J. C. pagal BK 24 str. 4 d., 270 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-14-719/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44454-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.2; 1.2.24.1.2; 2.1.15.3.3.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. C. gynėjo advokato Rolando Tilindžio, nuteisto juridinio asmens UAB „Ekologistika“ atstovės advokatės Daivos Dumčiuvienės ir nuteisto juridinio asmens UAB „Vivatrans“ atstovo advokato Ernesto Šapalo kasacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 270 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams, pagal BK 188 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir J. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 ir 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirti įpareigojimai – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. J. C. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių;

juridinis asmuo UAB „Ekologistika“ nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį 10 000 MGL (500 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 188 straipsnio 2 dalį 5000 MGL (250 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 000 MGL (500 000 Eur) dydžio bauda. Juridinis asmuo – UAB „Ekologistika“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių;

juridinis asmuo UAB „Vivatrans“ nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį 10 000 MGL (500 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 188 straipsnio 2 dalį 5000 MGL (250 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 000 MGL (500 000 Eur) dydžio bauda.

Civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – iš J. C., UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ solidariai priteista 1 385 385,23 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Civilinės ieškovės UAB „Gamybos parkas“ civilinis ieškinys tenkintas – iš J. C., UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ solidariai priteista 1 597 240,43 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės V. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – iš J. C., UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ solidariai priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos prokuratūros civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – iš J. C., UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ solidariai valstybei priteista 4 262 503,00 Eur žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys atmestas.

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu A. B. ir A. K. pagal BK 229 straipsnį, o A. P. ir R. V. pagal BK 270 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Dėl jų išteisinimo apeliacinių ir atitinkamai kasacinių skundų nepateikta.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nutartis, kuria pakeistas Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendis: vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, J. C. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), paskirta bausmė palikta nepakeista; vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, J. C. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 188 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota pagal BK 188 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), paskirta bausmė palikta nepakeista; iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad žala gyvūnijai pasireiškė tuo, jog nugaišo 1 pilkasis kiškis, dėl to gyvūnijai buvo padaryta 342,78 Eur žala; iki 2 835 384,68 Eur sumažinti nuostoliai aplinkai; civiliniam ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui priteistas turtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 1 385 213,84 Eur, o priteistos 5 procentų procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šios nuosprendžio dalies įvykdymo; iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintas sistemingumo požymis, aprašant UAB „Vivatrans“ padarytą nusikalstamą veika, nurodytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 270 straipsnio 2 dalyje; nuosprendžio aprašomojoje dalyje ištaisytas rašymo apsirikimas, aprašant UAB „Vivatrans“ padarytą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 188 straipsnio 2 dalyje, vietoj UAB „Ekologistika“ nurodant UAB „Vivatrans“; iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintas teiginys, kad J. C., A. P. ir R. V. veiksmai, dirbant vienoje bendrovėje ir vykdant direktoriaus nurodymus, gali būti vertinami kaip bendrininkavimas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. J. C. nuteistas pagal BK 270 straipsnio 2 dalį už tai, kad žinodamas, jog UAB „Ekologistika“ yra laikomas didesnis, negu leistina, naudotų neperdirbtų padangų atliekų kiekis, t. y. daugiau negu 1920 tonų, davė tiksliai tyrimo metu nenustatytiems asmenims nurodymus nesilaikyti 2018 m. lapkričio 23 d. pakeisto taršos leidimo sąlygų ir 2018 m. lapkričio 23 d. Aplinkos apsaugos agentūros suderinto Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento ir Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano, leidžiančio vienu metu laikyti didžiausią naudotų neperdirbtų padangų atliekų kiekį UAB „Ekologistika“ veiklavietėje, – 1920 tonų ir priimti naudotas neperdirbtas padangas (atliekas), dėl to UAB „Ekologistika“ veiklavietėje gaisro dieną (2019 m. spalio 16 d.) atliekų tvarkymo ir laikymo zonų plano zonose patalpose, priklausančiose UAB „Vivatrans“, bet neišnuomotose UAB „Ekologistika“ (pažymėtose raidėmis „D“ buvo laikoma ne mažiau kaip 1092,86 tonos, „C“ – 254,80 tonos naudotų neperdirbtų padangų atliekų), ir patalpose, išnuomotose UAB „Ekologistika“ (pažymėtose raidėmis „E1“ laikoma 1251,75 tonos, „E3“ – 208,91 tonos, „I5“ – 161,28 tonos, „F“ – 387,90 tonos, „E“ – 869,20 tonos naudotų neperdirbtų padangų atliekų), iš viso buvo laikoma ne mažiau kaip 4226,7 tonos naudotų neperdirbtų padangų atliekų. J. C. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikdamas UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ naudai ir interesais, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos priežiūros ar naudojimo taisykles, dėl to, 2019 m. spalio 16–25 d. UAB „Vivatrans“ priklausančiose patalpose, kurių dalis išnuomota UAB „Ekologistika“, kilus itin didelio masto gaisrui, sudegė ne mažiau kaip 1026,56 tonos nebetinkamų naudoti padangų atliekų (gumos), o degimo procese išsiskyrus į aplinkos orą kenksmingoms medžiagoms, buvo padaryta didelė – 2 770 427,68 Eur dydžio – žala orui, sukeltas pavojus ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas D. B., kuriam diagnozuotas ūminis laringofarintitas, viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, apsinuodijus dujomis ir garais, A. O. R., kuriai nustatytas apsinuodijimas dujomis ir garais galėjo būti sukeltas apsinuodijus cheminėmis dujomis, garais bei dūmais, V. Š., kuriai nustatyti vestibulinės funkcijos sutrikimai apsinuodijus cheminėmis medžiagomis, dujomis ar garais, ir atsirado sunkių padarinių aplinkai, nes dėl gyvūnų gaisro metu apsinuodijimo ir sunaikinimo padaryta 64 957 Eur turtinė žala. UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ dėl tokių J. C. padarytų nusikalstamų veiksmų nuteistos pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį. Plačiau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 2–4, 7–9, 11–14 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nutarties 1 punkte – 1.3 papunktyje, 5 punkte – 5.4 papunktyje, 8 punkte – 8.4.1 papunktyje.

2. Taip pat J. C. nuteistas pagal BK 188 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ direktorius, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2019 m. spalio 16 d., vadovaudamas ir kontroliuodamas šių bendrovių veiklą, veikdamas šių bendrovių naudai ir interesais bei siekdamas sumažinti jų vykdomos ūkinės veiklos sąnaudas, organizuodamas UAB „Ekologistika“ veiklą – naudoti nebetinkamų padangų atliekų apdorojimą ir laikymą patalpose pagal 2014 m. birželio 23 d. išduoto taršos leidimo, pakeisto 2017 m. liepos 21 d. ir 2018 m. lapkričio 23 d., sąlygas, 2018 m. lapkričio 23 d. Aplinkos apsaugos agentūros suderintą atliekų naudojimo ir šalinimo techninį reglamentą ir Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą, netinkamai organizuodamas ir kontroliuodamas UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ priešgaisrinę saugą, pažeidė teisės aktuose nurodytus priešgaisrinės saugos reikalavimus, dėl to dėl neatsargumo buvo sunaikintas svetimas turtas ir padaryta didelė turtinė žala. Jis, pažeisdamas teisės aktų nustatytas priešgaisrinės saugos taisykles, nesiėmė būtinų pastato dalies ir joje sandėliuojamų naudoti nebetinkamų padangų atliekų apsaugos nuo gaisro priemonių, dėl to 2019 m. spalio 16–25 d. patalpoje Nr. 28 dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų priežasčių kilęs gaisras išplito tarp pastato patalpų ir gaisro metu sudegė 972 kv. m dydžio UAB „Gamybos parkas“ patalpų dalis, o 1512 kv. m dydžio patalpos buvo sugadintos. Jis taip dėl neatsargumo sunaikino didelės – 150 000 Eur – vertės svetimą, UAB „Gamybos parkas“ nuosavybės teise priklausantį turtą – 2484 kv. m dydžio patalpas. UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ dėl tokių J. C. padarytų nusikalstamų veiksmų nuteistos pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 188 straipsnio 2 dalį. Plačiau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 4–6, 9–11, 14–16 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nutarties 2 punkte ir 2.1 papunktyje, 6 punkte – 6.2 papunktyje, 9 punkte – 9.2 papunktyje.

3. Taip pat J. C. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ne anksčiau kaip 2019 m. spalio 16 d. ir ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 18 d., eidamas UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ direktoriaus pareigas, UAB „Ekologistika“ kilusio gaisro metu sudegus atliekoms – neperdirbtoms padangoms, kurios buvo laikomos už įmonei išduoto taršos leidimo numatytos laikymo zonos ribos, t. y. patalpose, kurios priklausė UAB „Vivatrans“ ir nebuvo išnuomotos UAB „Ekologistika“, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir galimo didelės vertės civilinio ieškinio atlyginimo iš UAB „Vivatrans“, pagamino netikrą dokumentą – surašė 2018 m. rugsėjo 25 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, įrašydamas joje kitos UAB „Vivatrans“ buhalterinėje apskaitoje anksčiau įregistruotos sutarties registracijos numerį – SR-2018001 ir nurodydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis, jog 2018 m. rugsėjo 25 d. UAB „Vivatrans“ išnuomojo UAB „Ekologistika“ 21 432 kv. m ploto patalpas ir tariamai išnuomotas patalpas pažymėjo sutarties priede – patalpų schemoje, po to šią sutartį pasirašė kaip abiejų bendrovių direktorius ir įtraukė šį suklastotą dokumentą tarp UAB „Vivatrans“ registruotų sutarčių vietoj tikro dokumento – 2018 m. rugsėjo 25 d. paslaugų sutarties Nr. SR-2018001, sudarytos tarp UAB „Vivatrans“ ir Ž. S. dėl tujų sodinimo paslaugų, ir šį suklastotą dokumentą – 2018 m. rugsėjo 25 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SR-2018001 su patalpų schema – 2019 m. gruodžio 18 d. pateikė Aplinkos apsaugos departamento darbuotojams, atlikusiems neplaninį UAB „Vivatrans“ patikrinimą, siekdamas išvengti UAB „Vivatrans“ atsakomybės už neteisėtai įmonės patalpose laikytas neperdirbtas atliekas, ir 2020 m. balandžio 3 d. pateikė jį Kauno apygardos prokuratūrai. Plačiau nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 6 lape ir apeliacinės instancijos teismo nutarties 3 punkte.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistojo J. C. gynėjas advokatas R. Tilindis prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nutarties dalis dėl J. C. nuteisimo ir baudžiamąją bylą nutraukti, taip pat panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir civilinius ieškinius atmesti arba palikti nenagrinėtus, arba panaikinti skundžiamus nuosprendį ir nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Priešgaisrinės saugos taisyklės yra poįstatyminiai teisės aktai – normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Todėl šių teisės aktų pažeidimo vertinimas turi būti paremtas ne tik priešgaisrinės saugos specialisto išvada, bet ir teisiniu vertinimu. Ne visi priešgaisrinės saugos reikalavimai bylai aktualiu laikotarpiu buvo taikomi sovietiniu metu pastatytiems ir nerekonstruotiems statiniams, nes keičiantis priešgaisrinės saugos reikalavimams tokiuose teisės aktuose nebuvo nustatyta, kad visi be išimties pastatų savininkai (naudotojai) privalo perstatyti sovietinius statinius, naudojamus ir gamybinei veiklai, ar įrengti tokius įrenginius, kad pastatai atitiktų naujus priešgaisrinės saugos reikalavimus. Kiekvienas naujai priimamas priešgaisrinės saugos teisės aktas (ar jo pakeitimas) nurodė, kokiems subjektams, kokiai sričiai jis yra taikomas ir nuo kurio laikotarpio jis galioja.

4.2. Skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje nurodyta, kad buvo pažeisti priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimai. Nors apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad nuosprendyje pripažinta, jog kalbama apie statybą ir priešgaisrinę saugą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau apeliacinės instancijos teismas ignoravo svarbią aplinkybę dėl inkriminuotų priešgaisrinės saugos taisyklių paskirties ir jų taikymo subjektų, imperatyviai apibrėžtų pačiose taisyklėse, ir dėl to visiškai nepasisakė, nors J. C. gynėjo prašymu pridėjo prie bylos taisyklių kopijas. Priklausomai nuo ūkio subjekto vykdomos ūkinės veiklos pobūdžio, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų, išduodant tokiai ūkinei veiklai reikalingas licencijas ar taršos leidimus. Taršos leidimai UAB „Ekologistika“ išduoti neatsižvelgiant į byloje inkriminuotus priešgaisrinės saugos reikalavimus, nors projektiniai dokumentai buvo siunčiami derinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (toliau – ir PAGD) Alytaus valdybai, iš jos jokių pastabų ar nurodymų nebuvo gauta. Dėl to J. C. pagrįstai tikėjo, kad išduoti leidimai padangų atliekų perdirbimo veiklai atitinka ir visus gaisrinės saugos reikalavimus. Nuosprendyje ir nutartyje nurodyta, kad J. C., UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ pažeidė Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių 27 punktą ir 2 lentelės reikalavimus: 2 lentelėje yra nurodomi visi reikalavimai įvairios paskirties pastatams, o 27 punkte nurodyta bendroji norma, kad rodikliai, kuriuos viršijus privaloma įrengti stacionariąsias gaisrų gesinimo sistemas pastatuose, išdėstyti 2 lentelėje. Minėtų taisyklių 2 punktas nustato, kad šių taisyklių reikalavimai yra privalomi visiems statybos proceso dalyviams, viešojo administravimo subjektams statinių savininkams (valdytojams ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalį, tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, galiojusius prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Todėl darytina išvada, kad nei Statybos įstatymas, nei minimos taisyklės nenustato, kad jos yra taikomos visiems gamybinės ir sandėliavimo paskirties pastatų naudotojams (eksploatuotojams), neatsižvelgiant į tai, kada pastatas yra pastatytas, t. y. šiuo konkrečiu atveju šios specialiosios elgesio taisyklės negalėjo būti taikomos nei J. C., nei jo vadovautiems nuteistiems juridiniams asmenims, nes nė vieno jų veikla nebuvo susijusi su statybos sritimi, gaisro patalpos nebuvo šių asmenų projektuojamos, statomos ar rekonstruojamos.

4.3. Taip pat nuosprendyje ir nutartyje išvardyti konkretūs priešgaisrinės saugos normatyviniai dokumentai tiriamo gaisro metu galiojusiose redakcijose (nutartyje įvardyti kaip specialios elgesio taisyklės), tačiau jie nei J. C., nei UAB „Ekologistika“, nei UAB „Vivatrans“ negalėjo būti taikomi dėl juose aiškiai nurodytos taikymo srities – statybų. Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių, Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių, Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisyklių, Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio projektavimo ir įrengimo taisyklių reikalavimai yra privalomi visiems statybos proceso dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (valdytojams ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas. Tačiau UAB „Vivatrans“ nuo gaisro nukentėjusias patalpas įgijo jau pakeistas ankstesnių savininkų, jiems išvežant gamybinę įrangą ir priešgaisrines priemones, po to jokių statybos ar rekonstrukcijos darbų neprojektavo ir neatliko. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės taikytos netinkamai, nes reikalavimai, keliami padangų ir gumos atliekų sandėliavimui, specialiai apibrėžti tik laikant jas teritorijose. Tai reiškia, kad ir šios taisyklės gaisro momentu nenustatė jokių reikalavimų padangų sandėliavimui patalpose, nes atskirų medžiagų sandėliavimo specifika aptarta atskirai, o prie išskiriamų medžiagų sandėliavimo patalpose padangos ir gumos atliekos nepriskirtos.

4.4. Dėl išdėstytų argumentų visos minėtos taisyklės negali būti vertinamos ir kaip „specialaus elgesio taisyklės“, kurių gaisro dieną privalėjo laikytis J. C., UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“. Atitinkamai nebuvo pažeisti ir Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo reikalavimai. Dėl to konstatuotina, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė minėtas taisykles, o tai lėmė neteisingą baudžiamojo įstatymo – BK 188 ir 270 straipsnių – taikymą.

4.5. Nuosprendžio ir nutarties dalys dėl išvardytų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimo grindžiami vien tik nuoroda į PAGD specialisto išvadą, o dėl konkrečių jų punktų, kurie apibrėžia konkrečią taikymo sritį ir subjektus, išvis nepasisakyta. Taisyklių normų turinio aiškinimas yra išimtinai teisės taikymo klausimas, spręstinas bylą nagrinėjančio teismo, o išvadą surašęs specialistas neturi kompetencijos vertinti teisės normų taikymo sritį. Dėl to konstatuotina, kad specialisto išvadai suteikta išskirtinė padėtis, išskiriant iš įrodymų viseto ir ignoruojant konkrečių išvardytų normų turinį. Kartu taip esmingai pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės, o tai sukliudė žemesnės instancijos teismams išsamiai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį.

4.6. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento Alytaus apskrities valdybos vadovai A. B. ir S. M. buvo išteisinti faktiškai dėl tų pačių gaisrinės saugos reikalavimų ir priešgaisrinio režimo nesilaikymo. Kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE2LTk3Ni8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-116-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-116-976/2025">2K-116-976/2025</a> atmestas prokuroro skundas dėl A. B. ir S. M. išteisinimo, todėl konstatuotina, kad šioje byloje nustatytos pirmiau išvardytos faktinės aplinkybės, įskaitant išteisintųjų parodymus, yra teisingos. Pabrėžtina, kad pastarojoje nutartyje ir išteisinamajame nuosprendyje pagrįstai remtasi A. B. ir S. M. parodymais, kad seniems pastatams kaltinimo inkriminuoti reikalavimai nebuvo taikomi, priešgaisrinės saugos priemonės įgyvendinamos statinio projektavimo ar rekonstrukcijos metu, teisiškai nebuvo reglamentuota padangų laikymo pastatų viduje tvarka, padangos neįtrauktos į pavojingų medžiagų sąrašą ir kartu pažymėta, kad egzistavo ir reikšmingos PAGD sisteminės teisinio reguliavimo spragos, šalinančios jų baudžiamąją atsakomybę. Dėl to darytina išvada, kad negalima tokia teisinė situacija, kai vienoje byloje pagrįstai pripažįstama, jog tų pačių gaisrinės saugos taisyklių laikymosi neužtikrinimas tose pačiose patalpose nėra nusikaltimas, o kitoje byloje asmenys nuteisti. Dėl šios priežasties būtina nustatyti tinkamą ir vienodą gaisrinės saugos ir kitų teisės aktų taikymą ir aiškinimą, lemiantį teisingą baudžiamojo įstatymo (BK 188 straipsnio ir 270 straipsnio) taikymą.

4.7. Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso civilinis ieškinys nebuvo nagrinėjamas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimai dėl jo priimti neištyrus įrodymų ir taip esmingai suvaržius įstatymu garantuotas kaltinamųjų teises. Kokios priežastys sukėlė gaisrą ir ekstremaliąją situaciją, byloje nenustatyta ir netirta, bet už visas sukeltas pasekmes teismai nepagrįstai pripažino atsakingais J. C., UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ vien dėl to, kad šie esą nesilaikė priešgaisrinės saugos ir atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, vykdydami savo ūkinę veiklą. Valstybės suteikta parama ūkio subjektams dėl gaisro, kilusio dėl nenustatytų priežasčių, pasekmių buvo priteista kaip valstybės patirta žala, nors tai išeina už nuteistiesiems suformuluoto kaltinimo ribų, t. y. nuteisti asmenys tokios žalos padarymu nebuvo kaltinami.

4.8. Patikslintas Kauno apygardos prokuratūros civilinis ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo priimtas 2020 m. spalio 30 d., t. y. jau perdavus bylą su kaltinamuoju aktu teismui, jį pasirašė ne valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė N. Urbonavičienė, o tos pačios prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroras H. U.. Taigi H. U. nėra valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, o N. Urbonavičienei nėra pavestos viešojo intereso gynimo funkcijos. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme labai aiškiai atskirtos valstybinio kaltinimo ir viešojo intereso gynimo funkcijos, todėl darytina išvada, kad nuosprendžio 167 lape nepagrįstai valstybinis kaltinimas sutapatintas su viešojo intereso palaikymu. Ieškinyje nurodyta valstybei padaryta žala, sudaranti 5 721 263 Eur, nebuvo įtraukta į kaltinimą.

4.9. BPK 177 straipsnyje suteikta teisė valstybinį kaltinimą palaikančiam prokurorui pareikšti civilinį ieškinį dėl konkrečiu nusikaltimu padarytos žalos valstybei, tačiau šios normos turinys reiškia, kad toks ieškinys turi atitikti pateiktą kaltinimą, t. y. konkretus asmuo turi būti kaltinamas padaręs tokiame ieškinyje nurodytą žalą. Todėl pirmosios instancijos teisme privalėjo dalyvauti prokuroras H. U., tačiau jis nedalyvavo nė viename teismo posėdyje. Kartu pažymėtina ir tai, kad ta aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje siekiama priteisti iš kaltų asmenų jiems pateiktuose kaltinimuose nenurodytą žalos atlyginimą, reiškia, jog tokio ieškinio nagrinėjimas išeina už BPK ribų, todėl turėtų būti taikomos civilinio proceso taisyklės. Tai reiškia, kad kaltinamieji kaip civiliniai atsakovai, taip pat jų gynėjai turėjo teisę užduoti klausimų viešojo intereso civilinį ieškinį pareiškusiam prokurorui, o šis turėjo pareigą įrodinėti pareikšto ieškinio pagrindus ir aplinkybes. Be to, prokuroro kaip šalies paaiškinimai pripažįstami įrodymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 ir 2 dalyse), o BPK nenustato teisės gynybos šaliai užduoti klausimų valstybinį kaltinimą palaikančiam prokurorui. Įrodymų tyrimas dėl prokuroro pareikšto viešojo intereso ieškinio turėjo būti grindžiamas ir žodiškumo principu, vadinasi, jam tiesiogiai dalyvaujant kaip vienai iš proceso šalių.

4.10. Valstybės parama, išmokėta siekiant sumažinti ekstremaliosios situacijos pasekmes gyventojams ir ūkio subjektams, negali būti laikoma savaime tiesiogiai susijusia priežastiniu ryšiu su priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymu ar atliekų tvarkymo reikalavimų nesilaikymu bei kilusiu gaisru. Valstybės parama buvo išmokėta iš valstybės rezervo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nenustatyta galimybė išieškoti valstybės suteiktą paramą žalai dėl ekstremaliosios situacijos kompensuoti, išskyrus atvejus, kai tokia parama suteikta nepagrįstai. Ne tik gaisras, bet ir ekstremaliosios situacijos valdymo efektyvumas turi reikšmės pasekmėms, kurios kyla valstybės institucijoms, gyventojams ir ūkio subjektams (valstybei) ekstremaliosios situacijos metu. Šiuo atveju viešojoje erdvėje yra pakankamai duomenų apie netinkamai valdytą ekstremaliąją situaciją, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai priešgaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos pareigūnams, tiriamas gaisro gesinimo darbų tinkamumas. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai netyrė jokių įrodymų dėl šio ieškinio ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad J. C., UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ yra atsakingi ir už gaisro sukeltas pasekmes, ir už ekstremaliosios situacijos valdymo metu atsiradusias pasekmes – valstybės patirtas išlaidas (kompensaciją gyventojams ir ūkio subjektams). Šios valstybės išlaidos yra pernelyg nutolusios priežastiniu ryšiu nuo nuosprendyje ir nutartyje nurodytų nusikalstamų veikų. Be to, šios išlaidos yra reguliuojamos viešosios teisės aktais, o tokių išlaidų įvertinimo ir išmokėjimo tvarkos pagrįstumas ir teisėtumas teismų nebuvo patikrinti ir įvertinti.

4.11. J. C. gynėjas baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme atkreipė dėmesį į nesudarytą galimybę užduoti klausimų ieškovui – viešojo intereso ieškinį pateikusiam prokurorui – ir į jo nedalyvavimą procese, tačiau nuosprendyje tokia ydinga teisinė situacija net neaptarta ir neįvertinta, o apeliacinės instancijos teismas taip pat iš esmės to nevertino, nors apeliaciniu skundu buvo prašoma tai padaryti. Dėl to darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas esmingai suvaržė procesines J. C., UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ teises į gynybą ir pažeidė šalių rungimosi principą, kartu nuosprendžio dalį dėl prokuratūros civilinio ieškinio grindė teisme neištirtais įrodymais, šio procesinių teisių esminio pažeidimo netaisė ir apeliacinės instancijos teismas. Išvardytos aplinkybės paneigia nutarties 502 punkte suformuluotą prieštaringą teiginį apie civilinių atsakovų neišnaudotą progą savo iniciatyva duoti paaiškinimus pirmosios instancijos teismui dėl prokuratūros viešojo intereso ieškinio, nes jų procesinių teisių pažeidimas pirmiausia pasireiškė civilinio ieškovo – viešojo intereso prokuroro – nedalyvavimu procese bei nesuteikta teise užduoti jam klausimų ir atitinkamai negautais jo paaiškinimais dėl ieškinio pagrindų bei aplinkybių, taip pat šalių rungimosi principo pažeidimu. Svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas Aplinkos apsaugos departamento civilinį ieškinį, atsižvelgė į nuteistų asmenų turtinę padėtį, tačiau tokio pat principo nesilaikė tenkindamas prokuratūros ieškinį. Dėl tokios nevienodos pozicijos nepasisakė ir apeliacinės instancijos teismas, nors akivaizdu, kad asmenys neišgalės atlyginti priteistų sumų: UAB „Vivatrans“ neišvengiamai bankrutuos ir darbo neteks apie 200 darbuotojų, UAB „Vivatrans“ teks likviduoti, nors tokia bausmė šiam juridiniam asmeniui nuosprendžiu nepaskirta, J. C. neteks gyvenamojo būsto.

