Baudžiamoji byla Nr. 2K-71-895/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13894-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1; 1.1.5.1.1; 2.1.14
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,
nukentėjusiojo R. M. atstovui advokatui Irmantui Motužiui,
asmeniui, kuriam byla nutraukta, D. N., jo gynėjui advokatui Aivarui Surbliui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. M. atstovo advokato Irmanto Motužio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendis panaikintas, baudžiamoji byla D. N. nutraukta, nustačius, kad D. M. gyvybė buvo atimta veikiant būtinosios ginties situacijoje ir neperžengiant būtinosios ginties ribų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusiųjų J. M., R. M., A. B., V. K. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti, nukentėjusiųjų prašymai išieškoti advokato atstovavimo išlaidas atmesti.
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžiu D. N. buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu devyneriems metams.
Priteista iš D. N. nukentėjusiesiems J. M. 20 000 Eur, R. M. 20 000 Eur, A. B. 10 000 Eur, V. K. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiesiems R. M., A. B. ir V. K. po 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo atstovo advokato ir prokurorės, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam byla nutraukta, ir jo gynėjo advokato, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Bylos esmė
D. N. buvo nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 8 d., apie 20.45 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui susigrūmė su D. M., sudavė šiam ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiais į galvą, smaugė rankomis ir padarė įvairius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus bei dūrė peiliu vieną kartą į krūtinę ir padarė durtinį-pjautinį kiaurinį krūtinės ląstos sužalojimą ir kiaurinį dešiniojo plaučio ir viršutinės tuščiosios venos pažeidimą, dėl to išsivystė ūmus vidinis nukraujavimas į širdiplėvę bei dešinę pleuros ertmę ir D. M. mirė, taip tyčia jį nužudė.
II. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. N. tyčia nužudė D. M., nesant būtinosios ginties situacijos. Teismas sprendė, kad D. N. nebuvo užpultas D. M., nes pastarajam, be mirtino sužalojimo peiliu, buvo padaryti sužalojimai veide (smūgiuojant) ir kakle, o D. N. apžiūros metu rasti tik nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešinėje kojoje, dešinio riešo ir dilbio riboje.
3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė pareikšto kaltinimo apimčiai reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai nepaneigė D. N. nurodytų įvykio aplinkybių. Pasak teismo, nepaneigti nuteistojo D. N. ir liudytojos L. S. parodymai, kad kaltinime nurodyti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai D. M. buvo padaryti pirmųjų grumtynių (galynėjimosi) metu, po kurių D. N. ir D. M. toliau taikiai bendravo, lošė kortomis, girtavo. Ekspertizės akte (ekspertizė atlikta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme) konstatuota, kad nurodyti sužalojimai D. M. galėjo būti padaryti D. N. nurodytu laiku ir būdu, todėl teismas, pripažinęs, kad D. N. D. M. padaryti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai neturėjo įtakos D. M. mirčiai, nusprendė juos iš kaltinimo pašalinti. Dėl likusios kaltinimo dalies apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ekspertizės akto išvados patvirtina nuteistojo D. N. parodymus apie jo savigynos veiksmus ir apie tai, kad mirtį sukėlęs sužalojimas D. M. buvo padarytas grumtynių metu peilį savo rankoje laikant pačiam D. M., ir padarė išvadą, kad nepaneigta D. N. nurodyta konflikto eiga, jog konfliktą pradėjo D. M., jis žadino miegantį D. N., sudavė jam smūgį, be to, užpuolė jį, laikydamas peilį rankoje ties D. N. krūtine. D. N., gindamasis nuo užpuolimo, laikė D. M. ranką su peiliu, stengdamasis peilį nukreipti nuo savęs. Taigi mirtiną sužalojimą, laikydamas D. M. ranką su peiliu ir ant jo užgriūdamas, D. N. padarė gindamasis nuo prasidėjusio pavojingo kėsinimosi, t. y. veikė būtinosios ginties situacijoje, neperžengdamas jos ribų.
