D. N. pagal BK 225 str., 24 str. 6 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-15-697/2018 Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00012-2012-9 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7; 2.4.2.1; 1.2.19.1.2.1. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,

advokatams Edgarui Dereškevičiui, Rimui Simaičiui, Vytautui Sirvydžiui, išteisintiesiems D. N., N. L., L. D., V. K., S. L., R. D.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu:

D. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 225 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių;

N. L., L. D. ir V. K. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

S. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

R. D. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintųjų bei jų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. D. N., N. L., V. K., L. D. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, kad D. N., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – UAB „V. V.“ generalinis direktorius, ir valstybės tarnautojams prilyginti kiti UAB „V. V.“ administracijos vadovai: šios bendrovės (duomenys neskelbtini) padalinio direktorius N. L., (duomenys neskelbtini) padalinio direktorius V. K. ir (duomenys neskelbtini) padalinio direktorius L. D., veikdami bendrininkų grupe, savanaudiškai, t. y. siekdami naudos ne tik sau, bet ir kitiems asmenims, tiesiogiai reikalavo duoti kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y.:

1.1. D. N., žinodamas, jog, UAB „V. V.“ vykdant teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) prospekto, kurią nuomos teise valdo UAB „V. V.“, tyrinėjimo projektavimo paslaugų pirkimą detaliajam planui rengti, UAB „V.“ buvo pakviesta pasirašyti sutarties ir tokią sutartį pateikė, tačiau UAB „V. V.“ kompetentingo atstovo ji nėra pasirašyta, 2009 m. spalio 16 d., laikotarpiu nuo 9.14 val. iki 10.06 val., UAB,,V. V.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir N. L., V. K., L. D. bei šios bendrovės generalinio direktoriaus padėjėjas L. R., dalyvaudami susitikime su laikinai einančiu UAB „V.“ direktoriaus pareigas T. S. dėl sutarties pasirašymo dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) tyrinėjimo projektavimo paslaugų pirkimo detaliajam planui rengti, reikalavo iš UAB „V.“ laikinai einančio direktoriaus pareigas T. S. nupirkti D. N., N. L., L. D., V. K. ir L. R. 3 dienų poilsines keliones už 10 000 Lt (t. y. 2896,20 Eur) į Turkiją, Egiptą arba Jungtinius Arabų Emyratus, nurodydami, kad tik tokiu atveju bus pasirašyta minėta sutartis, be to, UAB „V. V.“ įvykdys 40 000 Lt (t. y. 11 584,80 Eur) avansinį mokėjimą, kas būtų išimtis UAB „V. V.“ praktikoje, taip pat kad UAB „V. V.“ pasirinks UAB „V.“ ir kitiems projektavimo darbams atlikti.

2. D. N. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – UAB „V. V.“ generalinis direktorius, reikalavo duoti ir priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y.:

2.1. UAB „U.“ vykdant savo įsipareigojimus bendrovei „V. V.“ pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. sutartį, t. y. atlikus (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos nuotekų dumblo vežimo ir utilizavimo darbus, dėl vėluojančių atsiskaitymų susidarius UAB „V. V.“ apie 730 000 Lt (t. y. 211 422,61 Eur) įsiskolinimui bendrovei „U.“, 2009 m. rugsėjo mėnesį, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, poilsio ir renginių centre (duomenys neskelbtini), jis netiesiogiai pareikalavo kyšio iš UAB „U.“ direktoriaus A. Č., t. y. šio sūnėnui R. C. pareiškė, kad jis gali duoti nurodymą UAB „V. V.“ darbuotojams padidinti UAB „V. V.“ atsiskaitymų su UAB „U.“ apimtis už atliktus darbus, tačiau tokiu atveju A. Č. turėtų jam sumokėti 6 proc. UAB „V. V.“ į UAB „U.“ sąskaitą už atliktus darbus pervestos sumos. R. C. perdavus tokį D. N. reikalavimą A. Č. ir pastarajam sutikus su tokiu reikalavimu, D. N. priėmė ne mažesnį nei 90 000 Lt (t. y. 26 065,80 Eur) kyšį, kurio didesnę dalį, t. y. ne mažiau kaip 64 200 Lt (t. y. 18 593,61 Eur), 2009 m. rugsėjo mėn. – 2010 m. sausio mėn. laikotarpiu, ne mažiau nei per 3 kartus, degalinėje „Lukoil“, esančioje Vilniuje, Saltoniškių g. 12, bei automobilių aikštelėje prie sporto, pramogų ir verslo centro „Forum Palace“, esančio Vilniuje, Konstitucijos g. 26, priėmė tiesiogiai iš A. Č. ir ne mažiau nei 25 800 Lt (t. y. 7472,20 Eur), per 4 kartus, iš A. Č. priėmė netiesiogiai, t. y. 2009 m. rugsėjo mėn. – 2009 m. lapkričio mėn. laikotarpiu, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, parduotuvėje „Stiklių konditerija“, esančioje Vilniuje, Stiklių g. 14 / Žydų g. 1, bei pravažiavime tarp namų Nr. 13 ir Nr. 15, Vilniuje, Vokiečių g., perduotus per R. C..

3. D. N. pagal 225 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – UAB „V. V.“ generalinis direktorius, padedant UAB „V. V.“ generalinio direktoriaus patarėjui – padėjėjui viešųjų ryšių klausimais S. L., tiesiogiai susitarė priimti kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y.:

3.1. žinodamas, kad UAB „V. V.“ („Bendrovė“) planuoja skelbti viešuosius pirkimus konkurso būdu naftos produktams (kurui), tepalams ir kitiems automobilių eksploataciniams skysčiams įsigyti, tačiau šie konkursai dar nepaskelbti, susitikimo su UAB „L. B.“ („Tiekėjas“) (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. D. metu UAB „V. V.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), 2010 m. sausio 19 d., laikotarpiu nuo 15.44 val. iki 15.53 val., aptarė minėtų konkursų sąlygas (naftos produktų (kuro) kainas, degalinių išsidėstymą, jų skaičių, tepalų ir automobilių kitų eksploatacinių skysčių kiekius, kainas ir savybes), iškvietęs S. L. nurodė pastarajam duoti R. D. planuojamo skelbti konkurso naftos produktams įsigyti sąlygas, kad šis asmeniškai ar padedant kitiems asmenims galėtų su jomis susipažinti ir pakeisti į palankias R. D. atstovaujamai UAB „L. B.“.

3.2. Tęsdamas savo neteisėtą veiką, 2010 m. sausio 25 d., 11.31 val. vykusio telefoninio pokalbio metu, jis, D. N., nurodė S. L. susisiekti su R. D. ir pasidomėti dėl viešojo pirkimo naftos produktams įsigyti sąlygų. S. L., vykdydamas jo, D. N., nurodymą, telefoninių pokalbių su R. D., vykusių 2010 m. sausio 25 d. 12.07 val. bei 2010 m. sausio 26 d. 8.26 val., metu derino su pastaruoju galimus konkurso sąlygų pakeitimus.

3.3. Tęsdamas savo neteisėtą veiką, susitikimo metu UAB „V. V.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), 2010 m. vasario 18 d., laikotarpiu nuo 8.35 iki 9 val., D. N. susitarė su R. D., kad į naftos produktų (kuro) įsigijimo atviro konkurso būdu sąlygas būtų įtrauktas R. D. pasiūlytas reikalavimas, kad Bendrovei Tiekėjo suteiktose kuro kortelėse būtų galimybė apriboti kuro kiekio limitą mėnesiui kiekvienai transporto priemonei, t. y. kad būtų įtraukta sąlyga, kurios negalės įvykdyti kiti konkurso dalyviai ir kuri UAB „L. B.“ suteiks pranašumą konkurso metu. Tuo atveju, jei tepalai ir automobilių kiti eksploataciniai skysčiai bus perkami iš R. D. atstovaujamos įmonės, pastarasis ir D. N. tiesiogiai susitarė dėl didesnės nei 1 MGL vertės kyšio davimo D. N.: R. D. pasiūlius pastarajam 80 proc. nuo tyrimo metu nenustatytos sumos, D. N. su tokiu pasiūlymu sutiko.

3.4. Tęsdamas savo neteisėtą veiką, žinodamas, kad konkursas naftos produktams pirkti jau yra paskelbtas, 2010 m. vasario 22 d., laikotarpiu nuo 9.07 iki 9.43 val., UAB „V. V.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bendraudamas su S. L., D. N. nurodė pastarajam paskambinti R. D. ir pakonsultuoti pastarąjį, kaip parašyti paklausimą dėl konkurso sąlygų, kad naftos produktų įsigijimo atvirą konkursą laimėtų būtent R. D. atstovaujama bendrovė. S. L., vykdydamas jo, D. N., nurodymą, minėtais klausimais pakonsultavo R. D. telefoninių pokalbių, vykusių 2010 m. vasario 22 d. 16.25 val., 16.55 val. ir 16.59 val., metu.

3.5. Priimti kyšį D. N. susitarė už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, kadangi, pagal UAB „V. V.“ įstatų (įregistruotų Juridinių asmenų registre 2009 m. birželio 19 d.) 96 punkto nuostatas, turėdamas prievolę savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais <...> ir pareiginiais nuostatais, šio reikalavimo nevykdė ir savo veiksmais pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytą įpareigojimą atliekant pirkimo procedūras <...> laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, UAB „V. V.“ Prekių, paslaugų ir darbų supaprastintų pirkimų taisyklių (2008 m. spalio 28 d. redakcija) 6 punktą, nustatantį, kad supaprastinti pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų, 34 punkte įtvirtintą nuostatą, kad pirkimo dokumentai negali būti teikiami anksčiau, nei apie supaprastintą pirkimą paskelbta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnį, kuriame įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė, Prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų komisijos ar darbų viešųjų pirkimų komisijos pirmininko, jo pavaduotojo, nario, sekretoriaus, eksperto ar pirkimų organizatoriaus, bendrovės vadovo ar vyriausiojo finansininko konfidencialumo pasižadėjimą bei Prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų komisijos ar darbų viešųjų pirkimų komisijos pirmininko, jo pavaduotojo, nario, sekretoriaus, eksperto ar pirkimų organizatoriaus nešališkumo deklaraciją, 2009 m. balandžio 14 d. pasirašytus jo paties.