4.12. Žemesnės instancijos teismai net nesiaiškino, ar būtina gaisro pasekmė buvo visos valstybės išlaidos, patirtos apmokant, pvz., UAB „Toksika“ pateiktas sąskaitas už gaisro atliekų sutvarkymą, ir ar visos šios išlaidos yra ekonomiškai ir teisiškai pagrįstos. Valstybė be viešojo konkurso įpareigojo UAB „Toksika“ sutvarkyti gaisro atliekas už vieną iš didžiausių kainų rinkoje. Be to, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 6 d. pasitarimo protokole nurodyta, kad Alytaus miesto ekstremaliųjų situacijų komisija priima sprendimą tik dėl pavojingų atliekų tvarkymo, tačiau Savivaldybė viešame pranešime nurodė, kad priėmė sprendimą tvarkyti visas po gaisro susidariusias atliekas, t. y. ir pavojingas, ir nepavojingas, o UAB „Toksika“ šias atliekas rūšiavo ir išvežė kartu su betono atliekomis. Toks nepagrįstas ir be jokio konkurso gaisro atliekų tvarkymas valstybei kainavo 3 210 547,00 Eur ir ši suma nepagrįstai buvo priteista kaip valstybės patirtos žalos atlyginimas. Apeliaciniuose skunduose buvo pateikti argumentai apie tai, kad tokia gaisro atliekų tvarkymo kaina yra nepagrįstai aukšta, todėl teismai, turėdami duomenis apie ženkliai mažesnes padangų atliekų tvarkymo sąnaudas sprendžiant dėl leidimo UAB „Ekologistika“ sutvarkyti likusias po gaisro padangas, turėjo tokias aplinkybes išsamiai tirti. Kadangi prokuratūros civilinis ieškinys byloje nebuvo nagrinėjamas, gynyba neturėjo galimybės užduoti klausimų viešąjį interesą ginančiam prokurorui dėl ieškinio dalyko ir pagrindo, o tai vertintina kaip esminis procesinių teisių į gynybą pažeidimas, todėl tokio ieškinio net ir dalies patenkinimas nebuvo galimas. Dėl to baudžiamoji byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, arba prokuratūros viešojo intereso ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

4.13. Nuosprendis ir nutartis grindžiami prielaida, kad, J. C. davus nurodymus tyrimu nenustatytiems asmenims (nors buvo apklausti absoliučiai visi padangų pervežimo, perdirbimo ir apskaitos procese dalyvavę asmenys, o atsakingas asmuo už padangų atliekų apskaitą ir aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi R. V. pagrįstai išteisintas), UAB „Ekologistika“ neva laikė sveikų padangų atliekų didesnį, nei leidžiama, kiekį zonose, kurios nenurodytos 2018 m. lapkričio 23 d. taršos leidime, ir patalpose, kurios neva nebuvo išnuomotos UAB „Ekologistika“, nes teismai nusprendė, kad paskutinė patalpų nuomos 2018 m. rugsėjo 25 d. sutartis yra suklastota. Nutartyje padarytas iš esmės prieštaraujantis pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms spėjimas, kad neva naudotos neperdirbtos padangos buvo priimamos nesvertos ir tai esą sukliudė kontroliuoti jų kiekį, nors nuosprendyje konstatuota priešingai, o atsakingas už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą bei padangų atliekų apskaitą R. V. pagrįstai išteisintas. Nutartyje ir nuosprendyje nepagrįstai įvertinta kaip tariamai nereikšminga aplinkybė tai, kad nuo pirmos gaisro gesinimo dienos buvo pasitelkta sunkiasvorė technika pastato konstrukcijoms ardyti ir degančioms padangoms perstumdyti, dėl to visi specialistai – tiek Gaisrinių tyrimų centro, tiek Aplinkos apsaugos departamento – apžiūrėjo jau esmingai pakeistą įvykio vietą, todėl sveikų padangų laikymas tam neskirtose vietose nėra pagrįstas objektyviais įrodymais. Nuosprendis ir nutartis grindžiami ne įrodymų visetu, o tik kaltinimą patvirtinančiomis aplinkybėmis arba tiesiog spėjimais, kartu nevertinant konkrečių ir objektyvių faktinių duomenų, paneigiančių keliamas prielaidas. Nuosprendyje ir nutartyje aprašyti prieštaravimai tarp faktinių aplinkybių nepašalinti ir įvertinti ne nuteistųjų naudai.

4.14. Apeliaciniame skunde buvo pateikta gamybinių patalpų schema ir paaiškinta, remiantis konkrečiais bylos dokumentais, 2018 m. įvykių chronologija. Iš to matyti, kad bylos dokumentų ir duomenų apie gamybos procesą visuma visiškai paneigia nuosprendyje ir nutartyje išdėstytas prielaidas dėl veikimo neišnuomotose patalpose ir paskutinės nuomos sutarties suklastojimo. UAB „Ekologistika“ sudarant 2018 m. rugpjūčio 1 d. patalpų nuomos sutartį su UAB „Gamybos parkas“, jau nuo 2018 m. gegužės 16 d. vyko naujo taršos leidimo derinimo procesas, siekiant padidinti leidžiamą laikyti neperdirbtų padangų atliekų kiekį, dėl to prie paraiškos nebuvo pridėta nei 2018 m. rugpjūčio 1 d. sutartis, nei 2018 m. rugsėjo 25 d. sutartis. UAB „Ekologistika“ trišale 2018 m. lapkričio 1 d. sutartimi su UAB „Dzūkijos vandenys“ ir UAB „Vivatrans“ perėmė iš UAB „Vivatrans“ pareigą mokėti už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą visoje pastato dalyje, nuosavybės teise priklausančioje UAB „Vivatrans“. To nebūtų buvę prasmės daryti nesant 2018 m. rugsėjo 25 d. papildomo susitarimo dėl nuomos ploto esminio padidinimo. Dėl to darytina išvada, kad 2018 m. lapkričio 23 d. taršos leidimas negalėjo būti išduotas formuojant veiklos zonas „E“, „F“, „I1“, „I2“, „I3“, „I4“, „I5“, „G1“ patalpose Nr. 37, 22, 21, 32, 4 ir 3, jei UAB „Ekologistika“ nebūtų turėjusi teisėto pagrindo vykdyti jose ūkinę veiklą. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo deklaratyviu teiginiu apie gynybos pozicijos atmetimą ir tik 431 punkte suformulavo tikėtiną spėjimą, kad trišalė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis pasirinkta J. C. ir nieko neįrodo. Toliau procese buvo pasirašytas 2018 m. birželio 14 d. susitarimas dėl UAB „Ekologistika“ naudojimosi UAB „Vivatrans“ vandentiekio ir nuotekų tinklais, tačiau elementari logika paaiškina, kad, planuojant naudoti didesnį plotą UAB „Ekologistika“ veikloje, patogiausia ir ekonomiškiausia tokių tinklų atsakomybę perkelti gamybinę veiklą vykdančiai UAB „Ekologistika“. Ta pati ekonomiškumo logika parengiamajame taršos leidimo keitimo procese, planuojant išdėstyti veiklos zonas didesniame plote ir naujose patalpose, lemia poreikį UAB „Ekologistika“ išsinuomoti visą plotą ir patalpas, kuriose planuojama perdirbimo veikla. Todėl 2018 m. rugsėjo 25 d. nuomos sutartis sudaro logišką ir ekonomiškai pagrįstą įvykių seką. Taigi apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo itin svarbaus apeliacinio skundo argumento apie tai, kad 2018 m. lapkričio 18 d. taršos leidimas negalimas veiklai už UAB „Ekologistika“ teisėtai valdomų ar naudojamų patalpų ribų. Tai sudaro ypač ydingą teisinę ir faktinę situaciją, nes, viena vertus, J. C. nuteistas už neperdirbtų padangų laikymą peržengiant taršos leidime nurodytų zonų ribas, kita vertus, pripažįstama kaip teisėta padėtis, kai tame pačiame taršos leidime tos pačios veiklos zonos apibrėžtos kaip neišnuomotose patalpose, t. y. ten, kur UAB „Ekologistika“ neturi teisėto pagrindo veikti. Faktiškai šis taršos leidimas leido vykdyti padangų perdirbimo veiklą UAB „Ekologistika“ nepriklausančiose ir neišnuomotose patalpose.

4.15. Nutartyje J. C. kaltė dėl 2018 m. rugsėjo 25 d. nuomos sutarties klastojimo grindžiama jos neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktu, tačiau nutartyje pripažįstama, kad ir UAB „Gamybos parkas“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartis su UAB „Ekologistika“ taip pat nėra įregistruota. Kaip minėta, pastaroji sutartis taip pat nebuvo teikiama paraiškoje dėl naujo 2018 m. taršos leidimo. Dėl to darytina išvada, kad tapačios savo esme faktinės aplinkybės įvertintos skirtingai, vienai jų nepagrįstai suteikiant kaltės įrodymo statusą.

4.16. Nutarties 261 punkte selektyviai cituojami R. M. paaiškinimai apie buhalterijoje neva nerastus svėrimo aktus ir blogai surašytus produkcijos kiekius, 263 punkte selektyviai remiamasi patikrinimo akto Nr. PA5-98 teiginiu apie tariamą negalėjimą nustatyti padangų likučio pagal buhalterinius dokumentus, 264 punkte – to paties akto teiginiu apie esą privalomą svorio nustatymo metodikos patvirtinimą, 266 punkte daroma bylos dokumentams prieštaraujanti išvada, kad į UAB „Ekologistika“ atvežamos padangos nebuvo sveriamos, tai sukliudė tinkamai vesti jų apskaitą, o 267 punkte, priešingai, cituojami liudytojų parodymai apie atvežamų padangų svėrimą, 268 punkte cituojami tik tie liudytojų parodymai, kuriuose pasisakoma apie pirminio malimo malūno gedimus ir, nutylint kitus parodymus bei filmuotą medžiagą apie bandomojo malūno eksploatavimą patalpoje Nr. 27, formuluojama prielaida, kad tai neva lėmė neperdirbtų padangų kaupimąsi. Darytina išvada, kad nutarties dalis dėl netinkamos neperdirbtų padangų apskaitos ir leidžiamo kiekio viršijimo pagrįsta selektyviai atrinktais atskirais duomenimis, kuriuos paneigia nuosprendžio 130–131 lapuose nustatytos faktinės aplinkybės.

4.17. Nuosprendžiu pagrįstai išteisinus vienintelį neperdirbtų ir perdirbtų (kapotų) padangų atliekų apskaitą vedusį R. V., paneigus jo susitarimą su J. C. laikyti didesnį, nei leidžiama, padangų kiekį, nelieka jokio kito „nenustatyto“ asmens, kuris galėjo tai daryti, nes J. C. jokių padangų atliekų apskaitos dokumentų nepildė, gamybos aktų buhalterijai neteikė ir jokių duomenų į sistemą nevedė. Todėl nuosprendžio 104–105, 130–131 lapuose konstatuotos aplinkybės turi būti vienodai taikomos visiems asmenims – tiek išteisintiesiems R. V. ir A. P., tiek nuteistajam J. C. ir jo vadovaujamiems juridiniams asmenims. Nuosprendžiu pripažinus, kad padangų perdirbimo aktai atitiko realiai perdirbtų padangų kiekį, o sugedus pagrindiniam pirminio malimo malūnui buvo naudojamas kitas malūnas patalpoje Nr. 27, kai visos (sveikos ir kapotos) padangos buhalterinėje apskaitoje atvaizduotos tinkamai, nėra jokio faktinio pagrindo daryti išvadą, kad neperdirbtų padangų kiekis buvo viršytas kaupimo būdu nutartyje ir nuosprendyje nurodytais kiekiais. Dėl to yra visi pagrindai tikėti sveikų padangų apskaitos duomenimis apie jų likutį 2019 m. spalio 15 d. – 1876,272 tonos, t. y. neviršijant taršos leidime nustatyto kiekio.

4.18. Nutarties 330 punkte suformuluotas spėjimas, kad nuosprendyje apskaičiuoti sveikų padangų kiekiai patalpose Nr. 28, 27, 39 ir 10 gaisro gesinimo metu negalėjo būti perstumdyti (iš patalpų Nr. 27 ir Nr. 28 į Nr. 39 ir Nr. 10), taip darant prielaidą, kad patalpose Nr. 39 ir Nr. 10 buvo laikomos sveikos padangos, o ne perstumtos iš kitų minėtų patalpų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nuosprendžio 78–79 lapuose perskaičiuojant tikėtiną padangų kiekį konkrečioje patalpoje, remiantis S. M. konsultacinėje išvadoje nurodytu būdu, buvo pasirinkta ne palankiausia nuteistiesiems formulė išskaičiuojant pravažiavimus ir erdvę technikai manevruoti, sukrautas patalpoje Nr. 27 perdengimo plokštes ir kitus objektus, o tik pasirėmus tyrimo eksperimentu nustatytu maksimaliu techniškai galimu sukrovimo 4 metrų aukščiu, neišskaičiuojant kitų objektyvių tūrį mažinančių veiksnių. Svarbu ir tai, kad patalpoje Nr. 27 įvykio vietos apžiūros metu dar buvo likęs didelis kiekis sveikų nesudegusių padangų, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie esminį įvykio vietos pakeitimą liko neišnagrinėti, taip nevertinant kilusių abejonių dėl sveikų padangų kiekio likučio nuteistų asmenų naudai, jau nekalbant apie šiame skunde nurodytus argumentus, kad sveikų padangų perviršiui susidaryti nebuvo objektyvių sąlygų, o kapotų padangų, skirtų tolesniam perdirbimui, kiekis ir laikymo vieta nebuvo ribojami galiojusiu taršos leidimu. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad UAB „Toksika“ 2020 m. balandžio 6 d. rašte nurodyta, jog išvežta iš gaisravietės 1934,04 t apdegusių padangų bei jų dalių, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad išvežtos padangų atliekos pažymėtos atliekų kodu 19 12 11 05, kuris pagal Atliekų tvarkymo taisykles reiškia smulkintas padangas, t. y. buvo išvežtos ne sveikos padangos, o jų fragmentai.

4.19. Nutarties 332 punkte remiamasi specialisto A. K. teiginiu, kad patalpoje Nr. 10 nebuvo privažiavimo prie sveikų padangų krūvos, ir liudytojo A. R. parodymais, kad šioje patalpoje padangos buvo sukrautos iki lubų, nors nutarties 390 punkte cituojami A. R. paaiškinimai, kad padangų krūva buvo tik apie vidurį orientacinės linijos (t. y. perpus mažesnio aukščio). Nuosprendžiu nustatyta, kad aptariamos ir kitų patalpų lubų aukštis yra iki 8 metrų, o sveikas padangas techniškai sukrauti įmanoma tik iki 4 metrų aukščio. Be to, specialistas A. K. patalpas apžiūrėjo jau po esminio įvykio vietos pakeitimo perstumdant degančias sveikas padangas gaisro gesinimo metu, o iki gaisro patalpoje Nr. 10 jis nebuvo ir realios situacijos nematė.

4.20. Nei nuosprendyje, nei nutartyje neatskleista, kuo konkrečiai galėjo būti naudinga J. C. ir jo vadovaujamiems juridiniams asmenims neįrengti kokių nors gaisrinės saugos priemonių, – nutarties 356 ir 407 punktuose keliama prielaida, kad neva taip buvo taupomos lėšos, nors aprašyti J. C. veiksmai patvirtina, kad jis ėmėsi veiksmų siekdamas įrengti tokias priemones gamybos zonoje, kur buvo aiški rizika ir įvyko keli užsidegimai, o darbas pamainose organizuotas taip, kad kiekviena pamaina jos darbo laiko pabaigoje išvalo visus įrenginius ir juos išjungia. Dėl to nesutiktina su nutartyje padaryta išvada, kad tokie J. C. veiksmai esą buvo nepakankami, nes inkriminuotos priešgaisrinės saugos taisyklės netaikomos seniems pastatams, taršos leidime nenustatyti jokie konkretūs reikalavimai, tad tokioje neaiškaus teisinio reguliavimo situacijoje ir nesant PAGD nustatytos tokių objektų kontrolės tvarkos pripažintina, kad J. C. pagal turimą kompetenciją ėmėsi pakankamų priemonių priešgaisrinei saugai užtikrinti.

4.21. Nutarties 404 punkte padaryta lakoniška deklaratyvi išvada, kad neva liudytojų – priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų darbuotojų – parodymai nepatvirtina bylai reikšmingų aplinkybių ir jie atskirai net neaptarti ir neanalizuoti. Tai vertintina kaip esminis nuteistųjų teisės į gynybą suvaržymas, nes tiek baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniuose skunduose buvo keliamas klausimas apie tai, kad turėjo būti ne viena, o dvi gaisro židinio zonos, nes gaisro vaizdo įraše ir ugniagesių parodymuose, taip pat gaisro aprašyme yra pakankamai tai patvirtinančių duomenų, kuriuos įvertino V. K. konsultacinėje išvadoje. Gynyba tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme reiškė prašymą apklausti kaip liudytoją A. B., kuris ne tik vadovavo gesinimo darbams, bet ir patvirtino gaisro aprašymą su pajėgų išdėstymo schemomis, tačiau šie prašymai buvo atmesti, o nutartyje apie tokį atsisakymą ištirti svarbų įrodymą neužsiminta.

4.22. Nutarties 386 punkte pritarta specialisto M. D. (M. D.) išvadai apie tai, kad degimas iš patalpos Nr. 28 išplito į patalpą Nr. 27 per skylę sienoje, kurios buvimas nustatytas pagal liudytojų parodymus ir terminius pažeidimus (nors siena tarp šių patalpų išgriuvo anksčiau, nei šis specialistas apžiūrėjo įvykio vietą), o V. K. išvada apie antrą gaisro židinio zoną atmesta vieninteliu motyvu – esą buvo galimybė degimui plisti per skylę sienoje. Toks vertinimas pripažintinas kaip selektyvus ir prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms, priimtas ignoruojant įrodymų visetą: skylė sienoje (1 x 1 metro dydžio tarp patalpų Nr. 28 ir Nr. 27) specialisto M. D. nustatyta tik pagal vienintelio liudytojo J. Š. papildomus parodymus, nors 2019 m. rugsėjo 5 d. darytose patalpų fotonuotraukose tokios nematyti. Be to, jei degimas būtų plitęs per tokią skylę, tuomet turėjo apdegti patalpoje Nr. 27 likusio krautuvo galinė užpakalinių ratų dalis, atsukta į aptariamos sienos pusę, tačiau įvykio vietos apžiūros metu yra užfiksuota priešingai. Vertinant tai, kad specialistas M. D. rėmėsi A. B. patvirtintu gaisro aprašymu, teismų atsisakymas tenkinti gynybos prašymą dėl šio liudytojo apklausos vertintinas kaip esminis teisės į gynybą suvaržymas, lėmęs neteisingo nuosprendžio ir nutarties priėmimą.

4.23. Apeliaciniame skunde buvo ginčijama nuosprendžio dalis dėl J. C. kaltės dėl gaisro išplitimo, kai net nenustatyta gaisro kilimo priežastis, yra duomenų apie gesinimo nutraukimą naktimis, o atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00353-20 dėl gesinimo tinkamumo nutrauktas faktiškai neatlikus tyrimo, nes nutarime nėra duomenų apie liudytojų apklausas ar specialistų išvadas dėl gesinimo aplinkybių. Tačiau nutarties 347 punkte suformuluota deklaratyvi išvada, esą minėtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą galėjo būti skundžiamas BPK 214 straipsnyje nustatyta tvarka, nors akivaizdu, kad nei J. C., nei jo vadovaujami juridiniai asmenys tame tyrime neturėjo jokio procesinio statuso, leidžiančio tokį proceso sprendimą skųsti. Dėl to darytina išvada, kad priežastinis ryšys tarp J. C. veiksmų ar neveikimo dėl gaisro išplitimo grįstas tik prielaidomis ir spėjimais.

4.24. Nutarties 334 punkte atmestas apeliacinio skundo argumentas dėl draudimo specialistui atlikti civilinio ieškovo atstovo funkcijas vien tuo pagrindu, kad jei žalos aplinkai apskaičiavimą atliktų skirtingi Aplinkos apsaugos departamento specialistai, skaičiavimai gali skirtis. Taip ne tik esmingai pažeistas imperatyvus BPK 57 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto draudimas specialistą sutapatinti su civilinio ieškovo atstovu, bet ir pripažįstama, kad žalos aplinkai skaičiavimas vertinant sudegusių padangų kiekius ir kitas reikšmingas aplinkybes yra sudėtingas, dėl to baudžiamojo proceso įstatymo imperatyvi taisyklė deklaratyviai pakeista tikslingumu bei siekiamu vienodumu nepriklausomai nuo skaičiavimo objektyvumo.

4.25. Nutarties 249 ir 251 punktuose padaryta nepagrįsta išvada apie UAB „Ekologistika“ (ir J. C.) padarytų aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų sistemiškumą, remiantis 2020 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvada. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, Aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir AAD) specialistai retrospektyviai suskaičiavo formalius atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus, nors administracinė atsakomybė buvo taikyta tik vieną kartą gamybos vadovui A. P. už atliekų techninio reglamento pažeidimą, o 2018 m. lapkričio mėn. išduotu taršos leidimu leistinas sveikų padangų kiekis ženkliai padidintas nepriklausomai nuo visos pažeidimų istorijos. Nuosprendžiu pagrįstai atskyrus buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo atliekų tvarkymo, toks pat principas turėjo būti taikomas ir aplinkos apsaugos bei atliekų tvarkymo taisyklių santykiui, nes nuosprendyje nurodyti Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 192 straipsnio 2 dalies bei 9 straipsnio pažeidimai yra bendro pobūdžio blanketinės normos, kurios nenustato jokių aplinkos apsaugos taisyklių. Visas nusikaltimo mechanizmas nuosprendžiu ir nutartimi apibrėžiamas tik remiantis atliekų tvarkymo taisyklių ir taršos leidimo bei jo sudedamųjų dalių aprašymu, nors šie aktai reglamentuoja tik atliekų tvarkymo taisykles, už kurių pažeidimą nustatyta tik administracinė atsakomybė.

4.26. Nuosprendžiu ir nutartimi gaisro kilimo priežastis nenustatyta, nemotyvuotai atmetus pašalinio ugnies šaltinio (padegimo) versiją, net ir esant dviejų židinio zonų požymiams, aprašytiems V. K. konsultacinėje išvadoje. Joks asmuo nebuvo įtariamas ar kaltinamas padegimu (tyčiniu gaisro sukėlimu). Gaisro kilimo priežastis yra ypač svarbi, nes žala orui apskaičiuota remiantis aplinkos ministro įsakymu patvirtinta metodika. Ta pačia metodika rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, atlikdamas perskaičiavimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad metodikos 30-1 punktas taikomas tik tais atvejais, kai guma ir jos atliekos deginamos neleistinai. Sąvoka „neleistinas deginimas“ aiškintina kaip reikalaujanti nustatyti ir įrodyti, kad asmens tyčia nukreipta į siekį sudeginti atliekas, o tokia tyčia nuteistų asmenų veiksmuose nenustatyta. Tuo tarpu nutarties 303 punkte šis apeliacinio skundo argumentas atmestas vieninteliu motyvu, kad nemanoma, jog gaisre padangos sudegė leistinu būdu.

4.27. Nuosprendis ir nutartis grindžiami klaidinga ir bylos dokumentams prieštaraujančia prielaida, kad J. C. davė nurodymus nenustatytiems asmenims priimti ir laikyti didesnį, nei leidžiama, sveikų neperdirbtų padangų atliekų kiekį. Nuosprendžiu visi asmenys buvo išteisinti dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos. Kartu nustatyta, kad UAB „Ekologistika“ priėmė tik pasvertas padangas, kad pagrindinio malūno gedimo patalpoje Nr. 26 atveju buvo naudojamas kitas bandomasis malūnas patalpoje Nr. 27. Nenustačius gamybos aktų neteisingumo ir dėl to išteisinus vienintelį padangų atliekų apskaitą vykdžiusį R. V., atsirado faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo spraga – nebuvo iš ko susidaryti inkriminuotam sveikų padangų pertekliui, ir nenustatytas nė vienas asmuo, kuris vykdė J. C. nurodymą atliekų apskaitoje slėpti sveikų padangų perviršį. Šią spragą užpildžius spėjimu apie nenustatytus darbuotojus, padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatyme apibrėžtų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas.

