Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I2-1147-809/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03298-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitos Valeckaitės, Indrės Žvaigždinienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirminikė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr.7S-56 (toliau – ir Sprendimas) bei įvertinti jo dirbtą 1979-1990 m. laiką ir šį darbo laiką, pareiškėjui atliekant bausmę, įskaityti į bendrąjį 10 metu stažą.

Nurodo, kad buvo įkalintas Pataisos tuberkuliozinėje kolonijoje. 1994 m. buvo atvykęs Sodros atstovas ir pasakė, kad darbas bus įskaičiuotas į stažą. Kadangi pareiškėjas tą visą laiką dirbo ir neturėjo nusižengimų, administracija kreipėsi į Kaišiadorių teismą ir 1996 m. teismo nutartimi pareiškėjui buvo užskaitytas 2 metų darbo stažas. Teismo nutartis dėl 2 metų stažo įskaitymo pamesta. Pareiškėjas kreipėsi į Kaišiadorių apylinkės teismą dėl nutarimo atstatymo, tačiau teismas persiuntė pareiškėjo prašymą Kauno regiono Valstybės archyvui, o pastarasis atsakė, kad tokio dokumento archyvas neturi ir tokie teismo nutarimai archyvuose nesaugojami.

Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą du kartus su prašymu užskaityti stažą (10 m.), kadangi būdamas įkalintas Pataisos darbo kolonijoje dirbo, nepažeidinėjo rėžimo, vykdė nustatytas užduotis ir iš darbo užmokesčio buvo atskaitomi 50 proc. mokesčiai valstybei. Taip pat buvo atskaitomi pinigai už maistą, kuri gamindavo kolonijoje, ir už drabužius, kuriuos išduodavo. Departamentas pateikė Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo atsakymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas 1979-1990 m. nebuvo draustas socialiniu draudimu, todėl stažas nepriklauso. Antruoju Departamento atsakymu pareiškėjui buvo atsakyta, kad nuteistųjų darbo laiko, atliekant bausmę, įskaitymo į bendrąjį darbo stažą, klausimą sprendė bendrosios kompetencijos teismai ir, kad dėl darbo laiko, atliekant bausmę, įskaitymo į bendrąjį stažą, sprendimas nepriskirtinas Departamento kompetencijai.

Pareiškėjas prašo teismo Sprendimą laikyti negaliojančiu. Mano, kad Departamentas klaidingai nurodo, kad tokio klausimo sprendimas nepriskirtinas Departamento kompetencijai, nes Departamentas jau buvo nurodęs, kad darbo laikas, atliekant bausmę galėjo būti įskaitytas į bendrąjį darbo stažą ir tik tiems nuteistiesiems, kurie nepažeidinėjo režimo ir vykdė išdirbio normas ar nustatytas užduotis.

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Dėl Departamento 2021 m. birželio 7 d. rašto Nr. 7S-38,,Dėl informacijos pateikimo“ nurodo, kad Departamente buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo 2020 m. gegužės 13 d. prašymas dėl bendro darbo stažo užskaitymo (12 m.). Pareiškėjas prašė bendrai užskaityti 12 m. darbo stažą. Prašyme nurodė, kad nuo 1979 m. iki 1990 m. buvo įkalintas pataisos darbų kolonijoje, kur visi be išimties dirbo ir mokėjo mokesčius valstybei. Nuo 1994 m. iki 1996 m. buvo įkalintas Pravieniškių tuberkuliozinėje ligoninėje. Pareiškėjas nurodė, kad 1996 m. buvo kreiptasi į Kaišiadorių teismą, kuris sprendimu pareiškėjui užskaitė 2 metų darbo stažą. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, 2021 m. birželio 7 d. rašte Nr. S7-38 paaiškino, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 129 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiami, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinį draudimą. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gali draustis savanorišku valstybiniu socialiniu draudimu nustatyta tvarka arba sudaryti pensijų sutartis su pensijų fondu, taip pat būti pensijų programos dalyviais Pensijų fondų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nuteistųjų darbo, atliekant bausmę, laikas neįskaičiuojamas į valstybinio socialinio draudimo stažą. Taigi, Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo suformuluotą prašymą užskaityti bendrą darbo stažą, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir jį įgyvendinančių taisyklių, reglamentuojančių prašymų nagrinėjimą, nuostatas, pareiškėjui argumentuotai paaiškino pagal kokias teisės aktų nuostatas jo prašymas negali būti tenkinamas.

