Civilinė byla Nr. e3K-3-170-916/2025
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02321-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.2.6.2; 2.3.2.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Šulco ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinio atsakovui R. M. ir atsakovo priešieškinio ieškovei dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, termino kompensacijai sumokėti nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių turto padalijimą tarp sutuoktinių nutraukiant santuoką ir sutuoktinio, kuriam priteista didesnė turto vertė, prievolės sumokėti kompensaciją užtikrinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2024 m. liepos 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir žemės sklypų) padalijimo, kompensacijos priteisimo bei nustatyto dvejų metų termino 81 988,46 Eur kompensacijai sumokėti, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią bylos dalį bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
3. Ieškovė prašė nenukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą tarp šalių ir priteisti:
3.1. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkio pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), ir tris žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (toliau – gyvenamasis namas ir žemės sklypai);
3.2. atsakovui iš ieškovės priteisti 81 956,21 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei priteistą nekilnojamojo turto dalį natūra, nustatant, kad šią sumą ieškovė privalo išmokėti atsakovui per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
4. Ieškovė nurodė, kad santuokos su atsakovu nutraukimo byloje kilo klausimas dėl turto padalijimo natūra. Visi žemės sklypai, nors ir suformuoti kaip atskiri, realiai sudaro vieną namų valdą prie gyvenamojo namo. Ieškovės ir atsakovo santykiai labai konfliktiški, atsakovas kelia pavojų ieškovei ir jų nepilnamečiams vaikams, todėl turtas negali būti dalijamas natūra. Kadangi šalys turi negrąžintą kredito likutį (32 666,58 Eur, neskaičiuojant palūkanų), paimtą žemės sklypui pirkti ir namui statyti, ieškovė įsipareigoja likusią kredito dalį grąžinti bankui vienasmeniškai, nustatant, kad prievolė bankui lieka solidariąja prievole.
5. Ieškovė nurodė ir tai, kad byloje nėra pagrindo laikyti asmeninėmis atsakovo lėšomis 102 242 Eur sumą, gautą pardavus sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo nusipirkęs žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bet dar iki santuokos sudarymo šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, kartu pasistatė ten namą. 1999 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) už 8109,36 Eur (28 000 Lt), gavo pinigų iš giminaičių už parduotą senelio žemės sklypą, 2000 m. našlaičio pašalpą ir stipendiją, iš viso 173,77 Eur (600 Lt), dirbo ir gavo darbo užmokestį. Visas šias lėšos ieškovė panaudojo namo (duomenys neskelbtini) statybai: atsakovui 1999 m. liepos 28 d. sudarius rangos sutartį dėl namo statybų, 1999 m. rugsėjo 1 d. ieškovė pagal šią sutartį sumokėjo 10 078,78 Eur (34 800 Lt) už darbus ir medžiagas. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad, atsakovui parduodant namą (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartyje buvo išreikšta jo valia, jog namas priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Visi už namo (duomenys neskelbtini) pardavimą gauti pinigai, taip pat paskola, kurią ieškovė paėmė savo vardu, buvo panaudoti dabartinio namo statybai.
6. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti:
6.1. ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise 1/2 dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini); atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise – 1/2 dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), iš ieškovės atsakovui priteisiant 52 669 Eur piniginę kompensaciją už jos indėlį viršijančią turto dalį; iš ieškovės atsakovui priteisti 641 Eur kompensaciją atsakovo po gyvenimo skyrium pradžios sumokėtų paskolos įmokų pagal kredito sutartį Nr. 1450718090717-67, sudarytą su AB SEB banku, (toliau – Kredito sutartis),
6.2. arba ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti 2446/10000 dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini); atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise – 7453/10000 dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypų, iš ieškovės atsakovui priteisiant 3202,36 Eur kompensaciją už jos indėlį viršijančią turto dalį; iš ieškovės atsakovui priteisti 313,58 Eur kompensaciją atsakovo po gyvenimo skyrium pradžios sumokėtų paskolos įmokų pagal Kredito sutartį,
6.3. arba atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), transporto priemonę – automobilį „Subaru Forester“, nustatyti, kad visa 32 322,55 Eur piniginė prievolė pagal Kredito sutartį dėl likusios neišmokėtos paskolos dalies (neįskaitant palūkanų) iki visiško prievolės įvykdymo tenka atsakovui, bankui su ieškove atsakant solidariai; ieškovei – 28 011,22 Eur kompensaciją iš atsakovo, nustatant, kad šią sumą atsakovas privalo išmokėti ieškovei per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
7. Atsakovas nurodė, kad namų valda (duomenys neskelbtini), buvo įgyta panaudojus 106 000 Eur asmeninių atsakovo lėšų, gautų pardavus jo iki santuokos sudarymo įgytą turtą – namų valdą (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, 1999 m. liepos 14 d. jis įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 1999 m. liepos 28 d. sudarė rangos sutartį dėl namo statybos, 1999 m. rugsėjo 10 d. gavo statybos leidimą. Ieškovė nepateikė įrodymų ir argumentų, kad 6 m. iki santuokos sudarymo šį sklypą šalys įgijo ir atitinkamai jame pastatė gyvenamąjį namą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Byloje esantys duomenys (1999 m. ieškovė studijavo buhalterinėje mokykloje Vilniuje ir gyveno mokyklos bendrabutyje, atsakovas į namą (duomenys neskelbtini) įsikėlė 2002 m. ir tik 2004 m. baigė namą visiškai įrengti) neleidžia patvirtinti ieškovės teiginių. Ieškovė klaidingai nurodo, kad ji 1999 m. rugsėjo 1 d. sumokėjo už namo statybas 10 078,78 Eur (34 800 Lt). Iš tiesų butą (duomenys neskelbtini) ieškovė pardavė 1999 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovui nėra nežinoma apie ieškovės 2000 m. rugsėjo 12 d. gautą našlaičio pašalpą, kuri, akivaizdu, 1999 m. rugsėjo 1 d. negalėjo būti panaudota rangos sutarties pagrindu. Be to, ieškovė nepateikia jokių duomenų apie savo pajamas tuo laikotarpiu. Aplinkybė, kad ieškovė vienai įmokai pagal rangos sutartį paskolino atsakovui apie 8000 Eur, negali sukurti nuosavybės teisių į atsakovo įsigytą žemės sklypą ir jame pastatytą namą.
