Dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

Baudžiamoji byla Nr. 1-851-277/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16714-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.4.4.1; 2.12.1.4

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 15 d.

Ignalina

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Algirdas Baliulis išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Valinčienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. K.

1) Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu., paleistas lygtinai vieniems metams 4 mėnesiams ir 15 dienų;

2) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta bausmė – 40 parų areštas, kuri, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas iš dalies atliktas pagal Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 11 d. nuosprendį laikas nuo 2003 m. lapkričio 11 d. iki 2004 m. spalio 20 d.;

3) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta bausmė – 4 MGL, t. y. 520 Lt dydžio bauda;

4) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs du nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniems mėnesiams, kuri, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniems mėnesiams ir 4 MGL, t. y. 520 Lt dydžio bauda; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. P. 220 Lt turtinę žalą ir pareigas: 1) vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 2) per bausmės laiką neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; bauda sumokėta;

5) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirta bausmė – 3 MGL, t. y. 390 Lt bauda; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniems mėnesiams ir 3 MGL, t. y. 390 Lt dydžio bauda; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, vykdančios nuteistojo priežiūrą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

6) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo šešiems mėnesiams; pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo keturiems mėnesiams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas septyniems mėnesiams ir 3 MGL, t. y. 390 Lt bauda, subendrintos visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieniems metams penkiems mėnesiams ir 3 MGL, t. y. 390 Lt bauda; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityta iš dalies atlikta 2013 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė – laikotarpis nuo 2013 m. vasario 24 d. iki 2013 m. vasario 26 d. (dvi dienos); vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir pareigas: 1) vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; baudą sumokėjo 2014 m. kovo 12 d.;

7) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo keturiems mėnesiams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieniems metams penkiems mėnesiams subendrinta visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieniems metams devyniems mėnesiams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityta iš dalies atlikta Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė – laikotarpis nuo 2013 m. vasario 24 d. iki 2013 m. vasario 26 d. (dvi dienos); vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir pareigas: 1) vienerius metus ir du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartimi vykdoma probuojamojo priežiūra nutraukta prieš terminą; teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje;

J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, nedirbantis, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

J. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir paaiškino (2 t., b. l. 91-92), kad su drauge L. L. ir jos broliu A. gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia gyvena kaimynas T. Č.. 2018 m. balandžio 10 d., apie 21 val. 40 min., laiptinėje sutiko kaimyną T. Č. ir pažįstamą T. R.. Suprato, kad jie vartoja alkoholį, nes T. R. rankoje laikė butelį. T. Č. pasakė: „ką kaimynėli?“ ir pradėjo stvarstyti. Jam pasakė: „mano tėvą kažkada primušei stipriai, o dabar ir prie manęs kabinėjiesi!“. T. Č. atsakė: „tai ką aš ir tavęs negaliu primušti?“, „einam į lauką ir tave pakrikštysime!“. Su T. Č. nesiginčijo, nes žinojo, kad jis girtas neprognozuojamas. T. R. siūlė alaus butelį, o tuo metu T. Č., stovėdamas už nugaros, sugriebęs abejomis rankomis už kaklo ir stipriai spausdamas, pradėjo smaugti. Ėmė dusti. Bandė rankomis atitraukti T. Č. rankas nuo kaklo. Abu griuvo ant laiptų. Griūnant T. Č. laikė jam ranka už kaklo, o dešine ranka trenkėsi ant laiptų. Atsikėlęs T. Č. vėl jį smaugė, kratydamas galvą. Maldavo T. Č. liautis, nes blogai jautėsi. Iš buto išbėgo A. ir bandė T. Č. atitraukti. Atėjusios T. Č. žmona su mama atitraukė jį ir nutempė į namus. Atėjęs su T. R. namo, paskambino į policiją. T. R. paskambino pusbroliui A. K. ir papasakojo apie įvykį. Su T. R. lauke rūkė, atėjo brolis V. K. ir pusbrolis A. K.. Broliui papasakojo, kad užpuolė ir smaugė T. Č.. Apie 22 val. 10 min., V. K. pasiūlius, nuėjo pasikalbėti su T. Č.. Duris atidarė T. Č. žmona.. Pakvietė T. Č., kuris išėjo į laiptinę. V. K. klausė T. Č.: „kodėl tu smaugei mano brolį, kodėl tu čia šokinėjai, ką tu čia nori įrodyti?“. Jie kalbėjo apie penkias minutes, o po to T. Č. sudavė V. K. per galvą. Tada jis apkabino T. Č. per pilvą ir abu griuvo. T. Č. griūdamas užkliudė buto rankeną ir įgriuvo į jo butą, o jis užgriuvo ant jo. T. Č. atsisėdo ir rankomis užsidengė veidą, o jis du kartus spyrė jam į galvą. Pataikė į veido–galvos sritį. Nematė, ar brolis spyrė T. Č..

