Baudžiamoji byla Nr. 2K-27-719/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43460-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.12; 2.3.4.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Arūno Budrio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nuteistajam R. R., jo gynėjui advokatui Artūrui Jucevičiui,
nukentėjusiosios A. J. atstovei advokatei Lauretai Ulbienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. ir jo gynėjo advokato Artūro Jucevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžio.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nuosprendžiu R. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo perduodant laiduotojo V. R. atsakomybėn pagal BK 40 straipsnį trejiems metams su 5000 Eur užstatu ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. R. dvejus metus šešis mėnesius uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš R. R. valstybei priteista 648,51 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajai A. J..
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nuosprendis ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis – R. R. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktu, R. R. įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalimi, 68 straipsniu, uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Iš R. R. išieškota valstybės naudai 744,34 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios atstovės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, bei prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. R. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis ir jo metu žuvo žmogus. 2023 m. lapkričio 12 d. apie 4.12 val., vairuodamas V. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 320“, jis pažeidė KET 127 punkto, 132 punkto, 1 priedo kelio ženklo Nr. 329, 118 punkto, 119 punkto bei 99 punkto reikalavimus, t. y., važiuodamas magistralės A1 keliu Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Kauno kryptimi, 32 kilometre, ties Elektrėnų sav., Vievio sen., Lazdėnų k., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pažeisdamas kelio ženklo Nr. 329 reikalavimą, nustatantį leistiną maksimalų 70 km/h greitį, važiuodamas apie 93 km/h greičiu, įvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą juostą, atskirtą dviguba ištisine geltona kelio ženklinimo linija, ir joje susidūrė su G. J. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, judančiu Vilniaus kryptimi. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo automobilio „VW Passat“ vairuotojas G. J., nukentėjo keleiviai A. B., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, A. J. ir D. B., kurioms dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintas G. J. priklausantis automobilis „VW Passat“.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad nėra visų būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) sąlygų ir pagrindų: nuteistojo visiško prisipažinimo ir gailėjimosi, verto teismo pasitikėjimo laiduotojo, galinčio daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
3. Teismas pažymėjo, kad proceso metu R. R. išsisukinėjo, stengėsi sumažinti savo kaltės laipsnį dėl visų aplinkybių, dėl kurių galėjo kilti bent menkiausių abejonių, ir pripažino tik tas aplinkybes, kurios neginčytinai įrodytos specialisto išvada, specialisto paaiškinimu ir nukentėjusiųjų parodymais. Faktiškai R. R. savo kaltės, kad viršijo leistiną greitį, taip ir nepripažino, o savo kaltę dėl to, kad išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad tai lėmė gausybė kitų veiksnių (neaiškus kelio ženklinimas, blogos oro sąlygos, neva jį apakinusios automobilio šviesos). Praėjus vos dviem mėnesiams po įvykio jis vėl viršijo leistiną greitį ir važiavo 89 km/h greičiu mieste, kur leistinas maksimalus greitis yra 60 km/h.
4. Atkreiptas dėmesys, kad kaltinamojo R. R. tėvas laiduotojas V. R. nedarys teigiamos įtakos sūnui, nes pats nekritiškai vertina sūnaus elgesį, jį racionalizuoja. Kaip ir sūnus, tėvas pateisina jo veiksmus, kaltindamas dėl eismo įvykio netinkamą remontuojamos kelio atkarpos ženklinimą. V. R. netiesiogiai skatina sūnų toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles. V. R. nekritiškai vertina savo paties padarytus KET pažeidimus dėl greičio viršijimo ir važiavimo esant draudžiamajam šviesoforo signalui.
5. Be to, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad R. R. savo veiksmais, esant idealiajai sutapčiai, padarė dvi nusikalstamas veikas (BK 281 straipsnio 5 dalyje ir BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytas veikas), todėl kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra galimas, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nustatytoms sąlygoms.
III. Kasacinio skundo argumentai
6. Kasaciniu skundu nuteistasis R. R. ir jo gynėjas advokatas A. Jucevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatoriai skunde nurodo:
6.1. Apeliacinį skundą padavė nukentėjusiųjų atstovė, kuri prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį bei skirti didesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas papildomai skyrė 200 MGL (10 000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip išeidamas už apeliacinio skundo ribų, padarydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 4 dalies reikalavimo pažeidimą.
6.2. Teismas, netaikęs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto, netinkamai taikė BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Byloje nustatyti visi būtini laidavimo instituto pagrindai – R. R. gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką ir ją pripažino ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžių (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo) metu, yra puikiai charakterizuojamas, sutiko, kad būtų priteistas valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat laiduotojas V. R. yra tinkamas būti laiduotoju tiek pagal savo amžių, tiek pagal galimą įtaką sūnui, tiek ir pagal turimas žinias ir išsilavinimą. Jis puikiai charakterizuojamas ir sutinka sumokėti 5000 Eur užstatą, suvokdamas tokio sutikimo teisines pasekmes.