8. Tai, kad namo (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartyje notarė formaliai įrašė, jog parduodamas pastatas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nekeičia fakto, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą ir namą įgijo dar iki santuokos. Šiuo atveju turi būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.98 straipsnio 2 dalies nuostata. Atsakovas neprieštarauja turto padalijimui natūra, nekilnojamąjį turtą ir prievolę bankui padalijant pagal proporciją: ieškovei – 24,46 proc., o atsakovui – 75,54 proc. Atsakovas neketina atsisakyti jam priklausančios turto dalies ir savo teisės ją naudoti pagal paskirtį, todėl ketina nutraukus santuoką grįžti gyventi į jam priklausančią nuosavybės dalį, nes ten jam artima namų erdvė ir aplinka (gamta, tvenkinys). Ieškovė neketina gyventi gyvenamajame name, nors ir prašo šį jai priteisti. Tai patvirtina ne kartą ieškovės iki bylos iškėlimo teikti rašytiniai siūlymai atsakovui pasilikti šį turtą ar jį parduoti, ieškovei išmokant kompensaciją. Kadangi šalys nesutarė dėl savo indėlio į bendrą turtą, atitinkamai ir kiekvienam sutuoktiniui tenkančios kompensacijos dydžio, tai turtas ir nebuvo perduotas atsakovui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu tenkino ieškinį ir dalį priešieškinio, bendrą santuokoje įgytą 161 080,92 Eur vertės nekilnojamąjį turtą padalijo lygiomis dalimis, ieškovei priteisdamas žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (52 400 Eur vertės), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (127 000 Eur vertės) ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (3500 Eur vertės), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (5900 Eur vertės), sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (603 Eur vertės) ir sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (4280 Eur vertės), esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovės priteisdamas 80 540,46 Eur kompensacijos už ieškovei atitenkantį natūra nekilnojamąjį turtą; nustatė dvejų metų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteistai kompensacijai sumokėti; nustatė ieškovei pareigą vienasmeniškai vykdyti prievoles pagal Kredito sutartį, ieškovės ir atsakovo prievolei bankui liekant solidariajai; priteisė iš ieškovės atsakovui 641 Eur paskolos įmokų, sumokėtų pagal Kredito sutartį; kitą priešieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovo 5643 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
10. Teismas konstatavo, kad, Vilniaus apygardos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, iš esmės nepasikeitė nei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendime, nei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartyje nustatytos aplinkybės apie šalių tarpusavio santykius, taigi nėra pagrindo nekilnojamąjį turtą padalyti tarp šalių natūra.
11. Teismas pripažino, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas už asmenines atsakovo lėšas 1999 m. liepos 14 d. Atsakovas 1999 m. liepos 28 d. sudarė rangos sutartį dėl gyvenamojo namo statybos šiame žemės sklype, 1999 m. rugsėjo 10 d. gavo statybos leidimą.
12. Teismas pripažino, kad šalys jau 2000 m. kartu nuomojosi būstą, 2001 m. kartu nutraukė būsto nuomos sutartį ir persikėlė gyventi į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), taigi vedė bendrą ūkį. Teismas nurodė, kad ieškovė savo pajamomis (lėšomis už parduotą butą (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčiu) prisidėjo prie namo statybos, sumokėdama 10 079 Eur (34 800 Lt) rangovui pagal rangos sutartį. Iš esmės šią aplinkybę patvirtino ir atsakovas, nors ieškovės sumokėtą sumą ir vertindamas kaip paskolą. Teismas nepripažino ieškovės perduotų lėšų paskola, nes atsakovas nenurodė nei laikotarpio, nei kitų sąlygų dėl tokios paskolos galimo suteikimo.
13. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių visas jos patirtas išlaidas ir investicijas gyvenamojo namo statybai iki santuokos sudarymo. Taigi pateikti įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad gyvenamasis namas buvo statomas pagal tuomet dar nesusituokusių asmenų susitarimą dėl bendro nekilnojamojo turto sukūrimo (kaip nustatyta CK 6.970 straipsnyje). Teismas pripažino ir tai, kad ieškovė nesielgė protingai ir apdairiai, pradėjusi bendrą gyvenimą su atsakovu bei bendro namo statybą ir iki pat santuokos sudarymo nesiėmusi veiksmų faktiškai galimai susiklosčiusiems santykiams teisiškai įforminti ir užtikrinti. Tačiau byloje nustatytos kitos aplinkybės (jų visuma) leido teismui padaryti aukšto tikėtinumo išvadą, kad 1999–2015 m. laikotarpiu buvo abiejų sutuoktinių susitarimas bendru darbu, intelektu, lėšomis statyti gyvenamąjį namą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, siekiant sukurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo prašymą padalyti bendrą turtą (duomenys neskelbtini), nukrypstant nuo lygių dalių principo dėl jo 102 442,06 Eur asmeninių lėšų panaudojimo šiam turtui įgyti.
14. Nesant pagrindo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, teismas dalijo bendrą turtą lygiomis dalimis, ieškovei turtą priteisdamas natūra, o atsakovui iš ieškovės – 80 540,46 Eur kompensaciją.
15. Teismas, atsižvelgdamas į priteistos kompensacijos atsakovui dydį, į tai, kad, reikšdamas priešieškinio reikalavimus, ir atsakovas prašė nustatyti tokį pat dvejų metų terminą galimam teismo sprendimo įvykdymui, jei turtas natūra būtų priteistas atsakovui, nusprendė, kad maksimalus dvejų metų laiko tarpas kompensacijai išmokėti nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkei (ieškovei) ir bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra.
16. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą (CK 3.67 straipsnio 2 dalį, 3.61 straipsnio 3 dalį), teismas tenkino atsakovo prašymą ir nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu (nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d.), todėl atsakovui iš ieškovės priteisė 641 Eur paskolos įmokos kreditorei AB SEB bankui.
17. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2025 m. kovo 31 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
18. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bylos įrodymų visuma leido nuspręsti apie šalių susitarimą dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo bei faktinį tokio susitarimo vykdymą iki santuokos sudarymo ir po jos, joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, taip pat jų darbo, intelekto nukreipimą, siekiant sukurti bendrą turtą. Dėl to kolegija nelaikė 102 442,06 Eur asmeninėmis atsakovo lėšomis ir nekonstatavo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.
19. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl gyvenamąjį namą ir žemės sklypus natūra priteisė ieškovei. Tačiau tai savaime nereiškia, kad byla buvo neteisingai išspręsta. Sodybą kūrė ir rengė abi šalys, todėl kolegija nepritarė atsakovo argumentui, kad tik jį sieja glaudus emocinis ryšys su sodyba. Argumentas, kad atsakovas įdėjo daug darbo komfortiškai gyvenimo aplinkai sukurti, neleidžia spręsti, jog būtent dėl to turtas yra svarbesnis atsakovui. Šiuo metu sodyboje gyvena ieškovė su vaikais, jie taip pat yra prisirišę prie šios gyvenamosios vietos, toje vietovėje vaikai lanko mokymosi įstaigas, užklasinius užsiėmimus, kitos gyvenamosios vietos ieškovė neturi. Gyvenamąjį namą natūra priteisus atsakovui, ieškovė kartu su vaikais turėtų ieškoti kito būsto, o tai galėtų neigiamai paveikti vaikus. Tokiais argumentais remdamasi kolegija priėjo prie išvados, kad šiuo atveju gyvenamasis namas reikalingesnis ieškovei ir vaikams, jiems teiks didesnę naudą.
20. Klaidingu kolegija pripažino atsakovo argumentą, kad ieškovė neketina gyventi name. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji pirmiausia siekia gyventi name, nes su ja gyvena nepilnamečiai vaikai. Kita vertus, ieškovė nurodė ir tai, kaip, ketindama išmokėti atsakovui kompensaciją už jai atitenkančią atsakovo nekilnojamojo turto dalį, pirmiausia spręstų šį klausimą, t. y. pirmiausia skolintųsi lėšas, o nepavykus gauti reikiamo dydžio paskolos, nekilnojamąjį turtą parduotų. Kolegija nurodė nematanti pagrindo abejoti ieškovės pareiškimu, kad ji siekia išsaugoti gyvenamąjį namą ir likti ten gyventi su vaikais. Kita vertus, kolegija nurodė ir tai, kad nėra draudžiama po santuokos nutraukimo parduoti turtą, paliktą kaip asmeninę nuosavybę.
21. Dėl galimybės išmokėti kompensaciją kolegija pažymėjo, kad nė viena šalis neturi visos kompensacijai reikiamos sumos, abi planuoja skolintis lėšų kompensacijai išmokėti. Nors atsakovas pateikė įrodymus, kad bankas jam suteiktų 20 000 Eur vartojimo kreditą, bet tokia suma nebūtų pakankama 80 540,46 Eur kompensacijai ieškovei išmokėti. Ieškovė teigė, kad kompensaciją išmokės gavusi iš banko paskolą, o kitą dalį pasiskolins iš giminaičių. Taigi toks terminas yra reikalingas būtent tam, kad ieškovė objektyviai spėtų susitvarkyti paraiškos ir paskolos gavimo klausimus. Kadangi su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, po sprendimo priėmimo skubus išsikėlimas iš būsto neužtikrintų nei ieškovės, nei nepilnamečių vaikų interesų, o atsakovas jau kurį laiką turi kitą gyvenamąją vietą, tai kolegija nusprendė, jog pirmosios instancijos teismo ieškovei nustatytas dvejų metų terminas kompensacijai sumokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepažeis šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesų ir išlaikys šalių interesų pusiausvyrą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Kasaciniu skundu atsakovas prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismai, spręsdami dėl turto padalinimo ir nenustatydami pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, netinkamai vadovavo teismų praktika. Esminiu asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esančio turto pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis tokio turto remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Teismai nemotyvavo, kokios aplinkybės leido nuspręsti, jog ieškovė intelektu prisidėjo prie bendro turto sukūrimo; tinkamai neanalizavo byloje ieškovės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių namo statybos metu ieškovės gautas pajamas (iš esmės 1999–2003 m. ieškovė gaudavo apie 30–70 Eur pajamų per mėnesį); neįvertino, kad atsakovas asmeninėmis lėšomis nusipirko žemės sklypą ir pradėjo namo statybos darbus, gavo asmeninę paskolą jam statyti, telkė kitus asmenis statybos darbams atlikti, su jais atsiskaitė asmeninėmis lėšomis. Byloje nėra duomenų, kokiais darbais ieškovė prisidėjo prie namo statybos. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, nedidelės dalies statybos ar remonto medžiagų įsigijimą pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami buto bendrosios dalinės nuosavybės faktui nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTk2LTQyMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-196-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-196-421/2020">e3K-3-196-421/2020</a>); tam tikrų buičiai skirtų daiktų, įrankių, laisvai pastatomų baldų įgijimas nevertintinas kaip nekilnojamojo daikto pagerinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU5LTkxNi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-159-916/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-159-916/2022">e3K-3-159-916/2022</a>). Teismų motyvas, kad ieškovė iš savo buto persivežė baldus, kartu su atsakovu statė tvorą, tvarkė namo aplinką, po santuokos sudarymo 2005 m. toliau gerino namo vidaus būklę, negali pagrįsti, jog ji darbais prisidėjo prie šio namo statybos ir jungtinės nuosavybės teise įgijo namą ir žemės sklypą.
22.2. Atkreiptas dėmesys į tai, kad, apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, teismai taip ir neįvertino asmenine nuosavybės teise atsakovui priklausiusio žemės sklypo vertės nei sudarant sutuoktinių turto balansą, nei skaičiuojant kompensaciją, nors 2015 m. spalio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta žemės sklypo vertė. Teismai rėmėsi notarės įrašu 2015 m. spalio 14 d. namų valdos (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartyje, kad namas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau neįvertino kitų byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad namas pastatytas iki santuokos asmeninėmis atsakovo lėšomis. Be to, teismai neteisingai įvertino aplinkybes, nuo kada šalys pradėjo gyventi kartu, kokiomis konkrečiomis sumomis, kitu turtu, profesinėmis žiniomis ar įgūdžiais prisidėjo prie namo statybos. Taigi netinkamai buvo nustatytas kiekvieno asmens individualus indėlis statant namą, todėl turtas jungtine nuosavybe pripažintas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.