Nukentėjusysis T. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 t., b. l. 37-38, 42-43), kad su vaikais, žmona A. Č. ir jos mama L. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena J. K. su drauge L. ir jos broliu. 2018 m. balandžio 10 d., apie 21 val. 40 min., laiptinėje rūkė. Buvo išgėręs, nes šventė žmonos gimtadienį. Iš buto išėjęs J. K., priekaištavo dėl buvusio konflikto su jo tėvu ir pastūmė. Abu susistumdė. Atėjo J. K. draugės brolis smaugė jį rankomis. Pamatęs žmoną, paprašė iškvieti policiją. Išvykus policijos pareigūnams, išgirdo beldimą į buto duris. Atidaręs duris, pamatė neblaivius V. ir J. K.. Išėjo į laiptinę. V. šaukė, gąsdino, grasino. Įjungęs telefono garsiakalbį leido klausyti „lapiniu“ prisistačiusio vyro grasinimo apie susidorojimą. Pastūmė nuo savęs V. K. ranką, kurioje buvo telefonas. Tada V. K. papurškė jam į akis dujų. Jis nugriuvo ant grindų ir dešine ranka užsidengė veidą, nes stipriai degino akis. Tada pajuto smūgius į galvą ir dešinę ranką. Negali pasakyti kas ir kiek kartų sudavė, bet mano, kad ne mažiau penkių. Girdėjo, kad V. šaukė: „čia tau už tėvą“. Atvykę policijos pareigūnai ant jos veido pamatė batų pėdsakus, todėl mano, kad smūgiai buvo suduoti kojomis. Vėliau, sumažėjus deginimui akyse, jautė stiprų skausmą dešinėje rankoje. Galvoje atsirado dideli gumbai. Įvykio metu smūgių į kairį šoną nepajuto, todėl mano, kad smūgiai į kairį šoną jam nebuvo suduoti. Tiksliai prisimena, ar konflikto metu buvo pagriebęs per liemenį J. K., su juo nesistumdė, ant žemės nugriuvo vienas. Ant jo J. užgriuvęs nebuvo. Konflikto pradžioje smūgio į veidą V. K. nesudavė.

