Dėl sprendimų panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-588-541/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00867-2021-9

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos:12.13.3; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jūratės Gaidytės-Lavrinovič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuotieji asmenys: Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas Š. S. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo teismo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2021 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (9.3E) DV_S-9763 (toliau – Vilniaus skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2021 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. (4.113E) I-1623 (toliau – ir Fondo valdybos sprendimas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu patikslinti duomenis, skirtus mokesčių deklaravimui Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMĮ) už 2020 metus kadangi pareiškėjas iš atsakovo už 2020 metus faktiškai gavo 11 752,51 Eur netto pajamų, o ne 13 635,48 Eur netto kaip deklaruoja atsakovas. Vilniaus skyrius netenkino pareiškėjo prašymo. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, sprendimu taip pat netenkino pareiškėjo prašymo.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas sąvoką „lėšų pervedimas“ interpretuoja subjektyviai, nes objektyviai neįmanoma pervesti lėšų į pareiškėjo banko sąskaitą, kuri yra uždaryta ir neegzistuoja.

Remiasi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 3 straipsnyje nurodyta „Pajamų mokesčio mokėtojas“ sąvoka ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbus nustatytas atitinkamų pareiškėjo pajamų gavimo faktas, o ne Vilniaus skyriaus techninis veiksmas – mokėjimo atlikimas, kuris objektyviai negalėjo pasiekti pareiškėjo banko sąskaitos.

Taip pat vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl mokesčio mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumo ir paaiškina, kad vien atskirų formalių įrodymų apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia.

Teigia, kad savo sprendime Fondo valdyba akcentuoja GPMĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą taisyklę, tačiau ji įtvirtina tik atsakovo pareigą sumokėti mokesčius po išmokų išmokėjimo juridinio fakto atsiradimo.

Pažymi, kad atsakovas ir Fondo valdyba bando paneigti tikruosius 2021 m. sausio 6 d. juridinius faktus apie faktiškai išmokėtas 1280,90 Eur ir 602.36 Eur išmokas, t. y. bando paneigti veiklos turinio viršenybę prieš formalią išraišką bei nurodo, kad minėta data yra tikroji išmokų išmokėjimo diena, nuo kurios atsiranda Vilniaus skyriaus prievolė išskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų pagal GPMĮ, o ne 2020 m. gruodžio 15 d., 2020 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. datos, kaip teigia atsakovas.

Nesutinka su Fondo valdybos argumentu, kad pareiškėjas turėjo 2020 m. gruodžio 15 d., 2020 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. dienomis disponavimo teisę piniginėmis lėšomis, esančiomis Fondo valdybos banko sąskaitoje, nes pareiškėjas disponuoti piniginėmis lėšomis galėjo tik nuo to momento, kai šios lėšos atsirado jo asmeninėje banko sąskaitoje, t. y. 2021 m. sausio 6 d., o minėtomis datomis atsirado tik atsakovo pareiga pervesti šias lėšas į pareiškėjo asmeninę banko sąskaitą, o ne pareiškėjo disponavimo teisė šiomis lėšomis.

Atsakovas Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo teismo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad išmokėtos vaiko priežiūros ir ligos išmokos buvo grąžintos Vilniaus skyriui, kadangi uždaroji akcinė bendrovė „PAYSERA LT“ šių lėšų neįskaitė, nors išmokos buvo pervestos į pareiškėjo 2020 m. spalio mėnesio prašymuose nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškina, kad gyventojų pajamų mokestis ir sveikatos draudimo įmokos, Vilniaus skyriaus išskaičiuotos iš minėtų išmokų, Vilniaus skyriui grąžintos nebuvo, kadangi buvo išskaičiuotos išmokų išmokėjimo metu ir laiku pervestos į atitinkamas sąskaitas.

Teigia, kad pareiškėjui 2021 m. sausio 2 d. pateikus patikslintą prašymą pakeisti išmokos mokėjimą, Vilniaus skyrius 2021 m. sausio 6 d. pervedė grįžusias išmokų sumas į naujai pateiktame prašyme nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Šiaulių bankas“, AB, taigi, matyti, jog Vilniaus skyrius neturėjo galimybės dar 2020 m. gruodžio mėn. pakartotinai pareiškėjui pervesti grįžusias ligos ir vaiko priežiūros išmokų sumas.

Remiasi GPMĮ, Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-273 patvirtintomis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių mokamų nepensinių išmokų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) ir pažymi, kad iš vaiko priežiūros išmokos ir iš ligos išmokos teisingai, remiantis teisės aktų reikalavimais, išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis buvo laiku pervestas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, Vilniaus skyrius ir Fondo valdyba teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo patikslinti duomenis apie 2020 m. pareiškėjo gautą socialinio draudimo išmokų sumą.

Remiasi Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimu, jei dėl tam tikrų priežasčių gyventojas negali pasiimti jam išmokamos sumos, faktiškasis pajamų gavimo laikas yra tada, kai gyventojui atsirado teisė disponuoti pinigais. Nurodo, kad pareiškėjo teisė disponuoti pervestomis išmokų sumomis atsirado atitinkamai nuo 2020 m. gruodžio 15 d., 2020 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d., kai Vilniaus skyrius pareiškėjui minėtas išmokas pervedė, tačiau jis šia teise nepasinaudojo, nes prašyme nurodė sąskaitą, į kurią pinigai neįskaitomi.

Taip pat atsiliepime atkreipė dėmesį, kad Vilniaus skyriaus nuomone, pareiškėjo skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00NDItMjE3NC0xMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-442-2174-11')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-442-2174-11">A-442-2174-11</a> bei nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMTAtNDM4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-110-438/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-110-438/2015">A-110-438/2015</a>) nėra laikytinos tinkama teismų praktika šiuo atveju, nes jose yra aptariamas pagal civilinius sandorius asmenų gautų pajamų gavimo klausimas, todėl minėtose bylose sprendžiami klausimai teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo teismo skundo netenkinti.

Teigia, kad informacija Vilniaus skyriui apie grįžusią neišmokėtą ligos išmoką pareiškėjui buvo pateikta 2020 m. gruodžio 28 d. ir tą pačią dieną jis buvo informuotas, kad prašyme nurodytas bankas jam pinigų neįskaito, tačiau tik 2021 m. sausio 2 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus skyriui naują neterminuotą prašymą ir prašymą pakeisti išmokos mokėjimą, todėl Vilniaus skyrius neturėjo galimybės 2020 m. gruodžio mėn. pakartotinai pervesti grįžusias ligos ir vaiko priežiūros išmokų sumas ir 2021 m. sausio 6 d. pervedė grįžusias išmokų sumas į naujai pateiktame prašyme nurodytą banko sąskaitą.

Paaiškina, kad kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir VMI) dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir keliamų klausimų išaiškinimo ir VMI atsakingi specialistai informavo, kad pritaria Fondo valdybos pozicijai, rėmėsi GPMĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir jo išaiškinimu, kad pajamų gavimo momentas yra data, kai išmokas bet kokia forma išmoka mokestį išskaičiuojantis asmuo, o jei dėl tam tikrų priežasčių gyventojas negali pasiimti jam išmokamos sumos, faktiškasis pajamų gavimo laikas yra tada, kai gyventojui atsirado teisė disponuoti pinigais. Nurodo, kad pareiškėjo atveju, teisė disponuoti pervestomis išmokų sumomis atsirado atitinkamai nuo 2020 m. gruodžio 15 d., 2020 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d., tačiau prašyme nurodydamas sąskaitą, į kurią pinigai neįskaitomi, pats tam užkirto kelią.