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu nukentėjusiojo R. M. atstovas advokatas I. Motužis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų; išieškoti iš D. N. nukentėjusiųjų proceso išlaidas, patirtas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose advokato paslaugoms apmokėti pagal byloje pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismo nutartis nepagrįsta, priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus nešališkai įvertinti visus bylos duomenis, patvirtinančius arba paneigiančius aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai; teismas bylos įrodymus įvertino atskirai nuo visumos, selektyviai, nesusiejo jų į vientisą loginę grandinę, negretino tarpusavyje ir nepašalino juose esančių prieštaravimų, darydamas išvadas išskirtinai vadovavosi D. N. pateikta versija apie būtinosios ginties situacijos buvimą, kurios nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Šie BPK pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
4.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesusiejo D. N. prieš nukentėjusįjį atliktų smurtinių veiksmų (keturių smūgių į galvą ir smaugimo), kuriais šiam buvo padaryti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai, su situacija, kada buvo padarytas mirtį sukėlęs sužalojimas, ir padarė bylos duomenų neatitinkančią išvadą, kad nurodyti sužalojimai padaryti ankstesnių grumtynių, kurios įvyko 1,5–2 val. iki D. M. mirties, metu. Aiškindamasis aplinkybę, kada padaryti šie sužalojimai ir ar jie sietini su mirtimi, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi D. N., L. S. parodymais ir ekspertizės aktu, kurį visiškai suabsoliutino, tačiau ignoravo D. N. ir L. S. nurodytas aplinkybes paneigiančius liudytojo A. Č. parodymus. Darydamas išvadą apie gerokai anksčiau nei mirtinas sužalojimas vykusias grumtynes, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas D. N. parodymus kaip patvirtintus kitais bylos duomenimis, nepasisakė (nutylėjo) dėl jo parodymų dalies apie tai, kad po grumtynių (kurias, anot D. N., matė ir L. S.) A. Č. grįžo į garažą ir paklausė, kas čia buvo, o jis atsakęs, kad „mažas bušido“. Tokias aplinkybes kategoriškai paneigė liudytojas A. Č., viso bylos proceso metu nuosekliai parodydamas, kad, iki jam išeinant iš garažo namo, nė vienas iš sugėrovų (D. N., D. M., L. S.) sužalotas nebuvo. Kad iki A. Č. išeinant iš garažo nebuvo jokio konflikto, ikiteisminio tyrimo metu, apklausta kaip įtariamoji, parodė ir L. S., ji nenurodė ir apie kokį nors susigrūmimą. Tik nuo 2015 m. birželio 29 d. (praėjus daugiau kaip trims mėnesiams) L. S. pradėjo duoti D. N. naudingus parodymus, teigdama apie D. M. smūgio jai į veidą sudavimą ir jos matytą pirmąjį D. N. ir nukentėjusiojo susigrūmimą. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai asmenų parodymai baudžiamojoje byloje gaunami juos apklausiant BPK nustatyta tvarka, teismas privalo vertinti visą apklausos metu gautą su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis susijusią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTMwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-303/2017">2K-163-303/2017</a>). Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs vėlesnių L. S. parodymų (apie neva jos matytą pirmąjį nuteistojo ir nukentėjusiojo susigrūmimą ir apie tai, kad D. M. jai sudavė į veidą) visų byloje jos duotų parodymų kontekste ir nenustatęs logiško paaiškinimo, kodėl jie kito, negalėjo pripažinti patikimu D. N. parodymus patvirtinančiu įrodymų šaltiniu. Patikimumo aspektu šis teismas nevertino ir bylos duomenų, iš kurių matyti, kad L. S. nuo pat D. M. sužalojimo stengėsi įvykį nuslėpti nuo policijos, nes, pranešdama Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį, nurodė, kad nukentėjusysis susižalojo pats ir kviesti policijos nereikia. Priskiriant L. S. veido sužalojimą D. M., nebuvo vertinami D. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad būtent jis pats (ne D. M.) po to, kai girtas buvo pažadintas D. M., sudavė L. S. į veidą, ir būtent dėl smurto prieš L. S. jis sulaukė priekaištų iš D. M.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas, suabsoliutinęs ekspertizės akto išvadą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančių sužalojimų padarymo laiko, neatsižvelgė į visą šio dokumento turinį bei teismo medicinos specialisto išvadą. Specialisto išvadoje Nr. Ml58/15(03) konstatuota, kad kraujosruva kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose ir lūpų kairės pusės sumušimas padaryti paskutinę parą prieš mirtį, o ekspertizės akto išvadoje, tiesiogiai atsakant į klausimą, ar sužalojimai, specialisto išvadoje įvardijami kaip „kiti sužalojimai“, galėjo būti padaryti nuteistojo D. N. nurodytu laiku, t. y. 1,5–2 val. iki D. M. mirties, atsakyta, kad galėjo, tačiau tokia išvada nereiškia, kad vadinamieji „kiti sužalojimai“ negalėjo būti padaryti ir prieš pat mirtino sužalojimo D. M. padarymą, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas.