22.3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.117 straipsnio 3 dalies nuostatą ir nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad galimybė atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą yra nustatyta tik tuo atveju, jeigu tokią kompensaciją turintis mokėti sutuoktinis pateiks adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą; be to, įstatyme įtvirtinto maksimalaus dvejų metų termino teismas negali viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjUyLTQyMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-252-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-252-421/2023">e3K-3-252-421/2023</a>). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atidėdamas ieškovei kompensacijos išmokėjimą dvejiems metams, net nesvarstė prievolės įvykdymo užtikrinimo klausimo, juo labiau kad ieškovė apskritai net neįrodinėjo tokio užtikrinimo adekvatumo (ieškovė net negalėjo konkrečiai pasakyti, kokiu būdu ir finansinėmis priemonėmis įvykdys prievolę). Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad bankas jam suteikia 20 000 Eur vartojimo kreditą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teismas turi diskreciją vertinti, kokia konkreti prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė laikytina adekvačia, tačiau, pasinaudodamas tokia teise, iš esmės apskritai netaikė šios specialios teisės normos, nes neįvardijo jokio ieškovės pateikto užtikrinimo. Taigi nagrinėjamu atveju teismo nustatytas ieškovei dvejų metų terminas kompensacijai sumokėti iš esmės reiškia prievolės vykdymo termino atidėjimą, nes teismas nenustatė jokio įmokų grafiko.
22.4. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų dėl savo sprendimo visą turtą natūra priteisti ieškovei, o atsakovui – kompensaciją. Juo labiau teismas nepasisakė dėl galimybės turtą natūra priteisti atsakovui, o ieškovei – kompensaciją. Kompensacijos klausimo šioje byloje galima buvo iš viso išvengti, turtą padalijus natūra vienu iš atsakovo priešieškinyje siūlomų alternatyvių būdų. Toks esminės dalies argumentų nenurodymas sudarė pagrindą konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022). Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokio pažeidimo nevertino kaip esminio, nes pripažino, kad iš esmės byla išspręsta teisingai.
22.5. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą priteisti ieškovei natūra visą nekilnojamąjį turtą pagrindė iš esmės tik argumentu, kad šis turtas reikalingesnis ieškovei, nes su ja lieka gyventi vaikai. Tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti ne tik tai, kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, bet ir tai, ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzctMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137-378/2018">3K-3-137-378/2018</a>). Nagrinėjamu atveju teismai apskritai nenustatinėjo, ar ieškovė pajėgi finansiškai išmokėti atsakovui kompensaciją, priešingai – byloje ji patvirtino tokios galimybės neturinti, nepateikė jokio adekvataus šios prievolės užtikrinimo ir nurodė tik hipotetines galimybes pasiskolinti lėšų iš giminių ar banko. Teismai neįvertino, kad ieškovė neturi kitų galimybių išmokėti kompensaciją kaip tik parduoti gyvenamąjį namą, nes: 1) ji neturi jokio kito turto, kurį galėtų parduoti; 2) neturi tokių pajamų, kad kas mėnesį dvejus metus galėtų dengti tokias išlaidas (kas mėnesį kompensacijai išmokėti ji turėtų mokėti 3355,85 Eur, bet, įvertinus lėšas vaikų ir jos būtiniesiems poreikiams, ji turėtų turėti 4766,10 Eur per mėnesį). Ieškovei atidėtas terminas prievolei vykdyti, taigi apskritai neatsižvelgta į nekilnojamojo turto kainas ir infliaciją bei atsakovo, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybes įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą tik po dvejų metų. Pažymima ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas, kad turtas reikalingesnis ieškovei, nes prie turto prisirišę vaikai, kartu nurodė ir argumentą, kad niekas nedraudžia ieškovei parduoti to turto ir atsiskaityti su atsakovu. Teismų neįvertinta ir atsakovo nurodyta galimybė padalyti namą natūra, nustatant naudojimosi tvarką, atidalijant kiekvienai šaliai tenkančias namo dalis ir galiausiai teismui nustatant uzufruktą.
23. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovo kasacinį skundą, priteisti jos naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. Teismai, nuspręsdami dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, įvertino tai, kad: 1) tarp šalių iki santuokos sudarymo buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai; 2) reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys, bendrai įgydami turtą, visus klausimus derintų tarpusavyje tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis); 3) sukuriant bendrą turtą, bendraturčių investuotos dalys nebūtinai turi būti vienodos; 4) jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, laikoma, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Teismų išvados yra pagrįstos ir atitinka teismų praktikoje pateiktus aiškinimus dėl santuokos nesudariusių asmenų siejamų turtinių santykių kvalifikavimo, bendro turto įgijimo. Bylos duomenimis, pagrįsta, kad šalys buvo bendrai sutarusios statyti namus. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; tik iš įrodymų visumos teismas gali daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTktNzAxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219-701/2021">3K-3-219-701/2021</a>). Šiuo atveju teismai išvadas grindė išimtinai byloje esančiais ir išnagrinėtais įrodymais, t. y. įrodymų visuma.
23.2. Pagal kasacinio teismo praktiką, įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylose, atsižvelgiant į sugyventinių tarpusavio santykių pobūdį, neturi būti pernelyg aukštas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-421/2019). Šiuo atveju ieškovė pateikė įrodymus, kad šalys kartu savo lėšomis ir darbu investavo į namų (duomenys neskelbtini) įsigijimą. Ieškovė atliko mokėjimus už darbus, prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis. Nors ieškovė objektyviai negalėjo pateikti visų mokėjimo dokumentų, kurie pagrįstų prisidėjimą prie bendrosios nuosavybės sukūrimo, tačiau buvo įrodyta, jog ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, turėjo tikslą įsigyti turtą ir šį tikslą įgyvendino, o vėliau turtą pardavė kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir įsigijo naujus namus, šiuos dabar siekia padalyti santuokos nutraukimo byloje. Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Atsakovui priklausančiame žemės sklype pastačius daugiausia iš ieškovės lėšų namą, sukurta nuosavybė negalėtų būti vertinama kaip atsakovo asmeninė nuosavybė. Jeigu teismas laikytų, kad žemės sklypas yra atskiras objektas ir buvo asmeninė atsakovo nuosavybė, tai atsakovo indėlis į bendrą dabar dalytiną turtą šiuo atveju sudarytų 887 Eur, nes sklypas nupirktas už 1737,72 Eur. Sklypo vertė galėjo išaugti tik dėl to, kad jame bendromis šalių lėšomis buvo pastatytas gyvenamasis namas.
23.3. Kasaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas dėl CK 3.117 straipsnio 3 dalies taikymo. Atsakovo nurodytos aplinkybės klaidingos, nes jis vertino tik dalį ieškovės gaunamų pajamų, jo skaičiavimai atlikti neįtraukus ieškovės galimybės gauti paskolą ar pasiskolinti tam tikrą pinigų sumą iš artimųjų. Dvejų metų kompensacijos išmokėjimo terminas buvo pagrįstas ieškovės paaiškinimais teismo posėdžio metu apie tai, kad ji kompensaciją išmokės gavusi iš banko paskolą, o kitą dalį – pasiskolinusi iš giminaičių. Toks terminas yra reikalingas, kad ieškovė objektyviai spėtų susitvarkyti paraiškos ir paskolos gavimo klausimus, nes kol turtas registruotas abiejų šalių vardu, ji neturi galimybės gauti iš banko pasiūlymo. Pats atsakovas nepagrindė, iš kokių lėšų mokėtų ieškovei kompensaciją, jeigu jam nekilnojamasis turtas būtų priteistas natūra. Atsakovo pateiktas banko pasiūlymas šioje byloje neturi jokios teisinės įrodomosios reikšmės sprendžiant klausimą dėl finansinės galimybės išmokėti kompensaciją buvusiam sutuoktiniui. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nė viena šalis kompensacijos sumos neturi, abi planuoja skolintis pinigų. Be to, teismas neprivalėjo nustatyti konkretaus mokėjimo grafiko, nes CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nustatyta speciali norma, reglamentuojanti buvusių sutuoktinių teisinius santykius, kai vienam iš sutuoktinių priteisiama kompensacija už priteisto didesnę turto vertę. Taigi CK 3.117 straipsnio 3 dalyje kalbama apie mokėjimo atidėjimą, o ne jo išdėstymą dalimis.
23.4. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nemotyvavo turto priteisimo natūra ieškovei. Kadangi byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nors ir iš naujo nevardijo visų motyvų, dėl ko turtas natūra pagrįstai buvo priteistas ieškovei, tačiau nurodė, kad ankstesniais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės dėl šalių tarpusavio santykių nepasikeitė, todėl nėra pagrindo nekilnojamąjį turtą tarp šalių padalyti natūra. Kadangi ieškovė liko gyventi su nepilnamečiais vaikais, vaikai yra prisirišę prie šios gyvenamosios vietos ir aplinkos, tai tikslingiau tokį turtą buvo palikti natūra ieškovei. Atsakovas klaidingai nurodo, kad ieškovė siekia parduoti nekilnojamąjį turtą. Be to, ieškovo nurodomas turto padalijimo būdas, atidalijant gyvenamojo namo dalis, prieštarautų teismų praktikoje pateiktam aiškinimui, galimybę konkretų turtą dalyti natūra panaikina itin sudėtingi sutuoktinių tarpusavio santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006). Nagrinėjamu atveju turtas negali būti padalijamas tarp sutuoktinių dėl jų konfliktiškų santykių.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 15 d. nutartimi pasiūlė šalims iki 2025 m. spalio 31 d. pareikšti savo nuomonę dėl teisminės mediacijos paskyrimo byloje ir siūlytinos mediatoriaus kandidatūros, jei šalys sutiktų dėl tokio taikaus ginčo sprendimo, todėl atidėjo bylos nagrinėjimą.
25. Ieškovė 2025 m. spalio 16 d. pateikė pranešimą apie savo nesutikimą dalyvauti mediacijos procese, nurodydama, kad nemato tokio proceso tikslingumo, nes iki ieškinio pateikimo teismui atsakovas nesutiko su jokiais siūlomais variantais.
26. Atsakovas 2025 m. spalio 20 d. pateikė prašymą dėl mediacijos, kuriame nurodo, jog sutinka, kad byloje būtų skiriama mediacija, taip pat pateikė siūlymą dėl mediatorių kandidatūrų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutuoktinių bendro turto dalių nustatymo ir jo padalijimo
27. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl paprastai nutraukiant santuoką bendras sutuoktinių turtas yra padalijamas jiems lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Sąlygos, sudarančios galimybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo jį dalijant, yra išvardytos CK 3.123 straipsnyje, kuriame yra pateiktas nebaigtinis kriterijų sąrašas.
28. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutuoktinis, turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti panaudojęs asmenines lėšas, gali rinktis savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 27 punktą). Esant nustatytai aplinkybei dėl sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra dalijamas santuokos pabaigoje, šios lėšos sutuoktiniui turi būti kompensuojamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014; 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 37 punktą).
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovė laikėsi pozicijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir prašė turtą dalyti lygiomis dalimis, jį natūra priteisiant ieškovei, o iš jos priteisiant kompensaciją atsakovui už jai tekusią nuosavybės dalį. Atsakovas laikėsi nuomonės, kad sutuoktinių bendro turto dalys nėra lygios, nes iki santuokos sudarymo turtui įgyti ir sukurti buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos ir šalys nesitarė jo sukurti jungtinės veiklos pagrindu. Priešieškinyje suformuluotais alternatyviais reikalavimais iš esmės buvo siekiama arba dalijant turtą nurodytomis dalimis gauti didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, arba, dalijant turtą lygiomis dalimis, gauti kompensaciją už atsakovo asmenines lėšas, panaudotas bendram turtui iki santuokos sudarymo įgyti. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, kieno lėšomis buvo įgytas (sukurtas) iki santuokos turtas ir ar buvo susitarimas dėl tokio turto sukūrimo jungtinės veiklos pagrindu.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMzLTQyMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-133-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-133-421/2019">e3K-3-133-421/2019</a>, 18 punktas). Bendrosios jungtinės veiklos pradžia tokiu atveju yra siejama su laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, o asmenų turtinių santykių apsaugai taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMzLTQyMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-133-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-133-421/2019">e3K-3-133-421/2019</a>, 18 punktas).
31. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMzLTQyMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-133-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-133-421/2019">e3K-3-133-421/2019</a>, 18 punktas; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU5LTkxNi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-159-916/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-159-916/2022">e3K-3-159-916/2022</a>, 18 punktas).
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors bendro gyvenimo metu įgyto konkretaus turto objekto nuosavybės forma, nurodyta šio turto įgijimo sandoryje ir Nekilnojamojo turto registre, nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto nuosavybės, ši aplinkybė yra reikšminga teismams sprendžiant dėl atitinkamo susitarimo tarp šalių turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMzLTgyMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-133-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-133-823/2020">e3K-3-133-823/2020</a>, 34 punktas).
33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, jog aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2011">3K-3-134/2011</a>; 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-181-969/2016, 94 punktas).
34. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas 1999 m. liepos 14 d. atsakovo asmeninėmis lėšomis, jis buvo registruotas kaip atsakovo asmeninė nuosavybė. Teismų nustatyta ir tai, kad šalys pradėjo gyventi kartu 2000 m. ir bendrai statė gyvenamąjį namą: atsakovas sudarė rangos sutartį dėl namo statybos, gavo statybos leidimą, 2000 m. liepos 26 d. sudarė kredito sutartį gyvenamojo būsto remontui (apdailai), ieškovė pardavė sau asmenine nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) ir sumokėjo už dalį statybos darbų pagal rangos sutartį. Namo statybos metu atsakovas dirbo ir gavo pajamas. Nors ieškovė tuo metu studijavo, jos pajamos buvo mažos, bet šalys faktiškai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, jog ieškovė prisidėjo prie namo statybos savo darbu, intelektu. Atsakovas kėlė byloje ieškovės investuotų į namo statybą lėšų nelygiavertiškumo klausimą, tačiau teismai nusprendė, kad šalys bendrai statė ir įrengė namą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nes kuriant bendrą turtą bendraturčių investuotos lėšos nebūtinai turi būti vienodos.
35. Teismai, įvertinę byloje aptartas aplinkybes, pripažino buvus šalių susitarimą sukurti visą turtą (žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą). Teisėjų kolegijos nuomone, teismų išvados dėl ieškovės indėlio (lėšomis ir darbu) į namo (duomenys neskelbtini) statybą atitinka kasacinio teismo praktiką dėl nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge ir bendro turto kūrimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMzLTQyMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-133-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-133-421/2019">e3K-3-133-421/2019</a>, 18 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMzLTgyMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-133-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-133-823/2020">e3K-3-133-823/2020</a>, 24 punktas; kt.). Išvada dėl šalių bendrosios jungtinės veiklos padaryta remiantis byloje išnagrinėtais įrodymais, kuriuos teismas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
36. Tačiau teismų vertintos aplinkybės dėl ieškovės ir atsakovo indėlio kuriant ir statant gyvenamąjį namą savaime nepagrindžia išvados, kad visas turtas, įskaitant žemės sklypą ir namą, iki santuokos buvo įgytas jungtinės veiklos pagrindu.
37. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai pripažino iki bendro gyvenimo pradžios su sutuoktine atsakovo įsigytą žemės sklypą ginčo šalių bendrąja jungtine nuosavybe.
38. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad žemės sklypo ypatybės lemia, jog jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą. Žemės sklypas gali būti pripažįstamas bendru jungtinės veiklos sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas (pvz., nusausintas, pertvarkytas kraštovaizdis ar pan.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 46 punktą; 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY5LTExMjAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-169-1120/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-169-1120/2024">e3K-3-169-1120/2024</a> 25 punktą).
39. Minėta, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes, atsakovas asmeninėmis lėšomis nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) anksčiau, nei šalys pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį. Teismai neaptarė ir nenurodė aplinkybių, kurios leido spręsti buvus šalių susitarimą bendrai įsigyti žemės sklypą. To neįrodinėjo ir ieškovė. Taigi teismų sprendimas dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe nėra pagrįstas teisiniais argumentais ir motyvais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, 2024 m. liepos 11 d. nutartimi panaikindamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė ir tai, kad teismas tinkamai neišsiaiškino aplinkybių dėl atsakovo panaudotų bendram turtui įsigyti asmeninių lėšų (t. y. lėšų, kuriomis jis įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tačiau klausimą dėl turto padalijimo iš naujo nagrinėję teismai nevertino atsakovui nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo vertės ir dėl jos nepasisakė nei sudarydami sutuoktinių turto balansą, nei skaičiuodami kompensaciją.
40. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju teismų išvada dėl sutuoktinių bendro turto dalių buvo padaryta nenustačius, neįvertinus bylos aplinkybių ir tinkamai neargumentavus tokios išvados. Dėl to pripažintinas pagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad teismai nevertino aplinkybių dėl žemės sklypo įgijimo susitarimo sukurti bendrą nuosavybę aspektu.
Dėl teismo taikyto turto padalijimo būdo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo natūra prioritetiškumo bei galimybės sumokėti kompensaciją kitam sutuoktiniui vertinimo
41. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
42. Kasacinio teismo praktikoje dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzctMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137-378/2018">3K-3-137-378/2018</a>, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjctMTA3NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-227-1075/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-227-1075/2023">3K-3-227-1075/2023</a>, 42 punktas; kt.).
43. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU3LTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-157-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-157-378/2020">e3K-3-157-378/2020</a>, 58 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzctMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137-378/2018">3K-3-137-378/2018</a>, 28 punktas).
44. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria, – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2006">3K-3-526/2006</a>; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).
45. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra nurodęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115/2012">3K-3-115/2012</a>; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225-686/2015">3K-3-225-686/2015</a>). Kasacinio teismo išaiškinta, kad turto padalijimo natūra būdas netaikomas tik tam tikrais atvejais, kai šalių santykiai yra itin konfliktiški, šalys nesugeba bendradarbiauti ir taikiai spręsti iškylančių klausimų, turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas konfliktams kilti ir ateityje ar netgi grėsti abiejų sutuoktinių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzctMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137-378/2018">3K-3-137-378/2018</a>, 29 punktas).
46. Taigi teismas priima sprendimą nedalyti santuokos metu įgyto turto natūra, nustatęs objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnius (aplinkybes), kurie pateisina prioritetinio principo netaikymą. Tokiu atveju turtas priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo nurodoma, kad toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjktOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-529-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-529-916/2016">3K-3-529-916/2016</a> 53 punktą; 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA5LTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-109-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-109-969/2020">e3K-3-109-969/2020</a> 64 punktą). Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 26.2 punktas).
47. Nagrinėjamoje byloje buvę sutuoktiniai prašė teismo taikyti skirtingus nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo su žemės sklypu ir trijų kitų žemės sklypų, sudarančių vieną namų valdą) padalijimo būdus: ieškovė prašė nurodytą turtą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui priteisti piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią natūra turto dalį; atsakovas priešieškinyje nurodė tris alternatyvius turto padalijimo būdus. Dviem iš atsakovo nurodytų alternatyvių reikalavimų buvo prašoma turtą padalyti natūra tam tikromis dalimis ir atitinkamai pagal nustatytas bendrosios dalinės nuosavybės dalis priteisti kompensacijas.
48. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi, panaikindamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo ir grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš naujo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių ginčui išspręsti teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakovo reikalavimu dėl turto padalijimo būdo, taip pat aplinkybių dėl kompensacijos priteisimo, spręsdamas asmeninių lėšų panaudojimo bendrajai jungtinei nuosavybei sukurti bei kompensacijos už kitam sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį klausimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, pirmosios instancijos teismui nenustačius esminių bylos aplinkybių, nebuvo atskleista bylos esmė dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti, ar pirmosios instancijos teismo taikytas turto padalijimo būdas ir kompensacijos dydis yra pagrįsti.
49. Iš naujo bylos dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo turtą dalyti natūra, pažymėdamas tik tai, jog, grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, nepasikeitė ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės apie šalių tarpusavio santykius. Apeliacinės instancijos teismas procesiniame sprendime taip pat nenurodė jokių argumentų dėl to, kodėl nagrinėjamu atveju turtas (žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kiti trys žemės sklypai) negali būti padalytas natūra.
50. Kasacinio skundo argumentais keliamas klausimas tiek dėl teismų išvadų dėl turto priteisimo ieškovei natūra pagrįstumo ir atitikties teismų praktikai, tiek dėl išvados nedalyti turto natūra netinkamo motyvavimo. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais šiuos argumentus.
51. Nutarties 42 punkte nurodyta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, todėl teismai pirmiausia turi įvertinti, ar yra objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas. Nenustačius objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, turtas padalijamas natūra. Nustatęs bet kurią iš aplinkybių, teismas parenka turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto), kitas svarbias aplinkybes.
52. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl gyvenamojo namo ir keturių žemės sklypų, sudarančių vieną namų valdą, padalijimo. Tokiu atveju teismas pirmiausia turėtų įvertinti objektyvų negalimumą padalyti tokį turtą natūra ir argumentuoti savo išvadą, kodėl negalima atskirti tokio turto dalių. Byloje šalių nurodomas argumentas, kad toks turtas yra vientisas nedalytinas objektas, savaime nelaikytinas tokia objektyvaus pobūdžio aplinkybe, dėl kurios turto padalijimas natūra būtų negalimas. Į šalių nuomonę teismas gali atsižvelgti jau spręsdamas, kokį konkrečiu atveju turto padalijimo būdą pritaikyti.
53. Pirmosios instancijos teismo deklaratyviai nurodyta subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kad yra išlikę konfliktiški buvusių sutuoktinių santykiai, nelaikytina pakankamu pagrindu netaikyti turto padalijimo natūra principo. Dažniausiai santuokos nutraukimą ir su tuo susijusius klausimus teisme sprendžiančių asmenų santykiai yra konfliktiški. O subjektyvaus pobūdžio aplinkybė nedalyti turto natūra pripažįstama tik tokiais atvejais, kai šalių santykiai itin konfliktiški, šalys nesugebės kaip bendraturtės bendrai valdyti objektą ir juo naudotis ir tai grės abiejų sutuoktinių ar jų vaikų saugumui (žr. minėtos nutarties Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzctMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137-378/2018">3K-3-137-378/2018</a> 29 punktą). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to nutraukiant santuoką, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115/2012">3K-3-115/2012</a>; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225-686/2015">3K-3-225-686/2015</a>).
54. Taigi nagrinėjamoje byloje turto padalijimo natūra klausimui išspręsti nebuvo nustatytos ir vertinamos objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, nors buvusių sutuoktinių pageidavimai dėl turto padalijimo būdo skyrėsi, atsakovas priešieškinyje buvo nurodęs ir reikalavimą turtą dalyti natūra. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti konkretų turto padalijimo būdą – nekilnojamąjį turtą natūra priteisti ieškovei, iš esmės nenurodė jokių motyvų, kodėl namų valda natūra priteisiama vienam sutuoktiniui (ieškovei) ir kodėl atmetamas kito sutuoktinio (atsakovo) prašymas tiek turtą dalyti natūra, tiek jį natūra priteisti atsakovui, kompensaciją priteisiant ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstu atsakovo apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti natūra turtą ieškovei yra nemotyvuotas, nenurodyta teismo argumentų, kodėl namų valda natūra priteisiama ieškovei ir kodėl atmetamas atsakovo prašymas priteisti natūra tokį turtą jam, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą (motyvų nenurodymą) vertino kaip yra neesminį. Apeliacinės instancijos teismas išvadą priteisti turtą natūra ieškovei iš esmės grindė turto reikalingumo ieškovei ir jos vaikams kriterijumi ir nevertino teismų praktikoje nurodomų kitų svarbių tokiam klausimui išspręsti aplinkybių.
55. Turtą natūra priteisus bet kuriai iš šalių, kitam sutuoktiniui turi būti išmokama gana nemaža kompensacijos suma (80 540,46 Eur). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nė viena šalis neturi kompensacijai reikalingos sumos, taigi, turtą natūra priteisus bet kuriai iš jų, abi šalys planuotų skolintis lėšas. Dėl to teismas turėjo aiškintis kiekvieno sutuoktinio galimybes išmokėti tokią kompensaciją, atsižvelgti ir į jų amžių, gaunamas pajamas, finansinį pajėgumą išmokėti kompensaciją, įvertindamas ir asmens galimybę pasiskolinti lėšas, terminą, per kurį kiekvienas iš sutuoktinių galėtų išmokėti kompensaciją kitam sutuoktiniui. Nagrinėjamu atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių iš esmės netyrė ir nevertino.
56. Apibendrindama teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais yra pagrindžiama, jog teismai turto padalijimo būdo klausimą sprendė nesivadovaudami turto padalijimą reglamentuojančias normas aiškinančia teismų praktika, neišsiaiškindami teisiškai reikšmingų aplinkybių tokiam klausimui išspręsti, dėl to galimai priėjo prie nepagrįstų išvadų tiek dėl turto padalijimo būdo, tiek dėl kompensacijos išmokėjimo realumo.
Dėl CK 3.117 straipsnio 3 dalies taikymo
57. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė CK 3.117 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo teismų praktikos, nes atidėjo kompensacijos atsakovui išmokėjimą dvejiems metams, iš esmės net nesvarstę dėl prievolės užtikrinimo pateikimo.
58. CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Prievolė išmokėti sutuoktiniui kompensaciją gali būti užtikrinama CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytu būdu.
