Civilinė byla Nr. e3K-3-123-421/2018
Teisminio proceso Nr. 2-61-3-01956-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.16.8; 3.1.4.3; 3.2.6.6.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. (ieškovės A. K. teisių perėmėjo) ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui dėl įsakymų ir žemės nuomos sutarties panaikinimo bei įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Miežaičių projektai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo už akių priėmimą, valstybinės žemės sklypo nuomininko pirmenybės teisę pratęsti nuomos sutartį, taip pat valstybės institucijos teritorinio skyriaus teisę teisme būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė A. K. (teisių perėmėjas D. K.) ieškiniu prašė teismo panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Alytaus skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. 2VĮ-1441-(14.2.2) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“; panaikinti 2015 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 2SŽN-188, sudarytą tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus, ir UAB „Miežaičių projektai“; įpareigoti atsakovus sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį su ieškove; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 2VĮ-730-(14.2.2) „Dėl teisės laikinai naudotis valstybine žeme nutraukimo“.
Ieškovė nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-988 jai buvo suteiktas 2 ha dydžio žemės sklypas (projektinis Nr. 965-1) laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti. 2015 m. kovo 6 d. ieškovė pateikė prašymą dėl žemės sklypo nuomos, bet negavo atsakymo. 2016 m. kovo 7 d. ji kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrių, tačiau 2016 m. balandžio 11 d. raštu buvo informuota, kad jos prašymas išnuomoti žemės sklypą nepatenkintas, nes žemės sklypas suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 21 d. įsakymu, kitam asmeniui – UAB „Miežaičių projektai“, 2013 m. rugsėjo 6 d. pateikusiam prašymą išnuomoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, ir šis žemės sklypas minėtam asmeniui yra išnuomotas. Ieškovė nurodė, kad ji yra įsigijusi gretimus žemės sklypus, todėl būtent jai turėjo būti išnuomojamas žemės sklypas (projektinis Nr. 965-1), kaip tai nustato Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (toliau – Taisyklės), 6 punktas. Be to, žemės sklypas reikalingas ieškovei priklausantiems statiniams eksploatuoti. Ieškovė taip pat teigė, kad žemės sklypu ji naudojosi ilgą laiką.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui prašant priimti sprendimą už akių, Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą už akių ieškinį tenkinti.
Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, teismas nustatė, kad ieškovė nuosavybės teise yra įsigijusi gretimus žemės sklypus. Pažymėjo, kad teisės aktai nurodo, jog įstatymų nustatyta tvarka suteikti ir naudojami asmeniniam ūkiui ir valstiečių ūkiui steigti žemės sklypai, jeigu šie fiziniai asmenys atsisako juos pirkti, išnuomojami fiziniams asmenims, kuriems jie buvo suteikti. Jeigu tą patį žemės sklypą pageidauja išsinuomoti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, nurodyti Taisyklių 6 punkte, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės sklypu (Taisyklių 4, 6 punktai). Nuomos sutarties sudarymo metu ieškovė buvo teisėta žemės sklypo, projektinis Nr. 965-1, naudotoja, šis sklypas reikalingas jai priklausantiems statiniams eksploatuoti, ieškovė yra gretimų sklypų savininkė. Dėl šių priežasčių ji turėjo teisės aktuose nustatytą pirmenybę į šio sklypo ilgalaikę nuomą. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius žemės sklypą nepagrįstai išnuomojo kitam asmeniui.
Teismas sprendė, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos įsakymai pažeidžia imperatyviąsias teisės normas ir tai sudaro pagrindą pripažinti juos negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis). Pripažinus Nacionalinės žemės tarnybos įsakymus negaliojančiais, atitinkamai pripažinta negaliojančia ir nuomos sutartis bei atsakovė įpareigotina sudaryti žemės sklypo (projektinis Nr. 965-1) nuomos sutartį su ieškove A. K.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 288 straipsnio 4 dalį teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Sprendžiant bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamos ne tik svarbios šalies neatvykimo ar atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis sudarančios aplinkybės, bet ir vertinami šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-131/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-131/2006">3K-3-131/2006</a>; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
Kadangi sprendimas už akių priimtas dėl to, kad atsakovai per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, atsakovai turėtų įrodyti, kad atsiliepimas į ieškinį nepateiktas dėl svarbių priežasčių. Atsakovams adresuoti 2016 m. spalio 18 d. nutarties, ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti bei nurodyta informacija, kad ieškinys pateiktas elektronine forma, taip pat išaiškinta procesinių dokumentų teikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka ir sąlygos (CPK 1751 straipsnis), atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai įteikti 2016 m. spalio 20 d., atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriui įteikti 2016 m. spalio 21 d. – tai patvirtina pažymos apie įteikimą. Laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovams įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Terminas atsiliepimams pateikti baigėsi 2016 m. lapkričio 21 d., tačiau atsakovai per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas 2016 m. lapkričio 28 d. (pirmadienį) pagrįstai priėmė sprendimą už akių.