4.4. Iš D. M. ir D. N. patirtų sužalojimų akivaizdu, kad tyčinius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį (smūgiavo) atliko D. N.. Įvertinus D. N. parodymų, paaiškinančių stipraus fizinio poveikio peiliu į nukentėjusiojo kūną pobūdį, kaitą viso bylos proceso metu, matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jo parodymus vertino kaip nuoseklius. Apklaustas kaip įtariamasis D. N. nurodė sudavęs alkūne L. S., dėl to prie jo, kažką pasiėmęs nuo šaldytuvo, rankoje nešdamasis peilį priėjo D. M., priekaištavo dėl Lauros mušimo ir sudavė jam ranka į šoną, įrėmęs peilį. Tada D. N. jį parvertė ant sofos ir užvirto ant viršaus, matė, kad D. M. tebelaiko peilį, bandė sukti riešą siekdamas jį nukreipti nuo savęs. Parodymų patikrinimo vietoje metu D. N. taip pat nurodė (tai užfiksuota nuotraukose), kad jis parvertė D. M. ant lovos, laikė D. M. ranką su peiliu ties jo krūtine ir tik po to užvirto ant D. M. visu svoriu. Tik vėlesnių apklausų metu D. N. pakeitė parodymus, nurodydamas, kad, laikydamas D. M. už pažasties ir rankos, vertė jį ir užvirto ant jo, po to pamatė įsmigusį peilį. Patikimumo kontekste apeliacinės instancijos teismas nevertino ir liudytojų policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą netrukus po D. M. žūties, parodymų, iš kurių matyti, kad D. N. įvykio metu buvo labai girtas, jokių aplinkybių, rodančių buvus būtinosios ginties situaciją, nenurodė, įvykio neprisiminė, o peilis, kuriuo buvo mirtinai sužalotas D. M., buvo nuplautas (tai paaiškina nusikaltimo pėdsakų nebuvimą ant tyrimui pateiktų peilių).
