Civilinė byla Nr. 2YT-1094-1060/2017 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00801-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1;
3.2.4.9.1.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 2 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,
dalyvaujant pareiškėjai D. K., jos atstovui advokatui V. M.,
suinteresuotiems asmenims S. K., A. K., J. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. K., A. K., J. K., A. K., J. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas nustatė:
pareiškėja D. K. pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio P. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b.l. 1-2). Pareiškime nurodoma, kad su P. K. susituokė (duomenys neskelbtini), sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), kurio vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo. Su sutuoktiniu santuokoje įgijo namą, adresu (duomenys neskelbtini), šiame name kartu gyveno su sutuoktiniu. P. K. testamento nėra palikęs. Dėl teisinio neišprusimo po P. K. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau iš kart po sutuoktinio mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, toliau naudojosi namu, ūkiniu pastatu, žemės sklypu, namuose likusiais daiktais, visu turtu naudojosi kaip savu, už jį mokėjo mokesčius, turtą prižiūrėjo, juo rūpinosi. Iš minėto namo 2016 m. lapkričio 15 d. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą.
Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad po sutuoktinio mirties dėl teisinių žinių stokos per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, taip pat viena augino penkis vaikus, trūko lėšų, nebuvo įteisinti namų dokumentai. Likusį turtą tvarkė, remontavo namą, keitė stogą, šiuose namuose užaugo visi vaikai. Pradėjo dirbti prieš devynerius metus, prieš tai visą laiką buvo namų šeimininkė, gyveno ūkiškai, augino gyvulius, ūkine veikla vertėsi (duomenys neskelbtini) kaime. Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime dokumentus susitvarkė po sutuoktinio mirties. Žemės sklypą po statiniais įsigijo jau po sutuoktinio mirties. Iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime praeitais metais išsikėlė į (duomenys neskelbtini) kaimą, bet sodyboje lankosi, ją prižiūri, joje lankosi vaikai.
Suinteresuotas asmuo J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos sūnus. Paaiškino, kad tėvo mirties metu jam buvo apie 11 metų. Po tėvo mirties kartu su mama gyveno namuose, kur gyveno kartu su tėvu, mamai padėjo atlikti ūkio darbus, tvarkyti namus. Mama namuose gyveno iki praeitų metų, bet juose lankosi iki šiol, juos prižiūri. Neprieštarauja, kad mama priimtų likusį palikimą.
Suinteresuotas asmuo A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos sūnus. Paaiškino, kad tėvo mirties metu jam buvo apie 5 metai, visų aplinkybių neprisimena, tik prisimena, kad su mama liko gyventi namuose, gyveno ūkiškai, buvo vienintelė gyvenamoji vieta. Neprieštarauja, kad mama priimtų likusį palikimą.
Suinteresuotas asmuo S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos sūnus. Paaiškino, kad tėvo mirties metu jam buvo apie 15 metų, buvo vyriausias sūnus. Po tėvo mirties su mama liko namuose gyventi, dirbo ūkio darbus, tvarkė daržinę, padėjo mamai dirbti ūkio darbus. Neprieštarauja, kad mama priimtų likusį palikimą.
Suinteresuoti asmenys A. K. ir J. Ž. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai - teismo šaukimais (b.l. 70, 72). Suinteresuotas asmuo J. Ž. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, su pareiškimu sutinka (b.l. 45).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo atsiliepime (b.l. 56-57) nurodė, kad duomenų apie tai, kad mirusio P. K. vardu Nekilnojamojo turto registre yra registruota žemės sklypų, nėra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai - teismo šaukimu (b.l. 69). Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant (b.l. 60-61). Atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėj o P. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. K. paveldimo turto priėmimą valdyti. Todėl, jeigu teismas išnagrinėjęs bylą įsitikins, kad pareiškėjos prašymai pagrįsti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad palikimo priėmimo faktui neprieštaraus, nustačius, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų (b.l. 41-42).
Esant aptartoms aplinkybėms, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkinamas.
Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėj o turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 1, 2 dalys). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėj o mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152/2006">3K-3-152/2006</a>; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-600/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-600/2009">3K-3-600/2009</a>). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 152/2006).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir P. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Santuokos su P. K. metu, t. y. (duomenys neskelbtini) pareiškėja įgijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurie registruoti D. K. vardu (b.l. 26-27). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 8). Po P. K. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 17). Palikėjo vaikai J. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) į mirusiojo tėvo palikimą nepretenduoja (b.l. 11, 12, 13, 15, 16).
Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant - valstybei. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado P. K. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikėjas po savo mirties testamento nepaliko. Pareiškėja D. K. per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Po sutuoktinio P. K. mirties pareiškėja D. K. priėmė mirusiojo palikimą - kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, prižiūrėjo ir tvarkė nekilnojamąjį turtą, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, augino gyvulius. Pareiškėja po sutuoktinio mirties su vaikais liko gyventi tame pačiame name, kuriame gyveno kartu su palikėju iki jo mirties, tęsė naudojimąsi likusiu turtu, prižiūrėjo žemės sklypą, pastatus, jais naudojosi iki 2016 m. lapkričio 15 d., kuomet išsikėlė gyventi iki (duomenys neskelbtini) kaimą. Bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėja paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Palikimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Taigi, nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių ir įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad pareiškėja po vyro P. K. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, suinteresuotų asmenų paaiškinimais, kurie patvirtino, kad motina po tėvo mirties name liko gyventi, namus prižiūrėjo, augino gyvulius, nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjos išdėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Priteisti iš pareiškėjos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