Įstatymas nustato, kad teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai gali būti pratęsti (CPK 77 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovai neteikė prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo. Atsakovė termino pateikti atsiliepimą priežastimi nurodė didelį atstovės darbo krūvį ir užimtumą, tačiau teismų praktikoje didelis darbo krūvis ir užimtumas nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi. Teismas, atsižvelgdamas į bylos apimtį ir sudėtingumą, nustatė maksimalų 30 dienų CPK 142 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti. Laikytina, kad sprendimas už akių priimtas, laikantis CPK 142 straipsnio 4 dalies reikalavimų, o svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo nustatytu terminu pateikti atsiliepimo į ieškinį, atsakovė nenurodė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administracinis aktas gali būti pripažintas negaliojančiu sandorių negaliojimo pagrindais. Pripažįstant administracinį aktą, kaip ir patį sandorį, negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, reikia konstatuoti dvi sąlygas: pirma, kad įstatymo norma yra imperatyvioji; antra, kad administracinis aktas šią imperatyviąją įstatymo normą pažeidžia. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad valstybinės žemės nuomos santykių reglamentavimas yra imperatyvus. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų, kurios riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-383/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-383/2006">3K-3-383/2006</a>; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01My8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-53/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-53/2013">3K-3-53/2013</a>).
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 ir 11 punktai nustato, kad, vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose šia eilės tvarka: perduodami nuosavybėn neatlygintinai, parduodami arba nuomojami įstatymų nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui žemės sklypai šiuos žemės sklypus naudojantiems asmenims; parduodami, nuomojami, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai.
Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 4 ir 6 punktai nustato, kad įstatymų nustatyta tvarka suteikti ir naudojami asmeniniam ūkiui ir valstiečių ūkiui steigti žemės sklypai, jeigu šie fiziniai asmenys atsisako juos pirkti, išnuomojami fiziniams asmenims, kuriems jie buvo suteikti. Jeigu tą patį žemės sklypą pageidauja išsinuomoti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, nurodyti Taisyklių 6 punkte, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės sklypu.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-988 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ ieškovei A. K. laikinam naudojimui žemės ūkio veiklai vykdyti buvo suteiktas 2 ha dydžio žemės sklypas, projektinis Nr. 965-1, esantis (duomenys neskelbtini).
Teisė ieškovei naudotis šiuo valstybinės žemės sklypu nutraukta tik Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 2VĮ-730-(l4.2.2) „Dėl teisės laikinai naudotis valstybine žeme nutraukimo“. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčijamo 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 2VĮ-1441-(14.2.2) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“ priėmimo metu ir valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 2SŽN-188 sudarymo metu ieškovė turėjo pagrįstą pirmenybės teisę į ginčo sklypo nuomą. Atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai šios ieškovės teisės nepaneigia ir nepatvirtina, kad ieškovė neatitinka Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 ir 11 punktų nustatytų sąlygų ir kad žemės sklypas UAB „Miežaičių projektai“ buvo išnuomotas teisėtai ir pagrįstai.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą, 2017 m. birželio 28 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikiant pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, nustatyta pareiga nurodyti svarbias neatvykimo į teismą ar procesinio dokumento nepateikimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2013">3K-3-251/2013</a>).
Teismo procesiniai dokumentai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, atsakovams įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Terminas atsiliepimams pateikti baigėsi 2016 m. lapkričio 21 d., tačiau atsakovai per nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Todėl teismas, esant ieškovės ieškinyje prašymui priimti sprendimą už akių, turėjo pakankamą pagrindą šioje byloje priimti sprendimą už akių.
Atsakovės nurodyta termino pateikti atsiliepimą praleidimo priežastis – didelis juridinio asmens atstovo darbo krūvis ir užimtumas – teismų praktikoje nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bylos apimtį ir sudėtingumą, todėl atsakovams nustatė maksimalų CPK 142 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti. Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kas ir kodėl jai realiai sutrukdė pateikti atsiliepimus, todėl nėra pagrįstos CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės ir nepateikti jas patvirtinantys įrodymai.
Ieškinys pareikštas dviem atsakovams – Nacionalinei žemės tarnybai ir Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriui. Ieškovė ginčija būtent Alytaus skyriaus priimtus teisės aktus ir nuomos sutartį, sudarytą šio skyriaus vedėjui atstovaujant Lietuvos valstybei. Kadangi procese atsakovo teisėmis dalyvauja ir Nacionalinė žemės tarnyba, šios institucijos struktūrinio padalinio – Alytaus skyriaus dalyvavimas kartu procese nėra perteklinis. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius yra tinkamas atsakovas šioje byloje (CPK 37 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškime turi būti nurodyti įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas priimti kitokį sprendimą. Atsakovės teismui pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentai analogiški, kaip ir atskirajame skunde. Pirmosios instancijos teismas įvertino kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau nenustatė aplinkybių, dėl kurių teismo priimtas sprendimas už akių galėtų būti pakeistas.