4.5. Net jei būtų sprendžiama, kad D. M. galėjo žūti D. N. vėliau nurodytomis aplinkybėmis, kurias pripažino apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindo teigti, kad D. N. gynėsi nuo akivaizdaus ir realaus pavojingo kėsinimosi. Nors apeliacinės instancijos teismas, remdamasis D. N. parodymais, konstatavo, kad D. M. buvo pradėjęs pavojingą kėsinimąsi (pirmas pradėjo konfliktą, pirmas sudavė smūgį D. N. ir laikė peilį arti jo krūtinės), tokia situacija neatitinka BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyto pavojingo kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis, sampratos. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Iš D. N. nurodytų įvykio aplinkybių matyti, kad jis neturėjo pagrindo manyti, jog D. M. gali jį sužaloti peiliu, ir dėl to gintis. Byloje nėra duomenų, kad D. M. būtų turėjęs tikslą žaloti D. N., byloje nustatyta, kad D. M. ir D. N. santykiai visada buvo draugiški, įvykio dieną, net jei būtų remiamasi D. N. parodymais, konflikto, kuris galėjo D. M. būti dingstimi sužaloti D. N. peiliu, tarp jųdviejų nebuvo. Kaip teigė D. N., D. M., jį pažadinęs, priekaištavo, kad jis muša L. S., vadino jį mušeika, o tai, kasatoriaus nuomone, niekaip nesiderina su tuo, kad D. M. tuo pat metu būtų ketinęs pats panaudoti smurtą, juolab žaloti peiliu. Jeigu D. M. būtų turėjęs tikslą smūgiuoti peiliu D. N., tai netrukdomai galėjo padaryti, kai D. N. miegojo arba tik jam pabudus, tačiau to nepadarė. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai D. N. išdėstytą situaciją įvertino kaip realų ir akivaizdų pradėtą pavojingą kėsinimąsi, nuo kurio būtų galima gintis. Dėl to teismas netinkamai taikė BK 28 straipsnio 2 dalį.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nukentėjusiojo R. M. atstovo advokato I. Motužio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Dėl to kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas bylos faktines aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis). Todėl nukentėjusiojo gynėjo kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, nesutinkama su D. N., liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimu, paliekami nenagrinėti.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties
Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, teigia, kad ją priimant nebuvo laikytasi BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų, reikalaujančių nešališkai įvertinti bylos įrodymų visumą. Pasak kasatoriaus, darydamas išvadą, kad D. N. veikė būtinosios ginties situacijoje, teismas vadovavosi D. N. pateikta versija, kurios nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. N. tyčia nužudė D. M., nesant būtinosios ginties situacijos. Teismas sprendė, kad D. N. nebuvo užpultas D. M., nes pastarajam, be mirtino sužalojimo peiliu, buvo padaryti sužalojimai veide (smūgiuojant) ir kakle, o D. N. apžiūros metu rasti tik nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešinėje kojoje, dešinio riešo ir dilbio riboje.
Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmė nutartį, kuria, vadovaudamasis BPK 327 straipsnio 1 punktu ir 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, baudžiamąją bylą D. N. nutraukė, nustatęs, kad D. M. gyvybė buvo atimta veikiant būtinosios ginties situacijoje ir neperžengiant būtinosios ginties ribų (BPK 28 straipsnio 2 dalis).
Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tačiau jos taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-336/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-336/2008">2K-336/2008</a>, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad faktų ir teisės sandūroje kartais susidaro situacijos, kuriose sprendimas varijuoja nuo būtinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo. Tokių situacijų teisinio vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinąja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba. Taigi didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137/2010">2K-137/2010</a>, 2K-7-313/2012).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, užtikrina baudžiamojo proceso įstatymo normos, reglamentuojančios įrodinėjimą.
