Baudžiamoji byla Nr. 2K-118-511/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10566-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.6.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens D. F. (D. F.) ir jo gynėjos advokatės Tatjanos Kočegarovos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas D. F. priklausantis turtas – automobilis „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu D. F. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei perduotas laiduotojai B. F. be užstato, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą, ir jam baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams.
Taip pat šiuo nuosprendžiu nuspręsta transporto priemonę „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti D. F..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
D. F. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pripažintas kaltu ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas dėl nusikalstamos veikos, kad jis 2017 m. kovo 4 d., apie 12.50 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 121, vairavo automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,82 promilės etilo alkoholio). Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskavo D. F. priklausantį automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. M. apeliacinį skundą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laidavimo taikymo galimybės D. F. išsprendė tinkamai, tačiau netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to D. F. buvo nepagrįstai neskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas ir uždraudimas vairuoti transporto priemones dvejiems metams – yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti – kad kaltininkas laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu kasatoriai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria konfiskuota transporto priemonė,,Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais – nustatant, kad į teismo nuosprendžiu taikytos D. F. baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, terminą būtų įskaitomas D. F. taikytos kardomosios priemonės vairuotojo pažymėjimo paėmimo terminas. Kasatoriai skunde nurodo:
Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas taikomas tada, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba buvo gautas iš nusikalstamos veikos. Įstatymo formuluotė įtvirtina reikalavimą baudžiamojo proceso tvarka nustatyti, kad turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, t. y. konfiskuojamas ne bet koks su nusikalstamos veikos padarymu siejamas turtas, bet tik atitinkantis BK 72 straipsnyje nurodytus konfiskuotino turto požymius.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga, darytina išvada, kad nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, atveju transporto priemonė neatitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytų konfiskuotino turto požymių.
Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė, t. y. automobilis, yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o nusikaltimo dalykas – didesnio pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esantiems blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui.
Veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas, nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, kas yra neuždrausta įstatymo, o už vairavimą esant neblaiviam. Taigi šiuo atveju transporto priemonė yra kaip vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. transporto priemonė yra nusikaltimo sudėties dalykas, nes būtent per vairavimą, esant neblaiviam, pažeidžiamas baudžiamuoju įstatymu saugomas gėris – visuomenės saugumas, t. y. nusikaltimo objektas. Šio straipsnio įtvirtintoje dispozicijoje nusikaltimas negali būti padaromas nesinaudojant transporto priemone, ji nėra kaip priemonė, kuri yra pritaikyta nusikalstamai veikai padaryti ar jos panaudojimas labai palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Kriminalizuotas būtent transporto priemonės vairavimas atitinkamomis sąlygomis, todėl transporto priemonė šiuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, taigi ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apžvelgdamas teismų praktiką, taikant BK 72 straipsnio nuostatas, nurodė, kad turto konfiskavimas skiriamas asmenims, padariusiems tyčines veikas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė, kuria padaromas neatsargus – BK 281 straipsnyje nustatytas – nusikaltimas. Tokiai teismų praktikai nepritartina.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Siekiant įgyvendinti šiuos imperatyvus, tais atvejais, kai taikomas turto (nusikalstamos veikos įrankio ar priemonės) konfiskavimas, atsižvelgtina į šios baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumą su bausme.
Vertinant atskiras BK 281 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų dispozicijas minėtų Konstitucinio Teismo aiškinimų aspektu ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio apimtimi, akivaizdu, kad atsiranda valstybės nustatytų poveikio priemonių disproporcija (neadekvatumas) konkrečiam padarytam teisės pažeidimui. BK 281 straipsnio 1–6 dalys nustato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius sunkias pasekmes (sveikatos sužalojimas, svetimo turto sugadinimas, žmogaus gyvybės atėmimas), kai teisės pažeidimus padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir minėti nusikaltimai laikomi padarytais dėl neatsargumo, t. y. transporto priemonės konfiskavimas teismų praktikai nepriimtinas, tuo tarpu BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta veika (vairavimas, esant neblaiviam) laikomas tyčiniu nusikaltimu ir transporto priemonės konfiskavimas laikytinas privalomu.