4. S. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB „V. V.“ generalinio direktoriaus patarėjas – padėjėjas viešųjų pirkimų klausimais, padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „V. V.“ generaliniam direktoriui D. N. tiesiogiai susitarti dėl kyšo priėmimo už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y.:

4.1. žinodamas, kad UAB „V. V.“ („Bendrovė“) planuoja skelbti viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu naftos produktams (kurui) įsigyti, tačiau toks konkursas dar nepaskelbtas, 2010 m. sausio 19 d., laikotarpiu nuo 15.44 iki 15.53 val., UAB „V. V.“ patalpose (duomenys neskelbtini), dalyvaudamas D. N. ir UAB „L. B.“ („Tiekėjas“) (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. D. pokalbyje dėl minėto viešojo pirkimo konkurso būdu sąlygų, S. L., suvokdamas D. N. norą veikti pagal R. D. pageidavimus, paruošti konkurso sąlygas taip, kad jos UAB „L. B.“ suteiktų pranašumą prieš kitus dalyvius ir R. D. atstovaujamai bendrovei padėtų laimėti viešąjį pirkimą konkurso būdu naftos produktams (kurui) įsigyti, suvokdamas D. N. veiksmų neteisėtumą, suprasdamas, kad D. N. už savo neteisėtą veikimą gaus neteisėtą, didesnio nei 1 MGL dydžio, piniginį atlygį (kyšį), taip pat suvokdamas, kad savo veiksmais padeda D. N. vykdyti nusikalstamą veiką, pasiūlė, kad viešojo pirkimo sąlygas pataisytų patys UAB „L. B.“ darbuotojai, ir R. D. davė viešojo pirkimo konkurso būdu naftos produktams (kurui) įsigyti sąlygas.

4.2. Tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, telefoninio pokalbio su D. N., vykusio 2010 m. sausio 25 d. 11.31 val., metu pažadėjęs pastarajam paskambinti dėl minėto viešojo pirkimo sąlygų R. D., telefoninių pokalbių su pastaruoju, vykusių 2010 m. sausio 25 d. 12.07 val. bei 2010 m. sausio 26 d. 8.26 val., metu S. L. derino su R. D. galimus konkurso sąlygų pakeitimus.

4.3. Tęsdamas savo neteisėtą veiką, žinodamas, kad konkursas naftos produktams pirkti jau yra paskelbtas, 2010 m. vasario 22 d., laikotarpiu nuo 9.07 iki 9.43 val., UAB „V. V.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bendraudamas su D. N., iš pastarojo sužinojęs apie R. D. pageidavimą, kad į viešojo pirkimo konkurso būdu naftos produktams (kurui) įsigyti sąlygas būtų įtrauktas reikalavimas, kad Bendrovei Tiekėjo suteiktose kuro kortelėse būtų galimybė apriboti kuro kiekio limitą mėnesiui kiekvienai transporto priemonei, t. y. kad būtų įtraukta sąlyga, kurios negalės įvykdyti kiti konkurso dalyviai ir kuri UAB „L. B.“ suteiks pranašumą prieš juos, S. L. patarinėjo D. N., ką reikėtų daryti, kad toks reikalavimas atsirastų jau paskelbtose konkurso sąlygose, pažadėjo D. N. šiuo klausimu susisiekti su R. D. bei šiuo klausimu konsultavo pastarąjį telefoninių pokalbių, vykusių 2010 m. vasario 22 d. 16.25 val., 16.55 val. ir 16.59 val., metu.

5. R. D. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB „L. B.“ („Tiekėjas“) (duomenys neskelbtini) direktorius, atstovaudamas šiai bendrovei ir veikdamas jos naudai, siekdamas valstybės tarnautojui prilyginto asmens – UAB „V. V.“ generalinio direktoriaus D. N. neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai susitarė su pastaruoju duoti jam kyšį, t. y.:

5.1. R. D., žinodamas, kad UAB „V. V.“ („Bendrovė“) planuoja skelbti viešuosius pirkimus konkurso būdu naftos produktams (kurui), tepalams ir kitiems automobilių eksploataciniams skysčiams įsigyti, tačiau šie konkursai dar nepaskelbti, susitikimo su UAB „V. V.“ generaliniu direktoriumi D. N. metu UAB „V. V.“ patalpose (duomenys neskelbtini), 2010 m. sausio 19 d., laikotarpiu nuo 15.44 iki 15.53 val., aptarė minėtų konkursų sąlygas (naftos produktų (kuro) kainas, degalinių išsidėstymą, jų skaičių, tepalų ir automobilių kitų eksploatacinių skysčių kiekius, kainas ir savybes), iš UAB „V. V.“ generalinio direktoriaus patarėjo – padėjėjo viešųjų ryšių klausimais S. L., vykdžiusio D. N. nurodymus, gavo planuojamo skelbti konkurso naftos produktams įsigyti sąlygas, kad asmeniškai ar padedamas kitų asmenų galėtų su jomis susipažinti ir pakeisti į palankias jo atstovaujamai UAB „L. B.“.

5.2. Tęsdamas savo neteisėtą veiką, susitikimo metu UAB „V. V.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), 2010 m. vasario 18 d., laikotarpiu nuo 8.35 iki 9 val., R. D. susitarė su D. N., kad į naftos produktų (kuro) įsigijimo atviro konkurso būdu sąlygas būtų įtrauktas jo, R. D., pasiūlytas reikalavimas, kad Bendrovei Tiekėjo suteiktose kuro kortelėse būtų galimybė apriboti kuro kiekio limitą mėnesiui kiekvienai transporto priemonei, t. y. kad būtų įtraukta sąlyga, kurios negalės įvykdyti kiti konkurso dalyviai ir kuri UAB „L. B.“ suteiks pranašumą prieš juos. Tuo atveju, jei tepalai ir automobilių kiti eksploataciniai skysčiai bus perkami iš jo atstovaujamos įmonės, R. D. ir D. N. pastarojo susitikimo metu tiesiogiai susitarė dėl didesnės nei 1 MGL vertės kyšio D. N.: R. D. pasiūlius 80 proc. nuo tyrimo metu nenustatytos sumos, D. N. su tokiu pasiūlymu sutiko.

5.3. Priimti kyšį D. N. susitarė už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, kadangi, pagal UAB „V. V.“ įstatų (įregistruotų Juridinių asmenų registre 2009 m. birželio 19 d.) 96 punkto nuostatas, turėdamas prievolę savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais <...> ir pareiginiais nuostatais, šio reikalavimo nevykdė ir savo veiksmais pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytą įpareigojimą atliekant pirkimo procedūras <...> laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, UAB „V. V.“ Prekių, paslaugų ir darbų supaprastintų pirkimų taisyklių (2008 m. spalio 28 d. redakcija) 6 punktą, nustatantį, kad supaprastinti pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų, 34 punkte įtvirtintą nuostatą, kad pirkimo dokumentai negali būti teikiami anksčiau, nei apie supaprastintą pirkimą paskelbta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnį, kuriame įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė, Prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų komisijos ar darbų viešųjų pirkimų komisijos pirmininko, jo pavaduotojo, nario, sekretoriaus, eksperto ar pirkimų organizatoriaus, bendrovės vadovo ar vyriausiojo finansininko konfidencialumo pasižadėjimą bei Prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų komisijos ar darbų viešųjų pirkimų komisijos pirmininko, jo pavaduotojo, nario, sekretoriaus, eksperto ar pirkimų organizatoriaus nešališkumo deklaraciją, 2009 m. balandžio 14 d. pasirašytus jo paties.

6. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

6.1. Kasatorius nurodo, kad nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalių bei 305 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 3 punkto reikalavimus: apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje vertinant įrodymus pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nes atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus bei taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys įvertinti nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos vertinant tokiomis priemonėmis gautus duomenis, kiti įrodymai įvertinti atskirai ir selektyviai, nesusiejant ir neanalizuojant įrodymų visumos, nepakankamai atsižvelgiant į jų tarpusavio santykį, nebuvo pateikti motyvai, kodėl kaltinamuosius teisinantys įrodymai priimti, o kaltinantys atmesti, dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes bylos aplinkybių neišnagrinėjo tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde.

6.2. Be to, apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas D. N., N. L., L. D., V. K., S. L. ir R. D., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, esant pagrindui D. N., N. L., L. D. ir V. K. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl kyšio reikalavimo iš UAB „V.“ direktoriaus T. S.), D. N. veiksmus taip pat kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo ir didesnės nei 250 MGL vertės kyšio priėmimo iš UAB „U.“ direktoriaus A. Č.), D. N. veiksmus dėl susitarimo su R. D. kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, S. L.– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį, o R. D. – pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, to nepadarė.

6.3. Prokuroras teigia, kad, nurodydami operatyvinių veiksmų atlikimo ir procesinių prievartos priemonių taikymo neteisėtumą, abiejų instancijų teismai rėmėsi faktine aplinkybe, jog tyrimo metu nepasitvirtino UAB „V.“ dalyvavimas UAB „V. V.“ organizuotame dumblo apdorojimo gamyklos projektavimo darbų viešajame pirkime. Iš to išplaukia, kad operatyvinių veiksmų atlikimo ir procesinių prievartos priemonių taikymo neteisėtumas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įsitikinimu, yra tiesiogiai lemiamas ne teisinio ir faktinio jų taikymo pagrindo nebuvimo, bet vėlesnėje baudžiamojo proceso stadijoje – bylos nagrinėjimo teisme metu vienos ar kitos faktinės aplinkybės nepasitvirtinimo. Prokuroro manymu, šiuo atveju minėtų procesinių veiksmų teisėtumas, priešingai abiejų instancijų teismų išvadoms, yra lemiamas ne faktinių aplinkybių pasitvirtinimo ar paneigimo baudžiamojo proceso metu, bet tiek įstatymų, tiek teismų praktikoje įtvirtintų kriterijų. T. y. operatyvinių veiksmų teisėtumas yra siejamas su Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir OVĮ) nustatyta tvarka minėtų procesinių veiksmų sankcionavimu bei tam tikros informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą atitinkamos kategorijos nusikaltimą buvimu. Tuo tarpu BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių taikymo teisėtumas yra lemiamas minėtų veiksmų atlikimo BPK nuostatų kontekste.