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir priimamų sprendimų argumentavimu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai, nešališkai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą bei pašalinti kilusias abejones, susijusias su D. N. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu paskyrė pakartotinę teismo medicinos ekspertizę. Teismas, įvertinęs šio ekspertizės akto išvadas kartu su kitais bylos įrodymais, kurie buvo patikrinti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklausiant kaltinamąjį D. N., nukentėjusiuosius A. B., V. K., R. M., liudytojus L. S., A. Č., A. K., V. S., Ž. S., J. M., G. B., A. D., A. V., kaltinamojo brolį D. N., J. N., J. L., G. M., A. S. (S.), R. Č., išklausant specialisto išvadą pateikusio eksperto D. Vitkaus paaiškinimus, ištiriant rašytinę bylos medžiagą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė ne faktinėmis bylos aplinkybėmis, o spėjimais ir prielaidomis grįstą išvadą, jog D. N., kilus tarpusavio konfliktui, susigrūmė su D. M., sudavė jam ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiais į galvą, smaugė rankomis, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus, bei dūrė jam peiliu vieną kartą į krūtinę, taip padarydamas durtinį-pjautinį kiaurinį krūtinės ląstos sužalojimą, dėl kurio D. M. netrukus mirė, t. y. tyčia nužudė D. M.. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai D. M. galėjo atsirasti 1,5–2 val. iki jo mirties, t. y. įvykio vakarą išgertuvių ir lošimo kortomis metu, kai D. N. su D. M. galynėjosi, nusprendė šias aplinkybes iš kaltinimo pašalinti, nes nurodyti sužalojimai buvo padaryti ne inkriminuojamos veikos metu. Pasisakydamas dėl kitos kaltinimo dalies – D. M. mirtį sukėlusio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo padarymo aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo sužalojimo peiliu momento niekas nematė, o D. N. viso bylos tyrimo metu vienodai aiškino, kad, jam užmigus ant sofos, D. M. žadino jį, priekaištaudamas dėl sudavimo L. S., D. N. atsisėdus ir atsikirtus necenzūriniais žodžiais bei liepus išeiti, šis viena ranka stvėrė jį už galvos, kita ranka prikišo peilį, šaukdamas „nori, aš dabar tave“. D. N. sugriebė D. M. ranką su peiliu ir bandė ją nukreipti nuo savęs, kita ranka čiupo už D. M. drabužių ir stodamasis bandė nuversti jį ant sofos, tačiau D. M. smūgiavo į šoną, laikė už galvos, todėl ant sofos jie nuvirto abu, D. N. laikant D. M. ranką su peiliu ir savo kūnu užgriūnant ant D. M.. D. N. tokio pobūdžio D. M. smurtiniai veiksmai buvo netikėti, jis su D. M. iki sužalojimo momento nesipyko ir tikslo atimti jam gyvybę neturėjo. Grumdamasis jis nenumatė, kad taip atsitiks, taip elgėsi gindamasis nuo smurtinių D. M. veiksmų, siekdamas pats išvengti sužalojimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bylos įrodymų visuma ir nustatytos aplinkybės nepaneigia šių D. N. nurodytų aplinkybių. Ekspertizės akte Nr. EKM 3 (52)/2017 (01), be kita ko, konstatuota, kad krūtinės ląstos durtinis-pjautinis sužalojimas nukentėjusiajam galėjo būti padarytas D. N. nurodytu laiku ir būdu; jėga, reikalinga durtiniam-pjautiniam sužalojimui padaryti, priklauso nuo peilio geležtės savybių, specialiosios literatūros duomenimis, pakanka žmogaus kūno svorio durtiniam-pjautiniam sužalojimui padaryti. Teismas, įvertinęs tai, kad konfliktą pradėjo D. M., kad jis žadino miegantį D. N., sudavė jam smūgį ir užpuolė jį, laikydamas peilį rankoje ties D. N. krūtine, padarė išvadą, kad mirtiną sužalojimą D. M. D. N. padarė gindamasis nuo prasidėjusio pavojingo realaus ir akivaizdaus kėsinimosi į jo gyvybę ir sveikatą, t. y. veikdamas būtinosios ginties situacijoje ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų.
Kasacinės instancijos teismas, teisės taikymo aspektu patikrinęs žemesnės instancijos teismų sprendimų turinį ir byloje surinktus duomenis, neturi teisinių instrumentų paneigti apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, o pagrindo teigti, kad vertinant bylos įrodymus buvo padaryta esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų, nėra. Pažymėtina, kad teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti grindžiamos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nepavykus pašalinti abejonių, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Nagrinėjamu atveju, nepaneigus D. N. versijos dėl įvykio aplinkybių, jam negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis.
Dėl proceso išlaidų
Pagal kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-267/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-267/2009">2K-267/2009</a>, 2K-20/2011, 2K-272/2011, 2K-374/2012, 2K-431/2012). Ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. N. gynėjo advokato apeliacinį skundą, kuris buvo patenkintas visiškai, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis panaikintas ir baudžiamoji byla D. N. nutraukta, nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę. Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas nukentėjusiojo atstovo advokato kasacine tvarka, tačiau kasacinis skundas pripažintas nepagrįstu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, prašymas priteisti proceso išlaidas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nukentėjusiojo R. M. atstovo advokato Irmanto Motužio kasacinį skundą.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Olegas Fedosiukas
Armanas Abramavičius