Liudytoja A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 61-62), kad su vyru T. Č. gyvena (duomenys neskelbtini). Bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena J. K. su drauge L. ir jos broliu A.. 2018 m. balandžio 10 d. bute šventė gimtadienį. Apie 22 val., kai vyras laiptinėje rūkė, išgirdo triukšmą. Išėjo į laiptinę. Pamatė pažįstamą R. ir L. brolis A.. Jos vyras alkūne prispaudęs laikė ant grindų gulintį J. K.. Pribėgęs A. pradėjo smaugti vyrą ir atitraukinėti nuo J. K.. Į laiptinę išbėgo ir mama J. P.. Buvo didelis šurmulys. Patraukė A. nuo vyro ir liepė eiti į namus. Po to atitraukė vyrą nuo J. K. ir atvedė namo. Vyras paaiškino, kad J. K. lindo muštis, aiškinosi santykius dėl tėvo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Vyras su J. K. susitaikė. Policijos pareigūnams išvykus, išgirdo beldimą. Duris atidarė vyras. Laiptinėje matė J. ir V. K.. Jie triukšmavo. Girdėjo kaip V. K. vyrui pasakė: „žiūriu neturi kur rankų dėti“. Vyras atsakė: „kad aš dirbu“. V. K. jam atsakė: „iš namų ištys, padarys invalidu ir tada tikrai neturėsi kur rankų deda“. Vyras paprašė atnešti telefoną ir įrašyti pokalbį. Eidama pamatė, kaip vyras atsitrenkė į buto duris. Suprato, kad jį kažkas pastūmė. Girdėjo garsą, tarsi kažkas butų nukritęs. Negalėjo atidaryti durų. Mamai atidarius duris, pajuto dujų kvapą ir pamatė į butą šliaužiantį vyrą. Iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau pamatė, kad tinsta dešinė vyro ranka, ant kaktos matėsi įspaudimas nuo kėdų.

Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 67-68), kad dukra A. Č. su vyru T. Č. ir vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 10 d. šventė dukros gimtadienį ir liko pas dukrą nakvoti. Apie 22 val. T. Č. išėjo į laiptinę rūkyti. Išgirdusi triukšmą, suprato, kad laiptinėje kažkas vyksta. Ten buvo T. Č. ir trys jaunuoliai. Vienas gulėjo ant žemės, o šalia buvęs T. Č. jį lyg prilaikė. Su dukra nutempė T. Č. į namus. Po kurio laiko atvažiavo policija. Vėliau išgirdo beldimą į duris. T. Č. išėjo į laiptinę. Kas ten vyko nežino, bet girdėjo didelį triukšmą. Dukrai liepė iškviesti policiją. Atidariusi duris, pamatė, kad T. Č. sėdi jaunuolio, su kuriuo buvo konfliktas, buto tarpduryje ir rankomis trina veidą. Skundėsi, kad skauda ranką. Matė ant jo kaktos dėmę ir iš burnos ar lūpų tekantį kraują.

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 73-74), kad J. ir V. K. yra jo giminaičiai, o T. Č. – pažįstamas. 2018 m. balandžio pradžioje paskambino J. K. ir pasakė, kad jį smaugė T. Č.. Prašė surasti brolį V.. Atėjo prie J. K. namo. J. K. sėdėjo ant suoliuko susiėmęs už kaklo, ant kurio matėsi kraujosruvos. Paskambino V. K. ir papasakojo apie įvykį. Grįžo prie T. Č. namo. Ten ant suolo sėdėjo T. R.. Kas vyko laiptinėje nematė, bet suprato, kad V. K. ir J. K. ėjo aiškintis su T. Č.. Girdėjo triukšmą laiptinėje. Suprato, kad vyksta muštynės. Po kurio laiko į lauką išėjo J. K. ir liepė eiti namo.

Liudytoja L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 79-80), kad su sugyventiniu J. K. ir broliu A. L. gyvena (duomenys neskelbtini). Bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena Č.. 2018 m. balandžio 10 d., apie 22 val. 10 min., po darbo eidama namo susitiko neblaivų sugyventinį. J. K. pasakojo, kad jį smaugė, galvą trankė į laiptus ir kad buvo be sąmonės. Pasakė, kad jai neįdomu ir liepė eiti namo. Namuose buvo brolis ir nepažįstamas vyras, pasakojantis, kas įvyko. Pasakė, kad jai neįdomu ir liepė išeiti. Kartu išėjo ir J. K.. Po kelių minučių laiptinėje išgirdo V. K. balsą ir išėjo pažiūrėt, kas vyksta. Matė, kad V. K. ėjo prie kaimyno Č. durų, sakydamas: „kur tas Č., kodėl jis mano brolį smaugė?“ Duris atidarė Č. žmona. Pasiūlė jai užsirakinti, kad nebūtų nesąmonių. Moteris užsirakino duris, tačiau V. K. vis tiek beldė. Tada į laiptinę išėjo Č.. J. K. paklausė, kodėl jį smaugė. Č. aiškino, kad nieko nesmaugė. V. K., kreipdamasis į Č., pasakė:“ar tu žinai kas būna, kai K. smaugia?“. Matė, kaip Č. trenkė V. K. į veidą. T. V. papurškė ašarinėmis dujomis. Julius apsikabino Č. ir jie nugriuvo. Č. griuvo nugara ant žemės, o J. K. – ant jo. Matė, kaip V. K. sėdinčiam ant grindų Č. du kartus kumščiu sudavė į nugarą, o J. K. du kartus spyrė į veidą ir išbėgo į lauką.