6.3. Be to, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas, rėmėsi kasacinio teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgtOTc2LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-18-976/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-18-976/2025">2K-18-976/2025</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LTUxMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109-511/2024">2K-109-511/2024</a>, tačiau šių bylų faktinės aplinkybės labai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, taigi teismas neturėjo pagrindo jomis vadovautis.
6.4. Teismas nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe R. R. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir gailėjimosi, taip netinkamai taikydamas tiek BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, ir netinkamai vertino įrodymus (BK 20 straipsnio 5 dalis). R. R. kaltę dėl nusikaltimo visose apklausose (išskyrus pirmąją) pripažino, gailėjosi, teigė, jog nori atsiprašyti nukentėjusiųjų, tai ir padarė per nukentėjusiųjų atstovę ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.
6.5. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti bausmę trečdaliu nėra pagrindo, nes byloje po kaltinamojo apklausos įrodymų tyrimas nebuvo nutrauktas, teisiamajame posėdyje dar buvo apklausti nukentėjusieji ir asmuo, kuris buvo prašomas skirti laiduotoju, po to buvo perskaityti dokumentai. Toks procesas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, savo forma atitinka bendro, o ne sutrumpinto įrodymų tyrimo reikalavimus. Su tokiu aiškinimu nesutinkama, motyvuojant tuo, kad teismo posėdyje nebuvo apklausti asmenys, nurodyti kaltinamajame akte, t. y. specialistai, liudytojai, policijos pareigūnai. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas apklausė nukentėjusiuosius ir asmenį, kurį buvo prašoma skirti laiduotoju, negali būti vertinama kaip bendro pobūdžio įrodymų tyrimas.
6.6. Netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas skiriant baudžiamojo poveikio priemones. Teismas be pagrindo skyrė įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nes tai nėra susiję nei su nuteistojo elgesiu, nei su jo padaryta veika. Nepagrįstai nuteistajam uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones maksimaliam terminui (to neprašė nei apeliantai, nei prokuroras). Kitose bylose už tokios pačios veikos padarymą skiriamas trumpesnio termino specialiosios teisės atėmimas ir mažesnė įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzQ1LTk1NC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-345-954/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-345-954/2025">1A-345-954/2025</a>, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjU0LTQxNy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-254-417/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-254-417/2022">1A-254-417/2022</a>, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 354-898/2021 ir kt.). Teismas taip pat skyrė 200 MGL (10 000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis išvengė materialinių pasekmių, nes nukentėjusieji civilinių ieškinių nepareiškė ir pasitenkino tomis išmokomis, kurias gavo iš draudimo bendrovės, jokių materialinių pasekmių nebuvimas kartu su tuo, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, gali sukelti kaltinamajam nebaudžiamumo įspūdį. Tokie argumentai nepagrįsti, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis, padaręs naują nusikalstamą veiką jis būtų teisiamas ir pagal jau padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas prarastų 5000 Eur užstatą, taigi neformuojamas nebaudžiamumo įspūdis. Taip pat nėra pagrįstas ir teismo argumentas, kad, apdraudus R. R. transporto priemonę civilinės atsakomybės draudimu ir dėl to draudimo bendrovei atlyginus sutartą žalą su nukentėjusiaisiais, jam kiltų pareiga patirti finansinių nuostolių, nes tokiu atveju būtų paneigta civilinės atsakomybės draudimo esmė ir tikslai.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo R. R. ir jo gynėjo advokato A. Jucevičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
8. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija), asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
9. Pasisakydami dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo R. R., žemesnės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad galima R. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą išvadą ir, konstatavęs nesant vienos iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, t. y. kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, bei teismo pasitikėjimo verto laiduotojo (BK 40 straipsnio 4 dalis), nusprendė BK 40 straipsnio nuostatų netaikyti.
10. Patikrinus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino BK 40 straipsnyje nustatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygas bei tikslus ir pagrįstai neatleido R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės.
11. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad kasatorių prašomame palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje itin lakoniškai ir formaliai pasisakyta dėl sąlygų taikyti BK 40 straipsnio nuostatas R. R.. Šiuo atveju, sprendžiant R. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, taikomose BK 40 straipsnio 2 dalies (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) nuostatose nėra įtvirtinto reikalavimo asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už neatsargaus nusikaltimo padarymą, būti pirmą kartą padariusiam nusikalstamą veiką, todėl ši pirmosios instancijos teismo nurodoma sąlyga nėra aktuali nagrinėjamai bylai. Tai turėjo reikšmę tik taikant ankstesnę BK 40 straipsnio 2 dalies redakciją. Savo ruožtu kitos būtinosios laidavimo instituto sąlygos nedetalizuojamos, laiduotojo asmens tinkamumo vertinimas apsiriboja V. R. prašymo taikyti laidavimą motyvų atkartojimu.
12. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nuteistojo parodymų, duotų viso proceso metu, turinį, padarė argumentuotas išvadas dėl nuteistojo sąlyginio sutikimo dėl byloje nustatytos greičio viršijimo aplinkybės bei siekio pateisinti išvažiavimą į priešingą kelio pusę nuo jo valios nepriklausomais veiksniais, tai leido motyvuotai paneigti esant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygą – nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką (skundžiamo nuosprendžio 7.2–7.3 papunkčiai). Be kita ko, šios teismo išvados nepaneigia ir kasaciniame skunde nurodomi deklaratyvūs argumentai dėl esą netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo teismui nepripažinus atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors teismas skundžiamame nuosprendyje tiesiogiai nenurodo, tačiau iš teismo dėstomų argumentų matyti, jog daroma išvada ir dėl kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – nėra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Antai, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad R. R. savo elgesio nekeičia, kadangi 2024 m. sausio 31 d., praėjus vos dviem mėnesiams nuo įvykio, jis pakartotinai viršijo leistiną greitį ir važiavo 89 km/h greičiu mieste, kur leistinas maksimalus greitis yra 60 km/h. Ši byloje nustatyta ir teismo akcentuota aplinkybė taip pat turi esminę reikšmę sprendimui dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo. Įvertinta ir reali laiduotojo galimybė daryti teigiamą įtaką R. R. – auklėjamasis poveikis paneigtas atsižvelgus į V. R. nekritiškai ir nekategoriškai išsakytą požiūrį tiek į nuteistojo elgesį, tiek į paties padarytus KET pažeidimus (nuosprendžio 7.4.1–7.4.2 papunkčiai). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su aptartomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai nuspręsti dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo. Todėl, be formaliųjų teisinių pagrindų ir sąlygų, turi būti būtina įvertinti ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo tikslus, teisinius padarinius proceso dalyviams, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, kaltininko asmenybę, ar laidavimo taikymas gali turėti įtakos jo elgesiui ateityje, nukentėjusiojo ir viešąjį interesą. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, R. R. savo veiksmais padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatytą veiką, kai dėl eismo įvykio žuvo žmogus, taigi nusikalstama veika padaryta žala vienai iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus gyvybei. Be to, eismo įvykio metu sveikata buvo sutrikdyta dar trims žmonėms. Taigi kilusios pasekmės rodo tiek aukštą veikos pavojingumo pobūdį, tiek ir laipsnį.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nusikalstamų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, padaryta nusikalstama veika sukeltus padarinius, nuteistojo asmenybę, BK 40 straipsnio nuostatų taikymas R. R. nėra suderinamas su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtimi. Nagrinėjamu atveju pripažinimas kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir bausmės skyrimas yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, todėl naikinti šios apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies nėra pagrindo.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių bei pareigų skyrimą reglamentuojančių nuostatų taikymo (BK 64¹ straipsnis, BK 67 straipsnio 2 dalis ir BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas)
15. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltas.
16. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo; 2) kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami; 3) su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Priėmus sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas: liudytojai ir nukentėjusieji neapklausiami.???
17. Sprendžiant iš pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 20 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio, viena vertus, nors ir buvo padarytas formalus procesinis pažeidimas (teismas pagal BPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką nepaklausė gynėjo nuomonės), buvo sąlygos atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą – kaltinamasis buvo kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, R. R. prisipažino kaltas ir tuojau pat davė parodymus, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras. Nagrinėjamu atveju ne tik egzistavo BPK 273 straipsnyje nustatytos sąlygos, bet ir teismas po kaltinamojo apklausos protokoline nutartimi nutarė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą.
18. Apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatų, pažymėjo, kad po kaltinamojo apklausos įrodymų tyrimas nebuvo nutrauktas, teisiamajame posėdyje dar buvo apklausti nukentėjusieji A. J., V. J., D. B., A. B., liudytojas V. R., po to perskaityti dokumentai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, kuriomis buvo tęstas tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nutaręs taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nenutraukė įrodymų tyrimo bendra tvarka ir apklausė nukentėjusiuosius. Tokio savo sprendimo teismas visiškai nemotyvavo, o BPK tokia sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka nenustatyta. Taigi, galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti greičiau nebuvo įgyvendinta ne dėl nuteistojo kaltės. Netinkamą BPK 273 ir 291 straipsnių nuostatų laikymąsi lėmė teismo padaryti proceso pažeidimai, dėl to nėra pagrindo riboti asmens teisės į BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymą. Savo ruožtu laiduotojo apklausa, siekiant įvertinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimybę, nėra laikoma įrodymų tyrimu, o bylos dokumentų paskelbimą nustato BPK 291 straipsnis. Todėl teisėjų kolegija sutinka su kasatorių argumentu, jog aptariamu atveju yra BK 64¹ straipsnyje nustatytų sąlygų visuma šiai normai taikyti.