Teisė ieškovei naudotis valstybinės žemės sklypu nutraukta tik Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 10 d. įsakymu. Ginčijamų 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymo priėmimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu ieškovė turėjo pagrįstą pirmenybės teisę į ginčo sklypo nuomą. Atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai šios ieškovės teisės nepaneigia. Atsakovė taip pat nenurodė įrodymų, paneigiančių, kad ieškovė nuosavybės teisėmis yra įsigijusi gretimus žemės sklypus, kurie iki jų įsigijimo buvo valstybinės žemės sklypai, taip pat to, kad žemės sklypas, projektinis Nr. 965-1, yra ieškovės naudojamas ir reikalingas jai priklausantiems statiniams eksploatuoti. Todėl atsakovė sklypą nepagrįstai išnuomojo ne ieškovei, o UAB „Miežaičių projektai“.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį bei atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 (toliau – Aprašas), 2014 m. liepos 2 d. įsakymu ieškovei leido laikinai, iki 2014 m. gruodžio 31 d., naudotis 2 ha valstybinės žemės plotu (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės naudojimo teisė, suteikta laikinai naudotis vadovaujantis Aprašo nuostatomis, yra laikino pobūdžio ir nesuteikia jos turėtojui garantijų, kad jis šia žeme galės naudotis ir ateityje, todėl, suprojektavus suteiktą laikinai naudotis žemės plotą, naudojimosi teisė gali būti nutraukta ir naudojamas žemės plotas gali būti perduodamas nuosavybėn, išnuomojamas, perduodamas neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti kitiems asmenims.
Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje reglamentuota eilės tvarka, pagal kurią, vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose, t. y. šia nustatyta eilės tvarka sudaromi asmenų, pateikusių prašymus suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte grąžinamus natūra, perduodamus ar suteikiamus neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat asmenų, pateikusių prašymus suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimus pirkti bei nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, sąrašai, o asmuo, įrašytas į atitinkamos eilės asmenų sąrašą, turi atitikti tai eilei keliamus reikalavimus.
Į minėtą asmenų sąrašą yra įrašomi visi asmenys pagal jų pateiktus prašymus suprojektuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus nuomai ir visi klausimai dėl nuomotinų valstybinės žemės sklypų suformavimo yra sprendžiami rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus. Asmenys, kurie Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams skyriams pateikė prašymus nuomotis valstybinės žemės sklypus iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios, yra įrašomi į tos kadastro vietovės sudaromus asmenų, kuriems bus projektuojami žemės sklypai rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte, sąrašus, o asmenų prašymai nuomotis valstybinės žemės sklypus, pateikti prasidėjus žemės reformos žemėtvarkos projekto darbams, yra nagrinėjami rengiant paskesnį tos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo rengiamas pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“, nuostatas.
UAB „Miežaičių projektai“ Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriui pateikė 2013 m. rugsėjo 6 d. prašymą suprojektuoti sklypą žemės reformos žemėtvarkos projekte dėl norimo nuomotis 100 ha valstybinės žemės sklypo žemės ūkio veiklai. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjas 2014 m. gegužės 27 d. įsakymu patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžią, laisvos žemės fondo žemės plotus, iš jų ir laisvos žemės fondo žemės plotą Nr. 231 (2,25 ha), į kurį pateko ginčo žemės plotas. Informacija apie šio projekto rengimo pradžią ir apie laisvos žemės fondo žemės plotus buvo skelbta viešai 2014 m. gegužės 30 d. laikraštyje „Dainavos žodis“ Nr. 22. Visi asmenys, pageidaujantys, kad jiems rengiant minėtą žemės reformos žemėtvarkos projektą būtų suprojektuoti žemės sklypai nuomai, iš jų ir ieškovė A. K., iki 2014 m. birželio 10 d. galėjo kreiptis į Alytaus skyrių ir pateikti prašymą dėl valstybinės žemės nuomos.
Teisę laikinai naudotis ginčo žemės plotu ieškovė įgijo tik nuo 2014 m. liepos 2 d., t. y. vėliau, nei buvo paskelbta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius neprivalėjo ieškovės informuoti apie (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžią ir apie tai, kad ji gali pateikti prašymą dėl ginčo žemės ploto nuomos. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 11 d. įsakymu patvirtino Piliečių, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti ir nuomoti žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, kuriame UAB „Miežaicių projektai“ įrašyta kaip pretendentė, kuriai žemės sklypai bus projektuojami nuomai. Ieškovė iki 2014 m. birželio 10 d. Alytaus skyriui nepateikė prašymo suprojektuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus (ar ginčo žemės plotą) nuomai, todėl ji nebuvo įtraukta į asmenų sąrašą.
Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjas 2014 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 2VĮ-14.2.2.)-1647 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtino 2014 m. parengtą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame patvirtino ir žemės sklypo Nr. 965-1 (2,00 ha) ribas bei plotą, o 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu šį sklypą išnuomojo UAB „Miežaičių projektai“. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius 2016 m. balandžio 11 d. raštu ieškovę informavo, kad ginčo žemės plotas suprojektuotas ir išnuomotas kitam asmeniui.