Liudytojas A. L., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, paaiškino (1 t., b. l. 100-101), kad gyvena (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Č. gyvena šalia. Žino apie įvykį. Tiksliai neatsimena, galėjo būti balandžio mėnesį. Vidury nakties išgirdo J. K. balsą. Išėjęs į laiptinę pamatė J. ir Č. su draugu. Č. liepė eiti namo. Grįžęs į kambarį, išgirdo lyg daužymo garsą. Išbėgęs pamatė, kad J. lyg prispaudžia, paima jo galvą ir trenkia į žemę. Julius negalėjo nieko daryti, rankas laikė už galvos. Č. smaugė J. K. už kaklo. Dviese atitraukė nuo J. K. Č.. J. buvo bordinis, gulėjo kaip be sąmonės, kaklas – raudonas. Padėjo J. atsisėsti. Vėliau jis atėjo į butą. Buvo išėjęs į lauką parūkyti. Gal po 3 minučių po pirmo konflikto vėl išgirdo triukšmą. Išėjęs į lauką, pamatė V. K. kalbantį su J.. Grįžo namo.

Asmens apžiūros protokolas (1 t., b. l. 108-113) patvirtina, kad T. Č. apžiūros metu 2018 m. balandžio 10 d. 23 val. 10 min. kaktos kairėje pusėje yra nubrozdinimai, dešinės rankos dilbio deformacija, smakro apatinėje dalyje panašus į kraują rausvos spalvos skystis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. specialisto išvada Nr. G 11615/2018(01) (1 t., b. l. 146-147) patvirtina, kad remiantis pateiktais medicininiais dokumentais, T. Č. nustatyta dešinio alkūnkaulio distalinio (atokiojo) trečdalio lūžis ir nedidelis odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje. Alkūnkaulio lūžis padarytas kietu, buku daiktu, kaktos nubrozdinimas – kietu, buku, nelygiu paviršiumi daiktu ar kieto daikto briauna. Abu sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimas dėl alkūnkaulio lūžio atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes alkūnkaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina (1 t., b. l. 53-58), kad T. Č. parodymų patikrinimo vietoje metu Ignalinos rajono savivaldybės Vidiškių kaime, Sodų g. 1, esančioje laiptinėje T. Č. paaiškino įvykio aplinkybes, parodė kaip nugriuvo ant dešinio šono prie J. K. buto durų ir paaiškino, kad tuo metu pajuto ne mažiau penkių smūgių į galvą.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina (2 t., b. l. 65-71), kad V. K. parodymų patikrinimo vietoje metu Ignalinos rajono savivaldybės Vidiškių kaime, Sodų g. 1, esančioje laiptinėje V. K. parodė konflikto vietą ir kaip jam T. Č. sudavė kumščiu į veidą, paaiškino įvykio aplinkybes ir kaip du kartus spyrė T. Č..

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina (2 t., b. l. 109-116), kad J. K. parodymų patikrinimo vietoje metu Ignalinos rajono savivaldybės Vidiškių kaime, Sodų g. 1, esančioje laiptinėje J. K. parodė konflikto vietą, paaiškino ir parodė, kaip T. Č. sudavė V. kumščiu į veidą, kaip pagriebė T. Č. ir abu nugriuvo į jo butą ir kaip tris kartus spyrė T. Č. į galvą.