Dėl Departamento 2021 m. rugsėjo 13 d. rašto Nr. 7S-56,,Dėl atsakymo pateikimo“ (Sprendimas) nurodo, kad Departamente buvo gautas pareiškėjo 2021 m. liepos 23 d. skundas dėl Departamento 2021 m. birželio 7 d. rašto Nr.7S-38. Skundu pareiškėjas nesutiko su šiuo raštu ir prašė iš naujo išnagrinėti jo prašymą bei užskaityti 10 m. laikotarpį į stažą. Departamentas Sprendimu papildomai paaiškino, kad pareiškėjo prašyme nurodomu aktualiu laikotarpiu, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbą reglamentavo Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos 1971 m. liepos 15 d. įstatymu Nr. VIII-7 „Dėl Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso patvirtinimo“ (Vyriausybės žinios, 1971, Nr. 20-142), nuostatos. Šio kodekso 521 straipsnis nustatė (Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksas neteko galios 2003 m. gegužės 1 d.), kad nuteistiesiems, nepažeidžiantiems režimo ir įvykdantiems išdirbio normas ar nustatytąsias užduotis, darbo laikas, atliekant bausmę, gali būti įskaitytas į bendrąjį darbo stažą. Darbo laikas įskaitomas į bendrąjį darbo stažą teismo sprendimu, tarpininkaujant pataisos darbų įstaigos administracijai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendime pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (įstatymo redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) taip pat nustatė, kad klausimai dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo ryšium su liga ar invalidumu, dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų, dėl lygtinai paleistųjų iš laisvės atėmimo vietų pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, dėl perkėlimo iš vienos pataisos darbų arba auklėjimo darbų kolonijos į kitą skirtingos režimo rūšies koloniją, iš auklėjimo darbų kolonijos į pataisos darbų koloniją, iš pataisos darbų kolonijos į kalėjimą ir iš kalėjimo į pataisos darbų koloniją, dėl darbo kolonijose-gyvenvietėse laiko įskaitymo į bendrąjį darbo stažą išsprendžiami nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo nutartimi. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu paaiškino, kad nuteistųjų darbo laiko, atliekant bausmę, įskaitymo į bendrąjį darbo stažą, klausimą sprendė bendrosios kompetencijos teismai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui buvo žinoma, kad dėl darbo stažo įskaitymo buvo galima kreiptis į teismą ir tai matyti iš pareiškėjo pateiktos informacijos. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo 1996 m. kreipdamasis į Kaišiadorių apylinkės teismą, tačiau, kaip matyti iš pateiktų dokumentų teismui, šio sprendimo pareiškėjas nepateikė. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė informacijos apie kreipimąsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą. Mano, kad pareiškėjui būtų tikslinga kreiptis į minėtą instituciją ir pagal kompetenciją gauti visą išsamią informaciją apie darbo stažą, jo įskaitymą.

Nurodo, kad Departamentas Sprendime pareiškėjui paaiškino tiek jo prašyme dėstomai situacijai aktualias Pataisos darbų kodekso nuostatas, tiek šiuo metu galiojančias Bausmių vykdymo kodekso normas, susijusias su klausimais dėl darbo laiko, atliekant bausmę, įskaitymo į bendrąjį darbo stažą. Pažymi, kad Sprendimas yra teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir pripažinti jį negaliojančiu.

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Kalėjimų departamento 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr.7S-56 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo darbo, laikotarpiu 1979-1990 m. jam atliekant bausmę, įskaitymo į bendrąjį 10 metu stažą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1997 iki 1990 m. atliko laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas su 2021 m. gegužės 13 d. prašymu kreipėsi į Departamentą, prašydamas į stažą įskaityti 12 metų darbo, dirbto kalėjimo laikotarpiu.

Departamentas į pareiškėjo prašymą atsakė 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. 7S-38,,Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad vadovaujantis BVK 129 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiami, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinį draudimą. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gali draustis savanorišku valstybiniu socialiniu draudimu nustatyta tvarka arba sudaryti pensijų sutartis su pensijų fondu, taip pat būti pensijų programos dalyviais Pensijų fondų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nuteistųjų darbo, atliekant bausmę, laikas neįskaičiuojamas į valstybinio socialinio draudimo stažą.

Pareiškėjas nesutikdamas su 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. 7S-38, su 2021 m. liepos 23 d. skundu, kuriame suformulavo tuos pačius reikalavimus, į Departamentą kreipėsi pakartotinai.