Neteisingai ir ne pagal faktines aplinkybes ieškovė A. K. ieškinyje nurodė, kad 2015 m. kovo 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriui pateikė prašymą dėl žemės sklypo, projektinis Nr. 965-1, nuomos ir jokio atsakymo nesulaukė: minėtame prašyme ieškovė nurodė, kad pageidauja nuomotis žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tačiau šį 0,40 ha žemės sklypą ieškovė 2014 m. gegužės 7 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3145 įsigijo nuosavybėn).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėja 2016 m. sausio 11 d. įsakymu nusprendė rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Apie pradedamą rengti žemėtvarkos projektą 2016 m. sausio 15 d. buvo paskelbta vietos laikraštyje „Dainavos žodis“. Alytaus skyriaus vedėja 2016 m. vasario 5 d. priėmė įsakymą patvirtinti Asmenų, pateikusių prašymus perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Alytaus apskrities Alytaus rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą (pagal kurį ieškovė buvo patvirtinta XII eilėje išsinuomoti 2 ha žemės). Alytaus skyrius 2016 m. vasario 11 d. raštu ieškovę informavo, kad 2016 m. vasario 23 d. ji kviečiama atvykti į Alytaus skyriuje organizuojamą VII, VIII, IX, X, XI, XII eiliškumo grupių pretendentų susirinkimą, kuriame turės išreikšti valią dėl jai projektuojamo žemės sklypo vietos ir ribų. Ieškovė A. K. 2016 m. vasario 23 d. susirinkime dalyvavo, tačiau žemės sklypo laisvo fondo žemėje nepasirinko.
Ieškovės asmeniniam ūkiui buvo skirta tik 0,40 ha žemės sklypas, šį ji išsipirko 2014 m. gegužės 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3145. Ieškovė nepateikė dokumentų, įrodančių ginčo žemės sklypo suteikimą asmeniniam ūkiui ir šio žemės sklypo naudojimą visą laiką nuo pat skyrimo (pati ieškovė pripažįsta, kad 2 ha žemės sklypas jai buvo suteiktas laikinai naudotis tik 2014 m. liepos 2 d. įsakymu). Todėl ieškovė neįgijo teisės į 2 ha sklypą pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 ir 11 punktus.
Ieškovė neteisingai nurodė ir klaidino teismą, kad ginčo žemės sklypas reikalingas jai priklausantiems statiniams eksploatuoti, nes 1,9864 ha ginčo žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir jame ieškovei nuosavybės teise priklausančių ir registruotų statinių nėra (tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. 44/2011586). Ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai yra 0,40 ha kitos paskirties žemės sklype, kurį jį išsipirko.
Aprašo 18.3 papunktyje nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vadovo įsakymu dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme suteikta teisė laikinai naudotis valstybine žeme gali būti nutraukta nepasibaigus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vadovo įsakyme nurodytam terminui, jeigu žemės plotas perduodamas nuosavybėn, išnuomojamas, perduodamas neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti kitiems asmenims. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 2 d. įsakymu ieškovei suteikta teisė laikinai naudotis ginčo žemės plotu, 2.8.3 papunktyje įtvirtinta Aprašo 18.3 papunktyje nurodyta sąlyga. Taigi ieškovei buvo žinoma, kad jos teisė laikinai naudotis ginčo žemės plotu yra laikino pobūdžio ir gali būti nutraukta įvykus atitinkamoms sąlygoms. Pagal minėtą Aprašo 18.3 papunkčio nuostatą, Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius, atsiradus aplinkybėms, nurodytoms Aprašo 18.3 papunktyje, turėjo teisę ieškovei nutraukti leidimą laikinai naudotis ginčo žemės plotu ir jį nutraukė 2016 m. birželio 10 d. įsakymu.
Teismai, pažeisdami šalių lygiateisiškumo principą, ignoravo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus rašytinius įrodymus (jų nevertino), t. y.: pirma, Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir vykdymo dokumentus; antra, ieškovei asmeniniam ūkiui buvo skirta tik 0,40 ha (tai įrodo (duomenys neskelbtini) apylinkės 1991 m. gegužės 10 d. 1-ojo šaukimo 6 sesijos sprendimo priedėlis ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014 m. gegužės 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3145); trečia, ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai yra 0,40 ha kitos paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį ji išsipirko 2012 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3785; ketvirta, 1,9864 ha ginčo žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir jame ieškovei nuosavybės teise priklausančių ir registruotų statinių nėra.
Teismai nesilaikė pareigos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybių visetą, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 177, 183, 185 straipsniai), neteisingai vertindami arba jų visai nevertindami, neištirdami visų bylai reikšmingų aplinkybių, priėmė neteisingas nutartis. Teismas rėmėsi tik ieškovės neteisingais motyvais ir argumentais, jai nepateikus įrodymų, kad ginčo žemės sklypas jai buvo skirtas asmeniniam ūkiui ir jame yra ieškovei priklausantys statiniai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006 pažymėta, kad pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2012">3K-3-396/2012</a> išaiškinta, kad teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, bylos Nr. 35/03-11/06) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2008">3K-3-316/2008</a>; 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154/2010">3K-3-154/2010</a>). Atsakovės pateikti įrodymai, nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai, kurie liko neįvertinti priimant teismo sprendimą už akių, galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 288 straipsnio 4 dalis), nes jiems (įrodymų turiniui) pasitvirtinus (CPK 285 straipsnio 2 dalis) nebūtų pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje.
Nuo 2011 m. spalio 1 d. teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo reglamentavimas pakeistas, atsisakyta svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį, nustatymo, kaip vienos iš sprendimo už akių panaikinimo sąlygų (teismui pakanka nustatyti vieną iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) įtvirtintų aplinkybių – kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių).
