V. Z. pagal BK 187 str., 369 str., 368 str., 376 str., 367 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-531/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04572-2025-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, spręsdama nuteistojo V. Z. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, netenkinti civilinio ieškinio, nes jis nusikalstamos veikos nepadarė. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 187 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų. Tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad jis padarė žalą veikdamas tiesiogine tyčia. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorė, abiejų instancijų teismai visiškai nepasisakė ir nesiaiškino fakto, kad net jei ir buvo padaryta žala automobiliui, tai ji galėjo būti padaryta dėl neatsargumo, pvz., kasatoriui atsirėmus į automobilį, užkliuvus, atsitrenkus ar pan. Kasatorius teigia, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad būtent jis tyčia spyrė į automobilį. Abiejų instancijų teismai nevertino fakto, kad dėl 436,81 Eur padarytos žalos jam taikyta pati griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė. Nebuvo vertinta, kad šių laikų gyvenimo lygio standartais 436,81 Eur žala yra tikrai mažareikšmė, o teistumą jis įgys visam gyvenimui ir tai gali turėti neigiamos įtakos versle, asmeniniame gyvenime, karjeroje. Jam galėtų būti taikomos BK 37 straipsnio nuostatos ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.

Kasatorius kasaciniame skunde nesutinka su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje. Kritikuodamas liudytojų parodymus, neigdamas žemesnės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes pateikia savą situacijos vertinimą, kad žalą, jeigu ją padarė, galėjo padaryti dėl neatsargumo, o ne tiesiogine tyčia ir dėl mažareikšmės 436,81 Eur dydžio žalos jam galėtų būti taikomos BK 37 straipsnio nuostatos.

Visų pirma atrankos kolegija pažymi, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Klausimas dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo, kaip matyti iš nuteistojo V. Z. apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties, apeliacine tvarka nebuvo keliamas ir apeliacinės instancijos teismo nenagrinėtas. Konstatuotina, kad kasatoriaus kasacinio skundo dalis dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo paduota dėl nuosprendžio ir nutarties, kurie kasacine tvarka negali būti skundžiami pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Kiti skundo teiginiai, kuriais kasatorius nesutinka su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo, savaime nėra kasacijos dalykas. Kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus tikrina išimtinai teisės taikymo aspektu.

Kiti skundo argumentai dėl nepagrįstai nepradėto ikiteisminio tyrimo M. B. atžvilgiu šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, todėl nevertintini.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka. Nesant teisinių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. Z. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė