinį išsivystymą bei socialinę brandą, kurie lemtų su jais daromų veiksmų esmės suvokimą, nebuvo būtino pagrindo. Įvertinę tai teismai konstatavo, kad šie nukentėjusieji dėl mažametystės nesuprato su jais atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, o nuteistasis G. S., pasinaudodamas mažamečių bejėgiška būkle, tenkino savo lytinę aistrą ir seksualiai prievartavo mažamečius E. M. ir M. M. Vadinasi, nustačius vieną iš šio nusikaltimo sudėties požymių – pasinaudojimas bejėgiška nuketėjusiojo asmens būkle, kurią lėmė mažametystė – nusikaltimas (esant ir kitiems sudėties požymiams) yra kvalifikuojamas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį. Tokiu atveju tai, ar buvo panaudotas fizinis, psichinis smurtas prieš mažametį nukentėjusįjį ar kitaip jam atimta galimybė priešintis, pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, reikšmės neturi, tačiau į šią aplinkybę turi būti atsižvelgiama individualizuojant bausmę kaltininkui.
Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad „grasinimas paprastai siejamas su fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį. Jei grasinama panaudoti fizinį smurtą prieš kitus asmenis, veika gali būti kvalifikuojama kaip išžaginimas ar seksualinis prievartavimas tik tuo atveju, jei kitas asmuo yra toje pačioje vietoje kaip kaltininkas ar nukentėjusysis ar su juo palaikomas ryšys, grasinama prieš kitą žmogų smurtą panaudoti tuoj pat, jei nukentėjusysis nesutiks su kaltininko reikalavimais ir toks grasinimas palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą (grasinama nesutikimo atveju sumušti ar pagrobti tame bute ar kitoje vietoje esantį mažametį sūnų ar ligotą motiną, sutuoktinį ir pan.)“ (Nutarimo 8 punktas). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. S. grasino susidoroti ir nužudyti tiek mažamečių E. M. ir M. M., tiek ir nepilnamečių A. B. bei E. J. tėvus.
Pažymėtina ir tai, kad iš bylos matyti, jog G. S. apgaule įtikino nepilnametį A. B., kad jam bus atliekamas sveikatos patikrinimas, o norint pasiekti teigiamų rezultatų ir išvengti neigiamų padarinių, būtina atlikti tai, ką jis liepia, ir taip prieš nukentėjusiojo valią tenkino savo lytinę aistrą. G. S. įbaugino ir nepilnametį E. J., melagingai apkaltindamas jį tariamu mergaitės tvirkinimu ir dėl to gresiančiu medicininiu patikrinimu, ir seksualiai jį prievartavo. Tokie veiksmai atitinka ir kitą šio nusikaltimo sudėties požymį – „kitaip atimant galimybę priešintis“, – nes toks požymis yra konstatuojamas ir tada, kai melagingai pranešama kokia nors reikšminga nukentėjusiojo apsisprendimui žinia (Nutarimo 9 punktas).
Taigi nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad byloje nėra įrodymų, jog buvo naudojama fizinė ar psichinė prievarta, ar grasinama nukentėjusiesiems. Vadinasi, teismai teisingai įvertino nuteistojo G. S. veiksmus ir jo veikas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 3, 4 dalis.
4. Kasatoriaus teigia, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, nes neatsižvelgė į nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, kad prievartos prieš nukentėjusiuosius nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo G. S. kaltę patvirtina įrodymai, kurie buvo ištirti ir įvertinti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu G. S. visiškai prisipažino dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų ir patvirtino, kad visi nukentėjusiųjų parodymai yra teisingi. Kolegija nenustatė, kad šioje byloje yra pažeisti baudžiamojo proceso reikalavimai, gaunant, tiriant ir vertinant įrodymus.
Pabrėžtina ir tai, kad skunde nurodytais argumentais kasatorius iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai negali būti kasacinio skundo dalykas ir todėl yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų. Kita vertus, pabrėžtina, kad kasacinės instancijos teismas naujų įrodymų nerenka, bylos faktinių aplinkybių nenustatinėja.
Dėl kasatoriaus argumentų apie BK 41, 54, 59 straipsnių taikymą
1. Kasatoriaus įsitikinimu, bausmės tikslai bus pasiekti ir skiriant jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ar apsiribojant trumpesniu laisvės atėmimu, nes atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis turėjo laiko pasikeisti. Kartu kasatorius pažymi, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į kasaciniame skunde nurodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir į aplinkybes, apibūdinančias jo asmenybę.
2. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę turi būti siekiama visų šių tikslų. Įstatymas nei vienam iš jų nesuteikia prioriteto. Kita vertus, pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.
3. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias bei kitas aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismai, skirdami bausmę G. S. šių reikalavimų nepažeidė. Teismai teisingai įvertino, kad buvo padaryti labai sunkūs ir sunkūs nusikaltimai, nusikalstamos veikos tyčinės ir recidyvinio pobūdžio, žala padaryta mažamečiams ir nepilnamečiams. Kartu pažymėtina, kad teismai, skirdami bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad G. S. anksčiau neteistas, apibūdinamas teigiamai, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro kasacinį skundą ir pakeitęs apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažintas nuoširdus gailėjimasis padarius nusikaltimus (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), skiriant bausmę tai, jog artimieji nukentėjusiesiems atlygino turtinę bei pradėjo atlyginti neturtinę žalą įvertino kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir atsižvelgė į tai, kad apeliacinės instancijos teisme G. S. pripažino savo kaltę dėl visų veikų, už kurias jis nuteistas, ir skyrė laisvės atėmimo bausmes pagal BK 150 straipsnio 3 ir 4 dalis, kurių dydis mažesnis nei jų vidurkis sankcijose.
4. Kasatorius taip pat prašo svarstyti, ar tikslinga taikyti BK 59 straipsnio 2 ir 3 dalis, skiriant bausmę už padarytus nesunkius nusikaltimus (BK 153 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalis).
BK 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, minėto straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Taigi įstatyme nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir tas, kurios nenumatytos BK 59 straipsnio 1 dalyje. Teismas pats sprendžia, ar yra byloje pagrindas tokiam atskirų bylos aplinkybių vertinimui. Todėl BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatų netaikymas savaime negali būti pripažįstamas baudžiamojo įstatymo pažeidimu ar netinkamu jo pritaikymu.
BK 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Kasaciniame skunde nėra argumentų, nurodančių, jog teismas, skirdamas bausmes kasatoriui už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, nesilaikė minėtų BK 59 straipsnio 3 dalies nuostatų. Kita vertus, jei tai būtų padaryta kasatoriaus byloje, tai kasatorius, pateikdamas kasaciniame skunde prašymą jo byloje laikytis BK 59 straipsnio 3 dalies nuostatų, iš esmės pats siektų sunkinti savo padėtį. Matyt, toks prieštaravimas kyla iš neteisingai suprastos BK 59 straipsnio 3 dalies paskirties.
5. Taigi, kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog teismai, skirdami bausmę G. S., BK 41, 54, 59 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
Dėl kasatoriaus argumentų apie BK 62 straipsnio taikymą
Kasaciniame skunde teigiama, kad yra teisinis pagrindas skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė, nes byloje nėra sunkinančių ir yra dvi lengvinančios aplinkybės.
Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnyje numatytos išimtys iš bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kai nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė. Viena iš būtinų sąlygų yra ta, kad byloje turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Šioje nutartyje jau minėta, kad kasacinės instancijos teismas 2007 m. kovo 13 d. nutartyje kaltininko atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažino tik tai, jog artimieji nukentėjusiesiems atlygino turtinę bei pradėjo atlyginti neturtinę žalą, ir tą prilygino aplinkybei, numatytai BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taigi nesant įstatyme numatytų sąlygų visumos, teismas negali net svarstyti G. S. švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo klausimo.
Dėl kasatoriaus argumentų apie neturtinės žalos dydį
1. Kasatorius skunde nesutinka su teismų sprendimais priteisti neturtinę žalą E. M., E. J., A. B., M. M., tvirtindamas, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, nesivadovavo CK 6.250 straipsnio nuostatomis.
2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
3. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).
4. Pirmosios instancijos teismas G. S. baudžiamojoje byloje pripažino, kad nukentėjusiųjų reikalavimai atlyginti neturtinę žalą nurodyta apimtimi (nukentėjusiosioms A. P., V. B., A. M., I. M., D. R. – 10.000 Lt neturtinė žala ir S. G. – 1000 Lt neturtinė žala) yra teisėti, pagrįsti ir visiškai tenkintini, nes mažamečiai ir nepilnamečiai buvo įvairiomis, iškreiptomis formomis seksualiai prievartaujami ir kitaip seksualiai išnaudojami, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir psichinius sukrėtimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas pagrįstai atsižvelgė į veikų padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė tuos pačius neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir neturtinės žalos dydžius paliko nepakeistus. Kolegija taip pat mano, kad teismai G. S. byloje tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas ir užtikrino pusiausvyrą tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų interesų.
5. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Vytautas Piesliakas