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio l dalimi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai būdama informuota apie bylos nagrinėjimą šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju tokių aplinkybių nėra – atsakovė jokiu būdu ar forma procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, priešingai, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio 1 dalimi dėl didelės atstovės darbų apimties ir užimtumo bei atsižvelgdama į bylos sudėtingumą būtų teikusi prašymą pratęsti teismo nustatytą trisdešimties dienų terminą atsiliepimui pateikti iki šešiasdešimt dienų. Nacionalinei žemės tarnybai atstovaujanti Alytaus skyriaus vyriausioji specialistė D. Š. turėjo didelį darbo krūvį ir užimtumą (nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. buvo paskirta 10 teismo posėdžių (iš viso atstovaujama 59 bylose), taip pat vyko skyriuje priimamų sprendimų ir įsakymų derinimas – per šį laikotarpį patikrinta ir suderinta 80 įsakymų ir 385 sprendimai, buvo priimami ir konsultuojami piliečiai, kt.).
Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus nuostatų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu, 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūrinis padalinys, tiesiogiai pavaldus Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui. Alytaus skyriaus nuostatų 4.18 papunktyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius pagal kompetenciją atstovauja Nacionalinei žemės tarnybai teismuose ir kitose institucijose.
Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ (toliau – Nuostatai), 4 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu ir savo ženklą. Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Be to, Nuostatų 11 punkte reglamentuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos padalinių veiklą ir vidaus tvarką reguliuoja Nacionalinės žemės tarnybos darbo reglamentas, struktūrinių padalinių nuostatai, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymai ir kiti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymais tvirtinami teisės aktai.
Pagal CK 2.53 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų, o pagal šio straipsnio 2 dalį juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. CPK 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Vadinasi, juridinio asmens filialas, neturintis juridinio asmens teisių, negali būti šalimi civiliniame procese.
CK 5.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokie dalykai, teisės ar prievolės yra paveldimi. CK 5.1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nuomos taisyklės), 4 punkte reglamentuojama, kokiais atvejais išnuomojami asmeniniam ūkiui, valstiečių ūkiui steigti ir tarnybinėms daloms suteikti žemės sklypai. Nuomos taisyklių 5 punkto 1 pastraipoje nurodyta, kad, mirus žemės sklypo naudotojui, teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį įgyja jo įpėdiniai, o antroje šio punkto pastraipoje nurodoma apie tarnybinėms daloms suteiktų žemės sklypų paveldimumą. Vertinant Nuomos taisyklių 5 punkte nustatytą reglamentavimą, darytina išvada, kad šis punktas reglamentuoja atvejus dėl asmeninio ūkio ir tarnybinių dalų žemės sklypų nuomos. Darytina išvada, kad, mirus A. K., kuri pageidavo nuomotis valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti sudaryta su jos sūnumi D. K., išskyrus atvejus, kai išnuomojami asmeninio ūkio ir tarnybinių dalų žemės sklypai.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas D. K. prašo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
Joks teisės aktas nenustato, kad teismo sprendimo teisingumas ir pagrįstumas priklauso nuo teismo sutikimo (nesutikimo) su šalių argumentais. Priešingai, įstatymas nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas bylą sprendžia pagal savo, o ne proceso šalies, vidinį įsitikinimą.
Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama informuota apie bylos iškėlimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami šalies reikalavimai ir atsikirtimai. Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
A. K. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 2 d. įsakymu suteiktas 2 ha dydžio žemės sklypas (projektinis Nr. 965-1) laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti. Nurodytu įsakymu sklypas A. K. suteiktas iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir jame nustatyta, kad jeigu kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki liepos 15 d. valstybinės žemės sklypo naudotojas neinformuoja Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus apie ketinimą nutraukti laikiną žemės naudojimą, o Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius neinformuoja valstybinės žemės sklypo naudotojo apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais, naudojimosi valstybine žeme terminas pratęsiamas kitiems kalendoriniams metams (įsakymo 1, 2.4 punktai). A. K. nebuvo pateikusi Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriui jokio prašymo dėl laikino žemės sklypo naudojimo nutraukimo, taip pat iki 2016 m. birželio 14 d. nebuvo gavusi ir jokio šio skyriaus rašto dėl atsisakymo pratęsti leidimą laikinai naudotis šiuo sklypu.
A. K. tik 2016 m. birželio 14 d. gavo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus raštą ir Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 2VĮ-730-(14.2.2) „Dėl teisės laikinai naudotis valstybine žeme nutraukimo“. Šiuo 2016 m. birželio 10 d. įsakymu Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjas nutraukė A. K. teisę laikinai naudotis 2 ha valstybinės žemės sklypu ir pavedė specialistei raštu informuoti A. K., kad teisė laikinai naudotis valstybine žeme nutraukiama nuo 2016 m. birželio 10 d. ir leidimas laikinai naudotis valstybine žeme 2016 metams nebus pratęsiamas. Taigi iki 2016 m. birželio 10 d. A. K. turėjo pagrįstą pirmenybės teisę į ginčo sklypo nuomą.
Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjas 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu šį žemės sklypą (projektinis Nr. 965-1) išnuomojo UAB „Miežaičių projektai“ 25 metams; 2015 m. gruodžio 1 d. su šia bendrove buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis. Taigi valstybinės institucijos vieną ir tą patį žemės sklypą tuo pačiu metu suteikė laikinai naudotis ir išnuomojo dviem skirtingiems asmenims: nuo 2014 m liepos 2 d. suteikė laikinai naudotis A. K., o nuo 2015 m. gruodžio 1 d. išnuomojo UAB „Miežaičių projektai“ 25 metams. A. K. apie jos naudojamo žemės sklypo išnuomojimą kitam asmeniui nieko nežinojo. Nutraukdami A. K. teisę laikinai naudotis valstybine žeme, atsakovai nepagrįstai atėmė iš A. K. vieną iš teisės aktuose nustatytų pirmenybės teisių išsinuomoti jos ilgą laiką naudojamą žemės sklypą.
Iš Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus kartu su 2016 m. gegužės 25 d. raštu pateiktų dokumentų matyti, kad A. K. 2015 m. kovo 6 d. prašymas dėl žemės sklypo, projektinis Nr. 965-1, nuomos apskritai nebuvo išspręstas. Nei po administracinių aktų priėmimo, nei atsakydamas į A. K. 2016 m. kovo 7 d. prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius, pažeisdamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nepranešė A. K. apie administracinių aktų priėmimą ir nepateikė administracinių aktų, kuriais atmestas jos prašymas dėl žemės sklypo ilgalaikės nuomos.
2015 m. kovo 6 d. A. K. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriui pateikė prašymą dėl žemės sklypo, projektinis Nr. 965-1, nuomos (ieškinio priedas Nr. 11, p. 9–11). Teikiamame prašyme ji nurodė prašomo išnuomoti žemės sklypo adresą, plotą (2 ha), t. y. prašė išnuomoti būtent 2 ha, o ne 0,40 ha. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius 2016 m. balandžio 11 d. raštu informavo, kad A. K. 2015 m. kovo 6 d. prašymas išnuomoti 2 ha žemės sklypą, projektinis Nr. 965-1, užstatytą jos nuosavybės teise valdomais pastatais, buvo atmestas.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus įsakymai ir nuomos sutartis pažeidžia imperatyviųjų teisės aktų nuostatas: Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7, 11 punktus, Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 4, 6 punktus. A. K. nuomos sutarties sudarymo metu buvo teisėta ginčo žemės sklypo, naudotoja, šis sklypas reikalingas jai priklausantiems statiniams eksploatuoti, ji buvo gretimų sklypų savininkė. Taigi A. K. turėjo teisės aktuose nustatytą pirmenybę į šio sklypo ilgalaikę nuomą. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius žemės sklypą nepagrįstai išnuomojo kitam asmeniui.
Atsakovė neįrodė CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų aplinkybių – kad pareiškime peržiūrėti teismo sprendimą už akių turi būti nurodyti įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas priimti kitokį sprendimą. Teismai įvertino kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau nenustatė aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimas už akių galėtų būti pakeistas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada, kad atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovė neatitinka Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 ir 11 punktų nustatytų sąlygų ir kad žemės sklypas UAB „Miežaičių projektai“ buvo išnuomotas teisėtai ir pagrįstai.
Kasaciniame skunde nurodyta, kad atsiliepimas į ieškinį pateiktas ne laiku dėl didelio atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus darbuotojos darbo krūvio ir užimtumo. Tačiau teismų praktikoje didelis darbo krūvis ir užimtumas nelaikytini svarbia termino praleidimo priežastimi.
CPK 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. CPK 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atlieka juridinio asmens funkcijas ir turi juridinio asmens teises – būtent Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius priėmė šioje byloje prašomus pripažinti negaliojančiais Nacionalinės žemės tarnybos įsakymą ir sudarė nuomos sutartį, todėl jis gali būti ir proceso dalyviu bei proceso šalimi. Tai akivaizdžiai patvirtina ir teismų praktika, kai įvairūs Nacionalinės žemės tarnybos skyriai dalyvavo kaip tinkami proceso dalyviai. Kadangi procese atsakovo teisėmis dalyvauja ir Nacionalinė žemės tarnyba, šios institucijos struktūrinio padalinio Alytaus skyriaus dalyvavimas kartu procese nėra perteklinis ir teismas pagrįstai laikė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius yra tinkamas atsakovas šioje byloje (CPK 37 straipsnio 1 dalis).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pagrindo priimti sprendimą už akių
Pagal CPK 285 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką, pirmosios dalies nuostatą, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
CPK 285 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių; vienas iš jų nurodytas šios dalies 4 punkte – kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių.
Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-24/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-24/2012">3K-3-24/2012</a>; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2013">3K-3-251/2013</a>).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą. Jeigu teismas turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių, tai jis atlieka byloje esančių įrodymų formalų vertinimą. Apimties požiūriu tai reiškia, kad formaliai teismas turi įvertinti faktinius duomenis, kurie pateikti ieškovo, ir faktinius duomenis, kurie gali būti pateikti kitų byloje dalyvaujančių asmenų. Priimdamas teismo sprendimą už akių teismas pagal tyrimo apimtį atlieka visų byloje esančių įrodymų vertinimą, bet neprivalo reikalauti daugiau duomenų. Jeigu teismas mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą, tai teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka neatvykus daliai ar daugumai dalyvaujančių byloje asmenų. Bylos nagrinėjimas įprastine tvarka reikštų bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai. Teismas susipažįsta su įrodymų priemonių turiniu ir vertina, kad pasitvirtintų tai, ką asmuo teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-227/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-227/2008">3K-3-227/2008</a>).
Nors, esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini. Teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą už akių būtinas byloje pateiktų įrodymų visumos formalus vertinimas. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, kad esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2013">3K-3-251/2013</a>; 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-24/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-24/2012">3K-3-24/2012</a> ir jose nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).
Nurodytų proceso teisės normų nuostatos, reglamentuojančios sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei Konstitucinio Teismo išaiškinimai sudaro pagrindą konstatuoti, kad: sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai (ar procesinio dokumento nepateikusiai) šaliai ir ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu; teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių.
Nagrinėjamoje byloje ieškiniu pareikštus reikalavimus dėl administracinių aktų, žemės nuomos sutarties panaikinimo (pripažinimo negaliojančia) ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ieškovė grindė šiomis aplinkybėmis: ginčo žemės sklypas jai buvo suteiktas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti; šis žemės sklypas reikalingas ieškovei priklausantiems statiniams eksploatuoti; žemės sklypu ji naudojosi ilgą laiką; ieškovė yra įsigijusi gretimus žemės sklypus, todėl būtent jai turėjo būti išnuomojamas žemės sklypas. Šiomis aplinkybėmis ieškovė įrodinėjo savo pirmumo teisę išsinuomoti valstybei priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jai suteiktos teisės laikinai naudotis šiuo sklypu nutraukimo ir šio sklypo išnuomojimo trečiajam asmeniui neteisėtumą.
Pirmosios instancijos teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, priimtame sprendime už akių nurodė, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, yra pagrindas priimti sprendimą ir ieškinį tenkinti. Teismas šių įrodymų pagrindu padarė išvadas, kad nuomos sutarties sudarymo metu ieškovė buvo teisėta žemės sklypo naudotoja, šis sklypas reikalingas jai priklausantiems statiniams eksploatuoti, ieškovė yra gretimų sklypų savininkė, dėl šių priežasčių ji turėjo teisės aktuose nustatytą pirmenybę į šio sklypo ilgalaikę nuomą, o Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius žemės sklypą nepagrįstai išnuomojo kitam asmeniui.
Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismui, priimančiam sprendimą už akių ir nustatančiam ieškovės pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nepakako atlikti vien tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą tam, kad byloje būtų priimtas teisingas sprendimas. Priimdamas sprendimą už akių ir atlikdamas formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, pirmosios instancijos teismas pagal įrodymų vertinimo taisykles jų visapusiškai neištyrė, į juos neįsigilino, neįžvelgė įrodymų prieštaringumo ir bylos aplinkybių neaiškumo. Darydamas išvadą, kad ieškovė ginčijamos nuomos sutarties sudarymo metu buvo teisėta žemės sklypo naudotoja, teismas neįvertino aplinkybės, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė naudojosi šiuo sklypu ir kaip šis pagrindas susijęs su teisės aktuose nustatyta pirmumo teise išsinuomoti šį sklypą (nors ieškovės pateiktas įsakymas yra,,Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“). Teismas sprendime už akių jokiais įrodymais nepagrindė ir savo išvados, kad ginčo sklypas ieškovei reikalingas jai priklausantiems statiniams eksploatuoti, nenustatė, ar ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai yra būtent ginčo žemės sklype, ar kitame sklype, kurį ieškovė yra nusipirkusi iš valstybės, nenustatė, kokiu teisiniu pagrindu ginčo sklypas buvo išnuomotas trečiajam asmeniui.
Kasaciniame skunde teigiama, jog: ieškovei buvo žinoma, kad jos teisė naudotis ginčo žemės plotu yra laikino pobūdžio ir gali būti nutraukta atsiradus atitinkamoms sąlygoms; ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir jame ieškovei nuosavybės teise priklausančių ir registruotų statinių nėra, ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai yra 0,40 ha kitos paskirties žemės sklype, kurį jį išsipirko; trečiasis asmuo UAB „Miežaičių projektai“ prašymą suprojektuoti sklypą žemės reformos žemėtvarkos projekte dėl norimo nuomotis 100 ha valstybinės žemės sklypo žemės ūkio veiklai pateikė 2013 m. rugsėjo 6 d.; 2014 m. gegužės 27 d. įsakymu buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia, laisvos žemės fondo žemės plotai, iš jų žemės plotas Nr. 231 (2,25 ha), į kurį pateko ginčo žemės plotas; ieškovė teisę laikinai naudotis ginčo žemės plotu įgijo tik nuo 2014 m. liepos 2 d., t. y. vėliau, nei buvo paskelbta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia.