19. Apeliacinės instancijos teismui netinkamai taikius ir aiškinus BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama ir R. R. bausmė mažintina vienu trečdaliu.
20. Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonių, t. y. įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir uždraudimo naudotis specialiąja teise, dydžiu ir terminu bei BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punkte nustatytos pareigos – įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo – skyrimu.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriai nepateikia teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, skiriant baudžiamojo poveikio priemones. Kasaciniame skunde dėstoma žemesnės instancijos teismų praktika nepaneigia apeliacinės instancijos teismo prerogatyvos individualizuoti baudžiamojo poveikio priemonių dydį ir apimtį kiekvienu konkrečiu atveju. Nusikalstama veika buvo sukeltos sunkios ir nepataisomos pasekmės – žuvo žmogus, dar trims sutrikdyta sveikata. Be viso to, kaip jau buvo minėta, praėjus vos dviem mėnesiams po įvykio, nuteistasis pakartotinai viršijo leistiną greitį, todėl uždraudimas naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę maksimaliam – penkerių metų terminui yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis taip pat teismo motyvuotas atsižvelgus į tai, kad paprastai tokio pobūdžio bylose nuteistasis patiria ir materialinio pobūdžio padarinius, o šiuo atveju civiliniai ieškiniai byloje nebuvo pareikšti, nors dėl R. R. veiksmų vienas žmogus žuvo, trys žmonės patyrė sužalojimų. Su tokiomis teismo išvadomis nesutikti nėra teisinio pagrindo.
22. Kita vertus, sutiktina su kasatorių teiginiais, jog, R. R. atidėjus bausmės vykdymą, BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punkte nustatyta pareiga, t. y. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, apeliacinės instancijos teismo paskirta nepagrįstai. Pažymėtina, kad tiek baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 1 dalis), tiek kartu su jomis skiriamos pareigos (BK 75 straipsnio 6 dalis) turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, teigiamai veikti nuteistojo elgesį. Aptariamos pareigos paskyrimas negali būti savitikslis, taigi turi būti motyvuotas ir argumentuotas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kuriais vadovaujantis parinkta tokio pobūdžio pareiga nuteistajam ar kaip ji gali padėti pasiekti bausmės tikslus. Todėl ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama ir R. R. skirtas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo panaikinamas.
Dėl BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimo pažeidimo
23. Kasaciniame skunde akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, išėjo iš apeliacinio skundo ribų ir pablogino nuteistojo padėtį labiau, nei to buvo prašoma.
24. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
25. Nagrinėjamoje byloje buvo paduotas nukentėjusiųjų atstovės advokatės L. Ulbienės apeliacinis skundas, kuriuo teismo buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį R. R. skiriant laisvės atėmimo bausmę, taigi apeliacinis skundas paduotas R. R. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais, prašant realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad teismas tenkino apeliacinį skundą tik iš dalies ir, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, šios vykdymą atidėjo (BK 75 straipsnis). Taigi, nuteistojo padėties jis nepablogino labiau, nei to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalimi, teismas turi teisę skirti baudžiamojo poveikio priemones. Akivaizdu, jog baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nevaržo nuteistojo teisinės padėties labiau nei pati terminuota laisvės atėmimo bausmė. Esant tokioms aplinkybėms, sutikti su nuteistojo ir jo gynėjo argumentais dėl BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimo nėra jokio pagrindo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo
26. Kasacinės instancijos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, joje nurodoma, kad advokatės L. Ulbienės nukentėjusiajai A. J. suteiktos teisinės pagalbos išlaidų dydis yra 212,50 Eur.
27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
28. Pagal BPK 375 straipsnio 2 dalį, nagrinėjant kasacinę bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje turi teisę dalyvauti taip pat BPK 367 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys – nukentėjusysis ir jo atstovas. Taigi, tiek nukentėjusiojo, tiek jo atstovo dalyvavimas kasacinės bylos nagrinėjime šiuo atveju yra galimas, tačiau nėra privalomas.
29. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad: 1) baudžiamoji byla buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo R. R. ir jo gynėjo kasacinį skundą; 2) nuteistojo ir jo gynėjo kasacinis skundas yra tenkinamas iš dalies; 3) taip pat į advokato dalyvavimo byloje pagrindą, spręstina, kad nukentėjusiosios atstovės paskyrimas, nors iš dalies ir priklausė nuo nuteistojo valios, tačiau nėra būtinas kasacinės bylos nagrinėjimui teisme. Nuteistasis iš esmės pagrįstai pasinaudojo savo teise į gynybą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš nuteistojo R. R. atmestinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 3 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktu, R. R. įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą iš nuteistojo R. R. atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Arūnas Budrys
Artūras Ridikas