4.28. Nutarties 287.5.1 papunktyje cituojama 2020 m. vasario 10 d. specialisto išvada apie tai, kad pagal Priešgaisrinės saugos įstatymo reikalavimus įmonės vadovas privalo užtikrinti, kad objekte įrengti gaisrinės technikos ir automatikos įrenginiai bei gaisrų gesinimo priemonės būtų techniškai tvarkingi ir veiktų, o nutarties 291 punkte nurodoma, kad UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ veiklavietėje buvo išmontuotos ir neveikiančios stacionari gaisrų gesinimo ir gaisro aptikimo sistema bei kitos priemonės, įrengtos pastačius pastatą, tuo neužtikrintas gaisro ribojimas tarp patalpų, pažeidžiant nurodytas Priešgaisrinės saugos ir Statybos įstatymo nuostatas. O 293 punkte daroma išvada, kad išvardytų teisės aktų pažeidimai vertintini kaip BK 270 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytų pažeidimų padarymas. Tačiau J. C. nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas pagal BK 270 straipsnio 1 dalį. Be to, J. C. vadovaujama UAB „Vivatrans“ pastatą įgijo jau po to, kai ankstesni savininkai išmontavo buvusio tekstilės fabriko įrangą, inžinerines ir priešgaisrinės saugos sistemas, ir anksčiau, nei UAB „Ekologistika“ ėmė kurti padangų atliekų perdirbimo veiklą. Įgyjant pastatą UAB „Vivatrans“ neturėjo galimybių perimti iš ankstesnių savininkų nei buvusio tekstilės fabriko dokumentacijos, nei įrangos ir sistemų. Joks galiojęs teisės aktas nenustatė pareigos naujam savininkui atkurti ankstesnę gamybinės paskirties pastato būklę. Nutarties 287.5.1 papunktis ir 291–293 punktai sudaro klaidinantį įspūdį apie spėtiną J. C. kaltę dėl sistemų išmontavimo ir veikimo neužtikrinimo, nors tikrovėje jis su tuo niekaip nesusijęs. Todėl nutartyje pateikiama klaidinga nurodytos specialisto išvados interpretacija, sukurianti faktiniais duomenimis nepagrįstą prielaidą formuoti spėjimą apie J. C. kaltę dėl veiksmų, kurių jis nepadarė. Tai vertintina kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, vertinant įrodymus, ir netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas.

4.29. Nutarties 252 punkte teigiama, kad sistemiškumas konstatuotas remiantis AAD specialisto išvada, nors sistemiškumo požymį kaip teisės aiškinimo veiklą turi atlikti ne AAD specialistas, o teismas. Nutarties 278, 359–360 punktuose padaryta išvada, jog sistemiškumas, nesilaikant aplinkos apsaugos ir gaisro saugos reikalavimų, yra susijęs priežastiniu ryšiu su gaisro padaryta žala, nors tai vertintina kaip spėjimas, nes galimas atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas (sveikų padangų laikymas nenumatytoje zonoje) savaime nekelia gaisro pavojaus, gaisro priežastis nenustatyta, o inkriminuoti priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimai buvo taikomi tik naujai projektuojamiems ar rekonstruojamiems statiniams. Nuosprendžio 131 lape konstatavus, kad atliekų tvarkymo pažeidimai užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę, taip pat nesutiktina su nutarties 342 punkto išvada, jog ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė taikoma tik dėl potencialios didelės žalos nustatymo aplinkai, nes nėra atribojamos aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymo taisyklės.

5. Kasaciniu skundu nuteisto juridinio asmens UAB „Ekologistika“ atstovė advokatė D. Dumčiuvienė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nutarties dalis dėl UAB „Ekologistika“ nuteisimo ir baudžiamąją bylą nutraukti, taip pat panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir civilinius ieškinius atmesti arba panaikinti skundžiamus nuosprendį ir nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

5.1. BK 270 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikaltimo sudėtis nuosprendyje ir nutartyje taikyta netinkamai, nes spėjamas atliekų tvarkymo (atliekų apskaitos) taisyklių pažeidimas prilygintas aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimui pažeidžiant teisės aktuose nustatytas atliekų apskaitos taisykles ir teisėtų lūkesčių principą.

5.2. Kaltinimasis aktas, nuosprendis ir nutartis grindžiami ne vienu aplinkos apsaugos pažeidimu, bet retrospektyviniais sistemingais aplinkos apsaugos pažeidimais, iš kurių vienas – didesnio, nei leidžiama pagal taršos leidimą, sveikų padangų kiekio laikymas, tikėtina (nors neįrodyta), sukėlė didelę žalą aplinkai. Būtent šios prielaidos dėl atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimo kaip vieno iš nusikalstamos veikos požymių tinkamas nustatymas yra esminė byloje nagrinėtina aplinkybė. Teismas negali taikyti tokių atliekų apskaitos metodų, kurie nenustatyti teisės aktuose, nes atliekų kiekiams nustatyti taikytina tik teisės aktuose įtvirtinta tvarka ir metodika. Kiti UAB „Ekologistika“ aplinkosaugos pažeidimai, siekiant pagrįsti aplinkosaugos pažeidimų sistemingumą, buvo aprašyti ne Aplinkos apsaugos departamento teisės aktų nustatyta tvarka iki gaisro, o ikiteisminio tyrimo metu ir prokuroro prašymu analizuojant atliekų apskaitos taisyklių laikymąsi retrospektyviai atgaline data (pvz., vertinant sistemoje nepateiktas ataskaitas arba praleistus terminus šioms ataskaitoms pateikti). Todėl teismai vienus atliekų apskaitos metodus taiko UAB „Ekologistika“, o kitus atliekų apskaitos metodus naudoja patys, siekdami parodyti neva didesnį, nei leistina, laikytų sveikų padangų kiekį. Teismas privalo apskaičiuoti laikytų sveikų padangų atliekų kiekius ne pagal bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo pasirinktą metodiką, bet pagal teisės aktuose nustatytą atliekų apskaitos tvarką ir faktines įvykio vietos aplinkybes, t. y. atliekas sveriant. Jeigu sudegusių sveikų padangų atliekų negalima pasverti, teismas negali vadovautis preliminariais atliekų skaičiavimais ir nustatyti preliminaraus laikyto atliekų kiekio neatsižvelgdamas į objektyvius veiksnius, mažinančius tą kiekį dėl objektyvios būtinybės išlaikyti erdves technikai pravažiuoti ir manevruoti, statybinių plokščių laikymo plotui ir pan. Atliekų apskaita taikant retrospektyvius metodus negali būti tiksli ar bent jau atitikti teisės aktuose nustatytos paklaidos ribų, todėl negali tapti pagrindiniu nusikalstamos veikos požymiu ir sukelti tokių neigiamų pasekmių nuteistiesiems.

5.3. Kaltinamajame akte nustatant sudegusių sveikų padangų kiekį remiamasi daugiausia pažeidžiant BPK taisykles gautais liudytojų parodymais, kurie nuosprendžiu pripažinti prieštaringais ir pagrįstai atmesti. Nuosprendyje remiamasi teismo apskaičiuotu didžiausiu tikėtinai galinčiu tilpti patalpose sveikų padangų kiekiu, kurį kaip maksimaliai galimą pateikė UAB „Vivatrans“ pasirinktas teismo ekspertas. Taigi nuosprendyje ir nutartyje laikytų atliekų kiekis apskaičiuotas teisės aktuose nenustatytu būdu. Tokiu neteisėtu būdu nustatytas sudegusių faktiškai laikytų sveikų padangų kiekis nepagrįstai nulėmė ir formalųjį didelės žalos aplinkai (orui) požymį, kuris apskaičiuotas atsižvelgiant į tą patį spėjamą sudegusių sveikų padangų kiekį kaip „neleistinai sudegintos“ gumos kiekį. Teisinės institucijos, atlikdamos vertinimą dėl atliekų kiekio, negali sukurti savo naujos metodikos, kaip apskaičiuoti gaisro dieną laikytas atliekas, nes toks įrodymų tyrimas ir vertinimas neatitinka galiojančių teisės aktų, teisėtų lūkesčių principo ir sukuria teisės aktais neapibrėžtas atliekų apskaitos taisykles. Jeigu UAB „Ekologistika“ tinkamai vedė buhalterinę apskaitą ir tinkamai fiksavo sveikų padangų kiekį gaisro dieną, teismas negalėjo nustatyti, kad faktiškai padangų buvo žymiai daugiau. Nuosprendis ir nutartis negali būti paremti prielaidomis ar spėjimais, nes taip nustatytas sveikų padangų atliekų kiekis kiekvieną atliekų (padangų) tvarkytoją padaro potencialiai kaltą dėl laikomo atliekų kiekio, kuris gaisro atveju bus nustatytas ne pagal faktiškai laikytą kiekį, o pagal patalpų plotą ir didžiausią spėjamą padangų tūrį.

5.4. Aplinkos apsaugos pažeidimo ir didelės žalos apskaičiavimas byloje atliktas remiantis formaliu skaičiumi – spėjamu laikytų sudegusių atliekų (sveikų padangų) kiekiu, kuris nesutampa su buhalterinės apskaitos rodikliais, kurie pripažinti teisingais išteisinant UAB „Ekologistika“ dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos. Teismai formuoja nepagrįstą praktiką, kad, įvykus gaisrui atliekų tvarkytojo naudojamoje teritorijoje, laikytų sudegusių atliekų kiekis bus apskaičiuotas neprognozuojamu būdu, pvz., pagal patalpų plotą ir maksimalų įmanomą padangų tūrį. Po tokių teismų sprendimų ūkinė rizika tvarkyti padangų atliekas Lietuvoje tampa neprognozuojamai didelė, o nusikalstamos veikos požymis (laikytų sudegusių atliekų kiekio prielaida) yra grindžiamas net ne tikimybe, o spėjimu – maksimaliai galimu patalpose tilpti sveikų padangų kiekiu, matematiškai apskaičiuotu pagal patalpų plotą ir padangų tūrį, neatsižvelgiant į jokias kitas objektyvias aplinkybes. Šio kiekio net apytiksliai byloje nustatyti neįmanoma ir dėl to, kad tiek sveikos, tiek kapotos pirminio perdirbimo procese padangos sudegė, ir dėl to, kad gaisro gesinimo metu visos padangų atliekos patalpose buvo perstumdytos ardant pastato konstrukcijas, ir dėl to, kad liudytojų parodymai byloje yra pripažinti prieštaringais bei subjektyviais.

5.5. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino vieno iš svarbiausių įrodymų byloje, su kuo sutiko pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 170 puslapyje, t. y. kad UAB „Ekologistika“ leidžiamo laikyti kapotų padangų kiekio Lietuvoje nei teisės aktai, nei taršos leidimas nereglamentavo ir neribojo. Kapotos padangos dega ir sukelia tas pačias neigiamas pasekmes kaip ir degančios sveikos padangos, tačiau prisidėjimą prie neigiamų pasekmių lemia reglamentavimas, t. y. draudimas laikyti sveikas padangas, t. y. daugiau nei 1920 tonų, o kapotų padangų neriboto kiekio laikymas tuo metu Lietuvoje negalėjo sukelti jokių neigiamų ir ypač baudžiamajame įstatyme nustatytų pasekmių. Teismai neįvertino, kiek kapotų padangų buvo laikyta UAB „Ekologistika“ patalpose gaisro dieną ir kiek šis kiekis turėjo įtakos gaisro išplitimui ir pasekmėms.

5.6. UAB „Ekologistika“ buvo nuteista už tai, kad neva laikė daugiau atliekų, netinkamų naudoti sveikų padangų, nei jai leido taršos leidimas. Taršos leidimas leido veiklavietėje laikyti ne daugiau kaip 1920 t sveikų padangų. Svarbu tai, kad didžioji dalis padangų pagal taršos leidimą turėjo būti laikoma toje veiklavietės dalyje, kuri nuo gaisro apskritai nenukentėjo, – „E“ ir „F“ patalpose buvo leidžiama laikyti didžiąją dalį padangų, iš viso 1160 t. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas po gaisro, t. y. 2020 m. kovo 23 d. – 2020 m. balandžio 4 d., pasvėrė visas nuo gaisro nenukentėjusiose patalpose laikomas padangas ir apžiūros protokole nurodė, kad patalpoje „F(22)“ yra 387,90 t, o patalpoje „E(37)“ – 869,20 t, iš viso 1257,1 t. Aplinkybė, kad gesinant gaisrą padangos buvo stumdomos tarp patalpų Nr. 28, 27, 10 ir 39, liko neįvertinta, o visi esminiai neatitikimai ir nusikalstama veika teismų buvo konstatuoti būtent apskaičiuojant teoriškai spėjimo būdu, kiek maksimaliai gali tilpti patalpose, nustatytą prielaidą dėl sudegusių padangų kiekio.

5.7. Kaltinamajame akte nurodyta, kad UAB „Ekologistika“ veiklavietėje gaisro dieną esą iš viso buvo laikoma ne mažiau kaip 5127,606 tonos naudotų neperdirbtų padangų atliekų, o sudegė 2202,626 t padangų (šis skaičius nustatytas, be kita ko, remiantis ir prieštaringais subjektyviais pirmosios instancijos teisme atmestais liudytojų parodymais). Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi, todėl jais remtis negalima, ir todėl laikytų sveikų padangų skaičių teismas grindė remdamasis J. C. pateikta konsultacine išvada, kad gaisro dieną veiklavietėje teoriškai maksimaliai galėjo tilpti 4226,7 t padangų, todėl galimai sudegė 1064,747 t padangų. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas baudžiamąją atsakomybę dėl laikytų sveikų padangų ir sudegusių padangų, rėmėsi minėta konsultacine išvada, kuri nustato teorinį maksimaliai galimą sutalpinti pagal patalpų plotą ir padangų tūrį padangų kiekį. Žala orui irgi apskaičiuota remiantis tais pačiais preliminariai apskaičiuotais sudegusių padangų kiekiais, visiškai atmetant ne tik argumentą dėl nepasitvirtinusios neteisingos buhalterinės apskaitos, bet ir argumentą, kad sudegė ir leistinai laikytas kiekis, t. y. ir 1920 tonų sveikų padangų, ir leistinai laikytas neribotas kapotų padangų gumos kiekis.

5.8. Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos 301 punkte nurodyta žalos, padarytos aplinkos orui, neleistinai deginant gumą ar jos atliekas, apskaičiavimo formulė. Kaip apskaičiavo teismas, neleistinai buvo sudeginta 1026,56 t sveikų padangų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas teigė, jog gaisro metu nesudegė 1257,1 t, o leidžiama laikyti 1920 t, tai sudegė 662,9 t leistinai laikomų padangų. Vadinasi, sudegusių sveikų padangų pagal formulę turėjo būti apskaičiuota 363,66 t (1026,56 – 662,9). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė gynybos argumentą, kad patalpose „D“ ir „C“ buvo laikomos kapotos padangos, ir rėmėsi liudytojų J. M., V. B., J. J. ir R. K. parodymais, kad jie matė sveikų padangų, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kuriuo laikotarpiu tai galėjo būti ir kur buvo dedamos kapotos padangos. Net jei liudytojai matė nenustatytu laiku tose patalpose sveikas padangas, teismas negalėjo net apytiksliai nustatyti, kiek jose iš viso buvo sveikų padangų. Teismo sveikų padangų kiekio apskaičiavimo metodo taikymas, kuris lėmė nusikalstamos veikos, nustatytos BK 270 straipsnio 2 dalyje, požymį – aplinkos apsaugos pažeidimą, taip pat ir kitą požymį – padarytą didelę žalą aplinkai, yra neteisėtas. Toks net ne preliminarus, o visiškai teorinis maksimalus sudegusių sveikų galėjusių tilpti patalpose padangų kiekio vertinimas pažeidžia pamatinę teismų pareigą nustatyti materialią tiesą byloje. Pirmosios instancijos teismas suprato, kad atliekų (taip pat ir sudegusių atliekų) apskaita ir apskaičiavimo metodai gali būti nustatyti tik teisės aktuose, tačiau jis byloje šiais teisės aktais nesivadovavo ir rėmėsi tik dalimi gynybos pateiktos konsultacinės išvados, kuri nėra nei atliekų apskaitos specialisto išvada, nei teismo ekspertizės aktas, o tik teorinis matematinis skaičiavimas, kuris negalėjo būti interpretuojamas ir panaudojamas nuosprendyje kaip gaisro dieną faktiškai laikytų sveikų padangų kiekis. Kadangi gaisro dieną nebuvo teisės aktais patvirtintos metodikos, kaip turi būti nustatomas sudegusių atliekų (padangų) kiekis, tokia metodika negali atsirasti (būti sukurta). Teismo skaičiavimas nereiškia, kad maksimalus galimas padangų kiekis buvo realiai UAB „Ekologistika“ laikytas gaisro dieną.

5.9. Dėl žalos aplinkai apskaičiavimo teismų praktikoje nurodyta, kad vien neteisėto miško iškirtimo faktas ir padarytos turtinės žalos įvertinimas pagal iškirstos medienos kietmetrius nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad padaryta BK 270 straipsnyje nurodyta žala gyvūnijai, augalijai ar aplinkai. Konstatuojant tokių padarinių buvimą, atsižvelgtina ne tik į materialinių nuostolių dydį, bet ir į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mastą, galimybes atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-54/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-54/2011">2K-54/2011</a>). Todėl teismai, nustatydami aplinkai padarytos žalos dydį, turėjo vertinti visas byloje nustatytas aplinkybes, o ne tik skaičiuoti teorinį įmanomą neleistinai laikytų sveikų padangų kiekį. Bylai yra svarbios aplinkybės, kad gaisro dieną UAB „Ekologistika“ buvo leista taršos leidimu laikyti labai didelį kiekį sveikų padangų (1920 t) ir neribotą kiekį kapotų padangų. UAB „Ekologistika“ veiklavietėje, pagal buhalterinės apskaitos duomenis, laikė 7102 tonas kapotų padangų. Būtent ši aplinkybė buvo tik vienas iš kelių veiksnių, turėjusių įtakos tokio didelio masto gaisrui. Tačiau didelio masto gaisrui turėjo įtakos ir kitos aplinkybės, t. y. kad gaisras nebuvo gesinamas naktimis, kad ugniagesiams trūko vandens, kad, stogo konstrukcijoms užkritus ant padangų, gesinimo darbai galėjo būti atnaujinti ir tęsiami tik nuėmus tas konstrukcijas, sunkiasvore technika perstumdant padangas patalpose ir t. t. Taigi, sveikų padangų kiekis niekaip nelėmė gaisro masto, nes ir leistinas laikyti kiekis galėjo sukelti tokio masto gaisrą.

5.10. UAB „Ekologistika“ gaisro metu nieko neleistinai veiklavietėje nedegino. Visose patalpose buvusios padangos ir kapotos padangos sudegė gaisro metu ne dėl UAB „Ekologistika“ kaltės, nes gaisro priežastis nenustatyta iki šiol. Gaisro židinio zonos buvo sunaikintos gesinant gaisrą, todėl nei ekspertai, nei teismas šioje byloje nenustatė gaisro priežasties, taip pat byloje liko neįrodyta, kad dėl UAB „Ekologistika“ veikos kilo gaisras arba būtent dėl žymiai per didelio laikomo sveikų padangų kiekio kilo didelio masto gaisras. Todėl byloje netinkamai buvo nustatytas ir kitas BK 270 straipsnio 2 dalyje nurodytas požymis – kad dėl aplinkos apsaugos pažeidimų buvo padaryta didelė žala aplinkai. Nuosprendyje ir nutartyje nėra motyvuota, kad UAB „Ekologistika“ aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas sukėlė ar prisidėjo prie gaisro ir dėl to sukėlė didelę žalą aplinkai, tačiau nutartyje nurodyta, kad žalą sukėlė priešgaisrinių saugos reikalavimų nesilaikymas. Dideli materialiniai nuostoliai aplinkai (tiksliau, orui) buvo apskaičiuoti teoriškai nustatant sudegusių sveikų padangų kiekį ir teoriškai apskaičiuojat materialinius nuostolius pagal Metodikoje nustatytą matematinę formulę. Taip apskaičiuota žala negali būti laikoma realiu žalos įvertinimu. Šioje byloje būtent žalos aplinkai įvertinimas su realiais kiekybiniais įrodymais neturi nieko bendro. Taip pat nenustatytas ir priežastinis ryšys, nes didelę žalą orui sukėlė ne UAB „Ekologistika“, o gaisras, kurio priežastys byloje liko nenustatytos.

5.11. Sistemingo aplinkos apsaugos taisyklių pažeidinėjimo požymis pagal BK 270 straipsnio 2 dalį turėjo būti nustatytas įvertinus aplinkos apsaugos pažeidimus pagal šių pažeidimų nustatymo taisykles, o ne pasirinktinai laisvai, t. y. nustatant naujas aplinkos apsaugos pažeidimų nustatymo taisykles vietoj galiojančių atliekų tvarkymo taisyklių, ir šios taisyklės pritaikytos laiko atžvilgiu atgaline tvarka. Sistemingas pažeidinėjimas yra ne vertinamasis požymis, o objektyvusis požymis. Baudžiamoji atsakomybė kyla ne už vieną aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimą, sukėlusį didelę žalą aplinkai, o už sistemingą aplinkosaugos taisyklių pažeidinėjimą, sukėlusį didelę žalą aplinkai. Aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas objektyviai Lietuvoje gali būti nustatytas tik teisės aktų įtvirtinta tvarka, t. y. Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Aplinkos apsaugos pažeidimą gali nustatyti tik kompetentingos institucijos Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Juridinių asmenų aplinkos apsaugos pažeidimai yra fiksuojami juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokoluose, kuriuos, be kita ko, gali surašyti vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. UAB „Ekologistika“ nėra gavusi nė vieno dėl juridinio asmens surašyto protokolo dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo. Tačiau teismas nuosprendyje deklaratyviai laikė, kad UAB „Ekologistika“ aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimus darė sistemingai.

5.12. UAB „Ekologistika“ nepažeidė priešgaisrinės apsaugos reikalavimų ir todėl jai negali kilti atsakomybė pagal BK 188 straipsnio 2 dalį. Priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų pažeidimas byloje nebuvo įrodytas. Teismų argumentacija dėl priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimų visiškai nepagrįsta, nes priešgaisrinės saugos teisiniai reikalavimai statybos subjektams byloje taikyti netinkamai. Nuosprendyje ir nutartyje nurodyti priešgaisrinės saugos reikalavimai gaisro dieną nebuvo ir negalėjo būti taikomi UAB „Ekologistika“, nes ji nėra ir nebuvo statytoja ar statybos ar rekonstrukcijos dalyvė, o buvo tik pastato nuomininkė ir eksploatuotoja. Priešgaisrinės saugos reikalavimai, taikomi statytojams, nėra taikomi pastatų eksploatuotojams ir nuomininkams.

5.13. Priešgaisrinės saugos taisyklės yra normatyvinis statybos techninis dokumentas, tačiau kartu tai yra ir teisės aktai. Todėl šių taisyklių taikymas yra ne tik priešgaisrinės saugos specialisto, bet visų pirma teisės taikymo klausimas. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento 2019 m. lapkričio mėn. rašte nurodyta, kad įmonių, užsiimančių padangų perdirbimu ar saugojimu, pastatams yra keliami bendrieji priešgaisriniai reikalavimai. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 1 punkte nurodyta, kad jos taikomos „visiems eksploatuojamiems objektams“. Minėtos taisyklės gaisro dieną nustatė tik reikalavimą padangų sandėliavimui atvirose teritorijose, bet ne patalpose. Šių taisyklių 389 punktas buvo pakeistas tik 2022 m.

5.14. Minėtame PAGD rašte nurodyta, kad visos kitos priešgaisrinės saugos taisyklės (išskyrus Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles) yra taikomos projektuojant ir statant naujus statinius, rekonstruojamoms ir remontuojamoms statinių dalims bei keičiant statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtį. Tačiau visiškai priešingai nurodyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2020 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje, kuria vadovavosi teismai. Nors UAB „Ekologistika“ naudojo gamybinės paskirties patalpas ir niekada statinio paskirties nekeitė, specialistas didžiausią dėmesį sutelkė į gamybos profilį. Pats specialistas gamybos profilio įtakos pastato konstrukcijoms nevertino ir deklaratyviai konstatavo, kad pastatas neatitinka Stacionarių gaisro gesinimo sistemų taisyklių, Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių ir kt. taisyklių, kurios galioja tik naujai statomiems ar rekonstruojamiems statiniams. Toks išplėstinis teisės aktų taikymas baudžiamojoje byloje, kai teismai nesivadovauja teisės normų taikymo ribojimu atskiram subjektų ratui, o remiasi vieno specialisto išvada, sudaro sąlygas visiškai nepagrįstai taikyti baudžiamąjį įstatymą – BK 188 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnį.

5.15. Tai, kad minėta specialisto išvada visiškai nepagrįsta nei teisiniu, nei faktiniu požiūriu, matyti iš pačios išvados (nutarties 287.5.2–287.5.3 papunkčiai). Specialistas nepateikė jokių įrodymų, kad stacionarioji gaisrų gesinimo sistema, kurios vamzdynai nupjauti, buvo įrengta pastačius pastatą ir veikė. UAB „Vivatrans“ šį pastatą įsigijo 2017 m. ir UAB „Ekologistika“ nei įsirengė šią sistemą, nei ją nupjovė. UAB „Ekologistika“ neprivalėjo minėtos stacionariosios sistemos įsirengti, nes savo veiklai vykdyti neprivalėjo rekonstruoti patalpų ar suderinti, kad patalpos atitiktų naujus priešgaisrinės saugos reikalavimus. Iki atliekų tvarkymo veiklų pradžios UAB „Ekologistika“ atliko veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Šio poveikio aplinkai vertinimo dokumentai ir paraiška dėl taršos leidimo išdavimo buvo siunčiami ir PAGD Alytaus valdybai, tačiau ši jokių reikalavimų priešgaisrinei saugai nesuformulavo. Tai, kad UAB „Ekologistika“ naudojamam pastatui nebuvo taikomi teismo nuosprendyje ir nutartyje nurodyti priešgaisrinės apsaugos reikalavimai, patvirtina ir įsiteisėjęs Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nuosprendis, kurio 8 puslapyje užfiksuoti S. M. paaiškinimai, o A. B. paaiškino atsakomybės pasiskirstymą už priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymą tarp patalpų nuomotojo ir nuomininko. Teismai turi taikyti ir aiškinti tas pačias priešgaisrinės saugos taisykles vienodai bylose, kur analizuojamas tas pats subjektas, pastatas ir laikotarpis. Negalima vienoje byloje aiškinti, kad priešgaisrinės saugos taisyklės taikomos ir kompetentinga institucija atitikčiai nustatyti yra PAGD (specialisto išvada), o kitoje byloje teigti, kad tos pačios taisyklės netaikomos ir šių taisyklių taikymo priežiūra seniai pastatytiems eksploatuojamiems pastatams yra savivaldybės administracijos kompetencija.

