Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00480-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
2017 m. birželio 22 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal N. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K. ir Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja N. B. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po motinos V. U., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Pareiškime nurodo, jog po motinos mirties liko nekilnojamasis turtas – 2.44 ha žemės sklypas-miškas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad mirus motinai, ji ją palaidojo, pradėjo prižiūrėti kapą, kurį prižiūri iki šiol, pastatė paminklą. Po motinos mirties tvarkė jos likusį mišką. 2014-01-29 užsisakė miškotvarkos projektą. Po motinos mirties pradėjo tvarkyti dokumentus dėl nekilnojamojo turto, aukščiau paminėto žemės sklypo - miško paveldėjimo, tačiau dėl labai pablogėjusios sveikatos, nespėjo jų sutvarkyti. Po motinos V. U. mirties nėra pradėta paveldėjimo byla, palikimo kiti asmenys nėra priėmę. Pareiškėjos sūnus R. K. dėl jo galimos paveldimo turto dalies yra atsisakęs. Dėl paminėtų aplinkybių pareiškėja lieka vienintelė paveldėtoja, todėl kitos galimybės paveldėti visą iki mirties turėtą turtą, kaip teisminiu keliu nėra galimybių, todėl kreipiasi į teismą.
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00480-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
2017 m. birželio 22 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal N. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K. ir Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja N. B. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po motinos V. U., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Pareiškime nurodo, jog po motinos mirties liko nekilnojamasis turtas – 2.44 ha žemės sklypas-miškas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad mirus motinai, ji ją palaidojo, pradėjo prižiūrėti kapą, kurį prižiūri iki šiol, pastatė paminklą. Po motinos mirties tvarkė jos likusį mišką. 2014-01-29 užsisakė miškotvarkos projektą. Po motinos mirties pradėjo tvarkyti dokumentus dėl nekilnojamojo turto, aukščiau paminėto žemės sklypo - miško paveldėjimo, tačiau dėl labai pablogėjusios sveikatos, nespėjo jų sutvarkyti. Po motinos V. U. mirties nėra pradėta paveldėjimo byla, palikimo kiti asmenys nėra priėmę. Pareiškėjos sūnus R. K. dėl jo galimos paveldimo turto dalies yra atsisakęs. Dėl paminėtų aplinkybių pareiškėja lieka vienintelė paveldėtoja, todėl kitos galimybės paveldėti visą iki mirties turėtą turtą, kaip teisminiu keliu nėra galimybių, todėl kreipiasi į teismą.
Suinteresuotas asmuo R. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, atsisako savo palikimo dalies savo motinos N. B. naudai (b.l. 45).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjo pareiškimu sutinka (b.l. 46).
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad pareiškėjos N. B. motina (b.l. 5) V. U. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Byloje pateiktas Prienų rajono 2-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad po V. U. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nepradėta (b.l. 17). V. U. mirė būdama našle, kartu su S. U. susilaukė vieno vaiko – dukros N. B. (b.l. 20-23). Po V. U. mirties liko nekilnojamasis turtas – 2.44 ha žemės sklypas-miškas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 24-30). Pateiktas testamentas (b.l. 14-15) patvirtina, kad V. U. po savo mirties visą turtą paliko dukrai N. B., tačiau ji per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą su testamentu nesikreipė į notarų biurą. Suinteresuotas asmuo R. K. nurodė, kad su pareiškimu sutinka, atsisako savo palikimo dalies savo motinos N. B. naudai (b.l. 11, 45). Byloje pateikti įrodymai (b.l. 31-41) patvirtina, kad pareiškėja N. B. po motinos V. U. prižiūrėjo ir prižiūri minėtą nekilnojamąjį turtą – miško žemės sklypą.
Pareiškėja kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja N. B. po savo motinos mirties prižiūrėjo ir prižiūri 2.44 ha žemės sklypą - mišką, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotą V. U. vardu, kuris V. U. priklausė nuosavybės teise, taip įgyvendindama savo teisę į palikimą ir tokiais savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą aiškiai išreiškė valią įgyti teises į palikimą ir tokiu būdu faktiškai jį priėmė.
Ištirti įrodymai patvirtina, kad N. B. po motinos V. U. mirties ėmė valdyti likusį turtą, juo rūpinosi kaip savu, jį prižiūrėjo, todėl teismas sprendžia, kad ji priėmė palikimą, likusį po motinos mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjai N. B. paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja
Indrė Petrokienė