6.4. Šioje byloje duomenys, gauti atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus, visiškai atitinka Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte išdėstytus ir teismų praktikoje nurodytus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-313/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-313/2010">2K-313/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-413/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-413/2011">2K-413/2011</a>, 2K-P-94-895/2015, 2K-P-414-303/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTctNjk2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57-696/2017">2K-57-696/2017</a>, 2K-8-788/2017 ir kt.) reikalavimus: teisinio pagrindo buvimą pripažino abiejų instancijų teismai; faktinis pagrindas taip pat buvo (UAB „V. V.“ generalinio direktoriaus D. N. kartu su kitais šios bendrovės padalinių vadovais reikalavimas kyšio kelionės forma iš UAB „V.“ direktoriaus T. S., o ne šios bendrovės dalyvavimo dumblo apdorojimo gamyklos projektavimo darbų viešajame pirkime aplinkybės, kaip nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje); operatyvinis tyrimas buvo atliekamas dėl galimai daromų nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 24 straipsnio 4 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse (patvirtina baudžiamojoje byloje esantys Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2009 m. gegužės 22 d. raštų Nr. 3S-01-331 ir 3S-01-332 bei tos pačios dienos Vilniaus apygardos prokuratūros teikimų Nr. 708 KF, 706 KF, 707 KF, 709 KF išrašai), taigi esant pagrindui, numatytam tuo metu operatyvinį tyrimą reglamentavusio Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkte; duomenis, gautus atliekant operatyvinius veiksmus ar neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmus, patvirtina kiti įrodymai (pastarieji apeliacinės instancijos teismo įvertinti kaip nepatikimi tik po to, kai operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys įvertinti kaip neatitinkantys įrodymams keliamų reikalavimų).

6.5. Prokuroras mini aktualiu šiai bylai laikotarpiu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 dalies nuostatas ir teigia, kad analizuojant, ar buvo faktinis pagrindas atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus, būtina įvertinti ne tik teismo nutarčių, bet ir prokuratūros teikimų, operatyvinės veiklos subjektų pateiktų dokumentų turinį, tačiau nei Vilniaus apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas šioje baudžiamojoje byloje to nepadarė. Aptardamas faktinio pagrindo atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus buvimą šioje byloje, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2009 m. gegužės 22 d. nutarčių Nr. 418 ir Nr. 416 turiniu ir visiškai ignoravo dokumentų, kurių pagrindu tos nutartys priimtos (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2009 m. gegužės 22 d. raštų Nr. 3S-01-331 ir 3S-01-332), bei tų dokumentų turinį. Teismų išvados dėl faktinio pagrindo atlikti operatyvinius veiksmus nebuvimo yra paremtos išimtinai Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutarčių turinio fragmentišku vertinimu, neatliekant jų vertinimui reikšmingų duomenų visumos analizės, o tai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad minėtų teismų sprendimai priimti vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir atitinka dėl operatyvinių veiksmų metu surinktos informacijos vertinimo formuojamą teismų praktiką. Taigi teismai iškreiptai interpretavo faktinio pagrindo nebuvimą atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus šioje baudžiamojoje byloje, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nes operatyvinis tyrimas buvo atliekamas turint tam tikros informacijos ir apie daromą sunkų nusikaltimą, ir apie tą veiką darančius asmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-414-303/2015). Atskiro operatyvinio ar ikiteisminio tyrimo etapo galimi trūkumai savaime nereiškia, kad vėlesniuose to tyrimo etapuose ar to tyrimo pagrindu pradėtų kitų tyrimų metu surinkti duomenys turi būti laikomi neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų ir dėl to nelaikytini įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>). Prokuroras pažymi, kad pradedant operatyvinį tyrimą, kai yra gaunama tik pirminė informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, tikslus tos veikos faktinių aplinkybių aprašymas ir atitiktis konkrečiam, vėliau pranešime apie įtarimą nurodytam BK straipsniui, kai nėra nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, nėra įmanomas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad informacijai, priskirtinai operatyvinio tyrimo atlikimo pagrindui, nėra keliami tokie reikalavimai kaip pranešimui apie nusikaltimą, kuris yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas); informacija apie nusikalstamas veikas, kurių pagrindu pradedamas operatyvinis tyrimas, gali būti bendresnio pobūdžio, nes operatyvinis tyrimas nebūtinai turi pasibaigti ikiteisminio tyrimo pradėjimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202/2013">2K-202/2013</a>). Taigi vien aplinkybė, jog UAB „V.“ nedalyvavo dumblo apdorojimo gamyklos projektavimo darbų viešajame pirkime, savaime nepaneigia faktinio pagrindo buvimo atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus ar atlikti neviešo pobūdžio veiksmus vadovaujantis BPK, nes tiek operatyvinio tyrimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys patvirtina, jog UAB „V.“ dalyvavo UAB „V. V.“ viešuosiuose pirkimuose, susijusiuose būtent su projektavimo darbais, buvo laimėjusi teritorijos šalia (duomenys neskelbtini), kurią nuomos teise valdo UAB „V. V.“, tyrinėjimo projektavimo paslaugų pirkimą detaliajam planui rengti, ir būtent vilkinant šios sutarties pasirašymą buvo reikalaujama kyšio kelionės forma. Vien tai, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2009 m. gegužės 22 d. nutartyje Nr. 416 nebuvo preciziškai nurodyta, jog sankcionuojamas patekimas į D. N. darbo vietą, dar nereiškia, kad operatyviniu būdu gauti duomenys yra neteisėti (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA0LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-504/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-504/2010">2K-504/2010</a>); šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad technines priemones specialia tvarka leidžiama naudoti D. N. darbo kabinete, esančiame UAB „V. V.“ patalpose, būtent ten jos ir buvo panaudotos. Nustatydamas faktinio pagrindo operatyvinio tyrimo veiksmams D. N. atžvilgiu buvimą, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi selektyviai pasirinktais dokumentais, juos vertino atsietai nuo kitų dokumentų, reikšmingų sankcionuojant operatyvinio tyrimo veiksmus, kitais dokumentais, turinčiais reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir tuose dokumentuose esančiais duomenimis nesirėmė, juos nutylėjo, neatliko išsamaus ir nešališko visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo. Toks vertinimas prieštarauja vienai pagrindinių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, – duomenis vertinti ne tik atskirai, bet atsižvelgdamas į jų visumą, santykį su kitais įrodymais. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada dėl faktinio pagrindo atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus nebuvimo pripažintina esminiu BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodoma, kodėl nesiremiama Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2009 m. gegužės 22 d. raštų Nr. 3S-01-331 ir 3S-01-332 išrašais, kurie buvo ištirti, ir / ar kodėl šie dokumentai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.

6.6. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime aptariant išteisintųjų D. N. ir R. D. susitarimo priimti kyšį padedant S. L. epizodą, slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai teismo yra pripažinti neteisėtais ir vertinant juos kaip pažeidžiančius proporcingumo principą. Teismo vertinimu, vienintelis tyrimui reikšmingas pokalbis buvo užfiksuotas 2009 m. spalio 16 d., o operatyviniai veiksmai ir procesinės prievartos priemonės buvo atliekamos iki 2010 m. liepos 13 d., kuo, teismo vertinimu, buvo laukiama, kol D. N. ar kiti asmenys galimai padarys naujas nusikalstamas veikas. Prokuroras pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje operatyvinio tyrimo veiksmai D. N. atžvilgiu buvo atliekami nuo 2009 m. gegužės 22 d. iki 2009 m. lapkričio 23 d., t. y. 6 mėnesius. Tokia operatyvinio tyrimo trukmė yra optimali ir nelaikytina proporcingumo principo pažeidimu, nes šio tyrimo metu buvo siekiama patikrinti pirminės informacijos apie galimai padarytus ar daromus nusikaltimus tikėtinumą, o tokiai informacijai pasitvirtinus – surinkti duomenis, pakankamus ikiteisminiam tyrimui pradėti. Nors pradėjus ikiteisminį tyrimą slapto pobūdžio tyrimo veiksmai buvo sankcionuojami iki 2010 m. liepos 13 d., tačiau išteisintųjų kaltė šioje baudžiamojoje byloje buvo grindžiama duomenimis, gautais atliekant slapto pobūdžio tyrimo veiksmus iki 2010 m. vasario 22 d. Kaltinamasis aktas surašytas dėl trijų nusikalstamų veikų ir su kaltinimais susijusi medžiaga teismui perduota šią baudžiamąją bylą (Nr. 10-9-012-12) atskyrus nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-514-09, kur buvo tiriami devyni korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių turintys viešieji pirkimai. Dėl likusių nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas. Visos devynios nusikalstamos veikos padarytos 2009 m. spalio – 2010 m. vasario mėnesiais. Pradėjus 2009 m. lapkričio 23 d. ikiteisminį tyrimą, procesinės prievartos priemonės išteisintųjų atžvilgiu toliau buvo taikomos išimtinai turint vieną tikslą, atitinkantį jų paskirtį, – identifikuoti visus asmenis, bendrininkaujančius su D. N., surinkti duomenis apie nusikalstamas veikas, dėl kurių atliekamas tyrimas, tuos duomenis surinkti tokios apimties, kad būtų galimybė tinkamai įvertinti nusikalstamas veikas darančių asmenų veiksmus ir juos teisingai kvalifikuoti. Iš byloje esančių pareiškimų teismui matyti, kad procesinių prievartos priemonių taikymas (įskaitant jų taikymo termino tęsimą) buvo siejamas išimtinai su tyrimu veikų, dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o ne su siekiu užfiksuoti naujai daromas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ir procesinės prievartos priemonės, taikytos BPK numatytais pagrindais iki 2010 m. liepos 13 d., nelaikytinos kaip pažeidžiančios proporcingumo principą. Apeliacinio teismo išvada, kad buvo laukiama, kol D. N. ar kiti asmenys galimai padarys naujas nusikalstamas veikas, yra niekuo nepagrįsta ir neatitinka BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatos.