5.16. Solidarioji civilinė atsakomybė byloje taikyta nepagrįstai, o priteistas žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas įrodymais. UAB „Ekologistika“ bylos nagrinėjimo metu neturėjo procesinių galimybių pateikti savo argumentus, klausimus civilinį viešojo intereso ieškinį pareiškusiam Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso prokurorui. Nuosprendžiu ir nutartimi teismai nepagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp UAB „Ekologistika“ galimai padarytų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimo ir gaisro ir net ekstremaliosios situacijos sukeltos žalos, pirmosios instancijos teismui nepatikrinus nuostolių įrodymų pagrįstumo, priteista atlyginti ir sąnaudas, kurias patyrė valstybė, valdydama ekstremaliąją situaciją. UAB „Ekologistika“ kaltinama ne tik prisidėjusi prie didesnio gaisro, bet ir sukėlusi ekstremaliąją situaciją. Ekstremaliosios situacijos metu neigiamos pasekmės galėjo būti kontroliuojamos tik valstybės institucijų (gesinant gaisrą ar imantis kitų priemonių), todėl sąnaudos, atsiradusios ekstremaliosios situacijos metu, turi būti prilygintos sąnaudoms, atsiradusioms dėl force majeure (nenugalima jėga). UAB „Ekologistika“ nesukėlė gaisro ir nėra įrodyta, kad UAB „Ekologistika“ veikla buvo viena iš svarbiausių gaisro priežasčių, ji nesukėlė ekstremaliosios situacijos ir jos veika nebuvo viena iš svarbiausių ekstremaliosios situacijos priežasčių. Todėl civiliniai ieškiniai yra nepagrįsti ir turi būti atmesti.

5.17. Patikslintas prokuratūros civilinis ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir nebuvo nagrinėtas šioje byloje teisės aktų nustatyta tvarka. Prokuratūros ieškinyje nurodyta suma nebuvo įtraukta į kaltinimą. UAB „Ekologistika“ neturėjo teisės bei galimybės užduoti klausimų viešojo intereso civilinį ieškinį pareiškusiam prokurorui viso žodinio bylos nagrinėjimo proceso metu, o prokuroras neįrodinėjo ieškinio pagrindų ir aplinkybių nė viename teismo posėdyje ir net juose nedalyvavo.

5.18. Gaisras buvo ne tik byloje nenustatytos priežasties sukelta pasekmė, bet ir stichinė nelaimė (ekstremalioji situacija). Ekstremalioji situacija iš esmės reiškia nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybes. UAB „Ekologistika“ savo veiksmais niekaip neprisidėjo ne tik prie gaisro kilimo priežasčių, bet ir juo labiau prie ekstremaliosios situacijos sukėlimo ar ilgesnės jos trukmės. Nei nuosprendyje, nei nutartyje nėra konstatuota, kad UAB „Ekologistika“ sukėlė gaisrą ar UAB „Ekologistika“ nusikalstama veika buvo viena iš svarbiausių gaisro priežasčių, taip pat nėra konstatuota, kad UAB „Ekologistika“ sukėlė ekstremaliąją situaciją ar kad UAB „Ekologistika“ įvykdyta nusikalstama veika buvo viena iš svarbiausių ekstremaliosios situacijos priežasčių.

5.19. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad J. C. nesilaikė Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 15 punkte nustatyto reikalavimo savo veiksmais nesudaryti sąlygų gaisrui kilti ar išplisti. Taigi ne dėl aplinkosaugos pažeidimų, o neveikimu dėl priešgaisrinių saugos reikalavimų nesilaikymo UAB „Ekologistika“ prisidėjo prie gaisro ir kartu prie visų neigiamų pasekmių, kurias sukėlė gaisras. UAB „Ekologistika“ neturėjo procesinės galimybės įrodyti, kad ekstremaliosios situacijos sukelta žala negalėjo būti kontroliuojama UAB „Ekologistika“. Todėl byloje civilinis ieškovas neįrodė, o teismas ir netyrė priežastinio ryšio, kad UAB „Ekologistika“ savo neveikimu (nevykdydama priešgaisrinės saugos reikalavimų) prisidėjo prie ekstremaliosios situacijos ir sukėlė visas jos pasekmes, todėl turi atlyginti visus nuostolius.

5.20. Byloje nėra abejonių, kad neigiami gaisro padariniai sukėlė ekstremaliąją situaciją dėl įvairių gaisrą ir jo gesinimą veikusių veiksnių. Gaisro metu lūžinėjant stogui ugniagesiai buvo išvesti iš patalpų, ugnis pradėjo labai greitai plisti ir daugelis gaisrininkų byloje liudija jautę didelį skersvėjį, o V. K. konsultacinėje išvadoje nustatyta, kad labiausiai tikėtinos dvi gaisro židinio zonos patalpose Nr. 27 ir Nr. 28, t. y. tai, kas būdinga padegimui, nes padangų užsidegimas dviejose kapitaline siena atskirtose patalpose vienu metu, kai neveikia jokie įrenginiai, savaime negali įvykti. Taigi, byloje liko neįrodyta, kad jeigu UAB „Ekologistika“ būtų vykdžiusi visus priešgaisrinės saugos reikalavimus, būtų laikiusi tik 1920 t sveikų padangų ir nelaikiusi nė viena sveika padanga daugiau, tai gaisro padarinių nebūtų buvę arba padariniai būtų buvę žymiai mažesni ir (arba) nebūtų kilusi ekstremalioji situacija.

5.21. Byloje turi būti nustatytas neabejotinas priežastinis ryšys tarp netinkamo pareigų atlikimo ir gaisro kilimo, ekstremaliosios situacijos ir dėl to padarytos didelės turtinės žalos. Svarbu nustatyti ir kokią įtaką turėjo kaltinamų asmenų veikos, palyginti su kitais veiksniais, kurie prisidėjo prie gaisro kilimo. Kiekvieno pažeidimo įtaka gaisro pasekmėms gali lemti ne solidariąją, o dalinę civilinę atsakomybę. Todėl svarbu aiškiai išanalizuoti gaisro kilimo priežastis ir nustatyti, kokios sąlygos nulėmė gaisrą ir kuri priežastis laikytina esmine gaisro kilimo sąlyga. Byloje nėra jokių prielaidų teigti, kad vien tik didesnio padangų kiekio laikymas ar priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymas buvo pagrindinės sąlygos, kurios nulėmė gaisro pasekmes. Teismas taip pat nevertino kitų svarbių aplinkybių gesinant gaisrą: gaisrininkų liudijimų, kad jie gesino gaisrą dienomis, bet negesino naktimis, kad gaisro gesinimo aplinkoje dirbo meras, o gaisrininkai jį įleido į degančias patalpas ir negalėjo neklausyti jo nurodymų; aplinkybės, kad aplinkinėje teritorijoje nebuvo tinkamų gaisrinių hidrantų, kad gaisrą lėmė ir gamtinės sąlygos – įlūžus stogui susidarė skersvėjis ir gaisrą buvo sunkiau užgesinti. Visi šie veiksniai turėjo įtakos didelėms gaisro pasekmėms.

5.22. Atskiro pažeidimo ryšys su gaisro pasekmėmis gali lemti ne solidariąją, o dalinę civilinę atsakomybę, nes aplinkosaugos pažeidimai savo mastu ir pobūdžiu skiriasi. Byloje aiškiai atskirti UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ aplinkosaugos pažeidimai, todėl nusikalstamų veikų, kurias tariamai padarė UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“, pobūdis ir požymiai iš esmės skiriasi, nes šie juridiniai asmenys kartu atliekų netvarkė ir perdirbimo veiklos nevykdė, visos patalpos buvo naudojamos UAB „Ekologistika“ veiklai nuomos sutartyje nurodant, kad už priešgaisrinių saugos reikalavimų laikymąsi yra atsakinga UAB „Ekologistika“. Taigi solidarioji atsakomybė byloje negalėjo būti taikoma.

5.23. Valstybės parama, išmokėta siekiant sumažinti ekstremaliosios situacijos pasekmes gyventojams ir ūkio subjektams, negali būti laikoma valstybės patirtais nuostoliais, nes byloje nėra įrodymų, kad tie subjektai, kuriems parama buvo išmokėta, realiai patyrė nurodytus nuostolius. Valstybės parama buvo išmokėta iš valstybės rezervo pagal Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimą. Nutarimu buvo patvirtintas Materialinių išteklių teikimo ir kompensavimo už jų teikimą tvarkos aprašas ir Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašas. Paramą teikiančioms institucijoms turėjo būti pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai, jie byloje nebuvo pridėti ir nagrinėti. Taigi šios žalos dydis ir jos realumas iki šiol byloje nėra įrodytas. Todėl šis civilinis ieškinys turėjo būti atmestas kaip ir AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys, nes taip kaip AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo draudimo išmoką ir nepateikė žalos dydį pagrindžiančių dokumentų, taip turėjo būti atmestas ir valstybės paramą išmokėjusio subjekto prašymas atlyginti žalą nepateikus visų žalos realumą pagrindžiančių dokumentų – asmenų, kuriems buvo sumokėta parama, išlaidas, patirtas dėl gaisro, pagrindžiančių dokumentų.

5.24. Viešoji teisė nustato ne tik valstybės paramos išmokėjimo, bet ir jos grąžinimo bei išieškojimo taisykles. Vyriausybės nutarimas nenustato, kad valstybės suteikta parama ekstremaliosios situacijos metu turi būti išieškoma iš kaltojo asmens, kuris atsako už ekstremaliąją situaciją ar jos netinkamą suvaldymą. Finansinė valstybės parama ekstremaliųjų situacijų metu yra teikiama kaip negrąžintinas išlaidų kompensavimas. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 322 straipsnio 1 dalį, visas žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidas ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, atlygina ūkio subjektas, padaręs žalą aplinkai arba sukėlęs neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, net ir tais atvejais, kai atitinkamas priemones vykdė savivaldybės vykdomoji institucija arba valstybės institucijos pagal kompetenciją (pačios ar per trečiuosius asmenis). Ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Pagal to paties įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 6 punktą, bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai pažeidimas padarytas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ar dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Taigi, ir šiuo byloje nagrinėjamu atveju didelio gaisro pasekmės atsirado ne dėl UAB „Ekologistika“ veikos, o dėl nenumatytų aplinkybių ir nenugalimos jėgos, kai gaisro nebuvo įmanoma užgesinti ilgą laiką dėl įvairių nuo UAB „Ekologistika“ nepriklausančių aplinkybių.

5.25. Teismai taip pat nenagrinėjo, ar būtina UAB „Ekologistika“ priešgaisrinių saugos reikalavimų nesilaikymo pasekmė buvo valstybės išlaidos, patirtos apmokant UAB „Toksika“ pateiktas sąskaitas už gaisro atliekų sutvarkymą UAB „Ekologistika“ veiklavietėje, ir ar šios išlaidos yra pagrįstos. UAB „Toksika“ gavo pavedimą nedelsiant išrūšiuoti pavojingas ir nepavojingas atliekas bei organizuoti ir vykdyti (išvežti ir sutvarkyti) gaisro metu Alytuje susidariusių pavojingų atliekų tvarkymą. Tačiau šioje byloje tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinis teismas pripažino, kad padangos (ir sudegusios padangos) nėra pavojingos atliekos. Naudotų padangų tvarkymas nėra pavojinga veikla pati savaime, o naudotos padangos kaip atliekos nėra įtrauktos į pavojingų atliekų sąrašą, kuris yra patvirtintas aplinkos ministro įsakymu. Šiame atliekų sąraše nurodyta, kad naudoti nebetinkamos padangos (kodas 16 01 03) yra absoliučiai nepavojinga atlieka. Nors UAB „Ekologistika“ veiklavietėje po gaisro užgesinimo likusios atliekos nebuvo pavojingos, tačiau Alytaus miesto savivaldybė skubotai be jokio konkurso priėmė brangiausią sprendimą rinkoje įpareigoti UAB „Toksika“ išvežti dalį atliekų ir todėl pati Savivaldybė turi prisiimti šio skuboto sprendimo sąnaudas. Kitą didžiąją dalį atliekų Savivaldybė paliko veiklavietėje iki 2023 m., kai jas sutvarkyti kitam atliekų tvarkytojui perdavė UAB „Ekologistika“ leidus Alytaus miesto apylinkės teismui, nagrinėjusiam šią baudžiamąją bylą. Toks nepagrįstas ir be jokio konkurso gaisro atliekų tvarkymas valstybei kainavo 3 210 547,00 Eur ir visa ši suma teismo visiškai nepagrįstai buvo priteista iš UAB „Ekologistika“ kaip valstybės patirta žala.

5.26. Nors teismas aiškiai konstatavo, kad V. Š. nepateikė jokių įrodymų apie patirtos žalos aplinkybes, tačiau abiejų instancijų teismai nustatė priežastinį ryšį tarp nusikalstamų veikų ir jos patirtos žalos. Teismai visiškai nepagrįstai priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl jos patirtos baimės ir nepatogumų ekstremaliosios situacijos metu, nors nėra pateikta byloje jokių įrodymų, kad ji patyrė nerimą ar baimę dėl nusikalstamos veikos ar jos sukeltų padarinių. Be to, baimę ir paniką žmonėms galimai sukėlė ne tiek gaisras, kiek socialinių tinklų spekuliacijos ir objektyvios informacijos pateikimo trūkumas.

5.27. Teismas vertino duomenis, kad UAB „Gamybos parkas“ patalpų, kurios sudegė, nekilnojamojo turto rinkos vertė 2019 m. spalio 16 d. sudarė 150 000 Eur. Tačiau UAB „Gamybos parkas“ prašė teismo priteisti ne nuo gaisro nukentėjusių patalpų rinkos kainą, o patalpų atkuriamąją vertę, iš esmės reikalaudama vietoj senų patalpų pastatyti naujas patalpas ir kompensuoti būsimos rekonstrukcijos kainą, kelis kartus didesnę už patalpų rinkos vertę, buvusią iki gaisro. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Gamybos parkas“ patalpos gaisro dieną nebuvo rekonstruotos ar atnaujintos, žalos atlyginimas negali būti priemonė žalą patyrusiam asmeniui praturtėti ir gauti daugiau turtinės žalos atlyginimo, nei jis patyrė dėl gaisro (t. y. vietoj seno pastato patalpų gauti naujo (rekonstruoto) pastato patalpas). Jeigu UAB „Gamybos parkas“ būtų apdraudęs savo patalpas nuo gaisro, draudikas būtų išmokėjęs ne atkuriamąją patalpų vertę po rekonstrukcijos, o patalpų vertę, buvusią gaisro dieną. Teismas nutartyje nurodė, kad apeliantai nepateikė jokių specialistų skaičiavimų, kurie paneigtų UAB „Gamybos parkas“ pateiktus atkuriamosios vertės skaičiavimus. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, nes byloje yra pridėta UAB „Gamybos parkas“ patalpų rinkos vertės, buvusios gaisro dieną, ataskaita, kuri yra 10 kartų mažesnė nei atkuriamoji vertė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nukentėjusiam asmeniui turi būti atlygina realiai patirta (o ne didesnė) žala, vertinant išlaidas, reikalingas turtui atkurti, kad jis būtų iki įvykio buvusios, o ne geresnės būklės (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-44/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-44/2015">3K-3-44/2015</a>). Todėl nuosprendis ir nutartis priteisti turto atkuriamąją vertę UAB „Gamybos parkas“ prieštarauja galiojančiai teismų praktikai ir yra visiškai nepagrįsti. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (sąnaudų) nustatymas – vienas iš Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Sąnaudos turi būti suskaičiuotos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (žr. kasacines nutartis civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-166/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-166/2009">3K-3-166/2009</a>, 3K-3-417/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-44/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-44/2015">3K-3-44/2015</a>). Nagrinėjamu atveju teismai rėmėsi turto atkuriamosios vertės apskaičiavimu, kur apskaičiuotos visos išlaidos naujam pastatui pastatyti, o ne atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Todėl šios žalos atlyginimo priteisimas nėra realiai patirtos žalos atlyginimo priteisimas, o priteisimas dešimt kartų daugiau, nei buvo nustatyta pastato rinkos vertė gaisro dieną. Kartu svarbu įvertinti ir tą aplinkybę, kad UAB „Gamybos parkas“ buvo išnuomojusi patalpas UAB „Ekologistika“, tačiau neinformavo UAB „Ekologistika“, kad patalpos nėra apdraustos nuo gaisro, ir nenurodė, kad UAB „Ekologistika“ privalo šias patalpas apdrausti nuo gaisro. Todėl tokiu savo neveikimu UAB „Gamybos parkas“ prisidėjo prie žalos ir todėl patirta žala turi būti teismo sumažinta (žr. kasacinę nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-318-313/2023).

5.28. Šioje byloje pažeidimai ir atsakomybė buvo nustatyti ne tik už baudžiamajame įstatyme nurodytas veikas, bet ir už Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (deliktinė atsakomybė) nurodytas veikas. Šiuo atveju civilinė atsakomybė pagal savo mastą yra kaip dviguba atsakomybė, o tai yra neleistina pagal non bis in idem (niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą) principą. Byloje yra pateiktas civilinis ieškinys dėl žalos valstybei atlyginimo (4 262 503 Eur). Tokio dydžio nuostoliai byloje turi būti laikomi baudiniais (o ne kompensaciniais), nes jų dydis kelis kartus viršija baudą, paskirtą pažeidus baudžiamąjį įstatymą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. spalio 24 d. nutarimu aiškiai paneigė baudinės civilinės atsakomybės funkcijos galimumą. Baudinės civilinės atsakomybės nepripažįsta ir kasacinės instancijos teismas (žr. kasacinę nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIyLTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-222-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-222-969/2019">e3K-3-222-969/2019</a>). Valstybei priteistų nuostolių dydis yra 8 kartus didesnis nei paskirta bauda. Vertinant nuostolius, kurie priteisti atlyginti valstybei dėl žalos, padarytos aplinkai, priteistas nuostolių atlyginimo dydis valstybei iš viso 10 kartų viršija baudą. Tokia disproporcija reiškia, kad, priteisus tokio dydžio nuostolių atlyginimą, asmuo yra baudžiamas už tas pačias veikas antrą kartą. Siekiant nesudaryti prielaidų kaltininko dvigubam nubaudimui, civilinius ieškinius nagrinėjant baudžiamojoje byloje, bent jau valstybės patirti nuostoliai turėjo būti įskaityti į bausmę.

6. Kasaciniu skundu nuteisto juridinio asmens UAB „Vivatrans“ atstovas advokatas E. Šapalas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nutarties dalis dėl UAB „Vivatrans“ nuteisimo ir baudžiamąją bylą nutraukti, taip pat panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „Vivatrans“ ir civilinius ieškinius atmesti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Abiejų instancijų teismai netinkamai taikė BK 270 straipsnio 2 dalį, nes nenustatė nusikalstamos veikos požymius atitinkančios nuteisto juridinio asmens veikos. Taip pat teismai netinkamai taikė BK 188 straipsnio 2 dalį, nes neatskleidė nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių turinio ir nenustatė šios nusikalstamos veikos požymius atitinkančios nuteisto juridinio asmens veikos. BK 188 straipsnio 2 dalis yra blanketinė teisės norma, kurios turinys baudžiamajame įstatyme nėra išaiškintas.

6.2. Teismai UAB „Vivatrans“ baudžiamąją atsakomybę taikė ne nustatę konkrečią UAB „Vivatrans“ veiką, o tik vadovaudamiesi tuo, kad UAB „Vivatrans“ buvo patalpų, kuriose padaryta nusikalstama veika, savininkė, o UAB „Vivatrans“ ir nusikalstamą veiką padariusios UAB „Ekologistika“ (antrinė UAB „Vivatrans“ bendrovė) direktorius yra tas pats asmuo. Tačiau šios aplinkybės savaime neįrodo, kad UAB „Vivatrans“ padarė konkrečius objektyviuosius požymius atitinkančią nusikalstamą veiką. Priešingai, visi įrodymai byloje patvirtina, kad patalpose, kuriose padaryta nusikalstama veika, UAB „Vivatrans“ jokios veiklos nevykdė, šių patalpų neeksploatavo, o šiose patalpose savo ūkinę veiklą faktiškai vykdė kitas savarankiškas juridinis asmuo – UAB „Ekologistika“, gaisras kilo UAB „Ekologistika“ veiklavietėje.

6.3. UAB „Vivatrans“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis tuo, kad ji tariamai pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, kartu neužtikrindama priešgaisrinės saugos reikalavimų patalpose, kurių ji nebuvo išnuomojusi UAB „Ekologistika“, visa tai prisidėjo prie gaisro masto. Sprendžiant dėl nusikaltimo, nurodyto BK 270 straipsnyje, sudėties buvimo, būtina nustatyti, kokie teisės aktų reikalavimai yra pažeisti. Kvalifikuojant veiką pagal BK 270 straipsnį, reikia remtis aplinkos apsaugą reguliuojančiais teisės aktais, nustatančiais konkrečias leistino ar privalomo elgesio taisykles bei draudimus (pvz., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas, Atliekų tvarkymo taisyklės ir kt.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODctMzAzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-87-303/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-87-303/2023">2K-87-303/2023</a>).

6.4. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad UAB „Vivatrans“ 2019 m. spalio 16 d. jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose („D“, „C“), kurių ji nebuvo išnuomojusi UAB „Ekologistika“, laikydama padangas, neturėdama taršos leidimo, pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir 192 straipsnio 2 dalies bei Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu, 6 punkto ir 1 priedo 3.1 papunkčio reikalavimus. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Vivatrans“ Pramonės g. 1, Alytuje, jokios ūkinės veiklos nevykdė, neturėjo ir nelaikė ten jokių padangų atliekų. Taigi UAB „Vivatrans“ nėra šių norminių aktų reguliuojamų teisinių santykių subjektas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Byloje nustatyta, kad UAB „Vivatrans“ vykdoma pagrindinė veikla – tarptautinis krovinių pervežimas keliais, veiklos vykdymo adresas: Naujoji g. 27A, Alytus. Ši veikla nėra susijusi su padangų atliekų laikymu Pramonės g. 1, Alytuje. Padangų atliekų laikymo veiklos UAB „Vivatrans“ nevykdo, todėl leidimo neturi. UAB „Vivatrans“ negalėjo pažeisti ir nepažeidė taisyklių, kurios jai netaikomos. Atitinkamai šių taisyklių negalėjo pažeisti UAB „Vivatrans“ direktorius, veikdamas UAB „Vivatrans“ naudai ar interesais.

6.5. Byloje konstatuota, kad UAB „Vivatrans“ nusikalstama veika pasireiškė padangų laikymu be taršos leidimo jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose („D“, „C“), kurių ji nebuvo išnuomojusi UAB „Ekologistika“. Teismai nurodė, kad nesvarbu, kam priklausė padangos, nes jos buvo laikomos UAB „Vivatrans“ priklausančiose patalpose, kurioms nėra išduotas taršos leidimas šioms atliekoms laikyti. O dėl šių patalpų UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ siejantys nuomos santykiai šioje baudžiamojoje byloje nepasitvirtino. Nustatyta, kad, kadangi patalpose „C“ ir „D“, kurių UAB „Vivatrans“ nebuvo išnuomojusi UAB „Ekologistika“, UAB „Ekologistika“ laikė padangas, UAB „Vivatrans“ neturint taršos leidimo jų ten laikyti, šita faktinė aplinkybė taip pat lėmė dar didesnį gaisro išplitimą, kartu ir dar didesnius gaisro padarinius. Nustatyta ir tai, kad gaisro metu „D“ (Nr. 10) patalpoje buvo laikoma ne mažiau kaip 1092,86 t padangų, šios padangos priklausė UAB „Ekologistika“ ir ši jas laikė už savo veiklavietės ribų – UAB „Vivatrans“ priklausančioje „D“ (Nr. 10) patalpoje.