Departamentas pareiškėjui atsakė 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 7S-56, kuriame papildomai paaiškino, kad pareiškėjo ginčui aktaliu laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbą reglamentavo Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksas, kurio 521 straipsnis nustatė (Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksas neteko galios 2003 m. gegužės 1 d.), kad nuteistiesiems, nepažeidžiantiems režimo ir įvykdantiems išdirbio normas ar nustatytąsias užduotis, darbo laikas, atliekant bausmę, gali būti įskaitytas į bendrąjį darbo stažą. Darbo laikas įskaitomas į bendrąjį darbo stažą teismo sprendimu, tarpininkaujant pataisos darbų įstaigos administracijai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (įstatymo redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) taip pat nustatė, kad klausimai dėl <…> darbo kolonijose-gyvenvietėse laiko įskaitymo į bendrąjį darbo stažą išsprendžiami nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo nutartimi. Nurodė, kad pareiškėjui būtų tikslinga kreiptis į apylinkės teismą, ir pagal kompetenciją gauti visą išsamią informaciją apie darbo stažą, jo įskaitymą.

Pareiškėjas nesutikdamas su Departamento 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 7S-56 bei prašydamas įskaityti į bendrąjį stažą 10 metų darbo stažą, su skundu kreipėsi į teismą.

Byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksas, kurio 521 straipsnyje, reglamentuojančiame nuteistųjų darbo stažą, buvo nustatyta, kad nuteistiesiems, nepažeidžiantiems režimo ir įvykdantiems išdirbio normas ar nustatytąsias užduotis, darbo laikas, atliekant bausmę, gali būti įskaitytas į bendrąjį darbo stažą. Šiame straipsnyje taip pat buvo nustatyta, kad darbo laikas įskaitomas į bendrąjį darbo stažą teismo sprendimu, tarpininkaujant pataisos darbų įstaigos administracijai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka. Baudžiamojo proceso kodekso (įstatymo redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 414 straipsnyje buvo nustatyta, kad klausimai dėl <…> darbo kolonijose-gyvenvietėse laiko įskaitymo į bendrąjį darbo stažą išsprendžiami nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo nutartimi. Iš paminėtų teisės nuostatų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojantys teisės aktai aiškiai numatė, kad nuteistiesiems, nepažeidžiantiems režimo ir įvykdantiems išdirbio normas ar nustatytąsias užduotis, darbo laikas, atliekant bausmę, gali būti įskaitytas į bendrąjį darbo stažą, tačiau visi klausimai, susiję su darbo laiko įskaitymu/neįskaitymu turėjo būti išsprendžami nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leisdėjas tokių klausimų išsprendimą priskyrė nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo kompetencijai, todėl Departamentas Sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl 10 metų stažo įskaitymo bei teisingai pagrindė atsisakymo tenkinti skundą argumentus. Kaip teisingai nurodė atsakovas, pareiškėjui pirmiau aptartose teisės nuostatose įtvirtinta tvarka buvo žinoma, nes, kaip skunde nurodė pareiškėjas, jis jau yra kreipęsis į Kaišiadoriu apylinkės teismą ir dėl to buvo priimta nutartis, tačau kurią pareiškėjas yra pametęs. Darytina išvada, kad Departamentas tinkamai vadovavosi keliamam ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl 10 metų darbo stažo įskaitymo.

VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS02MDItODI3LTE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-602-827-14')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-602-827-14">A-602-827-14</a>, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2197/2011).

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440-14). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-633/2008 pažymėta, kad vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.

Įvertinus ginčijamo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 7S-56 turinį bei atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus, darytina išvada, kad Departamentas pareiškėjo 2021 m. liepos 23 d. skundą išnagrinėjo tinkamai VAĮ prasme. Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, kurios susietos su taikytu teisiniu reglamentavimu (Pataisos darbų kodeksas, Baudžiamojo proceso kodeksas), Sprendimo turinys aiškus, suprantamas, į pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą atsakyta. Darytina išvada, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje nurodytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus ir nenustatyta jokių objektyvių teisinių ir faktinių pagrindų dėl ko Sprendimas turėtų būti panaikintas. Aukščiau aptartais pagridais pareiškėjo skundo argumentai dėl Departamento 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 7S-56 neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti.

Skundžiamą sprendimą pripažinus teisėtu, išvestinis reikalavimas dėl pareiškėjo darbo laikotarpiu 1979-1990 m., jam atliekant bausmę, įskaitymo į bendrąjį 10 metu stažą, negali būti tenkinamas, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo O. S. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Vita Valeckaitė

Indrė Žvaigždinienė

Eglė Žulytė-Janulionienė