6.7. Apeliacinės instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį, BPK 20 straipsnio nuostatų nebuvo laikomasi, nes šis teismo sprendimas iš esmės grindžiamas tik išteisintųjų parodymais bei kitais jiems palankiais įrodymais, o išteisintuosius kaltinantys įrodymai vertinti selektyviai bei kritiškai, iškraipant jų esmę ir turinį, nevertinant ir nelyginant jų su kitais byloje esančiais įrodymais, dalis išteisintuosius kaltinančių įrodymų iš viso neaptarti ir neįvertinti, jie yra nutylėti. Teismai liudytojo T. S. parodymus pripažino nepatikimais, tačiau 2009 m. spalio 16 d. vykusio pokalbio nepagrįstai nepripažino reikšmingu įrodymu šioje baudžiamojoje byloje. Prokuroro manymu, objektyvus, teisingas ir pagrįstas T. S. parodymų vertinimas įmanomas tik vertinant, kiek jie atitinka to pokalbio turinį. Be to, nors bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo labiau gilinamasi į viešojo pirkimo, kuriame dalyvavo UAB „V.“, ir dokumentų, susijusių su šiuo viešuoju pirkimu, surašymo aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas visiškai ignoravo rašytinius dokumentus ir nepasisakė dėl jų vertinimo, liudytojo T. S. parodymų patikimumo neanalizavo tų dokumentų turinio aspektu. Apeliacinės instancijos teismo išvada, jog valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl kyšininkavimo galimas tik įvertinus asmens, iš kurio reikalaujama kyšio, psichinį santykį su pavojinga veika ir su pavojingais padariniais, t. y. nustačius asmens suvokimą, kad iš jo reikalaujama kyšio, yra nepagrįsta. Asmens, iš kurio reikalaujama kyšio, psichinis santykis yra tik vienas iš veikos vertinimui įtakos galinčių turėti veiksnių, tačiau jis negali būti esminis ir nulemiantis veikos kvalifikavimą. Kyšininkavimas yra nusikalstama veika. Ar buvo padaryta nusikalstama veika, kompetentingas spręsti ne asmuo, iš kurio kyšio reikalaujama, o tik teismas, ir tik visapusiškai bei išsamiai išnagrinėjęs situacijos vertinimui reikšmės turinčias aplinkybes.

6.8. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad 2009 m. spalio 16 d. vykusio pokalbio (kuris nebuvo pripažintas įrodymu, nes pokalbis užfiksuotas atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus) metu pasakyta fraze „nupirkti kelionę aplink pasaulį per tris dienas“ teismas grindžia kyšio reikalavimo nerealumą. Abiejų instancijų teismai vienareikšmiškai pažeidė įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus, nes tokiu dviprasmišku to paties duomenų šaltinio vertinimu teismo sprendimas negali būti grindžiamas. Be to, teismai ignoravo tai, jog minėtą frazę pasakė L. R., kuris dalyvavo tik pokalbio pradžioje, o išgirdęs reikalavimus nupirkti kelionę pasišalino.

6.9. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog byloje nėra jokių patikimų duomenų, leidžiančių priskirti konkrečią frazę konkrečiam asmeniui, juo labiau kad iš bylos duomenų išplaukia, jog kiti kaltinamieji pokalbio metu nekalbėjo apie jokias keliones, nerodė iniciatyvos. Teismo vertinimu, vienas iš tai patvirtinančių įrodymų – T. S. parodymai. Teismas to paties duomenų šaltinio patikimumui vertinti taikė dvejopus standartus: nepalankius išteisintiesiems T. S. parodymus įvertino kaip nepatikimus ir jais nesivadovavo, o palankiais rėmėsi. Be to, apeliacinės instancijos teismas savo išvadą grindė būtent faktinių aplinkybių neatitinkančiais parodymais, nes tiek Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų darytose stenogramose užfiksuotas šešių asmenų dalyvavimas pokalbyje, iš pokalbių stenogramų aiškiai matyti, kad, išėjus L. R., pokalbyje su T. S. aktyviai dalyvauja keturi asmenys, kiekvienam iš jų stenogramose yra priskiriamos konkrečios frazės. Vertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas šiuos duomenis išanalizavo nevisapusiškai ir neobjektyviai, paviršutiniškai, padarė esminius įrodymų vertinimo pažeidimus, teismo išvada, jog byloje nėra jokių patikimų duomenų, leidžiančių priskirti konkrečią frazę konkrečiam asmeniui, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra niekuo nepagrįsta – tai patvirtina bylos duomenys (kasatorius juos nurodo).

6.10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, L. R. pokalbio su D. N. metu išsakytas nuogąstavimas, jog reikalavimas nupirkti kelionę gali būti suprastas kaip nusikaltimo darymas, nepaneigia pirmosios instancijos išvadų. Tačiau, vertindamas šio asmens vaidmenį, apeliacinės instancijos teismas tam skyrė nepakankamai dėmesio, atmestinai vertino šio duomenų šaltinio įtaką situacijos vertinimui. L. R. dirbo teisininku D. N. vadovaujamoje bendrovėje, todėl buvo kompetentingas įvertinti situacijos rimtumą bei galimas pasekmes. Šis liudytojas ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme patvirtino, jog buvo reikalaujama kelionės, tačiau jis kelionės atsisakė ir išėjo iš kabineto.

6.11. Prokuroro manymu, nėra pagrindo sutikti su teismų išvada, kad byloje esantis kaltinamasis aktas yra abstraktus, nes jame nėra atskleisti objektyviai atlikti kitų išteisintųjų (išskyrus D. N.) veiksmai. Baudžiamąją bylą pateikus teismui, pirmosios instancijos teismas neįžvelgė kliūčių jos nagrinėjimui, nematė pagrindo ją grąžinti prokurorui. Nėra pagrindo konstatuoti BPK 219 straipsnio pažeidimą, nes kaltinamajame akte aiškiai ir konkrečiai aprašoma, kuo grindžiami kaltinimai, kaip pasireiškė D. N. bendrininkų vaidmuo, kuriuo metu ir kokias frazes kiekvienas iš jų pasakė, kuo grindžiamas vienų ar kitų frazių priskyrimas konkrečiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad iš prokuroro apeliaciniame skunde suformuluotų teiginių išeitų, kad asmenų veiksmus apeliantas vertina kaip neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o tai prieštarauja kaltinimo daliai, pagal kurią kyšio buvo reikalauta už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Tiek iš kaltinimo, tiek iš duomenų, kuriais kaltinimas grindžiamas ir kurie aprašomi kaltinamajame akte, yra visiškai aišku, jog kyšio kelionės forma iš T. S. buvo reikalaujama už teisėtą veikimą – pažadą pasirašyti sutartį, kuri su pirkimo laimėtoju turėjo būti pasirašyta. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo teiginius vertino iškreiptai, juos interpretuodamas, nes apeliaciniame skunde aiškiai pasisakoma, jog tokie teiginiai buvo tik manipuliacijos, kuriomis buvo siekiama gauti kyšį, o ne siekis gauti kyšį už neteisėtą veikimą.

6.12. Apeliacinės instancijos teismas liudytojo A. Č. parodymus, kad pirminėse apklausose nurodydamas mažesnę perduotų kyšių sumą jis norėjo padėti D. N., nepagrįstai vertino kaip neįtikinamus. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodoma, jog tie skirtumai negalėjo turėti įtakos D. N. baudžiamajai atsakomybei, tačiau prokuroras pažymi, kad pats teismas pripažino, jog tie skirtumai realiai galėjo turėti reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Veikos kvalifikavimas asmens teisinei padėčiai ir atsakomybės riboms turi reikšmės, nes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 3 dalyje, numatytos iš esmės skirtingos sankcijos. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šio liudytojo parodymus, vadovavosi ne faktinėmis aplinkybėmis, visapusišku jų vertinimu, ne asmens psichiniu santykiu su tiriamais įvykiais ir jų suvokimu, bet pateikė formalų vertinimą, šio asmens parodymų nevertindamas su duomenų, gautų iš kitų šaltinių (D. N., liudytojų G. V., V. V., R. C. parodymų), visuma. Prokuroro manymu, netikėti A. Č. parodymais dėl jaudulio tiriamuoju laikotarpiu nėra pagrindo, nes nors į apklausą jis atvyko pats, tačiau jo parodymai tiesiogiai susiję su paties nusikalstamais veiksmais – bendrovės vadovo papirkinėjimu, su nežinomybe, kaip bus sprendžiamas jo paties atsakomybės klausimas.

6.13. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad, remdamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikta analize, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog nepasitvirtino kaltinimo teiginys, kad D. N. reikalavo ir priėmė kyšį už atsiskaitymų su UAB „U.“ padidinimą, nes laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iki 2010 m. balandžio 5 d. UAB „T.“ procentine išraiška buvo pervesta net didesnė suma (79,2 proc.) nei UAB „U.“ (76,65 proc.), tačiau jokio pagrindo remtis tokiais skaičiais nėra, nes nėra jokių skaičiavimų ar dokumentų, nenurodoma, ką reiškia terminas „procentine išraiška“ (ar skaičiuojant, kiek pervesta pinigų nuo įsiskolinimo konkrečiai bendrovei, ar lyginant, kiek pervesta vienai, o kiek kitai bendrovei, ar kt.). Priešingai teismų išvadoms, rašytiniai dokumentai, esantys byloje (UAB „V. V.“ pateiktos periodinės tiekėjų suvestinės ir UAB „T.“ bei UAB „U.“ surašytos sąskaitos faktūros bendrovei UAB „V. V.“), patvirtina, kad per tą patį laikotarpį bendrovei „U.“ UAB „V. V.“ pervedė beveik 370 000 Lt daugiau nei UAB „T.“.

6.14. Skundžiamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodoma, kad iš to, jog aptariamo pokalbio įrašas į bylą buvo pateiktas D. N. iniciatyva, išplaukia, kad išteisintasis ir jo gynėjai šį pokalbį vertina kaip palankų gynybai, todėl kitoks šio pokalbio vertinimas negali būti pripažįstamas neginčijamu D. N. kaltės įrodymu. Tačiau prokuroras pažymi, kad ne kurio nors proceso dalyvio, bet teismo vertinimas turi nulemti teisingą, objektyvų ir pagrįstą sprendimą, nes būtent teismas vykdo teisingumą. Vertindamas D. N. pateiktus pokalbius ir jų turinį, ryšį bei santykį su tiriamomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių nuostatų.