Teismas,

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. (9.3E) DV_S-9763 bei Fondo valdybos 2021 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. (4.113E) I-1623 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus skyriui Š. S. 2019 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą skirti motinystės ar vaiko priežiūros išmoką, kartu nurodydamas sąskaitą, į kurią paskirta išmoka būtų pervedama. Vilniaus skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr.VPA_SP2-40800 „Dėl Š. S. teisės į vaiko priežiūros išmoką“ paskyrė ir mokėjo vaiko priežiūros išmoką už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2021 m. spalio 3 d. 2020 m. spalio 6 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus skyriui prašymą pakeisti išmokos mokėjimą, nurodydamas kitą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „PAYSERA LT“ UAB, į kurią turi būti pervedama išmoka, o 2020 m. spalio 26 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus skyriui neterminuotą prašymą jam skirtą ligos išmoką pervesti į tą pačią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „PAYSERA LT“ UAB.

Byloje nėra ginčo ir SoDra informacija apie asmeniui išmokėtas sumas nustatyta, kad už 2020 m. lapkričio mėn. pareiškėjui buvo priskaičiuota 810,69 Eur vaiko priežiūros išmokos, iš jos išskaičiuota 121,60 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 48,64 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Ši išmoka 2020 m. gruodžio 15 d. pareiškėjui buvo išmokėta, pervedant 640,45 Eur į Š. S. 2020 m. spalio 6 d. prašyme nurodytą asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „PAYSERA LT“, UAB. Nustatyta, kad už 2020 m. gruodžio mėn. pareiškėjui buvo priskaičiuota 810,69 Eur vaiko priežiūros išmokos, iš jos išskaičiuota 121,60 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 48,64 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų. 2020 m. gruodžio 28 d. jam buvo išmokėta 640,45 Eur išmoka, pervedant į jau minėtą asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „PAYSERA LT“, UAB. Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. VPA_SP1E-433615 pareiškėjui paskirta ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. Priskaičiuota ligos išmokos suma 762,48 Eur, iš jos išskaičiuota 114,37 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei 45,75 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 2020 m. gruodžio 17 d. išmokėta 602,36 Eur, pervedant į prašyme nurodytą asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „PAYSERA LT“, UAB. Šios nurodytos išmokėtos vaiko priežiūros ir ligos išmokos buvo grąžintos Vilniaus skyriui, kadangi „PAYSERA LT“, UAB šių lėšų neįskaitė, nors išmokos buvo pervestos į pareiškėjo 2020 m. spalio mėn. prašymuose nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gyventojų pajamų mokestis ir sveikatos draudimo įmokos, Vilniaus skyriaus išskaičiuotos iš minėtų išmokų, Vilniaus skyriui grąžintos nebuvo, buvo išskaičiuotos išmokų išmokėjimo metu ir laiku pervestos į atitinkamas sąskaitas.

Nustatyta, kad 2021 m. sausio 2 d. pareiškėjui pateikus patikslintą prašymą pakeisti išmokos mokėjimą, Vilniaus skyrius 2021 m. sausio 6 d. pervedė grįžusias išmokų sumas į naujai pateiktame prašyme nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke.

Pareiškėjas 2021 m. sausio 25 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus skyrių ir prašė patikslinti duomenis mokesčių deklaravimui pagal faktiškai jam išmokėtas socialinio draudimo išmokas bei pateikti VMI teisingus duomenis apie jo gautas pajamas ir išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį už 2020 metus.

Vilniaus skyrius 2021 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. (9.3E) DV_S-9763 nurodė pareiškėjui, kad nurodyti duomenys nebus tikslinami, bei pateikė tokio sprendimo teisinius motyvus. Fondo valdyba 2021 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (4.113E) I-1623 pripažino šį Vilniaus skyriaus sprendimą pagrįstu.

Nagrinėjamu atveju aktualus reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme bei Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-273 patvirtintose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių mokamų nepensinių išmokų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu taisyklėse.

Kaip nurodyta GPMĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte pajamų gavimo momentu pripažįstama, kai bet kokia forma išmokamos išmokos, jei pagal šį įstatymą prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų nustatytą mokestį išskaičiuojančiam asmeniui.