6.6. Iš nurodytų teismų išvadų išeitų, kad tas pačias UAB „Ekologistika“ priklausančias padangų atliekas „D“ (Nr. 10) ir „C“ (Nr. 39) patalpose tuo pačiu metu laikė tiek UAB „Ekologistika“, tiek UAB „Vivatrans“. Akivaizdu, kad abi įmonės tuo pačiu metu toje pačioje vietoje negalėjo laikyti tų pačių padangų. Byloje nėra ginčo, kad visos gaisravietės patalpose laikytos naudotos neperdirbtos padangų atliekos priklausė UAB „Ekologistika“. Iš to matyti, kad UAB „Vivatrans“ baudžiamojon atsakomybėn patraukta vien remiantis vietos, kurioje padaryta nusikalstama veika, nuosavybės faktu, t. y. UAB „Vivatrans“ nuteista vien už tai, kad buvo patalpų savininkė. Tačiau baudžiamoji atsakomybė pagal BK 270 straipsnio 2 dalį kyla už faktiškai atliktą veiką – už veiką, kuria pažeidžiamos taisyklės, taikomos ekonominės veiklos vykdytojui. Visi bylos įrodymai rodo, kad ūkinę veiklą gaisravietės patalpose, įskaitant patalpas „D“ (Nr. 10) ir „C“ (Nr. 39), faktiškai vykdė vien UAB „Ekologistika“, kad būtent šiai įmonei buvo taikomos atitinkamos taisyklės. Be to, teismai, motyvuodami UAB „Vivatrans“ nusikalstamą veiką, suteikė esminę reikšmę aplinkybei, jog nuomos santykiai dėl naudojimosi minėtomis patalpomis „D“ (Nr. 10) ir „C“ (Nr. 39) tarp šalių neįrodyti, tačiau teismai šią aplinkybę nustatė itin formaliai – remdamiesi vien rašytinės nuomos sutarties nebuvimo faktu.

6.7. Kadangi teismai sprendė dėl civilinių santykių tarp šalių (ne)buvimo, jie turėjo vadovautis tokius santykius reguliuojančiomis civilinės teisės normomis. Net jeigu teismas nustato tam tikrus nuomos sutarties įforminimo trūkumus (nėra sudaryta rašytinė nuomos sutartis), teismas privalo vertinti visus byloje esančius įrodymus, atskleisti tikrąją šalių valią dėl jų santykių turinio ir nustatyti faktą, kuri bendrovė eksploatavo teismo vertinamas konkrečias patalpas pagal pateiktus įrodymus. Atsižvelgtina į tai, kad patalpose „D“ (Nr. 10) ir „C“ (Nr. 39) laikomas padangas teismai priskyrė UAB „Ekologistika“ padangų kiekiams, kad šios patalpos yra apsuptos kitų UAB „Ekologistika“ nuomojamų patalpų (įskaitant iš UAB „Gamybos parkas“ nuomojamas patalpas, kurių dalis sudaro minėtą „D“ (Nr. 10) patalpą), kad darbuotojai liudija apie šių padangų priklausymą UAB „Ekologistika“, kad nėra jokių įrodymų byloje, jog minėtos padangos buvo laikomos UAB „Vivatrans“ nurodymu ir (ar) interesais. Teismai turėjo vertinti visų patalpų naudojimo įrodymų visumą, o ne vien nuomos santykių įforminimo faktą. Pagal įrodymų visumą, ginčo patalpos buvo perduotos faktiškai valdyti ir naudotis UAB „Ekologistika“. Taigi tarp patalpų savininkės UAB „Vivatrans“ ir jų valdytojos UAB „Ekologistika“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie pagal savo esmę ir turinį yra sutartiniai nuomos (panaudos) teisiniai santykiai. Teismai į nurodytas aplinkybes ir civilinės teisės normas visiškai neatsižvelgė, esminės aplinkybės, kas faktiškai eksploatavo patalpas „D“ (Nr. 10) ir „C“ (Nr. 39), nenustatinėjo, su tuo susijusių įrodymų netyrė ir neanalizavo. Netinkamas ir formalus šios aplinkybės nustatymas lėmė, kad UAB „Vivatrans“ buvo nuteista vien tuo pagrindu, jog buvo patalpų, kuriose padaryta nusikalstama veika, savininkė. Teismai akcentavo, kad UAB „Vivatrans“ pažeidė taisykles, nes laikė padangas be taršos leidimo, kartu nesilaikydama priešgaisrinės saugos reikalavimų, pareigą užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimus siedami išskirtinai su veiklos vykdymu patalpose – atliekų laikymu, sandėliavimo reikalavimais, nors UAB „Vivatrans“ ūkinės veiklos patalpose nevykdė. Vien patalpų nuosavybės teisės turėjimas nesuponuoja savininko atsakomybės už priešgaisrinės saugos reikalavimų jose vykdomai veiklai užtikrinimą.

6.8. Teismų išvada, kad UAB „Vivatrans“ neteisėti veiksmai ir žalos atlyginimas nėra susiję su tuo, kam priklauso padangos, prieštarauja kitiems teismų sprendimams analogiškose bylose. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-11/2023 panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo tenkintas ieškovo ieškinys dėl 387 157,52 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo, pripažino ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir perdavė civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTM5Ny01NjUvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-397-565/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-397-565/2025">e2A-397-565/2025</a> buvo išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme, kurioje nutarta palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą. Šiuo teismo sprendimu žalos atlyginimas buvo priteistas ne iš to juridinio asmens, kurio patalpose buvo neteisėtai laikytos atliekos, o iš atliekų savininko, kuris perdavė atliekas laikyti asmeniui, neturinčiam taršos leidimo. Byloje taip pat cituojamas Teisingumo Teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimas byloje C-335/16, kur pripažinta, kad, pagal Direktyvos Nr. 2008/98 14 straipsnį ir principą „teršėjas moka“, atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti pirminis atliekų gamintojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas. Šis teismas nusprendė, kad už žalą turi atsakyti pirminis teršėjas, t. y. atliekų savininkas, o ne patalpų, kuriose neteisėtai laikomos atliekos, savininkas. Nagrinėjamoje byloje teismai padarė priešingą išvadą – laikymą be taršos leidimo priskyrė nusikalstamai veikai ir įpareigojo patalpų savininką atlyginti žalą solidariai su pirminiu teršėju, t. y. visą žalą net nepriklausomai nuo legaliai (nelegaliai) naudojamo patalpų ploto. Tokie teismų sprendimai yra neteisėti ir paneigia esminį principą, kad „teršėjas moka“. Rinkoje yra įprasta praktika, kad ne savininkas turi gauti taršos leidimą ir atsakyti už taršos pasekmes, o ūkinę taršią veiklą vykdantis subjektas. Kartu ne patalpų ir žemės savininkas turi kontroliuoti nuomininką pagal nuomos sutartį, o Aplinkos apsaugos departamentas turi tirti ir vertinti aplinkos apsaugos pažeidimus.

6.9. Teismų baigiamųjų aktų aprašomosiose dalyse UAB „Vivatrans“ veika ir pareigos nuolat tapatinamos (supainiojamos) su UAB „Ekologistika“ naudotų padangų atliekų laikymu šiai bendrovei išduotame taršos leidime nustatytomis sąlygomis bei atliekų tvarkymu. Teismas turi pareigą identifikuoti nusikalstamos veikos subjektą, atriboti konkrečias veikas ir aiškiai bei vienareikšmiškai nustatyti, koks subjektas jas atliko. Asmuo negali būti laikomas kaltu už kito asmens veiksmais padarytą nusikalstamą veiką. Nors UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ vadovauja tas pats vadovas, tačiau jos yra atskiri teisės subjektai, vykdo skirtingą veiklą ir negali būti tapatinamos. J. C. veikla, atstovaujant UAB „Ekologistika“, negali būti tapatinama su jo veikla UAB „Vivatrans“ vardu, naudai ar interesais. Taigi J. C., veikdamas kaip UAB „Vivatrans“ direktorius, negalėjo organizuoti UAB „Ekologistika“ ūkinės veiklos, duoti nurodymų UAB „Ekologistika“ darbuotojams ir taip veikti UAB „Vivatrans“ naudai ar interesais bei pažeisti aplinkos apsaugos taisykles. Faktas, kad UAB „Vivatrans“ yra vienintelė UAB „Ekologistika“ akcininkė, nereiškia, kad UAB „Vivatrans“ vykdo analogišką veiklą ar dalyvauja antrinės įmonės ūkinėje veikloje, ją valdant ir yra atsakinga už antrinės įmonės veiksmus (neveikimą). Taigi UAB „Vivatrans“ nėra ir negali būti atsakinga pagal UAB „Ekologistika“ prievoles, kylančias iš jos vykdomos ūkinės veiklos.

6.10. Teismai, taikydami BK 188 straipsnio 2 dalį, apskritai neatskleidė ir neanalizavo specialiose teisės normose detalizuotų būtinųjų veikos (objektyviųjų) požymių – konkrečių priešgaisrinės saugos reikalavimų turinio, o baudžiamąjį įstatymą aiškino ir taikė pernelyg plačiai, nepagrįstai išplėsdami ratą atsakomybės subjektų, kurie nepatenka į specialaus priešgaisrinės saugos reguliavimo apimtį. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo, nurodyto BK 188 straipsnio 2 dalyje, sudėties buvimo, būtina nustatyti, kokie teisės aktų reikalavimai yra pažeisti. Tam reikia išanalizuoti, kokie draudimai ir įpareigojimai asmeniui yra nustatyti konkrečioje jo veiklos srityje (užtikrinant priešgaisrinę saugą) ir kokios teisėtos jo veikos apimties galima pagrįstai tikėtis.

6.11. Teismai veikos kvalifikavimą pagal BK 188 straipsnio 2 dalį atliko netinkamai, nes neanalizavo specialių priešgaisrinės saugos taisyklių turinio ir nenustatė, ar jos buvo privalomos UAB „Vivatrans“, nenustatė, kokia veika UAB „Vivatrans“ pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Kadangi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 188 straipsnio 2 dalį siejama su konkrečių norminių teisės aktų pažeidimu, turi būti nustatyta, ar UAB „Vivatrans“ pažeidė teismų nurodytus norminių teisės aktų reikalavimus. Todėl reikia išanalizuoti, kokie draudimai ir įpareigojimai UAB „Vivatrans“ yra nustatyti konkrečioje jos veiklos srityje (užtikrinant priešgaisrinę saugą) ir kokios teisėtos jos veikos apimties galima pagrįstai tikėtis.

6.12. Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonėse, įstaigose ir organizacijose už objekto priešgaisrinę būklę yra atsakingi jų vadovai. Šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta objekto sąvoka: objektas – nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, kuriems yra nustatyti priešgaisrinės saugos reikalavimai. Nurodytas įstatymu įtvirtintas teisinis reguliavimas nesieja objekto su priklausomybe įmonei, įstaigai ar organizacijai būtent nuosavybės teise. Vadinasi, objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir kitu teisiniu pagrindu (pvz., nuomos ar panaudos). Šiuo atveju UAB „Vivatrans“ nuteisimas siejamas su Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytais reikalavimais, pagal kuriuos atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Taigi nurodyti priešgaisrinės saugos reikalavimai yra siejami su konkrečia veikla – atliekų laikymo veikla, atsižvelgiant į atliekų savybes. Taip pat apibrėžiami konkretūs objektai – nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, kuriems yra nustatyti priešgaisrinės saugos reikalavimai: atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos. Patalpomis faktiškai naudojosi ir jose atliekų perdirbimo veiklą vykdė bei atliekas laikė UAB „Ekologistika“, o UAB „Vivatrans“ šiomis patalpomis nesinaudojo, jokios veiklos jose nevykdė. Vykdant tokio pobūdžio veiklą, UAB „Ekologistika“ vadovui kilo pareiga užtikrinti, kad šių atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vieta, t. y. patalpos Pramonės g. 1, Alytuje, atitiktų teisės aktų nustatytas priešgaisrinės saugos taisykles. Todėl už priešgaisrinės saugos priemonių įrengimą (užtikrinimą) pagal įstatymą buvo atsakinga UAB „Ekologistika“, o ne pastato savininkė UAB „Vivatrans“.

6.13. Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad statinio naudotojai privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės. Į priešgaisrinės saugos teisinį reglamentavimą, kurio analizė itin svarbi inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių turiniui nustatyti, teismai neatsižvelgė, jo turinio neanalizavo. Nutartyje apsiribojama teiginiu, kad teisėjų kolegija neabejoja specialistų išvadose nurodytu teisiniu argumentavimu (340 punktas), ir nepateikiama jokio teismo vertinimo, ar nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių turinys atskleistas tinkamai. Analizuojant teismų išvardytų priešgaisrinės saugos norminių aktų turinį, pažymėtina, kad priešgaisrinės saugos norminiai aktai nenustato pareigos visiems ūkio subjektams (savininkams ar nuomininkams) laikytis visų aktualiu momentu galiojančių priešgaisrinės saugos reikalavimų, kaip kad neteisingai nusprendė teismai, priskirdami pareigą sovietiniu metu (1976 m.) statytiems pastatams atitikti šiuo metu galiojančius visus priešgaisrinės saugos reikalavimus. Pagal tokį vertinimą, Lietuvoje tektų perstatyti visus sovietmečio pastatus, kad jie atitiktų reikalavimus. Visiems eksploatuojamiems objektams yra taikomi tik Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu, nustatyti reikalavimai. Nutartyje nurodoma, kad buvo nesilaikyta šių taisyklių 370 ir 372 punktų, bet teismo nurodomi pažeidimai išskirtinai siejami su UAB „Ekologistika“ veika, t. y. laikė į vieną krūvą sukrautas naudotas padangas, neužtikrindama 1,2 m pločio praeigų kas 40 metrų, pastaroji bendrovė ir eksploatavo patalpas. Taigi teismas visiškai nepagrįstai bendrųjų priešgaisrinių reikalavimų laikymosi pareigą iš dalies priskiria ir šių patalpų savininkei UAB „Vivatrans“, kuri faktiškai patalpų neeksploatavo. O visi kiti nutartyje įvardyti poįstatyminiais teisės aktais nustatyti priešgaisrinės saugos reikalavimai yra siejami tik su konkrečiam subjektų ratui galiojančiais norminiais reikalavimais. Į šių subjektų ratą UAB „Vivatrans“ nepatenka. Teismo nurodyti norminiai priešgaisrinės saugos reikalavimai UAB „Vivatrans“ nei kaip patalpų savininkei, nei kaip teismo vertinamai „eksploatuotojai“ netaikomi. UAB „Vivatrans“ neatliko pastato statybos ar rekonstrukcijos darbų, todėl normatyviniai statybos reikalavimai nėra taikomi pastatui, pastatytam tuo metu, kai minėtos taisyklės negaliojo. Tai reiškia, kad šioje byloje skundžiamuose teismų sprendimuose išvardyti priešgaisrinės saugos teisės aktai pritaikyti ir aiškinti netinkamai, nes peržengtos jų taikymo srities ir objektų ribos, o tai lėmė neteisingo nuosprendžio ir nutarties priėmimą. Teismai tik išvardijo priešgaisrinės saugos taisykles, tačiau visiškai neanalizavo šių taisyklių turinio, kuris atskleidžia, kad UAB „Vivatrans“ nėra subjektas, atsakingas už teismų nurodytų taisyklių laikymąsi. Kaip minėta, teismas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad dalyje patalpų UAB „Vivatrans“ vykdė padangų atliekų laikymo veiklą. Todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo vertinti, kad UAB „Vivatrans“ (jai atstovaujantis J. C.) galėjo pažeisti teismų nurodytas „specialaus elgesio taisykles“ ir Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1, 8, 15 punktuose, 11 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Teismai neatskleidė nusikalstamos veikos sudėties, įtvirtintos BK 188 straipsnio 2 dalyje, požymių turinio (specialių taisyklių reglamentavimo turinio), nesilaikydami aiškumo ir tikslumo reikalavimų, o baudžiamąjį įstatymą aiškino pernelyg plačiai, nepagrįstai išplėsdami ratą atsakomybės subjektų, kurių nurodytas priešgaisrinės saugos reglamentavimas neapima.

6.14. Iš teismų sprendimų turinio nėra aišku, kokia UAB „Vivatrans“ veika atitiko BK 188 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, nes pažeidimai siejami sutapatinant J. C. atsakomybę už UAB „Ekologistika“ priešgaisrinę saugą ir atsakomybę už UAB „Vivatrans“ priešgaisrinę saugą: priemonių priešgaisrinės saugos reikalavimams užtikrinti nesiėmimas pastate, esančiame Pramonės g. 1, Alytuje, netinkamas UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ priešgaisrinės saugos kontroliavimas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje apibendrintai nurodyta, kad patalpose, esančiose Pramonės g. 1, Alytuje, tiek UAB „Ekologistika“, tiek UAB „Vivatrans“ vykdė naudotų padangų perdirbimo veiklą. Nurodyta išvada neišplaukia iš kitų specialisto nustatytų aplinkybių, nes specialistas nustatė, kad veiklą patalpose faktiškai vykdė vien UAB „Ekologistika“.

6.15. Ši specialisto išvada vertintina kritiškai dėl šių esminių trūkumų ir negali būti įrodymas byloje: 1) nors tyrėja specialistui uždavė du atskirus klausimus dėl UAB „Ekologistika“ naudojamų patalpų ir UAB „Vivatrans“ naudojamų patalpų atitikties gaisrinės saugos reikalavimams, tačiau specialistas į abu klausimus atsakė bendrai, darydamas klaidingą prielaidą, kad abi įmonės vykdė naudotų padangų perdirbimo veiklą; 2) neatitikties priešgaisrinės saugos reikalavimams esmine norma specialistas nurodo Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį pagal paskirtį, kai statinys atitinka privalomus saugos reikalavimus, o minėtu privalomu saugos reikalavimu nurodo Statybos techninį reglamentą (toliau – ir STR) 1.07.03:2017, kuris priimtas 2016 m. gruodžio 30 d. (o UAB „Ekologistika“ taršos leidimą ir pirmąją poveikio aplinkai vertinimo išvadą gavo 2016 m. gruodžio 16 d.). Specialistas remiasi minėto STR 19 punktu, kuriame nustatyta, kad, numatant keisti statinio paskirtį ir gamybos profilį, būtina įvertinti, kokią įtaką būsimi nauji technologiniai procesai, apkrovos ir būsima aplinka darys esamoms konstrukcijoms. Statinio paskirties UAB „Vivatrans“ niekada nekeitė, o gamybos šiose patalpose nevykdė. Todėl UAB „Vivatrans“ šios taisyklės, kaip ir kitos specialisto nurodytos taisyklės, netaikomos. Specialistas galėjo ir turėjo tai įvertinti, tačiau pasirinko informaciją apie dviejų įmonių vykdomą veiklą subendrinti darydamas prielaidą, kad abi įmonės minėtose patalpose vykdo gamybą.

6.16. Šių dviejų įmonių veiklos ir naudojamų patalpų atskyrimas reikšmingas ir dėl to, kad, kilus gaisrui, svarbu nustatyti kelias reikšmingas aplinkybes. Kasacinėse nutartyse civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2009">3K-3-304/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2012">3K-3-215/2012</a> pažymėta, kad turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims; patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys; įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai; toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Esminės aplinkybės, kurios lemia atsakomybę dėl gaisro metu sugadinto turto, yra gaisro židinys patalpose ir pavojingas poveikis iš turto patalpų. Teismai nenustatė, kad gaisro židinys yra UAB „Vivatrans“ naudojamose patalpose, dėl kurių nebuvo sudaryta nuomos sutartis. Gaisro židinio zona yra nustatyta 2020 m. liepos 27 d. specialisto išvadoje ir įvertinta skundžiamoje nutartyje, joje nurodyta, kad gaisro židinys yra patalpoje Nr. 28, kuri buvo išnuomota ir naudojama UAB „Ekologistika“. Antra, gaisro priežastys apskritai nėra susijusios su turtu, t. y. patalpomis. Gaisro priežastys byloje nenustatytos, tik nurodyta tikimybė, kad gaisras, tikėtina, kilo arba dėl elektros instaliacijos, arba dėl elektros įrenginių avarinio darbo režimo, arba dėl technologinio proceso pažeidimo, arba dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio. Taigi byloje nėra nustatyta, kad patalpų esminės konstrukcijos ar kiti su patalpų nuosavybe susiję objektai, ar kokie nors UAB „Vivatrans“ veiksmai ar neveikimas buvo tikėtina gaisro priežastis. UAB „Vivatrans“ neįrenginėjo elektros instaliacijos patalpose, nevykdė patalpose jokios veiklos ar gamybos. Pagal nuomos sutartį su UAB „Ekologistika“ už priešgaisrinių saugos reikalavimų laikymąsi patalpose buvo atsakingas nuomininkas (patalpų naudotojas, veiklos vykdytojas), t. y. UAB „Ekologistika“.

6.17. Teismai UAB „Vivatrans“ patraukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 188 straipsnio 2 dalį siejo vien su patalpų nuosavybės teise. Kaip minėta, Priešgaisrinės saugos įstatymas nustato, kad įmonės vadovas yra atsakingas už objekto priešgaisrinę būklę, nesiejant objekto su jo priklausymu įmonei nuosavybės teise. Priešgaisrinės saugos reikalavimai siejami su objekte vykdoma veikla. Todėl už priešgaisrinės saugos priemonių įrengimą (užtikrinimą) patalpose, Pramonės g. 1, Alytuje, pagal įstatymą buvo atsakinga būtent patalpas savo ūkinei veiklai naudojusi UAB „Ekologistika“, o ne pastato savininkė UAB „Vivatrans“. Faktą, kad vien gaisravietės patalpų nuosavybės teisė negali būti savaime pagrindas savininko (nuomotojo) atsakomybei dėl patalpų atitikties priešgaisrinės saugos reikalavimams kilti, patvirtina ir UAB „Gamybos parkas“ teisinis statusas šioje byloje. UAB „Gamybos parkas“ nuosavybės teise priklauso dalis gaisravietės patalpų, kurias nuomos pagrindu taip pat eksploatavo UAB „Ekologistika“. Pažymėtina, kad atskiromis dalimis UAB „Gamybos parkas“ ir UAB „Vivatrans“ priklauso ta pati patalpa „D“ (Nr. 10). UAB „Gamybos parkas“ jokie kaltinimai dėl priešgaisrinės saugos neužtikrinimo pastate šioje baudžiamojoje byloje pateikti nebuvo, priešingai, ši įmonė pripažinta nukentėjusia.

6.18. UAB „Gamybos parkas“ atžvilgiu teismai tas pačias aplinkybes vertino visiškai priešingai. Nutarties 488–489 punktuose matyti, kad UAB „Gamybos parkas“ atveju patalpų išnuomojimo (perdavimo naudotis veiklai vykdyti) UAB „Ekologistika“ aplinkybę teismai aiškino savininko naudai – preziumavo, kad tokiu atveju pareiga pasirūpinti priešgaisrine sauga teko UAB „Ekologistika“. Tuo tarpu UAB „Vivatrans“ atveju teismai taikė visiškai priešingą prezumpciją: remdamiesi patalpų nuosavybės teise, teismai preziumavo savininko atsakomybę už patalpų priešgaisrinę saugą ir atitinkamai kaltę dėl nusikaltimo padarymo. Taip UAB „Gamybos parkas“ suteikta aiški privilegija, nors tai draudžia BPK 6 straipsnio 3 dalis. Negana to, UAB „Gamybos parkas“ teismai priteisė žalos atlyginimą ir nuostolių dydį apskaičiavo pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Teismas nurodė, kad apeliantai nepateikė jokių specialistų skaičiavimų, kurie paneigtų UAB „Gamybos parkas“ pateiktus skaičiavimus. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, nes byloje yra pridėta UAB „Gamybos parkas“ patalpų rinkos vertės, buvusios gaisro dieną, ataskaita, pastaroji vertė yra 10 kartų mažesnė nei atkuriamoji vertė. Tokie teismo sprendimai priteisti turto atkuriamąją vertę prieštarauja galiojančiai teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginta realiai patirta (o ne didesnė) žala, vertinant išlaidas, reikalingas turtui atkurti, kad jis būtų iki įvykio buvusios, o ne geresnės būklės (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-44/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-44/2015">3K-3-44/2015</a>). Taigi teismai negalėjo perkelti nuostolių įrodinėjimo naštos UAB „Vivatrans“, kai teismų praktikoje tokio dydžio nuostolių atlyginimas nėra priteisiamas.

6.19. Pagal UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ 2017 m. sausio 2 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.2 punktą, nuomininkui kilo pareiga vykdyti išsinuomotų patalpų priešgaisrinės apsaugos, sanitarinės ir darbų saugos taisyklių reikalavimus. Šie įsipareigojimai vėlesniais pakeitimais papildant nuomos sutartį keičiami nebuvo. Nuomos sutartimi UAB „Vivatrans“ nuomininkei UAB „Ekologistika“ perdavė tvarkingas, atitinkančias jų paskirtį patalpas. Nuomos sutarties 2.6 papunkčiu nuomotojas įsipareigojo nevaržyti nuomininko ūkinės veiklos, vadinasi, neturėjo jokio teisinio pagrindo naudotis patalpomis. Taigi ir pagal šalis siejusius sutartinius santykius už teismų nurodytų priešgaisrinės saugos taisyklių laikymąsi buvo atsakinga nuomininkė UAB „Ekologistika“, o ne pastato savininkė UAB „Vivatrans“. Pastato savininkė nuomos sutartimi buvo perdavusi nuomininkei patalpų atitikties priešgaisriniams reikalavimams pareigas, o nuomininkė šias pareigas prisiėmė. Taigi UAB „Vivatrans“, kaip pastato Pramonės g. 1, Alytuje, savininkės, pareigos priešgaisrinės saugos užtikrinimo srityje yra analogiškos UAB „Gamybos parkas“, kuriai nuosavybės teise priklauso netgi didesnė patalpos „D“ (Nr. 10) dalis ir kuriai priteistas žalos atlyginimas. Vien faktas, kad UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ vadovas yra tas pats asmuo, negali būti priežastis taikyti baudžiamąją atsakomybę abiem įmonėms.