6.15. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad padarydamas išvadą, jog R. D. ir D. N. pokalbiai ir tariamai jų metu pasiekti susitarimai neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos galutinėms ir oficialiai paskelbtoms konkurso sąlygoms, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik tuo, jog viešojo konkurso naftos produktams (kurui) pirkti sąlygos buvo patvirtintos 2010 m. vasario 2 d., o viešai paskelbtos 2010 m. vasario 12 d., pasisakė tik dėl 2010 m. vasario 18 d. D. N. kabinete vykusio pokalbio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ignoravo pokalbius D. N. kabinete, vykusius 2010 m. sausio 12, 19, 25 dienomis, vasario 2, 22 dienomis, dėl šių pokalbių įrodomosios reikšmės nepasisakė, jų nevertino, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1–5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

6.16. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog skunde nėra nurodoma, kokia reikšminga bylai informacija užfiksuota prokuroro nurodytuose duomenų šaltiniuose, ar šių duomenų visuma leidžia neginčijamai tvirtinti, kad išteisintieji susitarė dėl kyšio davimo, jo priėmimo ar padėjimo tai padaryti, todėl atsakyti į šį deklaratyvų skundo argumentą nėra galimybės. Tačiau, prokuroro nuomone, tokia teismo išvada tik patvirtina, jog skundžiama nutartis priimta nesigilinant į faktinių aplinkybių visumą, nenustatant jų sąsajų su tiriamomis aplinkybėmis ir taip pažeidžiant įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus. Tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje duomenys, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, neišanalizuoti išsamiai ir nešališkai, kiekvienas duomenų šaltinis buvo analizuojamas pavieniui, duomenys, gauti iš vienų šaltinių, nepalyginti su duomenimis, gautais iš kitų šaltinių, nebuvo atliekamas įrodymų visumos vertinimas, teismų sprendimai grindžiami tik išteisintiesiems palankiais duomenimis, kurie kai kuriais atvejais netgi prieštaraujantys duomenims, gautiems iš kitų šaltinių, dalis inkriminuojamų nusikalstamų veikų vertinimui reikšmės turinčių duomenų iš viso nutylėti. Motyvų, paaiškinančių, kodėl visumos įrodymų, surinktų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teismuose, kontekste tų pačių proceso dalyvių parodymai vertinami dviprasmiškai, t. y. kodėl remiamasi tik ta proceso dalyvių parodymų dalimi, kuri yra palankiausia išteisintiesiems, o kaltinanti šių asmenų parodymų dalis atmetama kaip nepatikima arba apskritai paliekama be jokio teismo įvertinimo, nėra. Nagrinėjamoje byloje tai esminis nuosprendžio trūkumas, nes, nesant visapusiško faktinių aplinkybių vertinimo, teismų motyvai dėl įrodymų vertinimo laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, kad skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 3 dalies nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, yra deklaratyvus, nes išsami visų įrodymų vertinimo analizė nebuvo atlikta. Tad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sprendė ne visus klausimus, kuriuos turėjo išspręsti, apžvelgė ir išdėstė ne visas aplinkybes, kurias turėjo išdėstyti. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje nėra išdėstyti visi byloje esantys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme surinkti įrodymai, o išdėstyti tik tie įrodymai, kurie yra palankiausi išteisintiesiems, ir būtent tik jais yra grindžiamos teismo išvados. Toks nutarties surašymas neatitinka BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų, o neturinti visų būtinų sudėtinių dalių nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

6.17. Prokuroras nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog tiek Vilniaus apygardos teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nepagrįstai atmesti, vienpusiškai įvertinti ar visiškai nevertinti įrodymai yra reikšmingi sprendžiant išteisintųjų kaltės klausimą ir sudaro pakankamą pagrindą D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, N. L., L. D., V. K. pripažinti kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje, R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje; padarydamas priešingą išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą.

7. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus kasacinis kundas iš dalies tenkintinas.

Dėl reikalavimų operatyvinės veiklos įstatymo pagrindu atliekamų veiksmų ir BPK procesinių prievartos priemonių taikymo teisėtumui

8. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.

8.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinant žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą kartu nustatyta, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinant teisę į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumo gerbimą nustatyta, kad šių teisių apribojimas turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas: jis turi būti nustatytas įstatyme, juo siekiama teisėto tikslo ir jis būtinas demokratinėje visuomenėje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, be kita ko, akcentuojama, kad įstatymas, kuriuo reglamentuojamas slapto sekimo (stebėjimo) priemonių taikymas, susijęs su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimu, turi būti išdėstytas pakankamai tiksliai, kad tinkamai parodytų asmenims, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis valstybės institucijos turi teisę taikyti tokį slaptą ir potencialai pavojingą jų teisės į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumą apribojimą. Atsižvelgiant į piktnaudžiavimo pavojų, būdingą bet kokiai slapto sekimo sistemai, tokios priemonės turi būti grindžiamos įstatymu, kuris yra itin tikslus (tiksliai apibrėžtas). Būtina, kad egzistuotų aiškios, detalios taisyklės šiuo klausimu, juolab kad atitinkamos technologijos tampa vis sudėtingesnės (pvz., 2007 m. birželio 28 d. sprendimas byloje Asociacija už Europos integraciją bei žmogaus teises ir Ekimdzhiev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 62540/00; 2012 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Drakšas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36662/04).

8.2. OVĮ, aktualaus šiai bylai ir galiojusio iki 2013 m. sausio 1 d., įtvirtinta slaptų informacijos rinkimo priemonių sistema savaime neprieštarauja teisės (įstatymo) kokybės reikalavimams pagal Konvencijos 8 straipsnį. Esminė konkretaus asmens teisių pagal šią nuostatą apribojimo teisėtumo sąlyga – įstatyme nustatytų sąlygų ir tvarkos laikymasis kiekvienu konkrečiu atveju.

8.3. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas kvestionavo operatyvinės veiklos priemonių – pokalbių vaizdo, garso įrašų, taip pat telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptos kontrolės ir fiksavimo atitinkamiems abonentiniams numeriams, darytų pagal OVĮ (įstatymo redakcija, galiojusi operatyvinių veiksmų atlikimo metu) 10, 11 straipsnių nuostatas, D. N. tarnybiniame kabinete bei viešosiose vietose, jam susitinkant su kitais asmenimis atitiktį įstatymo reikalavimams, nurodydamas, jog nutartyse neišdėstytas joks operatyvinių priemonių taikymo faktinis pagrindas, t. y. apsiribota abstrakčiu teiginiu, kad D. N.,,gali būti susijęs su nusikalstama veika, turinčia nusikaltimo požymių“, nenurodant nei tokios veikos kvalifikavimo, nei galimai padarytos veikos faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat teigiama, jog teismo nutartimis buvo sankcionuotas operatyvinio tyrimo priemonių panaudojimas (vaizdo ir garso įrašas) D. N. darbo kabinete, nors patekimas į šį kabinetą nėra sankcionuotas. Kitoje nutartyje, kuria pratęstas dalies operatyvinių veiksmų taikymas, jau sankcionuotas patekimas į D. N. darbo kabinetą, tačiau techninių priemonių specialia tvarka naudojimas, dokumentų paėmimas ir apžiūra, šių priemonių taikymo faktinis pagrindas taip pat nenurodytas. Maža to, šioje nutartyje nenurodyta, kad gauta naujos informacijos apie rengiamą ar daromą nusikaltimą ir todėl būtina pratęsti tokių priemonių taikymą ir išplėsti jų ribas.

8.4. Dėl šių apeliacinės instancijos teismo motyvų pažymėtina, jog teisinis pagrindas atlikti OVĮ 10, 11 straipsniuose nurodytus operatyvinius veiksmus yra apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys. Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje, tai – tam tikra informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nekvestionuojami specialių techninių priemonių panaudojimo pagal OVĮ 10, 11 straipsnį formalūs pagrindai, kurie nurodyti teismo pirmininko nutartyse. Dėl faktinio pagrindo nutartyse yra pažymėta, jog remiamasi pateikta operatyvinės bylos medžiaga. Dėl šių motyvų pirmiausia pažymėtina tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog informacijai, priskirtinai operatyvinio tyrimo atlikimo pagrindui, nėra keliami tokie reikalavimai kaip pranešimui apie nusikaltimą, kuris yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas); informacija apie nusikalstamas veikas, kurių pagrindu pradedamas operatyvinis tyrimas, gali būti bendresnio pobūdžio, nes operatyvinis tyrimas nebūtinai turi pasibaigti ikiteisminio tyrimo pradėjimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202/2013">2K-202/2013</a>). Be to, kaip teisingai nurodoma kasaciniame skunde, iš STT Vilniaus valdybos viršininko teikimo bei Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyr. prokuroro teikimo matyti, kad faktinis pagrindas yra operatyvinio tyrimo byla Nr. OT-005-2-2009 ir joje esantys tarnybiniai pranešimai apie korupcinio pobūdžio veiksmus atliekant viešuosius pirkimus UAB „V. V.“, įžvelgiant požymius galimai daromų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje. Todėl sutiktina su prokuroro kasacinio skundo teiginiu, jog analizuojant, ar buvo faktinis pagrindas atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus, būtina įvertinti ne tik teismo nutarčių, bet ir prokuratūros teikimų, operatyvinės veiklos subjektų pateiktų dokumentų turinį, tačiau nei Vilniaus apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas šioje baudžiamojoje byloje to nepadarė. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismo nutartyje akcentuotą reikalavimą nurodyti nutartyse faktinį pagrindą sankcionuojant operatyvinės veiklos priemonių panaudojimą, pažymėtina tai, kad teisėjo sprendimas skirti tokias priemones yra valinis veiksmas, paremtas pateikta specialiųjų subjektų medžiaga, tokia nutartis yra riboto naudojimo, nėra skundžiama, todėl toks reikalavimas negali būti laikomas privalomu, jei yra pateikti duomenys operatyvinio tyrimo medžiagoje. Be to, pažymėtina, jog teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo faktinio pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-413/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-413/2011">2K-413/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-313/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-313/2010">2K-313/2010</a>). Kaltinime nurodytos veikos padarymo metu teismų praktikoje buvo suformuluoti ne tokie aukšti standartai operatyvinių veiksmų sankcionavimui pagal OVĮ lyginant su teismų praktika pagal šiuo metu galiojančias Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas. Procesinės normos ir teismų praktikos išaiškinimai taikytini galioję jų atlikimo metu.

