J. G. pagal BK 309 str. 2 d., 259 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-26-891/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37887-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.2.23.1.2; 1.2.30.4.2.1; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Arūno Budrio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

asmeniui, kuriam byla nutraukta, J. G., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu J. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 2 dalį 102 MGL (5100 Eur) dydžio bauda ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. G. skirta subendrinta 102 MGL (5100 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. G. paskirta galutinė 68 MGL (3400 Eur) dydžio bauda.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, tenkinus J. G. apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendis panaikintas ir J. G. padarytos nusikalstamos veikos pripažintos mažareikšmėmis, o jis, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam byla nutraukta, ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. J. G. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 309 straipsnio 2 dalyje, mažareikšmiškumo už tai, kad tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 5 d. 23.19 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), savo mobiliojo ryšio telefonu „iPhone 15 Pro Max“ internetu įgijo pornografinio turinio elektronines duomenų bylas (3 nuotraukas ir 1 vaizdo įrašą), kuriose vaizduojami seksualiai išnaudojami vaikai, o po to, 2024 m. gegužės 5 d. laikotarpiu nuo 23 val. 19 min. 54 sek. iki 23 val. 37 min. 52 sek., pasinaudodamas savo sukurta „Google“ paskyra pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, šias pornografinio turinio elektronines duomenų bylas įsikėlė į asmeninę debesijos saugyklą ir ten jas laikė.

2. Taip pat J. G. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, mažareikšmiškumo už tai, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo namuose, (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – 1,8804 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 21,3 procento, 0,0176 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 18,5 procento (bendra masė 1,898 g), kol šias medžiagas 2024 m. lapkričio 27 d. laikotarpiu nuo 8.20 val. iki 9.13 val. kratos metu paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo J. G. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos įrodymus, tačiau nepakankamai dėmesio skyrė individualizuotam bylos aplinkybių vertinimui, neatskleidė J. G. kaltės esmės, todėl visapusiškai ir objektyviai neįvertino veikų pavojingumo laipsnio.

4. Teisėjų kolegija nusprendė, kad BK 309 straipsnio 2 dalyje nustatyti nuteistojo atlikti neteisėti veiksmai buvo spontaniški, įvykdyti iš smalsumo, o pornografinio turinio apimtis buvo nedidelė. Be to, nedidelis kiekis buvo ir pas nuteistąjį rastos narkotinės medžiagos, o anksčiau dėl narkotinių medžiagų vartojimo jis nebuvo teistas, neturi psichikos ir elgesio sutrikimų, neserga priklausomybės ligomis, todėl nesant duomenų, kad narkotines medžiagas nuteistasis vartoja reguliariai, šis atvejis pripažintas vienetiniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės mažina nusikalstamų veikų pavojingumą ir nerodo paties nuteistojo asmenybės pavojingumo.

5. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad nusikalstamas veikas J. G. įvykdė būdamas itin jauno amžiaus, vos 18 metų, dėl jaunatviško smalsumo ir neatsakingumo, neturėdamas tikslo, motyvų, ketinimų ir (ar) apibrėžtos tyčios nusikalsti. Prieita prie išvados, kad priešingus teisei veiksmus J. G. atliko ne vedamas tiesioginės tyčios, o dėl socialinės brandos trūkumo, todėl jo nuteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų ir padarytų jam per daug žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikalstamos veikos pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį bei jų pasireiškimą nėra pasiekusios tokio pavojingumo laipsnio, kad baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas nuteistajam būtų pagrįstas. Todėl, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų ypatumus ir kilusius padarinius, veikos pripažintos mažareikšmėmis, o baudžiamoji byla J. G. nutraukta.

III. Kasacinio skundo argumentai

6. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausioji prokurorė Reda Berčiūnienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį dėl nusikalstamų veikų pripažinimo mažareikšmėmis, J. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamosios bylos jam nutraukimo ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:

6.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą J. G. nutraukti bylą dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 37 straipsnio nuostatas. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad J. G. veiksmuose yra jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtys, tačiau, vertindamas veikų pripažinimo mažareikšmėmis aplinkybes, išskirtinį dėmesį skyrė J. G. amžiui, socialinei brandai, jaunatviškam smalsumui, t. y. asmeninėms savybėms, o ne nusikalstamų veikų saugomoms vertybėms, jomis daromai žalai ir kt.

6.2. BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektas – visuomenės sveikata, kuriai keliamas pavojus, pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką. Šiuo atveju nusikaltimo dalykas yra narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurios įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, o nusikalstami J. G. veiksmai pasireiškė tuo, kad jis disponavo narkotinėmis medžiagomis. Nors apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pas J. G. rastas akivaizdžiai nedidelis kiekis narkotinių medžiagų, tačiau jų kiekis, šiuo atveju konstatuojant nusikalstamos veikos mažareikšmiškumą, negali būti lemiama aplinkybė.

6.3. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, preambulėje nurodyta, kad seksualinė prievarta prieš vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas, įskaitant vaikų pornografiją, yra sunkūs pagrindinių teisių, pirmiausia – vaikų teisių į apsaugą ir globą, būtinų jų gerovei, kaip nustatyta 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pažeidimai. Kaip matyti iš BK 309 straipsnio 2 dalies, Lietuvoje apskritai draudžiama disponuoti pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, įskaitant tokių dalykų įgijimą ir laikymą. Nesutiktina, kad J. G. įgytų 3 pornografinio turinio nuotraukų ir 1 pornografinio turinio vaizdo įrašo, kuriuose vaizduojami seksualiai išnaudojami vaikai, kiekis nėra akivaizdžiai didelis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 309 straipsnio 2 dalį kyla net ir už 1 pornografinio turinio nuotraukos ar kito vaizdinio, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, disponavimą.

6.4. Nors nusikalstamas veikas J. G. padarė būdamas 18 metų, tačiau jis yra asmuo, suvokiantis savo veiksmų reikšmę ir galinčias kilti neigiamas pasekmes, o iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti apie sutrikusią jo brandą ar ribotus socialinius įgūdžius. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad J. G. dvasinė ir fizinė branda bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirta ir vien tai, jog veikos įvykdytos vos 18 metų amžiaus sulaukusio asmens, nėra pagrindas konstatuoti socialinės brandos trūkumą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad J. G., veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas daromų veikų pavojingumą, numatydamas ir norėdamas, kad atsirastų BK nurodyti pavojingi padariniai, padarė dvi nusikalstamas veikas – baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis) ir apysunkį nusikaltimą (BK 309 straipsnio 2 dalis).

6.5. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, nėra pagrindo teigti, kad jos nėra pasiekusios tokio pavojingumo laipsnio, jog, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitus bendruosius teisės principus, reikia taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir J. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. Berčiūnienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

8. Kasaciniu skundu nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir atleisti J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jo padarytų nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išskirtinį dėmesį skyrė asmeninėms J. G. savybėms, o ne padarytų nusikalstamų veikų saugomoms vertybėms, joms daromai žalai ir kitoms reikšmingoms aplinkybėms, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 37 straipsnį. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su tokiu kasatorės vertinimu.

9. BK 37 straipsnyje įtvirtinta galimybė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal teismų praktiką, nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36-788/2021">2K-36-788/2021</a>, 2K-7-83-1073/2025 ir kt.).

10. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia veikos pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloseNr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcxLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-271-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-271-648/2015">2K-271-648/2015</a>, 2K-413-895/2016). Veika mažareikšmė yra tuo atveju, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymų saugomoms asmens, visuomenės arba valstybės vertybėms, taip pat kai ji nesudaro galimybės kilti žalai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTQtNjI4LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-94-628/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-94-628/2023">2K-94-628/2023</a>). Kartu pažymėtina, kad BK 37 straipsnio formuluotė „nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, kad, sprendžiant klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloseNr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-364/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-364/2013">2K-364/2013</a>, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36-788/2021">2K-36-788/2021</a> ir kt.). Taigi, kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai, kaltininko asmenybės ypatumai taip pat turi esminę reikšmę išvadai apie nusikaltimo mažareikšmiškumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2020).???

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. G. padarė dvi nusikalstamas veikas: baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, kadangi laikė nedidelį kiekį, t. y. iš viso 1,898 g, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ir BK 309 straipsnio 2 dalyje nustatytą apysunkį nusikaltimą, nes įgijo 3 nuotraukas ir 1 vaizdo įrašą, kuriuose vaizduojami seksualiai išnaudojami vaikai, šias pornografinio turinio elektronines duomenų bylas įsikėlė į asmeninę debesijos saugyklą ir ten jas laikė.

12. Žemesnės instancijos teismai skirtingai įvertino J. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas BK 37 straipsnio taikymo galimybės nevertino ir apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažino J. G. kaltu padarius minėtas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas J. G. apeliacinį skundą, konstatavo, kad padarytos nusikalstamos veikos pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir jų pasireiškimą nėra pasiekusios tokio pavojingumo, jog baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas būtų pagrįstas, todėl nusikalstamas veikas pripažino mažareikšmėmis.