6.20. Taigi UAB „Vivatrans“ patraukta baudžiamojon atsakomybėn nenustačius BK 270 straipsnio 2 dalyje ir BK 188 straipsnio 2 dalyje nurodytus požymius atitinkančios šio juridinio asmens (jo vadovo) veikos. Be to, UAB „Vivatrans“ gaisravietės patalpomis nesinaudojo, jokie UAB „Vivatrans“ priklausantys daiktai ar atliekos gaisravietės patalpose nebuvo laikomi, todėl ji nepadarė jokios veikos, nulėmusios gaisro išplitimą ir žalos civiliniams ieškovams atsiradimą. Taigi nėra pagrindo UAB „Vivatrans“ civilinei atsakomybei pagal byloje pareikštus civilinius ieškinius kilti. Nustačius, kad J. C., veikdamas UAB „Vivatrans“ vardu, naudai ar interesais, nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė pagal BK 20 straipsnio 2 dalį yra negalima.

6.21. Teismai pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau teisiamojo posėdžio metu Kauno apygardos prokuratūros pareikštas civilinis ieškinys nebuvo nagrinėtas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, procese nedalyvavo viešojo intereso gynimo prokuroras, todėl proceso dalyviai neturėjo galimybės gintis nuo šio ieškinio: užduoti klausimų viešojo intereso gynimo prokurorui, duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės; teikti atitinkamus įrodymus; pateikti prašymus.

6.22. Palikus galioti skundžiamas nuosprendžio ir nutarties dalis, tai lemtų kritines pasekmes – UAB „Vivatrans“ bankrotą ir likvidavimą. Būtina įvertinti šios bendrovės dydį ir reikšmę valstybės mastu. Bendrovės bankrotas nulemtų neigiamas socialines pasekmes, nes UAB „Vivatrans“ dirba apie 200 darbuotojų, kurie netektų darbo, valstybė netektų reikšmingų sumų, kurias sumoka UAB „Vivatrans“ mokėdama mokesčius, kurie sudaro po kelis milijonus eurų per metus.

7. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė atsiliepimu į nuteistojo J. C. gynėjo advokato R. Tilindžio kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

7.1. Pastatas, kuriame veiklą vykdė UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“, buvo naudojamas nesilaikant Priešgaisrinės saugos įstatymo ir Statybos įstatymo reikalavimų. Pastatas, kuriame kilo gaisras, nuo jo pastatymo nebuvo naudojamas pagal statinio projektą, laikantis jame nurodytos technologijos, užtikrinant tinkamą projekte nurodytų gaisrinės saugos sistemų ir priemonių veikimą. Pastate buvusios senos neveikiančios aktyviosios gaisrinės saugos sistemos nebuvo atkurtos ar suremontuotos. Pastato naudojimo metu neteisėtai išmontavus ar kitaip panaikinus aktyviąsias gaisrinės saugos sistemas, savaime nedingsta prievolė jas atkurti (suremontuoti arba įrengti naujas). Net ir sovietmečiu pastatytiems ir nerekonstruotiems statiniams, kuriuose nuo jų pastatymo dienos buvo įrengtos gaisrinės saugos inžinerinės sistemos, turėjo būti užtikrintas tinkamas šių sistemų veikimas ir priežiūra. Teisinis reguliavimas įpareigoja statinio naudotoją organizuoti net ir senų pastatų techninę priežiūrą.

7.2. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM2LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-236-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-236-689/2019">2K-236-689/2019</a> išaiškinta, kad baudžiamajame procese nenurodyta galimybė naudoti prejudicinius faktus. Todėl A. B. ir S. M. išteisinimas kitoje baudžiamojoje byloje pagal kitas baudžiamojo įstatymo normas nėra pagrindas, šalinantis J. C. baudžiamąją atsakomybę. Nuteistasis J. C. ėjo kitokias pareigas, jo padaryti pažeidimai inkriminuoti kitais pagrindais, todėl atsakomybės klausimai negali būti lyginami. J. C. buvo atsakingas už priešgaisrinę saugą tiek kaip UAB „Vivatrans“, tiek kaip UAB „Ekologistika“ direktorius. UAB „Vivatrans“ patalpose, kurios buvo išnuomotos UAB „Ekologistika“ ir kuriose pastaroji vykdė veiklą, nebuvo tinkamai įrengta priešgaisrinė sistema. Padariniai kilo dėl galimai kelių priežasčių, kurios lėmė gaisro kilimą ir gaisro plitimą (tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos, elektros įrenginių avarinio darbo režimo, dėl technologinio proceso pažeidimo arba dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio). Teismai pagrįstai įvertino, kad J. C. kaip UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ direktoriaus neveikimas, t. y. reikalingos ir tinkamos priešgaisrinės sistemos neįrengimas, yra susijęs su padarytomis veikomis priežastiniu ryšiu.

7.3. Kauno apygardos prokuratūra pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 721 263 Eur priteisimo Lietuvos Respublikai. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio civilinio ieškinio išsamiai ir pagrįstai pasisakė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Prokuroro teisė ginti viešąjį interesą įtvirtinta Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje. Prokuroras, turintis pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę ir pareigą įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu, kad būtų apgintas viešasis interesas, tačiau teisės aktai nenustato, jog viešojo intereso gynimas yra tapatinamas su konkretaus prokuroro ieškinio pareiškimu. Aplinkybė, kad ieškinį pasirašė prokuroras H. U., nereiškia, jog tolesnis viešojo intereso gynimas yra asmeniškai siejamas su šiuo prokuroru. Viešojo intereso gynimas baudžiamajame procese nėra tapatinamas išimtinai su ieškinį pasirašiusiu prokuroru, o vykdomas pagal prokuratūros kompetenciją.

7.4. Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad valstybės išlaidos yra pernelyg nutolusios priežastiniu ryšiu nuo galimo priešgaisrinių saugos reikalavimų nesilaikymo ir atliekų tvarkymo reikalavimų nesilaikymo. Lietuvos Respublika iš valstybės rezervo kompensavo žalą, padarytą ekstremaliosios situacijos metu gyventojams ir ūkio subjektams, taip pat sumokėjo už paslaugas, kurias savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos metu teikė kitos valstybės įstaigos. Valstybės parama, išmokėta siekiant sumažinti ekstremaliosios situacijos pasekmes, gali būti priteista iš kalto asmens regreso tvarka, jei įrodyta, kad kaltininkas yra atsakingas už ekstremaliosios situacijos įvykį arba jo padarinius. Abiejų instancijų teismai nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas. Nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė žala ne tik aplinkai (gamtai ar gyvūnijai), bet ir Alytaus miesto bei rajono bendruomenei. Sutrikdyta darbo, ugdymo, žemės ūkio ir kita veikla. Įvykis, lėmęs savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimą, buvo 2019 m. spalio 16–25 d. UAB „Ekologistika“ veiklavietėje kilęs gaisras, kurio metu išsiskyrę teršalai sukėlė didelį pavojų aplinkai.

7.5. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad gynybai nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimų valstybinį kaltinimą palaikiusiam prokurorui ir taip buvo padaryti procedūriniai pažeidimai dėl pareikšto ieškinio, tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad civiliniai atsakovai turėjo galimybę pasinaudoti procesine teise ir teisiamajame posėdyje inicijuoti prašymą pasisakyti jiems rūpimu klausimu. Todėl jų teisės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeistos.

7.6. 2020 m. vasario 10 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialisto išvadoje nurodyti konkretūs padaryti pažeidimai, o 2020 m. vasario 10 d. specialisto išvada patvirtino, kad pastate, J. C. vadovaujamoms bendrovėms vykdant ūkinę veiklą, nebuvo imtasi būtinų šio objekto (pastato) ir jame esančių arba galinčių būti žmonių apsaugos nuo gaisro priemonių, neužtikrintas priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymas objekte ir nenustatytas priešgaisrinis režimas jame, neužtikrinta, kad objekte būtų įrengti gaisrinės technikos, automatiniai įrenginiai, gaisrų gesinimo priemonės būtų techniškai tvarkingos ir veiktų.

7.7. Abiejų instancijų teismai nustatė aplinkybes dėl galimo nuomos sutarties klastojimo, taip pat paneigiančias gynybines versijas dėl patalpų nuomos. Byloje pasitvirtino J. C. kaltė suklastojus sutartį. Nustatyta ir tai, kad suklastota sutartis yra dėl UAB „Vivatrans“ patalpų, kuriose buvo laikomas didelis naudotų padangų kiekis, nuomos.

7.8. Nuteistojo kaltė įrodyta ne spėjimais, o konkrečiais duomenimis ir visos abejonės buvo įvertintos jo naudai. Siekiant nustatyti kilusio gaisro metu padarytos žalos aplinkai dydį, 2019 m. spalio 30 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas, jį atlikus 2019 m. gruodžio 20 d. buvo surašytas patikrinimo aktas, o 2020 m. vasario 14 d. buvo surašytas patikrinimo akto išvadų patikslinimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad tiksliai nustatyti padangų atliekų aukštį yra neįmanoma dėl įvykusio gaisro, todėl visos abejonės įvertinamos kaltinamų asmenų naudai. Todėl šis teismas atliko sudegusiose patalpose rastų padangų kiekių, kurie buvo nurodyti 2019 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akte (su patikslinimu), perskaičiavimą. Pagrindinis įrodymas, kuriuo vadovavosi teismas, buvo UAB „Vivatrans“ užsakymu atlikta ir byloje J. C. pateikta konsultacinė išvada, kurioje pateiktas ir apskaičiuotas galimas sandėliuoti plotas. Šis teismas vertino, kad konsultacinė išvada objektyviausiai atspindi situaciją.

8. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė N. Urbonavičienė atsiliepimu, kurio didelė dalis tapati pirmiau aprašyto atsiliepimo turiniui, į nuteisto juridinio asmens UAB „Ekologistika“ atstovės advokatės D. Dumčiuvienės kasacinį skundą, prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

8.1. Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateiktame dokumente žala aplinkos orui apskaičiuota pagal Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką. Taigi gaisro metu aplinkos orui padaryta žala apskaičiuota remiantis kompetentingos institucijos parengta metodika, pagal ją pirmosios instancijos teismas žalą orui perskaičiavo nuteistų asmenų naudai. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje taip pat išsamiai išanalizavo bylos duomenis, gautas specialistų išvadas ir remdamasis byloje surinktais įrodymais konstatavo, kad pagrįstai nustatyta, jog, UAB „Vivatrans“ priklausančiose patalpose, kurių dalis išnuomota UAB „Ekologistika“, kilusio gaisro metu išsiskyrus į aplinkos orą kenksmingoms medžiagoms, buvo padaryta didelė žala orui, sukeltas pavojus ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas trims asmenims, dėl gyvūnų gaisro metu sunaikinimo padaryta turtinė žala.

8.2. Laikantis 2018 m. pakeisto (atnaujinto) taršos leidimo ir jo priedų reikalavimų, UAB „Ekologistika“ veiklavietėje vienu metu laikomų padangų kiekis negalėjo viršyti 1920 tonų, o padangos galėjo būti laikomos tik atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nurodytose zonose su nurodytais jose laikomų padangų kiekiais („E“ – 1000 tonų, „F“ – 160 tonų, „EI“ – 600 tonų, „G2“ – 160 tonų). Kilusio gaisro metu nei atnaujintame taršos leidime (su priedais) nustatyto vienu metu laikyti padangų kiekio, nei jų laikymo nustatytose zonose reikalavimų nebuvo laikomasi. Bylos nagrinėjimo metu konstatuota ir daugybė kitų gaisro dieną padarytų pažeidimų. Konkretūs UAB „Ekologistika“ pažeidimai konstatuoti ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. specialistų išvadose. Nustatyta, kad per 2014 m. balandžio 3 d. – 2019 m. lapkričio 16 d. laikotarpį UAB „Ekologistika“ padarė 34 aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

8.3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2020 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad pastatas, kuriame UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ vykdė naudotų padangų perdirbimo veiklą, sandėliavo didelį kiekį naudotų padangų ir produkcijos, neatitinka reikalavimų. Teisės aktus atitinkanti priešgaisrinė sistema UAB „Ekologistika“ nebuvo įrengta, stacionarioji gaisrų gesinimo sistema, kuri buvo įrengta pastačius pastatą, pastato eksploatacijos metu buvo išmontuota ir neveikianti.

8.4. Skiriant bausmes ir priteisiant ieškinius nebuvo pažeistas non bis in idem principas.

9. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė N. Urbonavičienė atsiliepimu, kurio didelė dalis tapati pirmiau aprašytų atsiliepimų turiniui, į nuteisto juridinio asmens UAB „Vivatrans“ atstovo advokato E. Šapalo kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

9.1. UAB „Vivatrans“ pastate, patalpoje, atliekų laikymo patalpų ir zonų schemoje, pažymėtoje raidėmis „D“ (Nr. 10) ir „C“ (Nr. 39), laikė naudoti nebetinkamas padangų atliekas be taršos leidimo. Nors UAB „Vivatrans“ vykdomoje ūkinėje veikloje sistemingo aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidinėjimo nebuvo nustatyta, tačiau dėl šiose patalpose neteisėtai laikyto naudoti nebetinkamų padangų atliekų (kodas 16 01 03) kiekio 2019 m. spalio 16–25 d. vyko dar didesnio masto gaisro gesinimo darbai. Taigi pagrįstai konstatuota, kad UAB „Vivatrans“ nusikalstama veika atitinka BK 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „Vivatrans“ 2019 m. spalio 16 d. jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose („D“, „C“), kurių ji nebuvo išnuomojusi UAB „Ekologistika“, laikydama padangas be taršos leidimo, pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles.

9.2. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad patalpoje Nr. 28 kilęs gaisras išplito tarp pastato patalpų. Specialisto paaiškinimu, didžiausia gaisro apkrova buvo 27, 39 ir 10 patalpose, nes ten buvo didžiausias padangų kiekis. Pirmosios instancijos teismui perskaičiavus, UAB „Vivatrans“ priklausančiose, neišnuomotose UAB „Ekologistika“ patalpose, pažymėtose raide „D“ (Nr. 10), buvo laikoma ne mažiau nei 1092,86 tonos padangų atliekų, „C“ (Nr. 39) – 254,80 tonos padangų atliekų, o patalpose, išnuomotose UAB „Ekologistika“, pažymėtose raidėmis „EI“ (Nr. 27, pietinė siena), buvo laikoma 1251,75 tonos padangų atliekų.

9.3. J. C. tiek UAB „Vivatrans“ priklausančioje ir UAB „Ekologistika“ išnuomotoje patalpoje, tiek UAB „Vivatrans“ priklausančioje patalpoje, kuri nebuvo išnuomota, nevykdė teisės aktuose nurodytų priešgaisrinės saugos reikalavimų ir neorganizavo, kad minėtose patalpose būtų įrengta stacionarioji gaisrų gesinimo sistema, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, dūmų ir šilumos valdymo sistema, gamybos, pramonės ir sandėliavimo statiniai, tinkamai įrengtas vandentiekis, tinkamas sukrautų į krūvą padangų laikymas, taip nesiėmė būtinų šiose patalpose sandėliuojamų naudoti nebetinkamų padangų atliekų apsaugos nuo gaisro priemonių. Dėl to, patalpoje Nr. 28 kilus gaisrui, nebuvo galimybės laiku identifikuoti gaisro ir laiku pradėti gaisro gesinimo darbų. Patalpoje Nr. 28 dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų priežasčių kilęs gaisras išplito tarp pastato patalpų. Degimo procese gaisrui išplitus iki raide „D“ (Nr. 10) pažymėtos patalpos, kuri priklausė UAB „Gamybos parkas“ ir UAB „Vivatrans“ ir kurioje, pažeidžiant teisės aktais nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, buvo laikomos UAB „Ekologistika“ padangos, o UAB „Vivatrans“ priklausančioje patalpoje nesant teisės aktuose nurodytų priešgaisrinės saugos įrenginių, tai lėmė tolesnį gaisro plitimą ir turėjo įtakos, kad gaisro metu sudegė dalis UAB „Gamybos parkas“ nuosavybės teise priklausančių patalpų, o dalis patalpų buvo sugadintos, dėl to UAB „Gamybos parkas“ patyrė turtinę žalą.

9.4. Teisės aktais nustatytų priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymu buvo taupomos UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ vykdomos ūkinės veiklos sąnaudos. J. C. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vienintelis UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ akcininkas (savininkas), todėl jam buvo žinoma apie jo, kaip fizinio asmens, juridinių asmenų naudai daromą nusikalstamą veiką.

9.5. Aplinkos apsaugos departamento 2020 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad 2019 m. spalio 16 d. UAB „Vivatrans“ pastate, patalpoje, atliekų laikymo patalpų ir zonų schemoje, pažymėtoje raide „D“ (Nr. 10), laikydama 1518,373 tonos (pastaba: pirmosios instancijos teismui perskaičiavus – 1092,86 tonos) ir pažymėtoje raide „C“ (Nr. 39), laikydama 296,102 tonos naudoti nebetinkamų padangų atliekų (pastaba: pirmosios instancijos teismui perskaičiavus – 254,80 tonos) be taršos leidimo, pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu, reikalavimus. UAB „Vivatrans“ pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos, priešgaisrinės saugos taisykles, dėl to nebuvo užkirstas kelias gaisrui plisti ir nebuvo sudarytos sąlygos išvengti itin sunkių (didelių) padarinių.

10. Civilinės ieškovės UAB „Gamybos parkas“ atstovė advokatė Sonata Mickevičienė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti ir priteisti 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Atstovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

10.1. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatoriai (apeliantai) nepateikė jokių specialistų išvadų, alternatyvių skaičiavimų ar kitų objektyvių įrodymų, kurie paneigtų UAB „Gamybos parkas“ pateiktus patalpų atkuriamosios vertės skaičiavimus. Todėl kasatorių argumentai apsiriboja deklaratyviu nesutikimu su teismo atliktu įrodymų vertinimu.

10.2. Kasatorių pozicija, kad žalos atlyginimas turi būti siejamas išimtinai su iki gaisro buvusia patalpų rinkos verte (150 000 Eur), neatitinka visiško žalos atlyginimo principo. Gaisro metu buvo sunaikintos UAB „Gamybos parkas“ nuosavybės teise priklausančios patalpos, todėl žala objektyviai pasireiškia jų atkūrimo sąnaudomis.

10.3. UAB „Kovertas“ 2020 m. liepos 22 d. konsultacinė nuomonė buvo parengta dar iki reikšmingų ekonominių pokyčių (COVID-19 pandemijos, geopolitinių konfliktų Ukrainoje ir Izraelyje), kurie ženkliai paveikė infliaciją, nekilnojamojo turto ir statybos darbų kainas. Todėl, net ir hipotetiškai vertinant rinkos vertę šiuo metu, akivaizdu, kad ji būtų ženkliai didesnė nei 150 000 Eur.

10.4. UAB „Gamybos parkas“ pagrindinė veikla yra patalpų nuoma. Todėl dėl gaisro prarastos patalpos turi būti atstatytos, nes priešingu atveju civilinė ieškovė netektų galimybės vykdyti savo ūkinę veiklą. Fiziškai sunaikintų patalpų (pažeistų kolonų, perdangų, lubų, konstrukcijų, aprūkusių sienų, užterštų patalpų ir statybinių atliekų) neįmanoma atkurti už abstrakčią buvusią rinkos vertę, nes faktinis atstatymas reikalauja realių, šiuo metu egzistuojančių, statybos darbų ir medžiagų kainų.

10.5. 2018 m. rugpjūčio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nurodyta, kad nuomininkė UAB „Ekologistika“ įsipareigojo patalpas naudoti padangoms sandėliuoti ir laikyti jas tvarkingas, vykdyti priešgaisrinės apsaugos, sanitarines, darbų saugos taisykles, savo sąskaita ir jėgomis atlikti patalpų gesinimo darbus, vidaus einamąjį remontą, užtikrinti švarą ir tvarką patalpose ir aplink jas, pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui, grąžinti patalpas tokios būklės, kokios buvo pateiktos, atsižvelgiant į normalų jų nusidėvėjimą. Be to, nuomos sutartyje nurodyta, kad, jei vienai iš sutarties šalių atsiranda nuostolių dėl kitos šalies kaltės, kaltoji šalis privalo nedelsdama pašalinti to priežastis ir pasekmes, atlyginti nukentėjusiosios šalies nuostolius. Po nuomos sutarties pasirašymo UAB „Gamybos parkas“ neturėjo galimybės patikrinti, kaip laikomasi sutarties, arba lankytis šiose patalpose, nes negalėjo varžyti UAB „Ekologistika“ veiklos, patalpos buvo užrakintos.

10.6. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2012">3K-3-215/2012</a>). Siekdamas atstatyti gaisro metu pažeistas patalpas ir pastato konstrukcijas į iki gaisro buvusią padėtį ir pašalindamas dėl to susidariusias mišrias šiukšles, UAB „Gamybos parkas“ pagrįstai patirs ne mažiau nei 1 597 240,43 Eur išlaidų (nuostolių, turtinės žalos).

10.7. Teisės aktai nenustato nuomotojui pareigos apdrausti nuomojamą turtą nuo gaisro ar informuoti nuomininką apie tokio draudimo nebuvimą, o nuomos sutartyje nėra jokios sąlygos, įpareigojančios UAB „Gamybos parkas“ apdrausti patalpas ar nustatančios tokį įsipareigojimą UAB „Ekologistika“. Nuomininkas, kaip patalpų faktinis valdytojas ir naudotojas, pagal teisės aktus ir sutartį privalėjo užtikrinti priešgaisrinę saugą, laikytis nustatytų reikalavimų ir imtis visų priemonių, kad žala neatsirastų. Nagrinėjamu atveju jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Gamybos parkas“ veiksmai ar neveikimas turėjo įtakos gaisro kilimui, plitimui ar padarytos žalos mastui, nepateikta. UAB „Gamybos parkas“ direktorius, prieš sudarydamas sutartį, žodžiu informavo UAB „Ekologistika“ atstovą, kad patalpose nėra įrengta priešgaisrinė sistema, ir nurodė, kad, ketindamas sandėliuoti padangas – didesnės gaisrinės rizikos objektą, nuomininkas privalo pats pasirūpinti reikiamų saugos priemonių įrengimu. Todėl teiginiai dėl UAB „Gamybos parkas“ kaltės ar prisidėjimo prie žalos dėl priešgaisrinės apsaugos neįrengimo yra nepagrįsti, prieštarauja nuomos sutarties sąlygoms ir bylos faktinėms aplinkybėms.

10.8. UAB „Gamybos parkas“ patyrė 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti už atsiliepimo į kasacinius skundus parengimą, todėl jas turi atlyginti nuteisti asmenys.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Nuteisto juridinio asmens UAB „Vivatrans“ atstovo advokato E. Šapalo, nuteistojo J. C. gynėjo advokato R. Tilindžio ir nuteisto juridinio asmens UAB „Ekologistika“ atstovės advokatės D. Dumčiuvienės kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

12. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose išaiškinta, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>). Proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>, 2K-7-119-719/2024).

13. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad juose ne tik keliami teisės taikymo klausimai, bet taip pat kvestionuojamos teismų nustatytos veikos faktinės aplinkybės, antai, iki gaisro buvęs padangų kiekis, sudegusių padangų kiekis. Tai, kad nuomos sutartis yra suklastota, yra fakto, bet ne teisės klausimas, kurį nustatė abiejų instancijų teismai, o kasatoriai nepateikė teisinių argumentų, paneigiančių tokias teismų išvadas. Neteisingai suprantamas non bis in idem principo aiškinimas nėra teisinis argumentas. Taip pat dėstomas kitoks įrodymų vertinimas, nei nustatyta kasacine tvarka skundžiamuose pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Todėl tokio pobūdžio kasacinių skundų teiginiai bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais. Pažymėtina, kad vien tai, jog nurodomas teiginys, bet nenurodoma, kokie konkretūs teismo veiksmai ar neveikimas lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar esminį BPK nuostatų pažeidimą, juolab jis nepagrindžiamas teisiniais argumentais, nesudaro bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.

14. Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo kompetenciją ir pirmiau nurodytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, šioje byloje nagrinėjami kasacinių skundų argumentai, tikrinant, ar abiejų instancijų teismai nepadarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, vertindami įrodymus, BPK 115 straipsnio pažeidimų, spręsdami civilinių ieškinių klausimus, ar apeliacinės instancijos teismas nepadarė BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų, atsakydamas į esminius apeliacinių skundų argumentus, ar abiejų instancijų teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 20 straipsnį, 188 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį, nustatydami nuteistojo J. C. ir nuteistų juridinių asmenų UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ nusikalstamus veiksmus.

Dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų

15. Kasaciniuose skunduose keliami klausimai, susiję su netinkamu įrodymų vertinimu ir apeliacinės instancijos teismo pareiga atsakyti į esminius apeliacinių skundų argumentus.

16. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022, 2K-200-697/2023, 2K-65-976/2025).???