8.5. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymui, teismų praktikoje nustatyti griežtesni reikalavimai faktiniam pagrindui sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Operatyviniai (pagal dabar galiojantį reglamentavimą – kriminalinės žvalgybos) veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. Vadinasi, užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY4LTEzOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-168-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-168-139/2015">2K-168-139/2015</a>). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY4LTEzOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-168-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-168-139/2015">2K-168-139/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTctNjk2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57-696/2017">2K-57-696/2017</a>, 2K-180-976/2017). Slaptų operatyvinių veiksmų sankcionavimas, nesant tam faktinio pagrindo, naujų nutarčių priėmimas ir tokių veiksmų pratęsimas be jokios motyvacijos daro tokias nutartis neteisėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTctNjk2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57-696/2017">2K-57-696/2017</a>).

8.6. Dėl apeliacinės instancijos teismo motyvų, jog nustatant techninių priemonių panaudojimą D. N. kabinete nebuvo nurodyta patekimo į patalpą sankcija, sutiktina su prokuroro skunde išdėstytais argumentais, jog vien tai, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2009 m. gegužės 22 d. nutartyje Nr. 416 nebuvo preciziškai nurodyta, jog sankcionuojamas patekimas į D. N. darbo vietą, dar nereiškia, kad operatyviniu būdu gauti duomenys yra neteisėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA0LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-504/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-504/2010">2K-504/2010</a>). Šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad technines priemones specialia tvarka leidžiama naudoti D. N. darbo kabinete, esančiame UAB „V. V.“ patalpose, būtent ten jos ir buvo panaudotos.

8.7. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad ir slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas sankcionuotas nesant tam faktinio pagrindo. Pagrįsdamas šią poziciją, apeliacinės instancijos teismas remiasi tuo, jog procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad,,ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenų apie tai, kad UAB,,V. V.“ organizavus dumblo apdorojimo gamyklos projektavimo darbų viešąjį pirkimą“, kai toks pirkimas iš viso nebuvo vykdomas.

8.8. Remiantis šia aplinkybe, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ir duomenys, gauti taikant BPK 154, 158 straipsniuose nurodytas procesines prievartos priemones, negali būti pripažinti leistinais įrodymais, nes jie užfiksuoti nurodant tą patį neegzistuojantį tokių veiksmų atlikimo faktinį pagrindą – dumblo gamyklos projektavimo darbų viešąjį pirkimą, kurį laimėjo UAB,,V.“.

8.9. Su šia apeliacinės instancijos teismo pozicija nėra pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija savo vertinimą, pripažįstant BPK 154, 158 straipsnių pagrindu gautus duomenis neteisėtais, susieja su klaida, nurodant objektą – „D.“ (pagal kaltinimą UAB „V. V.“ paskelbė konkursą teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) projektavimo paslaugoms ir detaliajam planui parengti). Sutiktina, jog kažkurioje tyrimo stadijoje – perduodant informaciją ar ją dokumentuojant – buvo padaryta klaida, tačiau ši klaida, vertinant visumą duomenų, yra neesminė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, neįvertino to, kad visos kitos aplinkybės – teritorija – bendrovės sklypas šalia (duomenys neskelbtini), viešojo konkurso laimėtoja ir projekto vykdytoja UAB „V.“ – atitinka, taip pat atitinka ir konkurso dalyviai, jų skaičius, darbų pobūdis bei kitos aplinkybės. Visos šios aplinkybės privalėjo būti įvertintos, o tik po to daromos išvados, jog atitinkamas faktinis pagrindas neegzistuoja.

8.10. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikta selektyvi vertinamų duomenų atranka, vertinant ne visumą duomenų, o sureikšminant atskirą informacinio turinio elementą, neatitinka reikalavimo daryti išvadas išsamiai išnagrinėjus bylos aplinkybes. Todėl apeliacinės instancijos teismo motyvai, kuriais grindžiama tokia išvada, prieštarauja BPK 20 straipsnio nuostatoms. Be to, pažymėtina ir tai, kad kasacinė praktika tokio pobūdžio duomenų turinio tikslumui nekelia labai aukšto standarto reikavimų. Plenarinės sesijos nutartyje yra pažymėta, jog tam tikri operatyvinio ar ikiteisminio tyrimo etapo trūkumai savaime nereiškia, kad vėlesniuose to tyrimo etapuose ar to tyrimo pagrindu pradėtų kitų tyrimų metu surinkti duomenys turi būti laikomi neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų ir dėl to nelaikytini įrodymais (plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>).

8.11. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti teikimų ir nutarčių dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo bei ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo, leidžiant taikyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams BPK 154, 158 straipsniuose numatytus veiksmus, trūkumai nenulėmė šių veiksmų ir juos atliekant surinktų duomenų neteisėtumo.

Dėl BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pagal kaltinimą dėl kyšio reikalavimo iš A. Č. ir kyšio priėmimo iš A. Č. ir R. C.

9. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje.

9.1. BPK 20 straipsnio 5 dalis įtvirtina reikalavimą teismui įrodymus vertinti po to, kai išsamiai ir nešališkai išnagrinėtos visos bylos aplinkybės. Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais gali būti atliekamas sutrumpintas bylos aplinkybių nagrinėjimas (supaprastintas, pagreitintas procesas). Visais kitais atvejais teismas privalo išnagrinėti visas, teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nes, išnagrinėjus tik dalį ar neišsamiai reikšmingus bylos duomenis, įrodymų vertinimas bus neišsamus, o tai gali turėti įtakos neteisingo teismo sprendimo priėmimui.

9.2. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Ši nuostata neįtvirtina reikalavimo patikrinti absoliučiai visus skundo argumentus, tačiau skundo argumentai, kurie susiję su tinkamu veikos kvalifikavimu, procesinių teisių užtikrinimu, bylos duomenų pripažinimu įrodymais ir teisingu jų vertinimu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti išnagrinėjami ir dėl jų sprendime turi būti išdėstytos motyvuotos išvados. 9.3. Pritartina kasacinio skundo argumentams, jog apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojų A. Č. ir R. C. parodymus, vadovavosi ne faktinėmis aplinkybėmis, visapusišku jų vertinimu, ne asmens psichiniu santykiu su tiriamais įvykiais ir jų suvokimu, bet pateikė formalų vertinimą, šių asmenų parodymų neįvertindamas santykyje su duomenimis, gautais iš kitų šaltinių (D. N., liudytojų G. V., V. V. parodymų), D. N. pateiktus pokalbius ir jų turinį, ryšį bei santykį su tiriamomis aplinkybėmis, BPK 154, 158 straipsnių pagrindu gautais duomenimis.

9.4. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, jog nuosprendyje aptarti visi liudytojo A. Č. ir R. C. parodymai, atskleistas šių parodymų nenuoseklumas ir kaita (dėl pokalbio apie kyšį vietos, laiko, kyšio vertės), ir padaroma išvada, kad šių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs. Kolegijos manymu, neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kai teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, vertina ne visą liudytojų parodymų turinį, kaip prašoma apeliaciniame skunde, jų atitiktį kitiems bylos įrodymams, o atskirus fragmentus, akcentuodamas bet kokius neatitikimus dėl kyšio perdavimo vietų, laiko, dėl sumų ir tuo remiantis pripažindamas visą bylos duomenų įrodomąjį turinį niekiniu. Pagal liudytojų A. Č. ir R. C. parodymus kyšiai D. N. buvo perduodami ilgą laiką – daugiau nei pusę metų ir per daugelį kartų įvairiomis sumomis bei skirtingose vietose, todėl natūralu, jog rekonstruojant atmintyje šias aplinkybes praėjus ilgesniam laiko tarpui galimi nukrypimai bei netikslumai, kurie ne paneigia, bet, atvirščiai, patvirtina, jog tai nėra dirbtinai išmokta ir tiksliai atkartojama „legenda“. Šiuo atveju įvertinant parodymų autentiškumą bei patikimumą yra žymiai svarbiau įvertinti tai, kad jie atitinka kitus bylos duomenis, kiekvienas kyšio perdavimo atvejis nėra šabloniškas, o turi individualias aplinkybes, detales. Tam apeliacinės instancijos teismas visiškai neskyrė dėmesio ir šiuo aspektu bylos duomenų atskirai nevertino bei nelygino jų tarpusavyje. Apeliacinės instancijos teismas, nepateikdamas argumentų, o tik išsakydamas poziciją, jog tai neįtikinama, atmetė A. Č. nurodytus motyvus dėl priežasčių, kurios turėjo įtakos jo pirminiams ir vėlesnių parodymų skirtumams (dėl didelio susijaudinimo, nežinojimo, kaip elgtis, ir norint mažiau pakenkti D. N.). Šiuo atveju visai įtikinama ir gyvenimiška, jog liudytojas nurodė mažesnę sumą nenorėdamas, kad išteisintajam D. N. būtų inkriminuojamas didelės vertės kyšis.

9.5. Ne bylos duomenimis, o asmeniniais samprotavimais pagrįsti apeliacinės instancijos teismo teiginiai, jog esant sunkiai įmonės finansinei situacijai A. Č. galimybės disponuoti tokia didele pinigų suma (90 000–100 000 Lt), o juo labiau duoti kyšius iš savo asmeninių santaupų siekiant palankumo bendrovei, kurios turtas net vieninteliam akcininkui yra svetimas, kelia pagrįstų abejonių. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal liudytojų A. Č. ir R. C. parodymus kyšiai buvo mokami po to, kai UAB „V. V.“ atlikdavo skolos padengimą, buvo mokama dalimis, per ilgą laiką po keletą ar keliolika tūkstančių, o ne iš karto 90 000–100 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „U.“ buvo vidutinio dydžio transporto įmonė, turėjusi nemažus materialinius resursus, todėl galimybė skirti 6 proc. kyšiams nuo pervestos sumos, išgryninant įmonėje gautus pinigus ar iš asmeninių lėšų, tikrai negali būti pripažįstama, kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, neatitinkančia elementarios logikos dėsnių.