J. K. ir V. K. kaltę įrodo liudytojų A. Č., J. P., A. K., L. L., ir A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, asmens apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, nukentėjusiojo T. Č., kaltinamųjų J. K. ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir jų parodymų patikrinimo vietoje protokolai.

J. K. ir V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, nes sužalojo T. Č., kuris dėl to ilgai sirgo – sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

J. K. ir V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – 1) veika padarė bendrininkų grupė, 2) nusikalstamą veiką padarė asmenys apsvaigę nuo alkoholio šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas ir nėra aplinkybių, dėl kurių J. K. ir V. K. turėtų būti paskirta Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo ar trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmė, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nustatomas artimas Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalyje numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o J. K. ir V. K. prisipažįsta esą kalti, todėl jiems paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

J. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. balandžio 10 d. 23 val. iki 2018 m. balandžio 11 d. 15 val. 52 min. (2 t., b. l. 74-75, 117). Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, sulaikymo laikas (viena diena) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. balandžio 10 d. 23 val. iki 2018 m. balandžio 11 d. 16 val. 05 min. (2 t., b. l. 36-37, 72). Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, sulaikymo laikas (viena diena) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

J. K. ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. K. ir V. K. reikėtų skirti kardomąją priemonę, todėl kardomoji priemonė neskiriama.

Nukentėjusysis T. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodo, kad dėl J. K. ir V. K. smurtinių veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų du mėnesius negalėjo dirbti, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, dažnai skauda dešinę ranką, jaučia baimę. Patirtą neturtinę žalą įvertina 1250 Eur.

J. K. ir V. K. įsipareigojimas iki 2019 m. spalio 31 d. atlyginti neturtinę žalą (2 t., b. l. 30) patvirtina, kad jie ieškinį pripažįsta, todėl ieškinys tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas konstatuoja, kad dėl J. K. ir V. K. nusikalstamos veikos T. Č. patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumus. Neturtinę žalą privalo atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas nenustato. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos pi niginio įvertinimo kriterijais, t. y. įvertinęs: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės. Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl alkūnkaulio lūžio jis ilgai sirgo, jautė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bet byloje nėra duomenų apie išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, darbingumo netekimą ar kitas negrįžtamas neigiamas pasekmes sveikatai, todėl laikytina, kad patirti sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajam negrįžtamų neigiamų pasekmių sveikatai. Žala padaryta dėl tyčinio nusikaltimo. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į kaltininko turtinę padėtį. Byloje nėra duomenų apie J. K. ir V. K. turtą, bet būdami jauni ir darbingi, gali dirbti ir taip gauti lėšų nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimui, todėl jų turtinė padėtis, sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, esminės įtakos neturi. Nustatant neturtinės žalos dydį, privalu atsižvelgti į padarytos turtinės žalos dydį. Duomenų apie turtinės žalos dydį nukentėjusysis nepateikė. Kitų, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, aplinkybių nukentėjusysis nenurodė ir teismas nenustatė. Įvertinęs aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad T. Č. padarytos neturtinės žalos atlygintinas dydis yra 1250 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieniems metams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki laisvės apribojimo aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti V. K. per bausmės laiką būti savo namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigoti V. K. per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2018 m. balandžio 10 d. 23 val. iki 2018 m. balandžio 11 d. 16 val. 05 min. – vieną dieną, prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieniems metams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti J. K. per bausmės laiką būti savo namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigoti J. K. per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2018 m. balandžio 10 d. 23 val. iki 2018 m. balandžio 11 d. 15 val. 52 min. – vieną dieną, prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės J. K. ir V. K. neskirti.

Civilinį ieškinį patenkinti.

Priteisti solidariai iš J. K. ir V. K. T. Č. naudai 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kaltinamieji J. K. ir V. K., nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Algirdas Baliulis