17. Kasacinės instancijos teismas nenustatė, kad abiejų instancijų teismai, vertindami įrodymus, būtų padarę BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, juolab kad tokie pažeidimai būtų esminiai. Abiejų instancijų teismų nuosprendžiai yra didelės apimties, grįsti detaliais ir išsamiais motyvais, siejant įrodymais pripažintus duomenis į vientisą grandinę ir teikiant išvadas visais nagrinėjamoje byloje aktualiais klausimais. Šie teismai įvertino tiek liudytojų parodymus, tiek specialistų paaiškinimus, tiek baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų parodymus ar paaiškinimus, tiek gausią rašytinę medžiagą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumus dėl Aplinkos apsaugos departamento civilinio ieškinio tiek, kiek tai susiję su žala dėl nugaišusio kiškio bei dėl priteistų procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios, ištaisė apeliacinės instancijos teismas, todėl kasacinės instancijos teismas, iš esmės pritardamas apeliacinės instancijos teismo argumentams, jų nekartoja.

18. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o BPK 332 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje, be kita ko, yra išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-69/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-69/2011">2K-69/2011</a>, 2K-467/2013, 2K-135/2015, 2K-319-976/2015, 2K-7-88-489/2023).

19. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad šis teismas ne tik atsakė į apeliacinių skundų argumentus, išdėstydamas motyvuotas išvadas dėl J. C. duotų nurodymų nenustatytiems asmenims (nutarties 273–274 punktai), bet ir ištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytus pirmiau paminėtus trūkumus dėl civilinio ieškinio dydžio ir procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios, tuo palengvindamas nuteistų asmenų teisinę padėtį. Tai rodo, kad savo pareigą šis teismas atliko ne formaliai, bet iš esmės įvertinęs apeliantų išdėstytus argumentus, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei bylos medžiagą. Tai, kad kasatoriams ir nuteistiems asmenims nepriimtinos jiems nepalankios teismų išvados, nesudaro pagrindo manyti, jog jos yra nepakankamai motyvuotos ir nagrinėjamoje byloje neteisingos.

20. Kartu teisėjų kolegija, atsakydama į kasatorių argumentus, pažymi, kad, pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį, apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų), tirti tik tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-516/2011, 2K-47/2012, 2K-109/2014, 2K-240/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05NC03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-94-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-94-788/2021">2K-7-94-788/2021</a>). Vien tai, kad abiejų instancijų teismai atsisakė apklausti kaip liudytoją A. B., išteisintą kitoje baudžiamojoje byloje, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog toks sprendimas yra neteisėtas. Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas 2024 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje išsprendė prašymą dėl A. B. (ir S. M.) apklausos, pateikdamas tokio sprendimo motyvus. Šis teismas nurodė, kad, susipažinus su išteisinamuoju nuosprendžiu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi, matyti, jog minėtiems asmenims nieko nėra žinoma apie UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ veiklą iki gaisro kilimo, taip pat jie nėra specialistai, kurie galėtų aiškinti norminius aktus ar taisyklių taikymą ir vertinti minėtuose teismų baigiamuosiuose aktuose išdėstytas aplinkybes. Teismas atsisakė apklausti ir J. J., motyvuodamas tuo, kad jis buvo išsamiai apklaustas pirmosios instancijos teisme, proceso dalyviai turėjo teisę jam užduoti rūpimus klausimus, todėl dar kartą jį kviesti ir apklausti nėra pagrindo. Taigi apeliacinės instancijos teismas motyvuotai, o ne formaliai atmetė prašymą apklausti liudytojus. Priimdamas tokį sprendimą teismas esminio BPK pažeidimo nepadarė, nes bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad įrodymų tyrimo atlikimas apeliacinės instancijos teisme kasaciniame skunde nurodyta apimtimi (liudytojų apklausa) būtų galėjęs lemti naujų bylai reikšmingų aplinkybių nustatymą ar jau nustatytų aplinkybių paneigimą. Tokia praktika formuojama ir kasacinės instancijos teisme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05NC03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-94-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-94-788/2021">2K-7-94-788/2021</a>).

21. Taigi byloje nenustatyta, kad abiejų instancijų teismai būtų padarę BPK 20 straipsnio 5 dalies esminių pažeidimų ir kad apeliacinės instancijos teismas bylą pagal apeliacinius skundus būtų išnagrinėjęs nesilaikydamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimų.

Dėl BK 270 straipsnio 2 dalies, BK 20 straipsnio 2 dalies ir 270 straipsnio 2 dalies taikymo

22. Nagrinėjamoje byloje J. C. nuteistas pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, o juridiniai asmenys UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį. Kasatoriai su tokiu nuteisimu nesutinka.

23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, o 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją.

24. BK 270 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalyje atsakomybė nustatyta tam, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai; 2 dalyje atsakomybė nustatyta tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai; 3 dalyje nustatyta, kad už šiame straipsnyje nustatytas veikas atsako ir juridinis asmuo; 4 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nustatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija).

25. BK 270 straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektas yra aplinkos apsauga ir ekologinis saugumas; dalykas – aplinka ir gamtos ištekliai. Objektyviąją nusikaltimo pusę apibūdina veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Veika pasireiškia teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimu. Šios taisyklės gali būti pažeidžiamos tiek veikimu, tiek ir neveikimu, kai neatliekamos iš tokių taisyklių kylančios pareigos. Kadangi šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl kvalifikuojant veiką pagal BK 270 straipsnį reikia remtis aplinkos apsaugą reguliuojančiais teisės aktais, nustatančiais konkrečias leistino ar privalomo elgesio taisykles bei draudimus (pvz., Aplinkos apsaugos įstatymas, Atliekų tvarkymo įstatymas, Žemės gelmių įstatymas, Atliekų tvarkymo taisyklės ir kt.). Šiame straipsnyje nustatyti padariniai gali pasireikšti: 1) pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai sukėlimu; 2) didelės žalos gyvūnijai, augalijai padarymo ar kitų sunkių padarinių aplinkai atsiradimo grėsme (BK 270 straipsnio 1 dalis); 3) didelės žalos padarymu orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar kitų sunkių padarinių aplinkai atsiradimu (BK 270 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODctMzAzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-87-303/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-87-303/2023">2K-87-303/2023</a>). Taigi atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, priešingai nei teigia kasatoriai, yra priskiriami prie aplinkos apsaugą reguliuojančių teisės aktų.

26. Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. Viena iš BK 20 straipsnyje nustatytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų, apibūdinanti nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei motyvą, yra tai, kad nusikalstama veika turi būti padaryta juridinio asmens naudai arba interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-95/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-95/2012">2K-P-95/2012</a>, 2K-7-28-303/2017, 2K-7-30-788/2017, 2K-7-8-788/2018, 2K-19-1073/2021). Ši formuluotė reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui. Veikimas juridinio asmens naudai nustatomas, kai kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiama materialinės naudos, o interesų užtikrinimas – kai įgyvendinami kiti (nebūtinai materialiniai) juridinio asmens siekiai. Intereso sąvoka platesnė nei naudos sąvoka ir gali ją apimti. Konstatuojant nusikalstamos veikos padarymą juridinio asmens naudai ar interesais, turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta arba kad juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pavyzdžiui, juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas jo ūkinės veiklos perspektyvai ir konkurencingumui, įvaizdžiui, suteikė juridiniam asmeniui kokių nors pranašumų konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose) (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-95/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-95/2012">2K-P-95/2012</a>, 2K-277/2014, 2K-620-677/2015, 2K-7-28-303/2017, 2K-7-30-788/2017, 2K-169-689/2018, 2K-34-693/2019, 2K-19-1073/2021). Nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai ar interesais yra alternatyvios šio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatyta. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos, kad veika padaryta šio asmens naudai arba interesais, konstatavimas turi būti pagrįstas išsamiu visumos byloje nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2014, 2K-620-677/2015). Baudžiamoji atsakomybė dėl fizinio asmens nusikalstamos veikos juridiniam asmeniui kyla nepriklausomai nuo to, ar juridinis asmuo gavo realios naudos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-95/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-95/2012">2K-P-95/2012</a>, 2K-620-677/2015, 2K-7-28-303/2017, 2K-19-1073/2021). Jei juridinis asmuo negavo naudos, bet nustatytas kaltininko – fizinio asmens siekis tokią naudą juridiniam asmeniui gauti, šios aplinkybės gali rodyti fizinio ir juridinio asmenų ryšį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024).

27. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 198 punkte nurodyta, kad J. C. pagal BK 270 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas tiek UAB „Ekologistika“, tiek UAB „Vivatrans“ vadovas, organizuodamas šių įmonių veiklą, pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos priežiūros taisykles, tai darė sistemingai, neužtikrino priešgaisrinės saugos reikalavimų šiose bendrovėse, dėl to 2019 m. spalio 16 d. kilus gaisrui buvo padaryta didelė žala žemei (pastaba: padaryta didelė žala orui), atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Kadangi J. C. veikė savo vadovaujamų UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ naudai bei interesais, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį nuteisti ir šie juridiniai asmenys (nutarties 199 punktas). Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad UAB „Ekologistika“ nuteista iš esmės už tuos pačius pažeidimus ir iš to kilusius padarinius kaip J. C.. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 366 ir 367 punktuose nurodyta, kad UAB „Vivatrans“, 2019 m. spalio 16 d. sau nuosavybės teise priklausančiose patalpose (D, C), kurių ji nebuvo išnuomojusi UAB „Ekologistika“, laikydama padangas be taršos leidimo, pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, taip pat pažeidė priešgaisrinę saugą reglamentuojančius teisės aktus.

28. Taigi abiejų instancijų teismai nustatė, kad UAB „Ekologistika“ veiklavietėje (pastate) kilo gaisras, jis išplito, truko daugiau nei savaitę ir sukėlė didelę žalą aplinkai. UAB „Ekologistika“ laikė padangų daugiau, nei buvo leidžiama, – vietoj leidžiamų 1920 tonų laikė virš 4000 tonų, be to, dalį padangų laikė UAB „Vivatrans“ patalpose, kurios nebuvo išnuomotos UAB „Ekologistika“ ir kuriose laikyti padangų nebuvo galima (už padangų laikymą be taršos leidimo šiose patalpose nuteista ir UAB „Vivatrans“, kuriai patalpos priklausė ir kurių ji nebuvo išnuomojusi), be to, nustatyta, kad nebuvo laikytasi priešgaisrinės saugos reikalavimų. Nustatytos tikėtinos gaisro priežastys: dėl elektros instaliacijos, elektros įrenginių avarinio darbo režimo, dėl technologinio proceso pažeidimo. Pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio galimybė buvo paneigta (nutarties 386 punktas).

29. Nagrinėjamoje byloje visiems nuteistiems asmenims atsakomybė už aplinkos apsaugos pažeidimus bendriausia prasme kyla iš Aplinkos apsaugos įstatymo (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), kuriame reglamentuojami klausimai, susiję su ūkinės veiklos objektų eksploatavimu, taršos leidimu (19, 192 straipsniai). Šis įstatymas ir jame nurodyti kiti teisės aktai reglamentuoja klausimus, susijusius su taršos leidimu, antai, galimų laikyti atliekų kiekiu ir jų laikymo vieta. Atitinkamai atliekas tvarkantiems subjektams privalu paisyti Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų. Antai šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, o 2 dalyje nurodyta, kad atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Taigi, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo konstatavimui pakanka nustatyti, kad buvo nesilaikyta Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Nagrinėjamoje byloje tai nustatyta, nes atliekų – padangų – laikymo vietos neatitiko teisės aktų nustatytų priešgaisrinės saugos reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 195–377 punktuose išdėstė detalius argumentus dėl J. C., UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ veiksmų, susijusių su aplinkos apsaugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimais, vertinimo. Iš abiejų instancijų teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai, vertindami priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, vadovavosi ne tik specialistų išvadomis, tačiau aptarė ir kitus byloje surinktus įrodymus, įvertindamas kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir jų visumą bei pateikė išsamiai motyvuotą teisinį susiklosčiusios situacijos vertinimą.

30. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija yra sudėtinga tiek dėl kilusių padarinių masto, tiek dėl nenustatytos gaisro kilimo priežasties. Nustatyta, kad dėl kilusio gaisro nuo 2019 m. spalio 16 d. Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl aplinkos oro užterštumo pavojingomis medžiagomis, o nuo 2019 m. spalio 18 d. – ir Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, gaisrą daugiau nei savaitę gesino 254 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai ir darbuotojai (nuosprendžio 60, 61 lapai). Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje savivaldybės lygio ekstremalioji situacija atšaukta 2020 m. balandžio 15 d. (nutarties 226 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis apie tai, kad dėl didžiulės gaisro keliamos taršos vyko dalinė Alytaus gyventojų evakuacija, mieste sustojo viešasis transportas, kai kur nebuvo tiekiamas vanduo, vaikams buvo neleidžiama išeiti iš mokyklų (nuosprendžio 55 lapas), į Alytaus miesto ir rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 32 asmenys, iš jų nustatyti 8 apsinuodiję asmenys, VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro patalpų ore nustatyta viršyta suodžių ribinė koncentracija, siejama su gaisru (nuosprendžio 65 lapas), dėl oro užteršimo buvo sutrikęs ugdymosi procesas, įmonės stabdė veiklą, žmonėms buvo teikiamos rekomendacijos naudoti apsaugos priemones, esant galimybei išvykti iš Alytaus miesto ir rajono, buvo uždrausta supirkti pieną, buvo sunaikinti galvijai (nuosprendžio 80 lapas) ir kilo daug kitų neigiamų pasekmių, kurios detaliai nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Byloje nustatyti padariniai kilo ne dėl aplinkybių, kurių numatyti nebuvo įmanoma, bet dėl sąmoningo neteisėto elgesio: pirma, laikant gerokai didesnį, nei leistina, kiekį padangų; antra, nesirūpinant priešgaisrine sauga. Nors vien gerokai didesnio, nei leistina, padangų kiekio laikymas, kaip teisingai nurodo kasatoriai, savaime nesukeltų baudžiamosios atsakomybės, tačiau ši aplinkybė, nesilaikius priešgaisrinės saugos reikalavimų, turėjo įtakos tam, kad gaisras išplito, truko nuo 2019 m. spalio 16 d. iki spalio 25 d. ir sukėlė didelę žalą aplinkai. Gaisro gesinimo trukmei, o tuo pačiu ir kilusioms pasekmėms turėjo įtakos sukauptų padangų kiekis (nuosprendžio 92 lapas). Iš esmės tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas. Bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti pagal BK 188 straipsnio 2 dalį dėl kilusio gaisro sukeltų padarinių, nusikalstamas elgesys konstatuotas nustačius, kad asmens veiksmai lėmė tai, jog gaisras nebuvo pastebėtas laiku ir išplito (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329-976/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05NC03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-94-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-94-788/2021">2K-7-94-788/2021</a>).

31. J. C., būdamas abiejų juridinių asmenų vadovas, UAB „Ekologistika“ veiklą (padangų laikymą) vykdė ir UAB „Vivatrans“ patalpose. Iš UAB „Vivatrans“ darbuotojų (vairuotojų) parodymų nustatyta, kad UAB „Vivatrans“ vykdė padangų transportavimą į UAB „Ekologistika“ (nuosprendžio 39, 50, 51, 52, 53 lapai), o tai rodo, kad nepertraukiamas padangų perdirbimo procesas UAB „Ekologistika“ buvo naudingas abiem juridiniams asmenims (būtinybę nuolat turėti padangų nenutrūkstamam procesui nustatė apeliacinės instancijos teismas nutarties 271, 274, 356 punktuose, tai matyti iš nuosprendžio 46 lapo). Taigi abiejų juridinių asmenų veikla ir interesai buvo susiję ir neatsiejami – UAB „Vivatrans“ neatvežus padangų, UAB „Ekologistika“ sustotų jų perdirbimo procesas. Byloje nustatyta, kad padangos į UAB „Ekologistika“ buvo vežamos nuolat, o gamybos (padangų perdirbimo) procesas strigo dėl padangų smulkintuvo gedimų (nutarties 268 punktas), 1–2 mėnesius iki gaisro padangos kaupėsi (nuosprendžio 48 lapas), yra buvę atvejų, kai nebūdavo kur jų iškrauti UAB „Ekologistika“ (nuosprendžio 52 lapas). Be to, nuteistasis J. C. parodė, kad UAB „Vivatrans“ buvo suplanavusi per ketverius metus į gaisrinės saugos procesą investuoti milijoną eurų, kad jo sprendimu pinigai buvo paskolinti kitai patronuojamajai vadovaujamai įmonei. Matyti ir tai, kad UAB „Vivatrans“ dirbančio inžinieriaus elektriko darbo vieta buvo UAB „Ekologistika“, nes šios bendrovės patalpose buvo UAB „Vivatrans“ transformatorinė pastotė; jis žinojo UAB „Ekologistika“ elektros instaliacijos buvimo vietas, elektros laidų prie UAB „Ekologistika“ gamybinių įrenginių privedimą (nuosprendžio 49 lapas). Tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad UAB „Vivatrans“, kuri yra vienintelė UAB „Ekologistika“ akcininkė (nuosprendžio 58 lapas), rūpinosi ne tik UAB „Ekologistika“ elektros instaliacija, bet ir priešgaisrine sauga. Tai, kad J. C. suklastojo nuomos sutartį, patvirtina išvadą, jog padangos buvo laikomos ir UAB „Vivatrans“ patalpose, kurios nebuvo išnuomotos ir apie jas abiejų juridinių asmenų vadovas žinojo. Visa tai rodo, kad nuteistasis J. C. UAB „Vivatrans“ patalpas naudojo UAB „Ekologistika“ veiklai, iš esmės neatskirdamas šių juridinių asmenų veiklos bendrose patalpose, kuriose buvo laikomos padangos. Atitinkamai tinkamai buvo nustatyti ne tik J. C. ir UAB „Ekologistika“, bet ir UAB „Vivatrans“ padaryti aplinkos apsaugos pažeidimai.

32. Abiejų instancijų teismai pagrįstai nustatė ir išsamiai motyvavo, kodėl J. C. neveikimas buvo naudingas abiem nuteistiems juridiniams asmenims. Nuteistojo J. C. gynėjo argumentas apie tai, kad J. C. ėmėsi veiksmų siekdamas įrengti priešgaisrinės saugos priemones gamybos zonoje, kur buvo aiški rizika ir įvyko keli užsidegimai, iš esmės patvirtina nuteistojo parodymus apie tai, kad jis žinojo apie būtinybę tokias priemones įrengti visose patalpose. Be kita ko, nors, pasak nuteistojo, patalpoje Nr. 28 buvo išlaikyti reikalavimai, būtent šioje patalpoje ir kilo gaisras, kuris vėliau išplito. Atitinkamai nepagrįstas ir UAB „Ekologistika“ atstovės argumentas, jog bendrovė neprivalėjo užtikrinti, kad patalpos atitiktų naujus priešgaisrinės saugos reikalavimus. Priešgaisrinė sauga privalėjo būti užtikrinta, juolab kai yra duomenų, kad tokios įrangos fragmentai pastate buvo. Be kita ko, byloje nustatyta (nutarties 287.5.1 papunktis ir 291–293 punktai), kad pirmiau pastate buvo įrengtos priešgaisrinės saugos sistemos ir priemonės. Su tuo sutinka ir nuteistojo J. C. gynėjas, kuris skunde nurodo, kad šias sistemas išmontavo ankstesni pastato savininkai. Tai, kad pastate buvo išmontuotos priešgaisrinę saugą užtikrinančios sistemos ir priemonės, sudarė pareigą padangų laikymo ir perdirbimo veikla užsiimančiam asmeniui jas įrengti.

33. Gaisro rizika bylai aktualiose patalpose, įvertinus pirmiau ne kartą kilusių gaisrų faktą, buvo nuolatinė. Matyti, kad tam tikrų priešgaisrinę saugą užtikrinančių priemonių būdavo imtasi po gaisrų (nuosprendžio 80 lapas), pavyzdžiui, pastatyti priešgaisriniai hidrantai (nuosprendžio 40, 46 lapai). Teismams motyvuotai atmetus pašalinio ugnies šaltinio (padegimo) versiją, atsakomybė už kilusius padarinius tenka rizikinga veikla užsiėmusiems ir tokiai veiklai keliamų aplinkos apsaugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikiusiems asmenims.

34. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas sistemiškumo požymį, vadovavosi specialisto išvada, kurioje nurodyti visi UAB „Ekologistika“ fiksuoti aplinkos apsaugos pažeidimai. Šioje išvadoje, o ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad, be kitų pažeidimų, jau buvo UAB „Ekologistika“ nustatytas didesnis, nei leistina, padangų kiekis. Matyti, kad 2018 m. buvo baustas A. P. už laikytą didesnį, nei leistina, padangų kiekį, už tai, kad padangos laikytos kitose patalpose ir lauke, taip pat buvo baustas K. B. už tai, kad atliekų tvarkymo apskaita buvo vedama netinkamai. Nors šie pažeidimai nelemia baudžiamosios atsakomybės, bet jie kartu su iš Aplinkos apsaugos įstatymo kylančiu reikalavimu užtikrinti priešgaisrinę saugą sudaro pagrindą konstatuoti sistemiškumą. Sistemiškumo požymį kaip nusikalstamos sudėties būtinąjį elementą nustato tik teismas, vadovaudamasis byloje surinkta medžiaga. Taigi tai, kad teismas vadovavosi specialisto išvada, nereiškia, kad ja, o ne teismo sprendimu buvo konstatuotas sistemingumas kaip nusikalstamos veikos sudėties būtinasis elementas.

35. Pirmosios instancijos teismas gynybos prašymu apklausė gaisro likvidavimo darbuose dalyvavusius kitų įmonių darbuotojus, kurie parodė apie darbų atlikimo eigą ir matytą vaizdą gaisravietėje, padangų, buvusių įmonės teritorijoje, perstumdymą atliekant gaisro gesinimo darbus. Taigi, byloje buvo įvertinta ir ta aplinkybė, kad gesinant gaisrą, trukusį daugiau nei savaitę, neišvengiamai buvo pakeista įvykio vieta. Be kita ko, šis teismas gynybos prašymu pavedė atlikti eksperimentą, kurio metu su vienu iš išlikusių UAB „Ekologistika“ krautuvų buvo bandoma sukrauti padangas į specialistų ir liudytojų nurodytą aukštį (virš 5 metrų) ir to padaryti nepavyko (nuosprendžio 78 lapas), vadovavosi gynybos pateikta konsultacine išvada, kurioje apskaičiuotas sandėliuoti galimas plotas (nuosprendžio 78 lapas). Teismas, aiškindamas kaltinamų asmenų naudai visas abejones, įvertinęs tiek konsultacinę išvadą, tiek eksperimento metu gautus duomenis, tiek liudytojų parodymus, tiek kitus įrodymais pripažintus duomenis, vykdydamas jam priskirtą aktyvaus teismo funkciją, atliko perskaičiavimus ir nustatė, kokia žala buvo padaryta aplinkai (nuosprendžio 78–79 lapai). Nors kasatoriai nesutinka su teismo atliktu perskaičiavimu, tačiau teismų praktikoje nurodyta, kad žalos aplinkai atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-465/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-465/2008">3K-7-465/2008</a>). Nagrinėjamu atveju teismas perskaičiavimus atliko nuteistųjų naudai, vadovaudamasis naujais duomenimis, bet nenukrypdamas nuo žalos apskaičiavimo metodikos. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuteistų asmenų naudai atliktais skaičiavimais ir paneigdamas gynybines versijas, išdėstė argumentus dėl padangų kiekio nustatymo. Be to, nors nuteistojo J. C. gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad dieną iki įvykio padangų kiekis sudarė 1876,272 tonos, tačiau nuteistasis, apklausiamas teisme, parodė, kad gaisro dieną jų buvo 2200 tonų, t. y. pripažino, kad buvo viršytas leistinas kiekis. Teisėjų kolegija papildomai, atsakydama į kasatorių argumentus, pažymi, kad tai, jog teismas dėl BK 222 straipsnio 1 dalies asmenis išteisino, nereiškia, kad padangų kiekis atitiko dokumentuose nurodytus kiekius. Pagal minėtą straipsnį asmenys buvo išteisinti, nes buhalterinės apskaitos sąvoka negali būti tapatinama su atliekų tvarkymo taisyklėmis, o byloje nenustatyti UAB „Ekologistika“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl kurių negalima iš dalies nustatyti veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teismas nustatė, kad specialisto išvadoje analizuojami ne buhalterinės apskaitos, o atliekų tvarkymo pažeidimai.

36. Nuteistojo juridinio asmens UAB „Ekologistika“ atstovė kasaciniame skunde didelį dėmesį skiria aplinkybei, susijusiai su kapotų padangų kiekio nustatymu ir tuo, kad sudegė leistinai laikytų padangų kiekis. Tačiau pažymėtina, kad laikytų padangų kiekis yra faktinė bylos aplinkybė, kurios kasacinės instancijos teismas nenustatinėja. Svarbu yra tai, kad šioje byloje nustatytoms pasekmėms kilti iš esmės neturėjo įtakos, ar sudegė netinkamos naudoti, ar kapotos padangos, bei tai, ar dalis padangų buvo laikoma teisėtai. Net jei visos padangos būtų laikomos teisėtai, gaisro atveju tai niekaip nepašalintų ir nesumažintų nei žalos aplinkai, nei svetimam turtui.