9.6. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino bendrame kontekste bylos aplinkybių ir neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tiek iš R. C. parodymų, tiek ir iš pokalbių, kurie užfiksuoti naudojant sankcionuotas BPK 154 straipsnyje numatytas procesines prievartos priemones, matyti, kad R. C. tarpininkavo tarp A. Č. ir D. N. dėl atsiskaitymų su bendrove „U.“; nuosprendyje taip pat nurodoma, kad tokio R. C. vaidmens neneigia ir D. N.. Nebuvo įvertinta ir tai, jog liudytojų A. Č. ir R. C. parodymus patvirtina ne tik BPK 154 ir 158 straipsnių pagrindu sankcionuotų priemonių duomenys, bet netiesiogiai ir pokalbių bei susitikimų skaičius, intensyvumas. Susitikimai pradžioje su R. C., po to su A. Č.. Susitikimai su R. C. bei A. Č. su D. N. vyko darbo metu, tačiau ne darbo vietoje. Šios bei kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nebuvo įvertintos atskirai bei kartu su A. Č. ir R. C. parodymų turiniu, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

9.7. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyta pozicija, kurioje nurodoma, kad iš to, jog aptariamo pokalbio įrašas į bylą buvo pateiktas D. N. iniciatyva, išplaukia, kad išteisintasis ir jo gynėjai šį pokalbį vertina kaip palankų gynybai, todėl kitoks šio pokalbio vertinimas negali būti pripažįstamas neginčijamu D. N. kaltės įrodymu. Šiuo atveju prokuroras skunde teisingai pažymi, kad ne kurio nors proceso dalyvio, bet teismo vertinimas turi nulemti teisingą, objektyvų ir pagrįstą sprendimą, nes būtent teismas vykdo teisingumą.

9.8. Apeliaciniame skunde yra išdėstyta išsami pokalbio, kuris vyko tarp D. N. ir R. C., įrašo analizė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, jog aptariamas pokalbis yra dviprasmiškas, su įvairiais nutylėjimais, provokavimo elementais (pokalbis buvo slapta įrašinėjamas D. N. iniciatyva), prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl šio įrašo turinio, kuris patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, plačiau neanalizuoja ir nevertina, lakoniškai pasisakydamas dėl 6 proc. mokėjimo nuo pervestų lėšų bei nurodydamas, jog atsižvelgiant į tai, kad aptariamo pokalbio įrašas į bylą buvo pateiktas D. N. iniciatyva, iš to išplaukia, kad išteisintasis ir jo gynėjai šį pokalbį vertina kaip palankų gynybai. Tačiau ši aplinkybė neeliminuoja galimybės vertinti tokį įrodymą kaip pagrindžiantį apkaltinančias aplinkybes, jei bylos proceso metu pateikiami atitinkami argumentai. Todėl nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo nuomone, jog kitoks šio pokalbio vertinimas, kuris yra nurodytas prokuroro apeliaciniame skunde ir kuris daugiausia yra pagrįstas tik kaltinimui palankiu atskirų pokalbio frazių interpretavimu, negali būti pripažįstamas D. N. kaltės įrodymu.

9.9. Kolegijos nuomone, tokio pobūdžio motyvai negali būti priežastis visapusiškai nevertinti byloje pateikto įrodymo bei nepalyginti jo su kitais bylos duomenimis, nepriklausomai nuo to, kuris iš proceso dalyvių tokį įrodymą teismui pateikė. Darytina išvada, jog, vertindamas D. N. pateiktus pokalbius ir jų turinį, ryšį bei santykį su tiriamomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalies nuostatų.

9.10. Apeliacinės instancijos teismas viršijo jam įstatymu suteiktus procesinius įgaliojimus, remdamasis A. Č. ir R. C. pareiškimų protokolų turiniu bei surašymo laiku, pripažindamas, jog byloje neegzistuoja aplinkybės, BK 227 straipsnio 5 dalies pagrindu šalinančios tiek A. Č., tiek R. C. baudžiamąją atsakomybę. Kolegija pažymi, jog šiuo klausimu yra priimti ikiteisminio tyrimo procesiniai dokumentai, jie nustatyta baudžiamojo proceso tvarka nepanaikinti, todėl kvestionuoti jų legitimumą nėra apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Taigi ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sprendimas pareikšti šiems asmenims įtarimus ar nepradėti jų atžvilgiu baudžiamojo persekiojimo buvo nulemtas tyrėjo ir jo procesinę veiklą kontroliuojančio prokuroro valios, o ne BPK 1, 2 straipsnio nuostatų laikymosi, neatitinka apeliacinio bylų nagrinėjimo proceso bendrųjų nuostatų reikalavimų, kaip ir tuo remiantis padaryta apeliacinės instancijos išvada, kad A. Č. ir R. C. yra suinteresuoti bylos baigtimi.

9.11. Remdamasi pirmiau išdėstytais argementais, kolegija sprendžia, jog, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dėl šios veikos pagal kaltinimą dėl kyšio reikalavimo iš A. Č. ir kyšio priėmimo iš A. Č. ir R. C., buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimai. Šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Dėl D. N., N. L., L. D. ir V. K. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį

10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino D. N., N. L., L. D. ir V. K. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas išdėstė argumentuotas išvadas dėl teismo sprendimo pagrįstumo bei išsamius motyvus, pagrindžiančius prokuroro apeliacinio skundo atmetimą.

10.1. Kasaciniame skunde teigiama, jog nebuvo tinkamai įvertintas 2009 m. spalio 16 d. pokalbio tarp D. N., N. L., V. K., L. D. ir T. S. turinys. Su šiuo teiginiu nėra pagrindo sutikti.

10.2. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakant į prokuroro apeliacinio skundo argumentus iš esmės neginčijamas pokalbio, kuris vyko tarp D. N., N. L., V. K., L. D. ir T. S., lingvistinis turinys, tik skirtingai nei apeliaciniame skunde aiškinama šio pokalbio reikšmė atsižvelgiant į platesnį kontekstą pareikštam kaltinimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pokalbio turinį vertino kartu su visomis su sutarties pasirašymu susijusiomis bylos aplinkybėmis. Buvo išnagrinėtos visos bylos aplinkybes – konkurso dėl teritorijos šalia (duomenys neskelbtini), kurią nuomos teise valdo UAB „V. V.“, tyrinėjimo projektavimo paslaugų pirkimo detaliojo plano rengimo aplinkybės, šio proceso eiga ir stadija pokalbio metu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išanalizavo T. S. nenuoseklią poziciją bylos proceso metu dėl pokalbio turinio reikšmės ir kyšio reikalavimo realumo, visų išteisintųjų poziciją, nuosekliai neigiančią reikalavimo rimtumą bei byloje nustatytas aplinkybes, jog po šio pokalbio kaltinime nurodytas reikalavimas nebuvo vykdomas ir jokia forma, nei užuominomis, nei rimtai ar juoko forma, prie tos temos nebuvo sugrįžta, nors T. S. atstovaujama įmonė sudarė sutartį dėl konkurso sąlygų įgyvendinimo.

10.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstai suabejojo T. S. parodymų dėl kyšio reikalavimo patikimumu, suvokiant reikalavimo realumą, nes jo asmeninis suvokimas dėl vykusio pokalbio reikšminio turinio bylos proceso metu keitėsi ne vieną kartą (jo manymu, kyšio nebuvo reikalaujama, buvo reikalaujama už įvardintą sumą nupirkti poilsinę kelionę, bet jis nesutiko; su reikalavimais sutiko, bet šis jo sutikimas buvo siekis nutraukti nemalonų pokalbį, reikalavimas nupirkti kelionę nebuvo rimtas, apie kelionės kainą nebuvo kalbama, reikalavimai buvo realūs).

10.4. Apeliacinės instancijos teisme T. S. jau teigė, kad negali pasakyti, ar pokalbiai apie kelionę buvo rimti, ar vyko juoko forma.

10.5. Šios esminės nagrinėjamo klausimo aplinkybės patvirtina, jog apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis ir teisingai įvertino tarp D. N., N. L., V. K., L. D. ir T. S. vykusio pokalbio turinį, pripažindamas, jog pokalbio metu nebuvo išreikštas valinis reikalavimo duoti kaltinime išdėstyta forma kyšį momentas.

10.6. Aptardamas kaltinamajame akte išteisintiesiems suformuluoto katinimo turinį, apeliacinės instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamajame akte nurodyta, kad,,<…> D. N. pareikalavo, o N. L., V. K., L. D. įsiterpimais į pokalbį ir replikomis palaikė pastarojo reikalavimą <…>“. Tačiau bylos proceso metu negauta jokių patikimų duomenų, leidžiančių priskirti konkrečią frazę konkrečiam asmeniui, nekategoriškos ir fonoskopinio tyrimo specialisto išvados. Kita vertus, tokios formos reikalavimas, kuris kaltinamajame akte suformuluotas kaip intensyvi keturių asmenų psichologinio spaudimo ataka prieš T. S., nepatvirtinamas jokiais kitais bylos duomenimis, tik prokuroro kasaciniame skunde išdėstytu minėto pokalbio vertinimu.

10.7. Todėl sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog reikalavimų nupirkti kelionę nebuvimas po 2009 m. spalio 16 d. patvirtina išteisintųjų poziciją, kad pokalbyje reikalavimas nebuvo pareikštas rimtai, o juoko forma. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog išteisintieji buvo kaltinami padarę vieną iš alternatyvių BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų – reikalavimu duoti kyšį. Akivaizdu ir tai, kad reikalaudamas duoti kyšį asmuo siekia gauti materialinės naudos ir tas reikalavimas turi būti pagrįstas valios pastangomis. Todėl teisinga išvada, kad nustačius, jog po pareikšto reikalavimo 2009 m. spalio 16 d. niekas iš išteisintųjų net nepareiškė T. S. noro ar kitokia forma išsakyto pageidavimo, kad kaltinime nurodytas susitarimas būtų realizuotas, parodo tikrą tyčios turinį ir kryptingumą, t. y. leidžia daryti išvadą, jog reikalavimas buvo išsakytas nerimtai.

10.8. Kolegijos nuomone, D. N., N. L., V. K., L. D. 2009 m. spalio 16 d. pokalbis su T. S., atsižvelgiant į jų tarnybinę padėtį bei T. S., kaip suinteresuoto asmens, lūkestį sėkmingai užbaigti laimėto konkurso įforminimo procedūras, vertintinas kaip nekorektiškas ir galimai pažeidžiantis profesinės etikos reikalavimus.