Šios nutarties 35 punkte nurodytos aplinkybės bei kitos kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės (nutarties 36 punktas), susijusios su ieškovės pirmumo teisės išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą egzistavimu bei tai, kad nagrinėjamas ginčas turi viešojo intereso požymį, t. y. jis susijęs su valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės naudojimo ir valdymo teisės įgyvendinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad ieškinyje ieškovės nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia rimtų abejonių dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl, nors ir esant CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatytoms prielaidoms priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas ne tik neprivalėjo tenkinti ieškovės prašymo priimti sprendimą už akių, bet ir negalėjo tokio prašymo tenkinti (CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
Atsižvelgdama į šioje byloje kilusį ginčą dėl ieškovės pirmumo teisės išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą egzistavimo, į sprendimo už akių instituto specifiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, negali lemti sprendimo už akių palikimo galioti, jei būtų nustatytas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui).
Dėl pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės
CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį (ar nepateikė procesinio dokumento), buvimas nėra viena sprendimo už akių panaikinimo sąlygų.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui; kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo nurodyti svarbias neatvykimo į teismą priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus įvykdymas yra reikšmingas dėl CPK 288 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių taikymo – jeigu teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą, ji gali gauti tik 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris priklausytų pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, taip pat jai gali būti paskirta iki vieno tūkstančio litų bauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2012">3K-3-396/2012</a>).
Šioje byloje teismai, nagrinėdami atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kaip vieną iš argumentų, kuriuo nebuvo patenkintas pareiškimas, nurodė atsakovės procesinį pasyvumą: pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku teikti teismui įrodymus ir argumentus, nevykdymą, pasireiškusį iš esmės vieninteliu faktu – atsiliepimo į ieškinį nepateikimu teismo nustatytu terminu bei prašymo pratęsti šį terminą nepateikimu. Šios nutarties 39 ir 40 punktuose minėta, kad svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį (ar nepateikė procesinio dokumento), buvimas nėra viena sprendimo už akių panaikinimo sąlygų, šių priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Taigi teismų nustatytos aplinkybės dėl atsakovės atsiliepimo į ieškinį nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių negalėjo būti pagrindas netenkinti atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šios nutarties 40 punkte nurodytoje nutartyje kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus.
Skundžiamais procesiniais sprendimais, kuriais nebuvo patenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismai taip pat padarė išvadą, kad atsakovės pareiškime išdėstyti teiginiai neturi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie būtų pagrindas priimti kitokį sprendimą. Šiais procesiniais sprendimais teismai padarė analogišką, kaip ir sprendime už akių, išvadą, kad ieškovė ginčijamų administracinių aktų bei sutarties sudarymo metu turėjo pagrįstą pirmenybės teisę į ginčo sklypo nuomą, šią išvadą iš esmės pagrįsdami vien tuo faktu, kad ieškovei ginčo žemės sklypas buvo suteiktas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai plėtoti.
Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė išdėstė aplinkybes, kurios, jos nuomone, paneigia išvadą dėl ieškovės pirmenybės teisės į ginčo sklypo nuomą ir kurios yra analogiškos kasaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms (žr. šios nutarties 36 punktą). Tačiau teismai, nagrinėdami atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, šių aplinkybių netyrė, nors jos gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Šių argumentų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog atsakovės kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai, kurie liko neįvertinti priimant sprendimą už akių, taip pat ir nagrinėjant pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes, jiems (įrodymų turiniui) pasitvirtinus, nebūtų pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje, ir tai sudaro pagrindą sprendimą už akių panaikinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Atsakovės kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl ieškovės pirmenybės teisės į ginčo sklypo nuomą nebuvimo yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nesprendžia, nes nagrinėja teisės klausimus ir pateikia teisės taikymo išaiškinimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to faktinės bylos aplinkybės, reikšmingos materialiosios teisės normoms taikyti, nustatytinos bylą iš esmės nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes jis yra juridinio asmens filialas, neturintis juridinio asmens teisių, todėl negali būti šalimi civiliniame procese.
Pasisakydamas dėl šio atsakovės kasacinio skundo argumento, kasacinis teismas pažymi, kad pagrįsti yra atsakovės teiginiai, jog civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 41 straipsnio 1 dalis), o juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, kuris nėra juridinis asmuo (CK 2.53 straipsnis). Tačiau aplinkybė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius į šią bylą yra įtrauktas ir joje dalyvauja kaip atsakovas, nesudaro pagrindo teigti, kad kaip nors buvo pažeistos atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos teisės ir kad toks pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui šioje byloje. Atsakove šioje byloje įtraukta ir dalyvauja ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri įgyvendino savo, kaip atsakovės, teises, paduodama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atskirąjį ir kasacinį skundus dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių. Nėra ginčo, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra juridinis asmuo ir yra tinkama atsakovė pagal šioje byloje ieškovės pareikštus reikalavimus.
Dėl kitų kasaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su ieškovės pirmenybės teisės išsinuomoti ginčo žemės sklypą egzistavimu, kasacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie susiję su faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos bylą nagrinėjusių teismų ir kurios nustatytinos bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme įprastine ieškinio teisenos tvarka, nustatymu (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šiam teismui paliekama išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti.
Alytaus rajono 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Egidijus Laužikas
Donatas Šernas