Tokiu būdu įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas vairavimą išgėrus (pažeidžiant nusikaltimo objektą – visuomenės saugumą), negalėjo nesuderinti šios nusikaltimo sudėties su minėtais neatsargiais nusikaltimais, pažeidžiančiais kelis nusikaltimo objektus ir visuomenės saugumą, asmens sveikatą, gyvybę, svetimą nuosavybę. Manytina, kad įstatymo leidėjas sąmoningai priskyrė transporto priemonę prie konkretaus nusikaltimo dalyko ir tokiu atveju tokia 281 straipsnio 7 dalies dispozicija ir sankcija neprieštarauja kitoms BK 281 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų dispozicijoms ir sankcijoms, vertinant jas su BK 72 straipsniu ir minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apibendrinimu.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo metu apeliacinės instancijos teismai skirtingai traktuoja BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Vilniaus apygardos teismas bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtNDU1LTM4Ny8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-455-387/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-455-387/2014">1S-455-387/2014</a>, 1A-666-487/2015 yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio pagrindu pritaikius baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą kažkurį laiką naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, jei nuteistam asmeniui prieš tai buvo skirta kardomoji priemonė – dokumentų, leidžiančių vairuoti transporto priemonę, paėmimas, taikytos kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo terminas įskaitytinas į teismo nuosprendžiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones terminą. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje Nr. T-821-1038/2016 pateikiamas visiškai priešingas teisės normų aiškinimas ir priimamas priešingas sprendimas.
Abiejų instancijų teismai, neįskaitydami D. F. taikytos kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo termino į teismo nuosprendžiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones terminą, netinkamai aiškino BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir taip pažeidė D. F. teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo nuteistojo D. F. ir jo gynėjos advokatės T. Kočegarovos kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo:
Nėra pagrindo sutikti su kasatorių skundo teiginiu, kad automobilis nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, o yra nusikaltimo dalykas – didesnio pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esantiems blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra uždraustas, nes įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, kai jo apsvaigimas nuo alkoholio yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.
Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje D. F. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimo užstatas neskirtas. D. F. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams ir automobilio „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Įvertinus, kad šios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės tarpusavyje yra suderinamos, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nebuvo paskirti papildomi turtinio pobūdžio suvaržymai, darytina išvada, kad proporcingumo principas tarp visuomenės intereso nubausti (paveikti) asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, ir tokio asmens intereso būti nubaustam (paveiktam) atitinkamai jo padarytam teisės nusižengimui yra išlaikytas.
Nesutinkama su kasatorių nuomone, kad, neįskaitydami taikytos kardomosios priemonės dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, teismai netinkamai aiškino BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir taip pažeidė D. F. teises ir teisėtus interesus, nes nei BK, nei BPK normos nenumato galimybės taikytos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo, terminą įskaityti į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens D. F. ir jo gynėjos advokatės T. Kočegarovos kasacinis skundas atmestinas.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. F. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viršijęs 1,5 promilės ribą, kuriai esant kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį; jo kraujyje buvo nustatyta 1,82 promilės etilo alkoholio, be to, sukėlė eismo įvykį, užkliudydamas kitą automobilį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, buvimą BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų taikyti laidavimą ir vadovaudamasis įstatymo suteikta diskrecija, D. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleido, neskirdamas jam kriminalinės bausmės, tačiau pripažindamas, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal prokuroro apeliacinį skundą, šį tenkino iš dalies ir padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laidavimo taikymo galimybės D. F. išsprendė tinkamai, tačiau netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnį), dėl to D. F. buvo nepagrįstai neskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.
9. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
10. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkyLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-392-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-392-699/2017">2K-392-699/2017</a>, 2K-14-511/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, pagrįstai konstatavo, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo D. F., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.
11. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, 2K-79-511/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
12. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės. D. F. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams ir automobilio „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad D. F. priklausančios kelių transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytų veikų prevenciją. Kasacinio skundo teiginys, kad ši priemonė pritaikyta neproporcingai, nepagrįstas teisiniais argumentais.
13. Nėra teisinio pagrindo sutikti su kasatorių argumentu, kad abiejų instancijų teismai, neįskaitydami D. F. taikytos kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo termino į teismo nuosprendžiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, terminą, netinkamai aiškino BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir taip pažeidė D. F. teises ir teisėtus interesus. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 66 straipsnis) į paskirtą bausmę turi būti įskaitytas kardomasis kalinimas (suėmimas), tačiau kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – įskaitymas į paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką nėra numatytas.
14. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens D. F. ir jo gynėjos advokatės Tatjanos Kočegarovos kasacinį skundą.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Eligijus Gladutis