Pagal Taisyklių 3 punktą, Fondo valdybos teritoriniai skyriai, mokantys ligos, motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą ir ilgalaikio darbo išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą, apskaičiuoja ir į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą perveda iš nurodytų išmokų išskaitytą gyventojų pajamų mokestį. Gyventojų pajamų mokestis pervedamas GPMĮ 23 straipsnio nustatyta tvarka.

Nors pareiškėjas skunde argumentuoja, kad nagrinėjamu atveju reikšmingas pareiškėjo pajamų gavimo faktas, o ne Vilniaus skyriaus mokėjimo atlikimas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai nepagrįsti, nes neatitinka GPMĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos taisyklės, kad pajamų gavimo momentas – bet kokia forma išmokų išmokėjimas, jei pagal šį įstatymą prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, interpretuodamas GPMĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aktualia civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumui t. y. civilinių teisinių santykių teisiniam reguliavimui aktualia teismų praktika, tačiau sutiktina su atsakovo atsiliepimo į skundą argumentu, kad nagrinėjamu atveju ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika neaktuali, nes pareiškėjo atveju išmoką išmokantis asmuo yra viešojo administravimo subjektas, kuriam nustatyta prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį išmokos išmokėjimo metu. Taigi, vien šiuo aspektu, pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra analogiška nagrinėjamojo byloje susiklosčiusiai situacijai, todėl reikšmės neturi.

Teisėjų kolegija laiko pagrįsta atsakovo poziciją, kad pagal GPMĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą pajamų gavimo faktas yra tada, kai gyventojui atsirado teisė disponuoti pajamomis. Pritartina Fondo valdybos argumentui, kad pareiškėjo atveju, teisė disponuoti pervestomis išmokų sumomis atsirado atitinkamai nuo 2020 m. gruodžio 15 d., 2020 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d., o ne, kaip teigia pareiškėjas – 2021 m. sausio 6 d. Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas prašyme Sodrai nurodė sąskaitą, į kurią pinigai neįskaitomi. Tai, kad pareiškėjas negalėjo atsiimti jam 2020 m. gruodžio 15 d., 2020 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d išmokėtų (pervestų) sumų dėl paties pareiškėjo neteisingai nurodytos banko sąskaitos, nekeičia nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo teisės disponuoti pajamomis atsiradimo momento. Akcentuotina, kad atsakovas neturi pareigos tikrinti išmokų gavėjų banko sąskaitų egzistavimo statuso. Priešingai, pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnį, „apdraustieji asmenys, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjai socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laiku pateikti Fondo administravimo įstaigoms teisingą informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti ir išmokoms mokėti.“ Taigi, pats pareiškėjas turi pareigą atsakovui pranešti teisingus duomenis, susijusius su išmokų mokėjimu.

Kaip matoma, 2021 m. sausio 2 d., pareiškėjui pateikus patikslintą prašymą pakeisti išmokos mokėjimą, Vilniaus skyrius 2021 m. sausio 6 d. pervedė grįžusias išmokų sumas į naujai pateiktame prašyme nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus skyriaus argumentas, kad jis neturėjo galimybės dar 2020 m. gruodžio mėn. pakartotinai pareiškėjui pervesti iš „PAYSERA LT“, UAB grįžusias ligos ir vaiko priežiūros išmokų sumas, yra pagrįstas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Vilniaus skyrius, tiek Fondo valdyba skundžiamuose sprendimuose teisingai aiškino GPM 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymą ir konstatavo, kad pareiškėjui iš vaiko priežiūros ir ligos išmokų teisingai ir laiku išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Panaikinti skundžiamų sprendimų nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 straipsnis).

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Šiuo atveju aktualus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.“ Kadangi šiuo atveju pareiškėjo skundas atmestas, nėra laikoma, kad sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo Š. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jolanta Vėgelienė

Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Ina Kirkutienė