13. Teisėjų kolegija, pagal byloje nustatytas aplinkybes patikrinusi skundžiamą nuosprendį BK 37 straipsnio taikymo aspektu, nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, teisės taikymo klaidų nepadarė.

14. Pirmiausia, kasatorė pabrėžia J. G. padarytų nusikalstamų veikų baudžiamumą, akcentuodama, kad baudžiamajame įstatyme atsakomybė įtvirtinta ir už disponavimą nedideliu narkotinės medžiagos kiekiu, ir už disponavimą net ir 1 pornografinio turinio dalyku, kuriame vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame įstatyme nenustatyti išimtiniai ribojimai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo; BK 37 straipsnis, nustačius jame įtvirtintas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius nustato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje bylojeNr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc1LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-275/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-275/2014">2K-275/2014</a>). Taigi, nagrinėjamoje byloje padarytų nusikalstamų veikų pobūdis savaime nepaneigia sprendimo dėl nusikalstamų veikų pripažinimo mažareikšmėmis pagrįstumo, kadangi tokią išvadą lemia visų veikos požymių išraiška konkrečioje nusikalstamoje veikoje.

15. Vienas iš objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, vertintinas sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, – tai nusikalstamos veikos dalykas ir jo ypatumai. Kasaciniame skunde nurodoma, kad disponuotų pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami vaikai ar asmenys pateikiami kaip vaikai, kiekis dėl absoliutaus tokios veikos baudžiamumo negali lemti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Nors su tokiu kasatorės teiginiu sutiktina, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pornografinio turinio dalykų, kuriais buvo disponuota, kiekis (3 nuotraukos ir 1 vaizdo įrašas) skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje tinkamai įvertintas atsižvelgiant į konkrečios nusikalstamos veikos požymių – tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų – visumą. Kaip nustatė žemesnės instancijos teismai, J. G., naršydamas internete, paspaudė reklamą ir parsisiuntė tik vieną laikmeną, kurią išskleidus buvo 3 nuotraukos ir 1 vaizdo įrašas. J. G. jas peržiūrėjo ir uždarė, o gavęs pranešimą, kad jo paskyra užblokuota, viską ištrynė ir suprato, jog pasielgė negerai; tuo tarpu į jo asmeninę interneto saugyklą laikmenos įsikėlė automatiškai, jis jų atsiradimo saugykloje nepastebėjo ir neturėjo ketinimo jų išsisaugoti ar platinti.

16. Tokios nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės yra neatsiejamos nuo subjektyviųjų veikos požymių, kadangi patvirtina, jog J. G. įgyti ir laikyti pornografinio turinio dalykai nebuvo išplatinti, o jis pats tokio ketinimo neturėjo. Nors pagal BK 309 straipsnio 2 dalį nusikalstama veika kvalifikuojama neatsižvelgiant į tai, ar veika padaryta turint tikslą platinti pornografinio turinio dalykus, tačiau minėtos aplinkybės leidžia spręsti apie nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčios kryptingumą ir jo elgesio motyvus. Šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad J. G. kryptingai, veikdamas apibrėžta tiesiogine tyčia, siekė įgyti, o po to ir laikyti pornografinio turinio dalykus, kuriuose seksualiai išnaudojami vaikai, t. y. kad siekė pažeisti BK 309 straipsnio 2 dalimi saugomą visuomeninę vertybę – visuomenės dorovę. Nurodytos aplinkybės skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 22 punkte buvo pagrįstai įvertintos kaip leidusios daryti bendrą išvadą, kad J. G. neturėjo apibrėžtos tyčios nusikalsti, o nusikalstamą veiką padarė spontaniškai dėl jaunatviško smalsumo ir neatsakingumo.

17. Tuo tarpu dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad J. G. disponuotas narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – kiekis, t. y. 1,898 g, yra akivaizdžiai nedidelis. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, nedidelis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – kiekis yra siekiantis ne daugiau kaip 5 g šios medžiagos. Nors pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla būtent už disponavimą nedideliu narkotinės medžiagos kiekiu, tačiau šiuo atveju aplinkybė dėl pas J. G. rastos narkotinės medžiagos kiekio, kaip apibūdinanti vieno objektyviojo nusikalstamos veikos požymio – veikos dalyko – ypatumus, apeliacinės instancijos teismo įvertinta pagrįstai. Vien ši aplinkybė savaime negali lemti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, tačiau šioje byloje, be kita ko, buvo atsižvelgta į tai, kad anksčiau dėl narkotinių medžiagų vartojimo J. G. nebuvo teistas, jam nenustatyta priklausomybės ligų, taip pat nėra duomenų, jog narkotines medžiagas jis vartotų reguliariai. Dėl to ši nusikalstama veika apeliacinės instancijos teismo pagrįstai įvertinta kaip atsitiktinė, o minėtos aplinkybės – kaip mažinančios tiek pačios veikos, tiek ją padariusio asmens pavojingumą.

18. Galiausiai apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas išvadą dėl nusikalstamų veikų pripažinimo mažareikšmėmis, pagrįstai vertino ir J. G. asmenybę apibūdinančius duomenis. Šios išvados nepaneigia kasacinio skundo argumentai, kad J. G. dvasinė ir fizinė branda bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirta, o duomenų apie sutrikusią jo brandą ar ribotus socialinius įgūdžius byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs J. G. parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, be anksčiau minėtų byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su subjektyviaisiais nusikalstamų veikų požymiais, atsižvelgdamas ir į jo jauną amžių nusikalstamų veikų padarymo metu bei tokio amžiaus nulemtą socialinės brandos trūkumą, priėjo prie pagrįstos išvados, jog, atliekant neteisėtus veiksmus, jo tyčia nebuvo nukreipta į žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms sukėlimą. Tokia išvada suponavo pagrindą spręsti, kad, nors J. G. veiksmuose nustatyti nusikalstamų veikų, nurodytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje, požymiai, tačiau realiai šių veikų pavojingumo laipsnis nėra toks, kad J. G. pripažinimas kaltu ir nuteisimas baudžiamajame įstatyme nustatyta bausme būtų tikslingas. Iš skundžiamo nuosprendžio 23 punkte išdėstytų motyvų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog J. G. nuteisimas šioje situacijoje neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų ir padarytų jam per daug žalos. Toks apeliacinės instancijos teismo vertinimas atitinka byloje nustatytas aplinkybes ir laikytinas teisiškai pagrįstu.

19. Kasaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išskirtinai akcentavo J. G. amžių, socialinę brandą bei jaunatvišką smalsumą, t. y. dėmesį skyrė jo asmeninėms savybėms, o ne baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, nusikalstamomis veikomis joms daromai žalai ir panašioms aplinkybėms, kurios, kasatorės įsitikinimu, paneigia BK 37 straipsnio nuostatų taikymo galimybę šioje byloje, tačiau tokie kasatorės argumentai nepagrįsti.

20. Viena vertus, kaip jau buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į objektyviuosius padarytų nusikalstamų veikų požymius, kuriuos, be kita ko, sudaro ir nusikalstamų veikų dalykų ypatumai, veikų padarymo aplinkybės ir pan., kurios, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, buvo neabejotinai įvertintos. Kita vertus, pabrėžtina, kad, sprendžiant dėl BK 37 straipsnio taikymo, pastarosios aplinkybės neturi pranašumo prieš asmenines nusikalstamą veiką padariusio asmens savybes, visos aplinkybės turi būti vertinamos bendrai. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą BK 37 straipsnio pagrindu tiek subjektyvieji, tiek objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai yra lygiaverčiai ir turi būti įvertintas jų visetas. Tik visapusiškas nusikaltimo sudėties požymių ir jų ypatybių įvertinimas leidžia pagrįstai spręsti apie veikos pavojingumą ir atitinkamai daryti išvadą dėl šios mažareikšmiškumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTQtNjI4LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-94-628/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-94-628/2023">2K-94-628/2023</a>).

21. Aptarta teismų praktika ir byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis motyvuotas skundžiamas nuosprendis, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas sprendimą pripažinti J. G. padarytas nusikalstamas veikas mažareikšmėmis priėmė įvertinęs tiek subjektyviuosius, tiek ir objektyviuosius nusikalstamų veikų požymius. Todėl apeliacinės instancijos teismas priėjo prie tinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu pagrįstos išvados, kad nei laikant nedidelį narkotinių medžiagų kiekį, nei įgyjant ir laikant 4 pornografinio turinio elektronines duomenų bylas, kuriose vaizduojami vaikai, įstatymo saugomoms vertybėms nebuvo padaryta tokia žala, kad šių nusikalstamų veikų pavojingumas paneigtų J. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu pagrįstumą.

22. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas BK 37 straipsnio nuostatų taikymo klaidų nepadarė, todėl keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą, remiantis kasacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nenustatyta. Dėl to kasacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasiLietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės kasacinį skundą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Artūras Ridikas

Arūnas Budrys