37. Nuteistojo J. C. gynėjas kasaciniame skunde išdėstė daug argumentų, kad priešgaisrinės saugos reikalavimai nebuvo taikomi patalpoms, kuriose kilo ir vėliau išplito gaisras, tačiau tokius jo argumentus motyvuotai paneigė apeliacinės instancijos teismas. Šis teismas taip pat ne kartą pabrėžė ir paties nuteistojo J. C. parodymus, kuriais jis parodė žinojęs apie visoms patalpoms keliamus priešgaisrinės saugos reikalavimus, teismas taip pat akcentavo ir ne kartą kilusių gaisrų faktą, ir J. C. po kilusių gaisrų pasirinktą veikimo (neveikimo) modelį: vienose (gamybos) patalpose po kilusio gaisro buvo pasirūpinta priešgaisrine sauga, kitose, įskaitant tą, kurioje nagrinėjamoje byloje kilo gaisras, – ne. Visa tai, kaip nustatė abiejų instancijų teismai, rodo J. C. nusikalstamą neveikimą, pasireiškusį nusikalstamu nerūpestingumu.

38. Atsakant į nuteistojo J. C. gynėjo kasacinio skundo argumentą dėl to, kad A. B. ir S. M. buvo išteisinti faktiškai dėl tų pačių gaisrinės saugos reikalavimų ir priešgaisrinio rėžimo nesilaikymo ir prokuroro kasacinis skundas dėl jų išteisinimo atmestas kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE2LTk3Ni8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-116-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-116-976/2025">2K-116-976/2025</a>, pažymėtina, kad ši nutartis nėra precedentas nagrinėjamai bylai, nes minimoje byloje asmenys buvo išteisinti pagal kitą – BK 229 straipsnį, be to, jie nebuvo jokiais teisiniais santykiais susiję su nuteistuoju J. C. ar nuteistais juridiniais asmenimis ir neveikė jų naudai ar interesais.

39. Taigi nenustatyta pagrindų nutraukti bylą nuteistiems asmenims ar perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Dėl BK 188 straipsnio 2 dalies, BK 20 straipsnio 2 dalies ir 188 straipsnio 2 dalies taikymo

40. Nagrinėjamoje byloje J. C. nuteistas pagal BK 188 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ direktorius, dėl neatsargumo sunaikino didelės – 150 000 Eur vertės svetimą, UAB „Gamybos parkas“ nuosavybės teise priklausantį turtą. Kadangi J. C., būdamas UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ vadovas, nesirūpino šių bendrovių priešgaisrine sauga ir jos neorganizavo, siekdamas sumažinti šių bendrovių vykdomos ūkinės veiklos sąnaudas, veikė šių bendrovių naudai, todėl pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 188 straipsnio 2 dalį nuteisti ir juridiniai asmenys UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ (apeliacinės instancijos teismo nutarties 380–381 punktai).

41. Pagal BK 188 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelę turtinę žalą nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022). Siekiant inkriminuoti šį straipsnį, būtina nustatyti, kad nukentėjusiam asmeniui buvo padaryta didelė turtinė žala, kuri nustatoma pagal nusikalstamos veikos padarymo metu buvusią daikto rinkos vertę. Byloje nustatyta, kad sunaikintų ir sugadintų patalpų kaina rinkoje gaisro dieną galėjo siekti 150 000 Eur, o padaryta žala yra didelė, nes gamybinės patalpos sunaikintos ir negali būti eksploatuojamos (nuosprendžio 92 lapas).

42. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 378–412 punktuose išdėstė detalius argumentus, susijusius tiek su priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, tiek su J. C. veikimu abiejų juridinių asmenų naudai ir interesais. Antai teismas nurodė, kad teisės aktais nustatytų priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymu tiek UAB „Vivatrans“, tiek UAB „Ekologistika“ buvo taupomos šių bendrovių vykdomos ūkinės veiklos sąnaudos (nutarties 407, 412 punktai). Greta šios aplinkybės verta pažymėti ir tai, kad abu juridiniai asmenys veikė neatsiejamai – nuo UAB „Vivatrans“ pristatomų padangų ir jų kiekio priklausė UAB „Ekologistika“ nenutrūkstama veikla. Abiejų bendrovių, vadovaujamų vieno asmens, kai, be kita ko, UAB „Vivatrans“ yra vienintelė UAB „Ekologistika“ akcininkė, veiklos yra susijusios.

43. Kaip minėta pirmiau, asmenims, užsiimantiems atliekų (nagrinėjamu atveju naudotų padangų) laikymu ir jų perdirbimu, yra būtina laikytis šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant reglamentuojančių priešgaisrinę saugą. Priešgaisrinę saugą reglamentuojantis teisinis reguliavimas, kurio privalu laikytis atliekų tvarkymo veikla užsiimantiems asmenims, yra laikomas specialiomis elgesio saugumo taisyklėmis BK 188 straipsnio 2 dalies prasme. Byloje nustatyta, kad buvo pažeistos: Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės, Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės, Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės, Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisyklės, Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai, Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio projektavimo ir įrengimo taisyklės, Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės.

44. Už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą gali būti taikoma tiek civilinė, tiek baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-489/2021). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Ekologistika“ su UAB „Gamybos parkas“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudariusi nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Gamybos parkas“ išnuomojo 1296 kv. m dydžio patalpas UAB „Ekologistika“ (nuosprendžio 162 lapas). Tačiau gaisro metu buvo padaryta žala didesnei, nei išnuomota, patalpų daliai – 2484 kv. m: dalis patalpų buvo sunaikintos (972 kv. m), o dalis – sugadintos (1512 kv. m). Pagal nuomos sutartį UAB „Ekologistika“ įsipareigojo patalpas naudoti padangoms sandėliuoti, laikyti jas tvarkingas, vykdyti priešgaisrinės apsaugos, sanitarines, darbų saugos taisykles, savo sąskaita ir jėgomis atlikti patalpų gesinimo darbus, vidaus einamąjį remontą, užtikrinti švarą ir tvarką patalpose bei aplink jas, pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui, grąžinti patalpas tokios būklės, kokios buvo pateiktos, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą. Sutartyje nurodyta, kad jei vienai iš sutarties šalių atsiranda nuostolių dėl kitos šalies kaltės, ši (kaltoji šalis) privalo nedelsdama pašalinti to priežastis bei pasekmes, atlyginti nukentėjusiosios šalies nuostolius (nuosprendžio 162–163 punktai). Tačiau, kaip minėta, žala padaryta ne tik nuomos sutarties pagrindu valdytam turtui, dėl ko būtų galima svarstyti dėl civilinės atsakomybės, kylančios iš sutarties, bet ir turtui, į kurį jokios teisės UAB „Ekologistika“ neturėjo. Baudžiamosiose bylose gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai, o ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQwLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-240/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-240/2009">2K-240/2009</a>, 2K-301/2012). Be to, prie dėl gaisro kilusios žalos prisidėjo ne tik UAB „Ekologistika“ ir jos vadovas, pasirašęs nuomos sutartį, bet ir UAB „Vivatrans“, su kuria UAB „Gamybos parkas“ neturėjo sutartinių įsipareigojimų. Taip pat nuomos sutartis nebuvo įregistruota, t. y. nebuvo išviešinta, o tai galėtų apsunkinti civilinės ieškovės UAB „Gamybos parkas“ pažeistų teisių gynybą civilinio proceso tvarka. Atitinkamai abiejų instancijų teismai tinkamai nustatė nuteistų asmenų veiksmuose buvus nusikalstamos veikos požymius.

Dėl civilinių ieškinių

45. Nagrinėjamoje byloje solidariai iš nuteistų asmenų priteista atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Civiliniam ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui priteista 1 385 213,84 Eur turtinei žalai atlyginti, civilinei ieškovei UAB „Gamybos parkas“ – 1 597 240,43 Eur turtinei žalai atlyginti, civilinei ieškovei V. Š. – 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, valstybei – 4 262 503 Eur turtinei žalai atlyginti. Kasatoriai su priteistais civiliniais ieškiniais nesutinka.

46. Civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja BPK 109–118 straipsniai. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Priimtame sprendime dėl pareikšto civilinio ieškinio teismas, remdamasis įrodymais, privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl jo pagrįstumo ir dydžio (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Galimybė vienu metu nagrinėti baudžiamąją bylą ir civilinį ieškinį atsiranda dėl juridinio fakto – nusikaltimo, kuris tampa pagrindu taikyti baudžiamąją ir civilinę atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01MC0xMDczLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-50-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-50-1073/2019">2K-7-50-1073/2019</a>). Taigi žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEtNTExLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-21-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-21-511/2017">2K-21-511/2017</a>, 2K-68-489/2020). Kitaip tariant, baudžiamajame procese gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu), kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, pasekmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80-1073/2019">2K-80-1073/2019</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA1LTQ5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-105-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-105-495/2021">2K-105-495/2021</a>). Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA1LTQ5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-105-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-105-495/2021">2K-105-495/2021</a>).

47. BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija pažymėjo, kad ši nuostata reiškia ir tai, jog civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03NS03ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-75-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-75-788/2019">2K-P-75-788/2019</a>, 2K-33-594/2025). Taigi teismai, baudžiamojoje byloje nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi ne tik BPK X skyriaus „Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas“ normomis, bet ir bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis (CK 6.245–6.254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–6.291 straipsniai) ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-489/2020, 2K-49-976/2024).

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi žalos, sukeltos nusikalstamais veiksmais, klausimai turėtų būti išsprendžiami tame pačiame baudžiamajame procese. Tik išimtiniais atvejais, nurodytais BPK 115 straipsnio 2 dalyje, antai kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad toks sprendimas galimas, jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamo asmens nusikalstamos veikos kvalifikavimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-89-689/2021). Toks išimtinis atvejis nagrinėjamoje byloje nenustatytas, be to, didelės žalos / didelės (turtinės) žalos požymis yra atitinkamai nusikalstamų veikų, nurodytų BK 270 straipsnio 2 dalyje ir 188 straipsnio 2 dalyje, būtinasis sudėties elementas. O palikti civilinius ieškinius nenagrinėtus galima tik priėmus išteisinamąjį nuosprendį, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Išimtis šiai taisyklei nustatyta teismų praktikoje, antai, nutraukiant baudžiamąją bylą dėl senaties ir kitais atvejais civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, taip neužkertant kelio asmeniui, patyrusiam žalos, reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzMtNjc3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-73-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-73-677/2016">2K-73-677/2016</a>, 2K-7-304-976/2016, 2K-46-699/2018, 2K-165-648/2020, 2K-255-976/2024). Galimybė palikti civilinius ieškinius nenagrinėtus, kai priimamas (paliekamas galioti) apkaltinamasis nuosprendis, BPK nenustatyta.

49. Atsakant į kasatorių argumentus dėl nagrinėjamoje byloje taikytos solidariosios atsakomybės, priteisiant civilinius ieškinius iš nuteistų asmenų, pažymėtina, kad abiejų instancijų teismai šį klausimą išsprendė teisingai.

50. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatytas didelės žalos aplinkai padarymo faktas, žala padaryta neteisėtais kaltinamųjų veiksmais, tarp kaltinamųjų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, todėl jiems taikoma solidarioji atsakomybė (nuosprendžio 161 punktas). Apeliacinės instancijos teismas argumentus dėl nuteistų asmenų solidariosios atsakomybės pasisakė nutarties 511–513 punktuose. Antai šis teismas nurodė, kad civiliniams ieškovams priteista atlyginti žala yra bendra (nutarties 513 punktas). Kasacinės instancijos teismas daryti kitokių išvadų neturi pagrindo.

51. Vienas iš baudžiamojo proceso tikslų yra atlyginti civiliniam ieškovui nusikalstama veika padarytą žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYyLTY1NC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-162-654/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-162-654/2025">2K-162-654/2025</a>).

52. CK 6.9

53. Taigi prievolės atlyginti žalą solidarumas reiškia, kad pareiga ją atlyginti negali būti skaidoma į dalis, nors yra keli skolininkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE2LTUxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-216-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-216-511/2017">2K-216-511/2017</a>). Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 3 ir 5 dalys, 6.279 straipsnio 1 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-239/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-239/2012">2K-239/2012</a>, 2K-552/2012, 2K-509-489/2015, 2K-282-303/2017, 2K-147-648/2018, 2K-198-222/2018, 2K-201-1073/2018, 2K-345-511/2018, 2K-26-648/2019, 2K-180-489/2022). CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidarioji, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320/2013">3K-3-320/2013</a>, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-222/2018).

54. Tuo tarpu nagrinėjant kelių atsakovų civilinės atsakomybės klausimą ir nustačius, kad tik vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, gali būti sprendžiama ne apie solidariąją, bet dalinę atsakovų atsakomybę. Tokiu atveju kiekvienas atsakovas atsako tik už žalos dalį ir kiekvienam jų atlygintinos žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į jo atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) pobūdį, sukeltas pasekmes ir kaltės laipsnį (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-345/2007, 3K-7-59/2008, 3K-3-219/2008; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-267/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-267/2009">2K-267/2009</a>).

55. Nuteistojo J. C. ir nuteistų juridinių asmenų UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą sieja priežastinis ryšys. Nustačius, kad visų nuteistų asmenų neteisėti veiksmai, jų vienodas veikimas neatsargiai vienodai lėmė pasekmes, nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai neturėjo pagrindo taikyti dalinės atsakomybės.

Dėl Aplinkos apsaugos departamento pareikšto civilinio ieškinio

56. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 158–162 lapuose, vadovaudamasis tiek BPK, tiek CK, tiek Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis, tiek teismų praktika civilinėse bylose, išdėstė argumentus dėl Aplinkos apsaugos departamento civilinio ieškinio. Šis teismas, įvertinęs visas reikšmingas susiklosčiusias situacijai aplinkybes, be kita ko, ir nuteistų asmenų finansinę padėtį, valstybei priteistiną žalos atlyginimo dydį sumažino daugiau nei per pusę – iki 1 385 385,23 Eur.

57. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio civilinio ieškinio, atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus, pasisakė nutarties 464–476 punktuose. Antai teismas nurodė, kad dėl nuteistų asmenų neteisėtų veiksmų buvo padaryta didelė žala orui, dėl oro užterštumo buvo sunaikinti gyvuliai, kad žalos orui dydis apskaičiuotas vadovaujantis kompetentingos institucijos parengta metodika, ūkininkų patirta žala dėl sunaikintų gyvulių pagrįsta rašytiniais įrodymais. Be to, šis teismas pirmosios instancijos teismo priteistos žalos aplinkai atlyginimo sumą sumažino iki 1 385 213,84 Eur. Nutarties 334 punkte išties pasirinktas netinkamas motyvavimas, nurodant, kad skaičiavimus atskirai atliekant skirtingiems Aplinkos apsaugos departamento specialistams yra rizika, jog skaičiavimai gali skirtis. Tačiau toks nutarties trūkumas, įvertinus itin detalų ir nuteistų asmenų teisinei padėčiai palankų pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl Aplinkos apsaugos departamento civilinio ieškinio išsprendimo, nesudaro pagrindo konstatuoti jos neteisėtumą.

Dėl UAB „Gamybos parkas“ pareikšto civilinio ieškinio

58. Kasatoriai nesutinka su civilinei ieškovei UAB „Gamybos parkas“ priteistu turtinės žalos atlyginimo dydžiu, nurodydami, kad jai buvo priteista gerokai didesnė suma, nei sudarė turto rinkos vertė gaisro metu.

59. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tiek BPK, tiek CK, tiek teismų praktika civilinėse bylose, dėl UAB „Gamybos parkas“ civilinio ieškinio argumentus išdėstė nuosprendžio 162–164 lapuose, pabrėždamas, kad žalos dydžio nustatymas reiškia, jog turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų patalpų atkūrimas iki tokios būklės, kokios šios patalpos buvo. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus, kurie iš esmės yra identiški kasaciniuose skunduose nurodytiems, nutarties 477–489 punktuose, be kita ko, nurodė, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 188 straipsnį, sugadinto svetimo turto vertė / padaryta turtinė žala nustatoma remiantis daikto rinkos verte, tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, o tai nagrinėjamu atveju, kvalifikuojant veiksmus pagal BK 188 straipsnio 2 dalį, ir buvo padaryta. Šis teismas nurodė, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis, jam pareiškus civilinį ieškinį, yra nustatomas šiuos nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę, kuri privalomai turi būti pagrįsta specialistų skaičiavimais. O tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

60. Be to, šis teismas pasisakė ir dėl to, kodėl UAB „Gamybos parkas“ neprisidėjo prie žalos kilimo, pabrėždamas UAB „Ekologistika“ pareigą naudotis išsinuomotomis patalpomis pagal patalpų paskirtį, kad dėl gaisro UAB „Gamybos parkas“ patirta žala nėra kildinama iš jos, kaip nuomotojos, netinkamo nuomos paslaugų teikimo. Iš tiesų pagal CK 6.282 straipsnį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas tada, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-205-719/2020). Šioje byloje teismai tokių aplinkybių nenustatė.

61. Antai, kasacinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-44/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-44/2015">3K-3-44/2015</a> nurodyta, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (sąnaudų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Sąnaudos turi būti suskaičiuotos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-763/2001, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-166/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-166/2009">3K-3-166/2009</a>). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

62. Nagrinėjamoje byloje nustatyta bendra preliminari darbų, kuriais bus siekiama atstatyti pažeistas patalpas ir pastato konstrukcijas į iki gaisro buvusią būklę ir pašalinti dėl to susidariusias mišrias šiukšles, kaina, t. y. UAB „Gamybos parkas“ patirs ne mažiau kaip 1 597 240,43 Eur (įskaitant 277 207,02 PVM) išlaidų / nuostolių / turtinės žalos (nuosprendžio 163 lapas). Teismų praktikoje dėl BK 188 straipsnio taikymo matyti, kad sudegusio nekilnojamojo turto atstatymo išlaidos yra priskiriamos prie patirtos turtinės žalos ir jų atlyginimas priteisiamas iš kaltininko (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI0LTIyMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-424-222/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-424-222/2015">2K-424-222/2015</a>).

63. Taigi abiejų instancijų teismai, priteisdami UAB „Gamybos parkas“ civilinį ieškinį, civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančių BPK nuostatų nepažeidė ir nuo teismų praktikos nenukrypo.

Dėl V. Š. civilinio ieškinio

64. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai V. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nustačius jai vestibulinės funkcijos sutrikimus, apsinuodijus cheminėmis medžiagomis, dujomis ar garais. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 158 lape nurodė, kad dėl kilusio didelio gaisro nukentėjusioji patyrė nepatogumų, dėl to reikėjo kreiptis į gydymo įstaigą, kartu nurodė ir tai, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai grindžiamas tik pačiu faktu, kad dėl įvykio ji jautė baimę ir nepatogumus. Todėl šis teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo 502–508 punktuose atsakyta į apeliantų argumentus dėl V. Š. civilinio ieškinio. Antai šis teismas nurodė, kad apylinkės teismui nekilo abejonių, jog dėl sužalojimo (vestibulinės funkcijos sutrikimų) nukentėjusioji patyrė nepatogumų, turėjo kreiptis į gydymo įstaigą, kartu nurodė, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusioji detaliau nepagrindė savo prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo visa apimtimi. Taigi abiejų instancijų teismai iš esmės įvertino tai, kad nukentėjusiajai dėl kilusio gaisro buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jai teko kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, o tai yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurio dydį teismai, įvertinę turimus duomenis, objektyviai įvertino.

Dėl Kauno apygardos prokuratūros pareikšto civilinio ieškinio

65. Pirmosios instancijos teismas dėl Kauno apygardos prokuratūros BPK 117 straipsnyje nustatyta tvarka pareikšto civilinio ieškinio, kuriuo buvo prašoma valstybei priteisti 5 721 263 Eur, pasisakė nuosprendžio 164–168 lapuose. Šis teismas, susipažinęs su prokuratūros ieškiniu ir jį pagrindžiančiais dokumentais, nustatė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies tiek, kiek tiesiogiai yra susijęs su žala (sunaikintais galvijais, atšauktų pieno produktų supirkimu ir kt., kiaušinių užteršimu, žalos likvidavimo išlaidomis (gyvulių migdymo išlaidomis, įmonių patirtais nuostoliais dėl prastovų)), ir priteisė 4 262 503,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas šiuo klausimu nutarties 491–502 punktuose, pažymėjo, kad įvykis, lėmęs savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos lygio paskelbimą, buvo 2019 m. spalio 16–25 d. UAB „Ekologistika“ veiklavietėje kilęs gaisras, kurio metu išsiskyrę teršalai sukėlė didelį pavojų aplinkai.

66. Nors, kasatorių vertinimu, valstybės patirtos išlaidos yra pernelyg nutolusios nuo nusikalstamos veikos, tačiau tokį teiginį paneigė pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs civilinį ieškinį. Šis teismas priteisė tik dalį prašomo priteisti žalos atlyginimo, susijusio, kaip nurodyta pirmiau, su sunaikintais galvijais, kiaušinių užteršimu ir kt., akcentuodamas, kad dalis valstybės patirtų išlaidų yra pernelyg nutolusios priežastiniu ryšiu (nuosprendžio 168 lapas). Be kita ko, byloje nustatyta, kad ekstremalią situaciją lėmė UAB „Ekologistika“ kilęs gaisras, kuris išplito ir truko daugiau nei savaitę. O šią situaciją, kaip jau ne kartą minėta, lėmė nuteistų asmenų aplinkos apsaugos reikalavimų nesilaikymas, taip pat iš atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų, susijusių su priešgaisrine sauga, kylančių reikalavimų nesilaikymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos, nurodytos BK 270 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materialioji, t. y. reikalaujanti padarinių. Nagrinėjamu atveju tokie padariniai nustatyti – padaryta žala aplinkai – orui. Atitinkamai visi dėl žalos orui kylantys padariniai – sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas fiziniams asmenims, užmigdyti gyvuliai, užteršti kiaušiniai ir kitos nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kurias sukėlė dėl gaisro užterštas oras, – sudaro pagrindą prašyti žalos atlyginimo baudžiamajame procese.

67. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į argumentą, kad civilinis ieškinys nebuvo išnagrinėtas ir kad nebuvo galimybės užduoti klausimų, teisingai pažymėjo, kad civilinis atsakovas turi BPK 110 straipsnio 2 dalyje nustatytas civilinio ieškovo teises (BPK 111 straipsnio 2 dalis), t. y., vadovaujantis BPK 110 straipsnio 2 dalies 1 punktu, civilinis ieškovas turi teisę duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės, teikti įrodymus. Todėl, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys ir jų gynėjai (atstovai) turėjo galimybę pasinaudoti šia procesine teise ir teisiamajame posėdyje inicijuoti prašymą pasisakyti jiems rūpimu klausimu, tačiau to nedarė. Be kita ko, nenustatyta, kad apeliaciniuose skunduose ar apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose būtų buvę prašoma inicijuoti šio civilinio ieškinio ištyrimą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą apie BPK nuostatų pažeidimus.

68. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl prokuratūros pareikšto civilinio ieškinio, nuosprendžio 167 lape išties nurodė „valstybinis kaltinimas palaikantis viešą interesą“, tačiau tai savaime nereiškia, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese buvo teikiamas ginant viešąjį interesą, kaip tai suprantama civiliniame procese. Priešingai, prokuroras pareiškė civilinį ieškinį BPK 117 straipsnyje nustatyta tvarka ir, vadovaujantis tiek minėta nuostata, tiek teismų praktika, jokio pažeidimo nepadarė. Antai kasacinėje nutartyje Nr. 2K-317-697/2015 nurodyta, kad prokurorui pavedimo reikia tais atvejais, kai viešasis interesas ginamas civilinio proceso tvarka, pareiškiant civilinį ieškinį ir pan. O kai civilinis ieškinys pareiškiamas baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimą palaiko prokuroras, tokia pareiga prokurorui kyla pagal BPK 117 straipsnio nuostatas.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo civilinei ieškovei UAB „Gamybos parkas“

69. Civilinės ieškovės UAB „Gamybos parkas“ atstovė advokatė atsiliepime į kasacinius skundus paprašė priteisti civilinei ieškovei jos kasacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti už atsiliepimo parengimą atlyginimą. Advokatė pateikė dokumentus, kad civilinė ieškovė sumokėjo 300 Eur.

70. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų atlyginimą advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-143-788/2022, 2K-73-654/2024).

71. Baudžiamoji byla kasacine tvarka išnagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal nuteistų asmenų gynėjų advokatų kasacinius skundus, kuriais, be kita ko, prašyta civilinės ieškovės UAB „Gamybos parkas“ civilinį ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą. Taigi kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai buvo tiesiogiai susiję ir su civilinės ieškovės teisine padėtimi. Įvertinus kasacinių skundų apimtį ir byloje keliamų klausimų sudėtingumą, 300 Eur suma už atsiliepimą į tris kasacinius skundus nėra per didelė, todėl priteistina.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo J. C. gynėjo advokato Rolando Tilindžio, nuteisto juridinio asmens UAB „Ekologistika“ atstovės advokatės Daivos Dumčiuvienės ir nuteisto juridinio asmens UAB „Vivatrans“ atstovo advokato Ernesto Šapalo kasacinius skundus.

Priteisti iš nuteistojo J. C., nuteistų juridinių asmenų UAB „Ekologistika“ ir UAB „Vivatrans“ civilinei ieškovei UAB „Gamybos parkas“ 300 (trijų šimtų) Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą lygiomis dalimis.

Teisėjai Arūnas Budrys

Alvydas Pikelis

Artūras Ridikas