59. Taigi CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, kad didesnę turto dalį gavęs sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją, taikoma tuo atveju, kai dalijant sutuoktinių turtą nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, o sutuoktiniui faktiškai priteisto turto vertė viršija jam tenkančią bendro turto dalį. Priteisiant iš vieno sutuoktinio kompensaciją už jam tekusią didesnę bendro turto dalį, užtikrinama, kad abiem sutuoktiniams tekusių bendro turto dalių vertės būtų lygios ir nė vieno iš jų interesai nebūtų pažeisti. Minėta CK 3.117 straipsnio 3 dalies norma nustato ir galimybę atidėti ne ilgiau kaip dvejiems metams šios kompensacijos sumokėjimo terminą, pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą.
60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tai specialioji norma, taikoma būtent tuo atveju, kai santuokos nutraukimo byloje sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo kyla poreikis priteisti iš vieno sutuoktinio kitam jam tekusią didesnę turto dalį atitinkančią kompensaciją, o joje nustatytos kompensacijos sumokėjimo sąlygos yra skirtos abiejų sutuoktinių interesų pusiausvyrai užtikrinti: viena vertus, sutuoktiniui, kuriam santuokos nutraukimo byloje atsirado prievolė sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už jam priteistą didesnę turto dalį, yra sudaromos sąlygos tinkamai pasiruošti įvykdyti tokią prievolę (parduoti turtą, gauti paskolą ar kitu būdu sukaupti reikiamą pinigų sumą); antra vertus, kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimas neturėtų nepagrįstai suvaržyti ir kito sutuoktinio, kuriam yra priteista kompensacija, teisių, kadangi, pirma, galimybė atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą yra nustatyta tik tuo atveju, jeigu tokią kompensaciją turintis mokėti sutuoktinis pateiks adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, antra, įstatyme yra nustatytas maksimalus dvejų metų terminas, kurio teismas, priimdamas sprendimą dėl kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimo, negali viršyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjUyLTQyMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-252-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-252-421/2023">e3K-3-252-421/2023</a>, 35 punktas).
61. Galimybė atidėti terminą kompensacijai už sutuoktiniui tekusią didesnę turto dalį sumokėti CK 3.117 straipsnio 3 dalyje yra siejama su reikalavimu pateikti adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, gavęs šalies prašymą atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą (ar jį išdėstyti), turi įvertinti, ar tokį prašymą pareiškusi šalis įvykdė minėtą reikalavimą ir pateikė prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos išmokėjimo termino atidėjimo prašančiai šaliai nepateikus adekvataus prievolės išmokėti kompensaciją įvykdymo užtikrinimo, teismas turėtų išaiškinti jai pareigą jį pateikti ir šios pareigos neįvykdymo teisines pasekmes, taip pat suteikti šaliai galimybę per protingą terminą įvykdyti šį reikalavimą. Tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą įvykdo įstatyme nustatytą reikalavimą ir pateikia adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas turėtų toliau spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti kompensacijos sumokėjimą ir kokiam terminui, neviršijančiam 2 metų, jis gali būti atidėtas. Savo ruožtu aplinkybė, kad šalis atsisako pateikti adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą ar per teismo nustatytą terminą jo nepateikia, sudaro teismui pagrindą atmesti šalies prašymą atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjUyLTQyMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-252-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-252-421/2023">e3K-3-252-421/2023</a>, 38 punktas).
62. Byloje aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas atidėjo ieškovei terminą išmokėti kompensaciją dvejiems metams, net nepasisakydamas, ar ieškovė yra įvykdžiusi CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą ir yra pateikusi prievolės įvykdymo užtikrinimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvardijo ieškovės pateiktos prievolės užtikrinimo priemonės ir iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo nustatytam terminui, remdamasis ieškovės teiginiu, kad kompensaciją ji išmokės gavusi iš banko paskolą, o kitą dalį pasiskolins iš giminaičių. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi nuomonės, jog ieškovei reikalingas dvejų metų terminas, kad ji galėtų susitvarkyti paraiškos pateikimo ir paskolos gavimo klausimus.
63. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju teismai netinkamai taikė CK 3.117 straipsnio 3 dalies normą ir ją aiškinančią teismų praktiką. Nutarties 55 punkte nurodyta, kad teismai neišsiaiškino aplinkybių, reikšmingų vertinant tiek ieškovės, tiek ir atsakovo galimybes mokėti kompensaciją, juo labiau atidėjo ieškovei kompensacijos išmokėjimo terminą, nors ji nepateikė adekvataus prievolės išmokėti kompensaciją įvykdymo užtikrinimo. Bylą nagrinėję teismai turėjo vadovautis CK 3.117 straipsnio 3 dalies normą aiškinančia teismų praktika ir išaiškinti ieškovei pareigą pateikti prievolės užtikrinimą bei šios pareigos neįvykdymo teisines pasekmes, taip pat suteikti galimybes per protingą terminą įvykdyti tokį reikalavimą. Dėl to, teismams netinkamai taikant minėtą teisės normą, galėjo būti netinkamai išspręstas turto padalijimo būdo klausimas byloje.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
64. Teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 40, 56, 63 punktuose išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami sutuoktinių turto padalijimo klausimą, netinkamai taikė įvardytas materialiosios teisės normas ir netinkamai rėmėsi jas aiškinančia teismų praktika, todėl neišsiaiškino visų reikšmingų šalių ginčui dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo tinkamai išspręsti aplinkybių. Teismų padarytos išvados dėl iki santuokos sudarymo įgyto turto dalių, turto padalijimo būdo nustatymo, kompensacijos priteisimo negali būti pripažintos pagrįstomis. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).
65. Kadangi nagrinėjamu atveju tinkamam CK 3.117 straipsnio 3 dalies, 3.127 straipsnio 3 dalies normų taikymui egzistuoja poreikis nustatyti ir vertinti šiems klausimams išspręsti reikšmingas aplinkybes, nusprendus dėl prievolės mokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją, pareikalauti tokios prievolės užtikrinimo priemonės, teisėjų kolegija vertina, kad dėl tirtinų aplinkybių masto bylos dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo turės būti nagrinėjama iš naujo beveik visa apimtimi, o tai sudaro pagrindą konstatuoti bylos esmės neatskleidimą, kurio negali pašalinti apeliacinės instancijos teismas. Dėl to, panaikinus skundžiamus procesinius sprendimus, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
66. Kasaciniam teismui nusprendus bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 31 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylos dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo grąžinti Vilniaus regiono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Irmantas Šulcas
Dalia Vasarienė