10.9. Dėl netinkamo, nekorektiško, galimai dviprasmiško pokalbio turinio L. R. visai pagrįstai išsakė nuogąstavimus pokalbio su D. N. metu įvertindamas, jog tai gali būti suprasta kaip reikalavimas nupirkti kelionę, t. y. kaip nusikaltimo darymas. Tačiau tokie L. R. parodymai nepatvirtina, kaip nurodoma kasaciniame skunde, kaltinimo pagrįstumo, o tik parodo išteisintųjų neatsakingumą sprendžiant interesantui svarbius dalykinius klausimus bei peržengtas profesinės etikos ir korektiškumo ribas.

10.10. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė prokuroro apeliacinį skundą dėl D. N., N. L., L. D. ir V. K. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas D. N. susitarimas priimti kyšį iš R. D., S. L. padėjimas susitarime priimti kyšį ir R. D. susitarimas duoti kyšį.

11. D. N. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – UAB „V. V.“ generalinis direktorius, padedant UAB „V. V.“ generalinio direktoriaus patarėjui – padėjėjui viešųjų ryšių klausimais S. L., tiesiogiai susitarė priimti kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

11.1. S. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB „V. V.“ generalinio direktoriaus patarėjas – padėjėjas viešųjų pirkimų klausimais, padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „V. V.“ generaliniam direktoriui D. N. tiesiogiai susitarti dėl kyšo priėmimo už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. R. D. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB „L. B.“ („Tiekėjas“) (duomenys neskelbtini) direktorius, atstovaudamas šiai bendrovei ir veikdamas jos naudai, siekdamas valstybės tarnautojui prilyginto asmens – UAB „V. V.“ generalinio direktoriaus D. N. neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai susitarė su pastaruoju duoti jam kyšį.

11.2. Pagal kaltinime išdėstytą veikos aprašymą D. N. susitarimas priimti kyšį, S. L. padėjimas priimti kyšį ir R. D. susitarimas duoti kyšį vyko 2010 m. sausio–vasario mėnesiais.

11.3. BK 225 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2011 m. liepos 5 d., numatė atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

11.4. BK 227 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2011 m. liepos 5 d., numatė atsakomybę tam, kas padarė BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus – tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valsybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui siekdamas tų pačių rezultatų – siūlydamas, pažadėdamas duoti arba duodamas didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, arba tokius veiksmus padarė siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos vykdant įgaliojimus.

11.5. Kaip matyti iš išdėstytų nusikalstamų veikų redakcijų turinio, kaltinime nurodytu veikos laikotarpiu BK 225 straipsnio 2 dalis numatė vieną iš kyšininkavimo sudėties požymių – susitarimą priimti kyšį, o BK 227 straipsnio nei 1, nei 2 dalis tokio požymio nenumatė. Toks veikos požymis įrašytas 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2011 m. liepos 5 d. Kadangi naujas veikos požymis išplečia veikos dispozicijos turinį ir nustato didesnę veikos nusikalstamumo apimtį, toks baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios ir šis požymis negalėjo būti inkriminuotas R. D. pareikštame kaltinime, todėl kaltinime nurodyti R. D. veiksmai neužtraukė jam atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Taip pat nėra pagrindo svarstyti prokuroro skundo argumentų dėl bylos grąžinimo nagrinėti apeliacine tvarka R. D. atžvilgiu.

11.6. D. N. ir S. L. kaltinimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį yra suformuluotas remiantis jų bendrininkavimu S. L. padedant susitarti D. N. su R. D. dėl kyšio priėmimo už palankių sąlygų sudarymą, kad naftos produktų įsigijimo atvirą konkursą laimėtų būtent R. D. atstovaujama bendrovė „L. B.“.

11.7. D. N. ir S. L. pareikštas kaltinimas dėl susitarimo ir padėjimo susitarti priimti kyšį yra plačiai aprašytas išdėstant visas aplinkybes, kurios susijusios su konkurso organizavimu, informacijos apie konkursą pateikimu, konsultacijomis dėl konkurso sąlygų ir galimybių užfiksuotuose pokalbiuose tarp D. N., S. L. ir R. D..

11.8. Pažymėtina, jog inkriminuojant nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, požymį – susitarimą priimti kyšį, būtina atskleisti ne tik šio susitarimo esmę, bet ir konkretų jo turinį, kuris atitiktų BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymius. Kasacinėje praktikoje pažymima, jog susitarimas priimti kyšį yra vienas iš objektyviųjų BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymių, todėl būtina nustatyti susitarimą dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos, bendrų veiksmų, siekiant sisitarimo suderinimo ir įgyvendinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-530/2005, 2K-486-693/2015). Be abejo, veikos kvalifikavimui svarbu nustatyti ir kyšio vertę. Vertinant kaltinimo, pareikšto D. N. ir S. L., turinį remiantis pirmiau išdėstytais reikalavimais, kaltinime nesuformuluotos konkrečios susitarimo sąlygos. Todėl sutiktina su apeliacinio teismo argumentais, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančiame kaltinamajame akte nurodyta kyšio vertė – 80 proc. tyrimo metu nenustatytos sumos, bet didesnė nei 1 MGL – yra išimtinai neaiški ir pernelyg abstrakti kaltinimui dėl konkretaus susitarimo priimti kyšį. Išteisintieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai neigė susitarimą duoti ar priimti kyšį. Kasaciniame skunde nėra pateikta argumentų, kurie paneigtų apeliacinio teismo išvadas dėl nebuvimo neginčytinų įrodymų, patvirtinančių konkretų susitarimą dėl kyšio priėmimo.

11.9. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog apeliaciniame skunde nesant nurodyta, kokia reikšminga bylai informacija užfiksuota prokuroro nurodytuose duomenų šaltiniuose ir tai, ar šių duomenų visuma leidžia neginčijamai tvirtinti, kad išteisintieji susitarė dėl kyšio davimo, jo priėmimo ar padėjimo tai padaryti, tokia teismo išvada, skundo autoriaus manymu, tik patvirtina, jog skundžiama nutartis priimta nesigilinant į faktinių aplinkybių visumą, nenustatant jų sąsajų su tiriamomis aplinkybėmis ir taip pažeidžiant įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus.

11.10. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą teismas patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai yra nustatomi esminiai šio kodekso pažeidimai. Toks įstatymo reikalavimas įtvirtina rungimosi principo veikimą apeliaciniame procese, įpareigojantį skundą padavusį asmenį pagrįsti skunde išdėstytus reikalavimus konkrečiu bylos duomenų turiniu bei motyvuotomis išvadomis. Todėl apeliaciniame skunde, nurodydamas, kokie įrodymų šaltiniai buvo neištirti ar nepakankamai ištirti ir palyginti su kitais duomenimis, prokuroras privalėjo nurodyti ir kokias reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareikštu kaltinimu, jie patvirtino.

11.11. Aptardamas apeliacinio skundo argumentus dėl pranašesnių sąlygų sudarymo, apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus, kad bendrovė „L. B.“, kaip ir kitos potencialios konkurso dalyvės, taip pat neturėjo degalinių Švenčionių, Švenčionėlių, Nemenčinės, Eišiškių miestuose ar ne daugiau kaip 2 km atstumu nuo šių miestų, todėl ši sąlyga nesuteikė pranašumo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog išteisintieji buvo kaltinami ir tuo, kad R. D. pasiūlymu į konkurso sąlygas buvo įtrauktas reikalavimas, kad bendrovei tiekėjo suteiktose kuro kortelėse būtų galimybė apriboti kuro kiekio limitą mėnesiui kiekvienai transporto priemonei, t. y. kad būtų įtraukta sąlyga, kurios negalės įvykdyti kiti konkurso dalyviai ir kuri UAB,,L. B.“ suteiks pranašumą konkurso metu, tačiau prokuroro skunde taip pat pripažįstama, kad byloje nėra reikšminga aplinkybė, ar kiti konkurso dalyviai turėjo galimybes nustatyti kuro limitą kortelėse, todėl apeliacinės instancijos teismas vėlgi pagrįstai šią aplinkybę pripažino nesuteikiančia konkurencinio pranašumo prieš kitus konkurso dalyvius. Pritartina ir apeliacinės instancijos teismo išvadai, jog galutinės UAB,,V. V.“ viešojo pirkimo komisijos patvirtintos ir viešai paskelbtos konkurso sąlygos buvo nepalankesnės R. D. atstovaujamai bendrovei, palyginti su išteisintojo (R. D.) koreguotomis konkurso sąlygomis. Todėl pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog susitarimas dėl kyšio davimo ir priėmimo neįvyko, nes tam nebuvo pagrindo, kadangi pagal pareikštą kaltinimą duoti ir priimti kyšį buvo susitarta dėl to, kad R. D., susipažinęs su konkurso sąlygomis, galėtų jas pakeisti į palankias jo atstovaujamai bendrovei. Sutiktina ir su apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos motyvais, kad R. D., siekdamas, kad konkursą laimėtų jo atstovaujama bendrovė, konkurso sąlygas galėjo paruošti visiškai kitaip, t. y. naudingai UAB,,L. B.“, tačiau to nepadarė. Taigi, sutiktina su teismų išvada, jog, pagal R. D. pakeistas konkurso sąlygas, jo atstovaujama bendrovė neįgijo jokio reikšmingo pranašumo prieš konkurentus. Išteisintųjų tarpusavio pokalbiuose, kurie įrašyti taikant procesines prievartos priemones, yra frazių ir pokalbių fragmentų, kurie netoleruotini atsižvelgiant į valstybės tarnybai keliamus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimus rengiantis ir vykdant viešųjų pirkimų procedūras, tačiau nėra pagrindo išvadai, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvaka buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie sukliudė priimti teisingą sprendimą dėl R. D., D. N. ir S. L. išteisinimo pagal šį kaltinimą.

11.12. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, kolegija konstatuoja, kad įstatymo taikymo aspektu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo D. N. R. D., S. L. išteisinti dėl susitarimo priimti kyšį, padėjimo susitarime priimti kyšį ir susitarimo duoti kyšį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kuria atmestas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas dėl kaltinimo D. N. reikalavus kyšio iš A. Č. ir kyšio priėmimo iš A. Č. ir R. C., ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Kitą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Sigita Jokimaitė

Teisėjai:

Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis