Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-62-511/2018
Teisminio proceso Nr. 1-50-2-00251-2009-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1;
1.2.29.1.1; 1.2.29.1.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Prano Kuconio, Vytauto Masioko, Artūro Ridiko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,
nukentėjusiajam K. R., jo atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui,
išteisintojo L. S. gynėjui advokatui Ugniui Čižiūnui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Pauliaus Andruškevičiaus ir nukentėjusiojo K. R. kasacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo išteisinti L. S. ir R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, V. L. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, B. D. (U.), J. I., R. K. (I.) ir J. V. (O.) pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BK 95 straipsnio 1 dalies b punktu, baudžiamoji byla B. D. (U.) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), J. I. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 223 straipsnio 1 dalį, R. K. (I.) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), J. V. (O.) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.
K. R. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Taip pat skundžiamas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 23 d. nuosprendis, kuriuo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo K. R. apeliaciniai skundai atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžio dalis, kuria baudžiamoji byla B. D. (U.), J. I., R. K. (I.) ir J. V. (O.) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 95 straipsnio 1 dalies b punktas), panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: B. D. (U.), J. I., R. K. (I.) ir J. V. (O.) pagal BK 300 straipsnio 3 dalį išteisintos, joms nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinius skundus tenkinti, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, išteisintojo L. S. gynėjo, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. L. S., R. S., V. L., B. D. (U.), J. I., R. K. (I.) ir J. V. (O.) išteisinti dėl kaltinimų tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. Pakruojo ir Panevėžio rajonuose, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, L. S., kaip nusikalstamų veikų organizatorius, veikdamas bendrininkų grupe su kitu organizatoriumi R. S. ir vykdytojais J. V. (O.), R. K. (I.), B. D. (U.), J. Š. (miręs) ir J. I., pagal išankstinį susitarimą vykdant kartu su R. S. parengtą planą – savęs neidentifikuojant, per artimus sau asmenis, klastojant dokumentus ir panaudojant suklastotus dokumentus, įgyti didžiąją dalį ŽŪB „R“ (bendrovės kodas duomenys neskelbtini, registruotos (duomenys neskelbtini)) pajų, o šiems asmenims tapus bendrovės nariais, turinčiais balsų daugumą, perimti ŽŪB „R“ valdymą ir neteisėtai užvaldyti ŽŪB „R“ turtą, organizavo didelės vertės turtinės teisės į ŽŪB „R“ turtą įgijimą apgaule ir pasikėsino apgaule įgyti svetimą ŽŪB „R“ priklausantį didelės vertės turtą, t. y., siekdami perimti ŽŪB „R“ valdymą, L. S. su R. S. organizavo fiktyvų ŽŪB „R“ pajaus pirkimą iš E. T. ir E. L. bendrininkų J. V. (O.), R. K. (I.), B. D. (U), J. Š. vardu ir jų perpardavimą J. I., organizavo fiktyvų J. V. (O.), R. K. (I.), B. D. (U.), J. Š., J. I. priėmimą į bendrovės narius, J. I. išrinkimą bendrovės pirmininke, tuo tikslu organizavo netikrų dokumentų – ŽŪB „R“ pajų pirkimo–pardavimo sutarčių, prašymų priimti į ŽŪB „R“ narius, visuotinio ŽŪB „R“ narių susirinkimo protokolo pagaminimą, t. y.:
2007 m. gruodžio mėn.–2008 m. sausio mėn. laikotarpiu Pakruojo rajone, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, L. S. su R. S. nurodė J. V. (O.) pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2006 m. gruodžio 5 d. ŽŪB „R“ pajaus pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią J. V. (O.) iš E. T. perka ŽŪB „R“ 125 000 Lt vertės pajų už 45 500 Lt; J. V. (O.) pasirašius ją, taip organizavo netikro dokumento – 2006 m. gruodžio 5 d. ŽŪB „R“ pajaus pirkimo–pardavimo sutarties, pagaminimą, nes 2006 m. gruodžio 5 d. J. V. (. iš E. T. ŽŪB „R“ 125 000 Lt vertės pajaus už 45 500 Lt realiai nepirko; be to, jie nurodė J. V. (O.) pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2006 m. gruodžio 6 d. prašymą priimti ją į ŽŪB „R“ bendrovės narius nuo 2006 m. gruodžio 6 d. ir, J. V. (O.) tokį prašymą pasirašius, organizavo netikro dokumento – 2006 m. gruodžio 6 d. prašymo priimti J. V. (O.) į ŽŪB „R“ bendrovės narius, pagaminimą, nes J. V. (O.) tokio prašymo 2006 m. gruodžio 6 d. nepateikė ir nepasirašė;
tuo pačiu laikotarpiu Pakruojo rajone, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, L. S. su R. S. nurodė R. K. (I.) pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2006 m. gruodžio 5 d. ŽŪB „R“ pajaus pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią R. K. (I.) iš E. T. perka ŽŪB „R“ 125 000 Lt vertės pajų už 43 750 Lt, ir, R. K. (I.) ją pasirašius, organizavo netikro dokumento – 2006 m. gruodžio 5 d. ŽŪB „R“ pajaus pirkimo–pardavimo sutarties, pagaminimą, nes 2006 m. gruodžio 5 d. R. K. (I.) iš E. T. ŽŪB „R“ 125 000 Lt vertės pajaus už 43 750 Lt realiai nepirko;
be to, jie nurodė R. K. (I.) pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2006 m. gruodžio 6 d. prašymą priimti ją į ŽŪB „R“ bendrovės narius nuo 2006 m. gruodžio 6 d. ir, R. K. (I.) jį pasirašius, organizavo netikro dokumento – 2006 m. gruodžio 6 d. prašymo priimti R. K. (I.) į ŽŪB „R“ bendrovės narius pagaminimą, nes R. K. (I.) tokio prašymo 2006 m. gruodžio 6 d. nepateikė ir nepasirašė;
tuo pačiu laikotarpiu Panevėžyje, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, L. S. su R. S. nurodė B. D. (U.) pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2006 m. gruodžio 5 d. ŽŪB „R“ pajaus pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ji iš E. T. perka ŽŪB „R“ 127 000 Lt vertės pajų už 44 450 Lt, ir, B. D. (U.) ją pasirašius, organizavo netikro dokumento – 2006 m. gruodžio 5 d. ŽŪB „R“ pajaus pirkimo–pardavimo sutarties, pagaminimą, nes 2006 m. gruodžio 5 d. B. D. (U.) iš E. T. ŽŪB „R“ 127 000 Lt vertės pajaus nepirko;
be to, jie nurodė B. D. (U.) pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2006 m. gruodžio 6 d. prašymą priimti ją į ŽŪB „R“ bendrovės narius nuo 2006 m. gruodžio 6 d. ir, B. D. (U.) jį pasirašius, organizavo netikro dokumento – 2006 m. gruodžio 6 d. prašymo priimti B. D. (U.) į ŽŪB „R“ bendrovės narius, pagaminimą, nes B. D. (U.) tokio prašymo 2006 m. gruodžio 6 d. nepateikė ir nepasirašė;
tuo pačiu laikotarpiu Panevėžio rajone, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, L. S. su R. S. per E. T. nurodė L. A. surašyti ir kartu su E. T. pasirašyti ŽŪB „R“ 2008 m. sausio 28 d. visuotinio narių susirinkimo protokolą Nr. 1, kuriame nurodė įtvirtinti tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2008 m. sausio 28 d. vyko visuotinis ŽŪB „R“ narių susirinkimas, kuriame dalyvavo bendrovės nariai E. T., turintis 190 290 Lt pajų, t. y. 14 proc., D. I., turintis 257 670 Lt pajų, t. y. 19 proc., R. K. (I.), turinti 125 000 Lt pajų, t. y. 9 proc., J. V. (O.), turinti 130 000 Lt pajų, t. y. 10 proc., B. D. (U.), turinti 127 000 Lt pajų, t. y. 9 proc. visų bendrovės pajų suteikiamų balsų, ir kurio metu buvo svarstytas J. I. prašymas dėl jos priėmimo į bendrovės narius, bendrovės pirmininko rinkimai, naujų įstatų tvirtinimas, valstybinės žemės pirkimas, taip jie organizavo netikro dokumento pagaminimą, nes toks ŽŪB „R“ visuotinis narių susirinkimas 2008 m. sausio 28 d. realiai nevyko, o protokole užfiksuoti sprendimai nebuvo svarstomi ir priimti;
tuo pačiu laikotarpiu Pakruojo ir Panevėžio rajonuose, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, L. S. su R. S. nurodė:
J. V. (O.) su J. I. pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2008 m. sausio 29 d. ŽŪB „R“ pajaus pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią J. V. (O.) J. I. parduoda 125 000 Lt dydžio pajų už 500 000 Lt, o J. I. įsipareigoja J. V. (O.) sumokėti pajaus kainą iki 2008 m. gruodžio 1 d., ir, J. V. (O.) bei J. I. ją pasirašius, organizavo netikro dokumento pagaminimą, nes J. V. (O.) J. I. ŽŪB „R“ pajų 2008 m. sausio 29 d. už 500 000 Lt nepardavė;
R. K. (I.) su J. I. pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2008 m. sausio 29 d. ŽŪB „R“ pajaus pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią R. K. (I.) J. I. parduoda 125 000 Lt dydžio pajų už 500 000 Lt, o J. I. įsipareigoja jai iki 2008 m. gruodžio 1 d. sumokėti pajaus kainą, ir, R. K. (I.) bei J. I. ją pasirašius, organizavo netikro dokumento pagaminimą, nes R. K. (I.) J. I. ŽŪB „R“ pajaus už 500 000 Lt nepardavė; B. D. (U.) su J. I. pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2008 m. sausio 29 d. ŽŪB „R“ pajaus pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią B. D. (U.) J. I. parduoda 127 000 Lt dydžio pajų už 500 000 Lt, o J. I. įsipareigoja jai sumokėti pajaus kainą iki 2008 m. spalio 1 d., ir, B. D. (U.) bei J. I. ją pasirašius, organizavo netikro dokumento pagaminimą, nes B. D. (U.) J. I. ŽŪB „R“ pajaus už 500 000 Lt nepardavė;
tuo pačiu laikotarpiu Panevėžio rajone, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, L. S. su R. S. nurodė J. Š. pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2008 m. vasario 7 d. ŽŪB „R“ pajaus pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią J. Š. iš E. L. perka ŽŪB „R“ 257 669,57 Lt vertės pajų už 350 000 Lt, ir, J. Š. ją pasirašius, organizavo tikro dokumento – 2008 m. vasario 7 d. ŽŪB „R“ pajaus pirkimo–pardavimo sutarties, suklastojimą, nes 2008 m. vasario 7 d. J. Š. iš E. L. ŽŪB „R“ 257 669,57 Lt vertės pajaus už 350 000 Lt nepirko;
po to 2008 m. sausio mėn. Panevėžio rajone, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, jie nurodė J. Š. ir J. I. pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2008 m. vasario 29 d. ŽŪB „R“ pajaus pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią J. Š. parduoda 255 669,57 Lt vertės pajų J. I. už 500 000 Lt, o ši įsipareigoja jam iki 2008 m. rugsėjo 1 d. sumokėti pajaus kainą; J. Š. ir J. I. ją pasirašius, organizavo netikro dokumento pagaminimą, nes J. Š. J. I. ŽŪB „R“ pajų už 500 000 Lt nepardavė;
L. S. su R. S., neteisėtai perėmę ŽŪB „R“ valdymą, organizavo netikrų dokumentų – visuotinio narių susirinkimo protokolų, ŽŪB „R“ vardu išrašytų paprastųjų neprotestuotinų vekselių pagaminimą ir panaudojimą, t. y.:
2008 m. gegužės–rugpjūčio mėn. Panevėžio rajone, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, per J. I. nurodė L. A. surašyti ir kartu su J. I. pasirašyti ŽŪB „R“ 2008 m. birželio 2 d. susirinkimo protokolą Nr. 2, kuriame nurodė įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2008 m. birželio 2 d. vyko visuotinis ŽŪB „R“ narių susirinkimas, kuriame dalyvavo J. I., J. Š. ir jo metu buvo nutarta laiduoti ir pasirašyti paprastuosius neprotestuotinus vekselius už J. I. pirktus ŽŪB „R“ pajus pagal žinomai netikras 2008 m. sausio 29 d., 2008 m. vasario 29 d. pajų pirkimo sutartis su R. K. (I.), J. Š., B. D. (U.) ir J. V. (O.) už 2 000 000 Lt, taip organizavo netikro dokumento pagaminimą, nes toks visuotinis ŽŪB „R“ narių susirinkimas 2008 m. birželio 2 d. nevyko ir ŽŪB „R“ nariai tokio sprendimo nepriėmė;
nurodė J. I. žinomai netikro dokumento – ŽŪB „R“ 2008 m. birželio 2 d. susirinkimo protokolo Nr. 2 – pagrindu 2008 m. birželio 11 d. ŽŪB „R“ vardu išrašyti keturis paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos ŽŪB „R“ be sąlygų įsipareigojo iki 2008 m. birželio 30 d. sumokėti po 500 000 Lt J. V. (O.), R. K. (I.), B. D. (U.) ir J. Š., ir, J. I. juos išrašius bei pasirašius, pateikė juos R. K. (I.) ir J. V. (O.), taip organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir apgaule panaudojant žinomai netikrus dokumentus padarė didelę žalą ŽŪB „R“, nes savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į ŽŪB „R“ 2 000 000 Lt vertės turtą;
tęsdami nusikalstamą veiką, L. S. su R. S., siekdami panaikinti tariamą bendrininkės J. I. 2 000 000 Lt įsiskolinimą ŽŪB „R“ už 2008 m. birželio 11 d. išrašytus keturis paprastuosius neprotestuotinus vekselius po 500 000 Lt J. V. (O.), R. K. (I.), B. D. (U.) ir J. Š., per J. I. nurodė L. A. surašyti ir kartu su J. I. pasirašyti 2008 m. birželio 3 d. ŽŪB „R“ visuotinio bendrovės narių susirinkimo protokolą Nr. 3, kuriame nurodė įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2008 m. birželio 3 d. vyko visuotinis ŽŪB „R“ narių susirinkimas dalyvaujant J. I., J. V. (O.), kurio metu buvo nutarta ŽŪB „R“ nupirkti iš J. I. ŽŪB „R“ 1 080 887,18 Lt vertės pajų už 2 000 000 Lt, atsiskaityti už pajus, ir, J. I. su A. K. surašius ŽŪB „R“ pajaus pirkimo–pardavimo sutartį bei tarpusavio įskaitymo aktą, taip organizavo netikro dokumento pagaminimą, nes toks visuotinis ŽŪB „R“ narių susirinkimas 2008 m. birželio 3 d. nevyko ir ŽŪB „R“ nariai tokio sprendimo nepriėmė, ir taip panaudojant žinomai netikrą dokumentą buvo panaikintas J. I. įsiskolinimas ŽŪB „Ri“, o ŽŪB „R“ liko skolingi R. K. (I.), J. Š., B. D. (U.) ir J. V. (O.) bendrai 2 000 000 Lt;
L. S. ir R. S., neteisėtai įgiję didelės vertės turtinę teisę į ŽŪB „R“ 2 000 000 Lt vertės turtą, tęsdami savo nusikalstamą veiką apgaule įgyti ŽŪB „R“ turtą, organizavo netikrų dokumentų – ŽŪB „R“ vardu išrašytų paprastųjų neprotestuotinų vekselių panaudojimą, t. y.: 2008 m. liepos–rugpjūčio mėn. Panevėžio rajone, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, nurodė R. K. (I.), J. Š., B. D. (U.) ir J. V. (O.) pateikti notarui žinomai netikrus 2008 m. birželio 11 d. ŽŪB „R“ vardu išrašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais ŽŪB „R“ be sąlygų įsipareigojo iki 2008 m. birželio 30 d. sumokėti jiems po 500 000 Lt; 2008 m. liepos 3 d. J. Š., R. K. (I.), J. V. (O.), o 2008 m. liepos 4 d. ir B. D. (U.) šiuos vekselius pateikė Šiaulių miesto 6-ajam notarų biurui Šiauliuose, Žemaitės g. 41, ir 2008 m. liepos 4 ir 8 d. notaras D. J. išdavė vykdomuosius įrašus R. K. (I.), J. Š., J. V. (O.) ir B. D. (U.), kuriuos šie 2008 m. liepos 9 d. perdavė vykdyti antstoliui M. A., dirbančiam Panevėžyje, Ramygalos g. 50-58; antstolis 2008 m. liepos 10 d. areštavo ŽŪB „R.“ turtą – pasėlius, siekdamas priverstinai juos pardavus patenkinti kreditorių reikalavimus, jie sutarė areštuotus pasėlius parduoti K. R., tačiau, pasėlių pardavimo akto 2008 m. rugpjūčio 20 d. nepatvirtinus Panevėžio miesto apylinkės teismui, ŽŪB „R.“ pasėlių pardavimas K. R. neįvyko, taip apgaule, kartu su bendrininkais pagaminant ir panaudojant žinomai netikrus dokumentus savo ir bendrininkų naudai, pasikėsino įgyti didelės vertės (2 000 000 Lt) svetimą ŽŪB „R.“ turtą ir padaryti ŽŪB „R.“ didelę turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo ir bendrininkų valios, nes Panevėžio miesto apylinkės teismas atsisakė tvirtinti pasėlių pardavimo aktą, o kito areštuotino turto, kurį būtų galima priverstinai parduoti, ŽŪB „R.“ neturėjo;
L. S. ir R. S. 2008 m. liepos–rugsėjo mėn. Pakruojyje, Panevėžyje ir Panevėžio rajone, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdami kaip organizatoriai bei bendrininkų grupė su vykdytojais V. L., J. V. (O.), R. K. (I.) pagal išankstinį bendrininkų grupės susitarimą, organizavo didelės vertės turtinės teisės į K. R. turtą įgijimą apgaule ir pasikėsino apgaule įgyti svetimą K. R. didelės vertės turtą, t. y.:
2008 m. liepos mėn. Panevėžyje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, L. S. su R. S. pasiūlė K. R. už 1 500 000 Lt pirkti ŽŪB „R“ valdomus pastatus, nuslėpdami nuo jo aplinkybę, kad pastatai priklauso ne jiems ir ne ŽŪB „R“, o AB „Hansa lizingas“ ir kad jie AB „Hansa lizingas“ nėra įgalioti atlikti tokį pardavimą; K. R. sutikus įsigyti pastatus, tačiau neturint lėšų, iš anksto žinodami, kad jie nevykdys savo įsipareigojimų, pasisiūlė jam paskolinti 1 500 000 Lt, melagingai žadėdami pinigus pervesti savaitės laikotarpiu, R. S. suradus tariamą pinigų skolintoją V. L., organizavo žinomai netikrų dokumentų pagaminimą – 2008 m. rugpjūčio 1 d. AB SEB banko Panevėžio filialo patalpose Panevėžyje, Ukmergės g. 20, dalyvaujant J. V. (O.) ir R. K. (I.), pateikė K. R. pasirašyti R. K. (I.) surašytą 2008 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad V. L. suteikia K. R. 1 500 000 Lt paskolą, bei tos pačios dienos paprastąjį vekselį kaip sutarties priedą, kuriuo K. R. įsipareigojo iki 2008 m. rugsėjo 1 d. be sąlygų sumokėti V. L. 1 500 000 Lt, K. R. pasirašius sutartį ir vekselį bei juos perdavus L. S., taip apgaule pagaminant netikrus dokumentus, padarė didelę žalą K. R., nes savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės (1 500 000 Lt) jo turtą;
tęsdami šią nusikalstamą veiką, 2008 m. rugsėjo mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, žinodami, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartis yra suklastota ir K. R. 1 500 000 Lt paskola nebuvo suteikta, nurodė J. V. (O.) pateikti V. L. pasirašyti tyrimo metu nenustato asmens surašytą 2008 m. rugsėjo 1 d. pareiškimą, adresuotą K. R., kuriuo jis įteikė K. R. 2008 m. rugjūčio 1 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį; bei 2008 m. rugsėjo 3 d. pranešimą, adresuotą K. R., kuriuo jis informuojamas apie jo įsipareigojimus, po to per J. V. (O.) nurodė V. L. šiuos dokumentus ir 2008 m. rugpjūčio 1 d. paprastąjį vekselį su prašymu dėl vykdomojo įrašo pateikti notarui; 2008 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro notaras D. J. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 2168, kurį V. L. vykdymo veiksmams atlikti 2008 m. rugsėjo 8 d. pateikė antstolei V. Ž., dirbusiai Panevėžyje, V. Kudirkos g. 3-1; antstolei priėmus vykdomąjį dokumentą, pradėjus vykdomąją bylą Nr. 113/08/1454 ir 2008 m. rugsėjo 9 d. areštavus K. R. turtą: 34 000 Lt vertės džiovyklą, esančią (duomenys neskelbtini), 212 000 Lt vertės daržovių sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini, 150 000 Lt vertės grūdų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini, bendros 531 530 Lt vertės 36 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini, 580 000 Lt, buvusius pas antstolį M. A., iš viso K. R. turto už 1 507 530 Lt, taip apgaule pasikėsino įgyti didelės vertės (1 500 000 Lt) svetimą K. R. turtą ir padaryti jam didelę turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo ir bendrininkų valios, nes 2008 m. rugsėjo 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismas sustabdė vykdomąją bylą Nr. 113/08/1454.
J. I. baudžiamoji byla pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nutraukta, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų nepaduota.
II. Kasacinių skundų argumentai
2. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras P. Andruškevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį), vertindamas įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų ir neišnagrinėjo dalies apeliacinio skundo argumentų. Šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas B. D. (U.), J. I., R. K. (I.) ir J. V. (O.) pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nevertino visų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, klaidingai aiškino jų turinį, todėl padarė neteisingą išvadą, kad pajaus pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo suklastotos, jos atitiko tikrąją šalių valią, o dokumentuose esantys netikslumai (netiksli data) neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes dėl to nebuvo pažeistos fizinių ar juridinių asmenų teisės ir neatsirado jiems ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių.
2.3. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 5 d. ir 2008 m. vasario 7 d. ŽŪB „R“ pajaus pirkimo–pardavimo sutartyse yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nes J. V. (O.), R. K. (I.), B. D. (U.), J. Š. nepirko ŽŪB „R“ pajų iš E. T. ir E. L., o tik pasirašė L. S. jiems pateiktas sutartis, be to, sutartyse su J. V. (O.), R. K. (I.), B. D. (U.) buvo sąmoningai nurodyta neteisinga neva įvykusių sandorių data – 2006 m. gruodžio 5 d., nors realiai sutartys buvo pasirašytos 2008 m. pradžioje. Šios aplinkybės ir jas patvirtinantys bylos duomenys buvo nurodyti prokuroro apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų nevertino. Iš liudytojų E. T., E. L., V. M., O. M. parodymų matyti, kad derybose dėl bendrovės pajų pirkimo dalyvavo L. S. ir R. S., moterys sudarant sandorius nedalyvavo. Kad fiktyvų bendrovės pajų pirkimą organizavo būtent L. S., nurodė išteisintosios R. K. (I.), J. V. (O.), B. D. (U.). Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir L. S., kartu nurodydamas ir tai, kad su E. T. suderėta kaina buvo sumokėta per pusę su R. S., kad, įgijus bendrovę, didžioji dalis pajų, sudarant pirkimo–pardavimo sutartis atgaline data, buvo užrašyti J. V. (O.), R. K. (I.), J. Š., B. D. (U.). Pasak liudytojos O. M., J. I. nurodymu pajų pirkimo–pardavimo sandoris buvo įformintas 2006 m., nors realiai įvyko 2008 m. Kad J. I. žinojo pajų įgijimo aplinkybes, patvirtina išteisintosios R. K. (I.) ir J. V. (O.), kurios nurodė, kad pajų pirkimo–pardavimo sutartys buvo pasirašomos ŽŪB „R“, dalyvaujant L. S. ir J. I.. Taigi bylos įrodymų visuma patvirtina, kad bendrovės pajaus pirkimo–pardavimo sutartys buvo surašytos apsimestinai, jos neatitinka J. V. (O.), R. K. (I.), B. D. (U.), J. Š. tikrosios valios, t. y. buvo sudaryti tariami sandoriai, neketinant sukurti teisinių padarinių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tariamas sandoris negalioja, o tai reiškia, jog jis yra niekinis ir atskiro sprendimo jį pripažinti negaliojančiu nereikia, tam pakanka kompetentingai nustatyti, kad toks sandoris buvo sudarytas. Taip ir yra patvirtinamas tariamo sandorio negaliojimas. Pats tariamo sandorio sudarymas nėra nusikaltimas, tačiau jo įtvirtinimas dokumente jau reiškia to dokumento suklastojimą, įrašant į jį tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. BK 300 straipsnyje numatytą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2013).
2.4. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad 2006 m. gruodžio 5 d. bendrovės pajų pirkimo–pardavimo sutartyse įrašyta data nesukelia teisiškai reikšmingų padarinių ir kad tai yra tik netikslumas. Tačiau tokia data sutartyse buvo nurodyta sąmoningai, be to, būtent šios datos nurodymas sudarė galimybę J. V. (O.), R. K. (I.), B. D. (U.) (tiksliau, L. S.), sudarius pajų pardavimo sutartis su J. I., išvengti pajamų mokesčio. Pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 23 punkto redakciją pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis, jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos. Jeigu ŽŪB „R“ pajų pirkimo–pardavimo sutartyse būtų nurodyta reali sutarčių pasirašymo data (2008 m. pradžia), J. V. (O.), R. K. (.), B. D. (U.), pagal sutartis tais pačiais metais perleidusios pajus J. I., būtų turėjusios prievolę sumokėti apie 200 000 Lt gyventojų pajamų mokesčio.
2.5. Liudytojai E. T., E. L., O. M., išteisintieji R. K. (I.), J. V. (O.), B. D. (U.), taip pat L. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad buvo suklastoti ir kiti dokumentai į juos įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, tai: 2006 m. gruodžio 6 d. prašymai priimti į ŽŪB „R“ bendrovės narius, 2008 m. sausio 29 d., 2008 m. vasario 29 d. ŽŪB „R“ pajaus pirkimo–pardavimo sutartys, 2008 m. sausio 28 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m. birželio 3 d. visuotinio narių susirinkimo protokolai Nr. 1, 2, 3, 2008 m. birželio 11 d. bendrovės vardu išrašyti keturi paprastieji neprotestuotini vekseliai. Iš tikrųjų 2006 m. gruodžio 6 d. J. V. (O.), R. K. (I.) ir B. D. (U.) nepateikė ir negalėjo pateikti prašymų priimti jas į bendrovės narius, pagal sutartis nei jos, nei J. Š. bendrovės pajų iš E. T. ir E. L. nepirko, todėl jų parduoti J. I. negalėjo, protokoluose nurodytu laiku visuotiniai narių susirinkimai nevyko, J. V. (O.), R. K. (I.), B. D. (U.) nebuvo bendrovės pajininkės ir narės, bendrovės pajų J. I. nepardavė. Tai patvirtina, kad išteisintųjų veikoje yra objektyvieji nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnyje, požymiai. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad visi pirmiau nurodyti dokumentai yra tarpusavyje susiję ir surašyti turint bendrą nusikalstamą sumanymą neteisėtai užvaldyti ŽŪB „R“ turtą ir, pripažinus, kad 2006 m. gruodžio 5 d., 2008 m. vasario 7 d. ŽŪB „R“ pajaus pirkimo–pardavimo sandoriai buvo niekiniai, jų pagrindu išrašyti vėlesni dokumentai dar ir dėl šios priežasties taip pat laikytini neteisėtais ir negaliojančiais, todėl negalinčiais sukelti teisinių padarinių, priešingu atveju būtų paneigtas teisės principas – iš neteisės teisė nekyla.
2.6. Kaltinime nurodytų visų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas sudarė galimybę bendrininkams apgaule įgyti turtinę teisę į didelės (2 000 000 Lt) vertės ŽŪB „R“ turtą. J. V. (O.), R. K. (I.), B. D. (U.), J. Š. įgijus teisę į šį turtą tiesioginė žala buvo padaryta ŽŪB „R.“ ir jos pajininkams, nes bendrovės įsigytas savas 2 000 000 Lt pajus sumažino kapitalą, bendrovės skolos padidėjo 2 000 000 Lt – atskirai po 500 000 Lt kreditoriams J. V. (O.), R. K. (I.), B. D. (U.), J. Š., padidėjo bendrovės nemokumas (2010 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvados Nr. 5-5-83 duomenys). Taigi BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikaltimas laikytinas baigtu. Netiesiogiai žalos patyrė ir ŽŪB „R“ kreditoriai, nes, bendrovei jau esant nemokiai, neva įvykusių pajų pirkimo–pardavimo sandorių užtikrinimas vekseliais J. V. (O.), R. K. (I.), B. D. (U.), J. Š. suteikė pirmenybę prieš kitus kreditorius, taip buvo pažeistas kreditorių eiliškumas. Be to, išteisintieji ne tik įgijo didelės vertės turtinę teisę į ŽŪB „R“ 2 000 000 Lt vertės turtą, bet ir, pateikę notarui žinomai netikrus 2008 m. birželio 11 d. ŽŪB „R“ vardu išrašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pasikėsino įgyti ŽŪB „R“ priklausantį 2 000 000 Lt didelės vertės turtą ir padaryti šiai bendrovei didelę turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas neargumentavo, kodėl dokumentų suklastojimas, turint tikslą padaryti didelę žalą, tačiau realiai didelės žalos neatsiradus, negali būti kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, nurodytą BK 300 straipsnio 3 dalyje. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad paprastieji vekseliai buvo panaudoti kaip apgaulės priemonė kėsinantis į ŽŪB „R“ nuosavybę, o ne į normalią vertybinių popierių apyvartą, siekiant pakenkti valstybės finansų sistemai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-301/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-301/2011">2K-7-301/2011</a>), todėl apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad vekselis kaip vertybinis popierius negali būti laikomas BK 300 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku, nes už jo suklastojimą baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 213 straipsnyje, nepagrįstas ir neatitinka teismų praktikos.
2.7. Išteisintųjų įvykdyto sukčiavimo atveju apgaulė pasireiškė tuo, jog klastojant dokumentus ir panaudojant suklastotus dokumentus buvo neteisėtai perimtas ŽŪB „R“ valdymas ir bendrovės turto valdymas, kurį fiktyvių sandorių pagrindu buvo bandyta savo naudai realizuoti, tuo tikslu notarui buvo pateikti suklastoti 2008 m. birželio 11 d. ŽŪB „R“ vardu išrašyti paprastieji neprotestuotini vekseliai, o šių suklastotų dokumentų pagrindu notaro išduoti vykdomieji įrašai buvo perduoti antstoliui vykdymo procesui pradėti. Šios aplinkybės ir jas patvirtinantys pirmiau nurodytų liudytojų ir išteisintųjų parodymai, kita rašytinė medžiaga buvo nurodyti tiek kaltinime, tiek prokuroro apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas ir tais atvejais, kai kaltininkas apgaulę naudoja siekdamas suklaidinti ne tik turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, bet ir asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Tokiu atveju apgautasis asmuo ir nukentėjusysis nesutampa (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-187/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-187/2010">2K-187/2010</a>). Šiame konstekste aplinkybių dėl suklastotų dokumentų pateikimo notarui abiejų instancijų teismai iš viso nevertino ir dėl jų nepasisakė.
2.8. Abiejų instancijų teismai padarė nepagrįstą išvada, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir kad naudojant apgaulę niekam nebuvo padaryta žala. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi būti atkreipiamas dėmesys į nukentėjusiojo galimybių apginti savo teisę civilinio proceso priemonėmis sumenkinimą kaip prievolės išvengimo būdą. Tuo klausimu nurodoma teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-293/2002, 2K-549/2003, 2K-23/2004, 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008, 2K-224/2008, 2K-78/2009). Bylos duomenys patvirtina, kad siekiant neteisėtai užvaldyti ŽŪB „R“ buvo suklastoti ir panaudoti pajų pirkimo–pardavimo, bendrovės narių susirinkimų ir kiti dokumentai, todėl be teisėsaugos institucijų pagalbos nebuvo įmanoma identifikuoti su neteisėtu bendrovės pajų perleidimu susijusių asmenų, jų atliktų veiksmų bei sudarytų sandorių tikrojo turinio, tai suvaržė ŽŪB „R“ atstovų, jos pajininkų ir kreditorių galimybę atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka. Taigi išteisintųjų L. S., B. D. (U.), J. I., R. K. (I.) ir J. V. (O.) atlikti bendri veiksmai atitinka visus sukčiavimo sudėties objektyviuosius požymius, t. y. apgaule svetimo turto ir turtinės teisės įgijimą savo ir kitų naudai (BK 182 straipsnio 2 dalis).
2.9. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo K. R. atžvilgiu, nutartyje iš esmės tik pakartotos pirmosios instancijos teismo išvados, kurios padarytos neįvertinus visų byloje esančių duomenų ir teisme ištirtų įrodymų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2008 m. liepos mėn. L. S. ir R. S. pasiūlė K. R. už 1 500 000 Lt pirkti ŽŪB „R“ valdomus pastatus, nuslėpdami nuo jo faktą, kad pastatai priklauso ne ŽŪB „R“, o AB „Hansa lizingas“. K. R. sutikus įsigyti pastatus, tačiau neturint lėšų L. S., iš anksto žinodamas, kad nevykdys savo įsipareigojimų, pasisiūlė paskolinti jam 1 500 000 Lt, melagingai žadėdamas pinigus pervesti savaitės laikotarpiu. Tokias aplinkybes patvirtino nukentėjusysis K. R. ir kaip liudytojas apklaustas jo brolis M. R.. 2008 m. rugpjūčio 1 d. AB SEB banko Panevėžio filialo patalpose L. S. pateikė K. R. pasirašyti 2008 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį, kurioje buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad V. L. suteikia K. R. 1 500 000 Lt paskolą, ir 2008 m. rugpjūčio 1 d. paprastąjį vekselį, kaip sutarties priedą, kuriuo K. R. įsipareigojo iki 2008 m. rugsėjo 1 d. be sąlygų sumokėti V. L. 1 500 000 Lt, sutartį vietoj V. L. pasirašė L. S.. Išteisintieji J. V. (O.), R. K. (I.), L. S. neneigė dalyvavę sudarant šį sandorį, tačiau J. V. (O.) ir R. K. (I.) teigė nežinojusios, kad daroma nusikalstama veika, o L. S. parodė, kad 1 500 000 Lt išrašytas vekselis buvo kaip garantas, kad K. R. atsiskaitys už bendrovės pastatus, kai persirašys lizingą; jis (L. S.) tik atvežė pinigus ir vekselis buvo išrašytas V. L. vardu, nes taip liepė R. S.. Kad tikrasis sumanymas sudarant šią paskolos sutartį buvo ne noras suteikti K. R. paskolą, o apgaule užvaldyti K. R. turtą, prokuroro įsitikinimu, patvirtina vėlesni įvykiai. Nepaisydamas to, kad paskolos K. R. nesuteikė ir kad K. R. nepavyko įsigyti ŽŪB „R“ pasėlių, V. L. pateikė notarui vekselį ir prašymą vykdomajam įrašui gauti. Kad darant šią nusikalstamą veiką kaip bendrininkas dalyvavo ne tik L. S. ir V. L., bet ir R. S., patvirtina jų pačių ir nukentėjusiojo K. R. parodymai. Nukentėjusiojo nuosekliais parodymais apie nusikaltimo aplinkybes netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti bylos duomenys. Dėl L. S., R. S., V. L. bendrų nusikalstamų veiksmų K. R. buvo padaryta didelė žala, nes buvo apgaule įgyta didelės vertės turtinė teisė į K. R. turtą, be to, vykdomąjį įrašą pateikus antstolei ir pradėjus vykdomąją bylą, buvo areštuotas K. R. turtas, ir priverstinio savo turto pardavimo K. R. išvengė tik todėl, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas sustabdė vykdomąją bylą. Šie L. S., V. L., R. S. bendri veiksmai atitinka visus BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, t. y. apgaule svetimo turto ir turtinės teisės įgijimą savo ir kitų naudai. Apgaulė reiškėsi tuo, kad nuo K. R. buvo nuslėpta aplinkybė, jog pastatai priklauso ne L. S. ir ne ŽŪB „R“, o AB „Hansa lizingas“ ir kad L. S. nėra įgaliotas AB „Hansa lizingas“ atlikti pastatų pardavimo, kad pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį įsipareigojimas K. R. suteikti paskolą nebus vykdomas, nors buvo melagingai žadama pinigus pervesti savaitės laikotarpiu bei nutylint, kad paskolos sutarties priedas 2008 m. rugpjūčio 1 d. paprastasis vekselis, nepaisant nesuteiktos paskolos, bus pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo gavimo. Notarui buvo pateiktas suklastotos 2008 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutarties pagrindu išrašytas 2008 m. rugpjūčio 1 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, o šio suklastoto dokumento pagrindu notaro išduotas vykdomasis įrašas buvo perduotas antstoliui vykdymo procesui pradėti. Ši apgaulė buvo esminė ir turėjo lemiamą įtaką K. R. apsisprendimui pasirašyti 2008 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį ir vekselį, po to nusikalstamos veikos bendrininkai įgijo didelės vertės turtinę teisę į K. R. 1 500 000 Lt vertės turtą, o notarui ir antstoliui – priimti atitinkamus sprendimus dėl pateikto vekselio.
2.10. Neišnagrinėjus prokuroro apeliacinio skundo ir nepateikus dėl jo argumentų motyvuotų išvadų buvo pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalyje ir 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, be to, teismas, nesiimdamas visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės, išaiškintos tiek kaltinančios, tiek teisinančios aplinkybės ir priimtas teisingas sprendimas, pažeidė BPK 20 straipsnio ir 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus.
3. Kasaciniu skundu nukentėjusysis K. R. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, kurie lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Šio teismo išvados abstrakčios ir neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių, nes padarytos fragmentiškai vertinant esmines bylos aplinkybes, nevertinant bylos įrodymų visumos.
3.2. Neteisinga apeliacinės instancijos teismo išvada, jog tarp L. S., R. S., V. L. ir K. R. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nebuvo atsižvelgta į tai, kad: išteisintieji L. S., R. S. įgijo bendrovės pajus pasinaudodami statytiniais J. V. (O.), R. K. (I.), B. D. (U.); iš bendrovės buvo išgabentas kilnojamasis turtas (žemės ūkio technika, atsargos); bendrovės apskaitoje buvo duomenys apie bendrovės kreditorius ir bendrovės turto įkeitimą; nemokios bendrovės vardu buvo išduoti vekseliai atsiskaityti pagal sandorį, nesusijusį su bendrovės veikla – už J. I. įgyjamus nemokios bendrovės pajus; nemokios bendrovės pajų pardavėjai, vekselių pagrindu įgiję vykdomuosius įrašus ir būdami susipažinę su bendrovės apskaitos duomenimis apie bendrovės nemokumą, kreditorius ir įkeistą turtą, nukreipė išieškojimą į bankui įkeistus bendrovės pasėlius; spartesniam įkeistų pasėlių realizavimui L. S., R. S. apmokėjo antstoliui 460 000 Lt savo lėšomis; L. S., R. S. nukentėjusiajam K. R. siūlė pirkti bendrovės pastatus, nebūdami bendrovės pajininkai, valdymo organų nariai ir žinodami apie bendrovės kreditorius, kurie gali ginčyti bet kokių turtinių teisių perleidimą tuo pagrindu, kad bendrovė buvo nemoki. Bylos aplinkybės patvirtina (tai iš dalies pripažino ir apeliacinės instancijos teismas), kad išteisintieji, turėdami skirtingus vaidmenis, bendrais veiksmais siekė realizuoti visą likusį likvidų nemokios ŽŪB „R“ turtą, kol bendrovės kreditoriai neinicijavo skolų išieškojimo iš bendrovės turto. Lygiagrečiai išteisintieji L. S., R. S. siūlė pirkti bendrovės naudojamus pastatus K. R., nors faktiškai tai buvo siūlymas įgyti nemokios bendrovės turtines teises pagal nutrauktą lizingo sutartį, kuris negalėjo būti įgyvendintas nepažeidžiant bendrovės kreditorių teisių ir iš esmės neįmanomas, nes, bendrovei visiškai nutraukus veiklą ir prievolių kreditoriams vykdymą, bendrovės kreditoriai ėmėsi priverstinio išieškojimo iš bendrovės turto. Kad išteisintiesiems tokia įvykių eiga buvo iš anksto žinoma, galima spręsti iš to, kaip skubotai jie organizavo ir atliko pajų pirkimo J. I. vardu įforminimą, vykdomųjų įrašų pagal vekselius gavimą, įkeistų pasėlių pardavimą skolininko ŽŪB „R“ pasiūlytam pirkėjui.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl jo apeliacinio skundo argumentų, atskleidžiančių visų išteisintųjų organizuoto sukčiavimo ir dokumentų klastojimo pobūdį, jų suvokimą, kad ŽŪB „R“ turto K. R. negalės įgyti, todėl paskola atsiskaityti už ŽŪB „R“ pastatus jam nebus reikalinga. O pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumento, kad nebuvo atskleista, jog pastatai priklausė lizingo bendrovei, padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad apie tikrąjį ŽŪB „Ri“ pastatų savininką ir apie bendrovės finansinę padėtį nukentėjusiajam turėjo būti žinoma iš turto vertinimo ataskaitos, ir sprendė, kad surašant paskolos sutartį ir vekselį jokia apgaulė prieš jį nebuvo naudojama. Tačiau nukentėjusysis su turto vertinimo ataskaita (kurią galėjo užsakyti ŽŪB „R“ darbuotojai ir nukentėjusiojo pavardę nurodyti formaliai, apie tai jo neinformavę) galėjo susipažinti tik po paprastojo neprotestuotino vekselio pasirašymo, o į UAB „Hansa lizingas“ jis kreipėsi 2008 m. rugpjūčio mėn., tai pirmosios instancijos teisme patvirtino šio banko darbuotojas V. B..
3.4. Nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad ŽŪB „R“ pasėlių pardavimas iš varžytynių rodo, jog K. R. negalėjo dėl šių pasėlių pirkimo derėtis su išteisintaisiais. Priešingai negu nurodė teismas, pasėliai nebuvo parduodami iš varžytynių, išteisintieji įformino fiktyvų sandorį – nemokios ŽŪB „R“ pajų pirkimą–pardavimą išimtinai tam, kad įgytų vykdomuosius dokumentus (vykdomuosius įrašus pagal vekselius) ir skubiai juos realizuotų, t. y. nelauktų varžytynių paskelbimo, bet organizuotų pasėlių pardavimą pasiūlytam pirkėjui. Taigi tik su fiktyviu bendrovės pajų pirkimu–pardavimu susiję asmenys galėjo siūlyti nukentėjusiajam pirkti bendrovės pasėlius vykdymo procese, pradėtame pagal apgaule įgytus vykdomuosius dokumentus. Be to, pats teismas, nurodydamas, kad pirkti bendrovės pajus kito – statytinio asmens – vardu savaime nėra nusikaltimas, pripažino, jog faktiniai ŽŪB „R“ pajininkai buvo L. S. ir R. S., o ne su R. S. artimais santykiais susiję statytiniai R. K. (I.), J. V. (O.), B. D. (U.), ir visiškai logiška, kad nukentėjusiajam pirkti pasėlius siūlė būtent L. S., o techninį darbą teikiant prašymus antstoliui, atliekant mokėjimus atliko R. K. (I.) ir J. V. (O.).
3.5. Pirmiau nurodytos aplinkybės, susijusios su išteisintųjų veiksmais siekiant užvaldyti likusį nemokios ŽŪB „R“ turtą, yra įrodytos ŽŪB „R“ darbuotojų L. A., R. K. L., O. M., H. K. parodymais, antstoliui vykdomojoje byloje teiktais prašymais. Nukentėjusysis pažymi, kad išteisintųjų veiksmai prieš jį gali būti objektyviai įvertinti tik kryptingo ŽŪB „R“ turto užvaldymo, pralenkiant šiame procese bendrovės kreditorius, kontekste. L. S., V. L. ir R. S. apgaule K. R. pateiktą pasirašyti paprastąjį vekselį pateikė vykdyti, taip realiai įgijo turtinę teisę, kurios atsisakė tik ikiteisminio tyrimo metu visapusiškai surinkus įrodymus, paneigiančius V. L. teises pagal vekselį. Buvo visiškai paneigta išteisintųjų versija, kad išieškojimas pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. paprastąjį vekselį buvo vykdomas siekiant gauti atlyginimą už tai, kad ŽŪB „R“ sudarė galimybę nukentėjusiajam įsigyti lizingo pagrindais bendrovės valdytus pastatus; išteisintieji turtine teise naudojosi siekdami turtinės naudos sau, o ne veikdami ŽŪB „R“ interesais.
3.6. Nors apeliaciniame skunde nukentėjusysis nurodė, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl argumentų, jog, sprendžiant ŽŪB „R“ turto klausimus, dalyvavo ne tik L. S., R. S., bet ir B. D. (U.), J. I., R. K. (I.), J. V. (O.), kurios pateikė registruoti savo pajų pirkimo sutartis, lankėsi bendrovės administracijos patalpose, bendravo su buhalterijos darbuotojomis, vėliau, siekdamos gauti vykdomuosius įrašus, kreipėsi į notarą, antstolį, kad bendrovės tariama skola būtų išieškota parduodant ŽŪB „R“ pasėlius, siūlė pirkti pasėlius nukentėjusiajam, žinodamos, kad netrukus pasėlių ir kito turto ieškoti pradės bendrovės kreditoriai, nes bendrovės veikla ir prievolių vykdymas visiškai sustojo. Kad R. K. (I.) ir J. V. (O.) vykdė R. S. nurodymus, kad B. D. (U.) ir R. S. sieja artimos giminystės ryšys, patvirtina liudytojo S. K., išteisintųjų L. S., V. L. parodymai. Suklastotus vekselius išteisintosios B. D. (U.), R. K. (I.), J. V. (O.) pateikė notarui, antstoliui, teikė prašymus parduoti pasėlius pasiūlytam pirkėjui, šie veiksmai buvo atliekami vienu metu, organizuotai, nuosekliai siekiant teisinio rezultato. Ši aplinkybė patvirtina, kad išteisintosios veikė esant susitarimui su R. S., techninius veiksmus atliekant J. V. (O.) ir R. K. (I.).
3.7. Savo apeliaciniame skunde nukentėjusysis kėlė ir išteisintųjų parodymų patikimumo klausimą, tačiau dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisakė. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį į tai, kad išteisintųjų parodymai nebuvo nuoseklūs, jie ne kartą keitėsi (L. S. ir V. L. iš pradžių neigė nesuteikę nukentėjusiajam paskolos, apie tai, kad nukentėjusiajam nebuvo perduoti pinigai, pripažino tik vėliau, o R. K. (I.) ikiteisminiame tyrime savo kaltę pripažino iš dalies), todėl tokiais parodymais, esant jų kaltę patvirtinantiems įrodymams, vadovautis nebuvo pagrindo. Skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė motyvų, kodėl vadovaujasi nenuosekliais ir kitiems bylos duomenims prieštaraujančiais L. S., V. L., R. S., J. I. parodymais, o nukentėjusiojo parodymus, kuriuos patvirtina ŽŪB „R.“ buhalterinės apskaitos duomenys, liudytojai V. B., H. K., S. K., atmetė.
3.8. Kaltinamajame akte nurodyti išteisintųjų veiksmai negali būti vertinami kaip išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, nes jais iš esmės buvo sukurtos ir įgytos neegzistuojančios turtinės teisės, kurios buvo paleistos į civilinę apyvartą ir vykdomos panaudojant valstybės prievartą, veiksmus atliekant notarui, antstoliui, teismui, buvo sukelta grėsmė ŽŪB „R“ kreditorių ir kitų asmenų interesams, padaryta turtinė žala K. R. patiriant išlaidas dėl pasėlių nukūlimo. Didelė žala buvo padaryta ir ŽŪB „R“, nes faktiškai nemokiai bendrovei buvo įforminta neegzistuojanti skola, bendrovės pasėliai laiku nebuvo perduoti išieškojimui pagal kreditorių reikalavimus, dėl to kreditoriai buvo priversti kreiptis į teismą, kad nebūtų patvirtintas pasėlių pardavimas pasiūlytam pirkėjui.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas dalinai, nukentėjusiojo K. R. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas.
6. Iš prokuroro ir nukentėjusiojo K. R. kasacinių skundų turinio matyti, kad kasatoriai, nesutikdami su L. S., R. S., V. L., B. D. (U.), J. I., R. K. ir J. V. (O.) išteisinimu, be kita ko, ginčija teismų išvadas, išdėstydami nuomonę, kaip turėjo būti įvertinti įrodymai, pateikia savą jų vertinimą. Prokuroro skundo teiginiai apie apeliacinės instancijos teismo padarytus esminius BPK reikalavimų pažeidimus taip pat grindžiami savu įrodymų vertinimu ir juo vadovaujantis padarytomis savomis išvadomis apie faktines bylos aplinkybes. Tačiau kasaciniuose skunduose pateiktas įrodymų vertinimo interpretavimas, kitokių įvykio aplinkybių nurodymas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija kasacinių skundų teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl išteisinimo pagal kaltinimus sukčiavimu ŽŪB „R“ atžvilgiu ir dokumentų klastojimo
7. Pagal BK 300 straipsnį dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį.
8. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAwLzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-500/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-500/2005">2K-500/2005</a>, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMyLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-132/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-132/2008">2K-132/2008</a>, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-387/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-387/2008">2K-387/2008</a>).
9. Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yMDAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-200/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-200/2008">2K-7-200/2008</a>).
10. Prokuroro kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl pajų pirkimo–pardavimo sutarčių vertinimo kaip suklastotų dokumentų, nes, prokuroro nuomone, jose įtvirtinti tariamieji sandoriai. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje skiriami tariamieji sandoriai (fiktyvūs) ir apsimestiniai sandoriai. Tariamųjų sandorių atveju sutartis sudaroma tik dėl akių, nesiekiant teisinių pasekmių (CK 1.86 straipsnis), apsimestinių sandorių atveju tikroji šalių sutartis sudaroma turint tikslą pridengti kitą sutartį (CK 1.87 straipsnis).
11. Iš bylos matyti, kad L. S. ir R. S., turėdami tikslą nupirkti ŽŪB „R“ pajus, sudarė pajų pirkimo–pardavimo sandorį su šios bendrovės pirmininku E. T., juridiškai ir faktiškai valdžiusiu šią bendrovę. Šie pajų pirkimo–pardavimo sandoriai buvo sudaryti B. D. (U.), R. K. ir J. V. (O.), t. y. statytinių vardu, pajų pirkimo–pardavimo sutartyse juos nurodant pirkėjais, tačiau apie tai žinant ir neprieštaraujant tiek sutartyse nurodytiems pirkėjams, tiek pajų pardavėjams.
12. Sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, kai teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis), laikomas ne tariamuoju, bet apsimestiniu.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jei nustatoma, kad dokumente įtvirtintas apsimestinis sandoris, vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo tokią veiką pripažinti dokumento suklastojimu, numatytu BK 300 straipsnyje. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje, taigi ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Baudžiamąją atsakomybę užtraukianti veika turi būti pavojinga, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xOS05NDIvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-19-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-19-942/2017">2K-7-19-942/2017</a>). Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas baudžiamojo įstatymo požiūriu nėra pavojinga veika, nes ji negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir todėl baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.
14. Pažymėtina, kad apsimestinių sandorių sudarymo pasekmės visų pirma yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, apsimestinio sandorio sudarymo atveju, t. y. jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią.
15. Byloje nustatyta, kad pajų pirkimo–pardavimo sandoriai buvo realūs, kaip ir paskesni kaltinime nurodytuose dokumentuose užfiksuoti juridiniai faktai, susiję su bendrovės veikla – pajininkų priėmimu į bendrovės narius, pajų perleidimu J. I., UAB „R“ pajų iš J. I. pirkimu ir vekselių išrašymu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad dėl tos priežasties, jog pirminėse pajų pirkimo–pardavimo sutartyse pirkėjais buvo nurodyti ne L. S. ir R. S., o jų statytiniai – B. D. (U.), R. K. ir J. V. (O.), nėra pagrindo šiuos santykius priskirti baudžiamosios teisės sričiai bei kriminalizuoti bendrovėje vykusius procesus. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pajų pirkimu–pardavimu per statytinius būtų pažeistos fizinių ar juridinių asmenų teisės, jiems ar valstybei būtų sukelti neigiami teisiškai reikšmingi padariniai. Tačiau iš bylos matyti, kad minėtos pajų pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos 2007 m. gruodžio mėn. – 2008 m. sausio mėn. laikotarpiu, nors sutartyse buvo nurodytos jų sudarymo datos 2006 m. gruodžio 5 d. Pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 23 punkto redakciją pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis, jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos. Šiuo atveju sutiktina su prokuroro argumentais, kad neteisingų sandorių sudarymo datų rašytinėse sutartyse nurodymas sietinas su galimu pajamų mokesčio išvengimu, pardavus didelės vertės turtą – pajus, juo labiau kad iš bylos matyti, kad L. S. ir R. S. pajus pirko siekdami juos brangiau realizuoti ir taip gauti pelno, nes iš bylos matyti, kad beveik tuo pat metu, kai buvo sudaromi sandoriai dėl pajų pirkimo, jie jau derėjosi dėl pajų pardavimo. Nors nagrinėjamoje byloje išteisintiesiems jokių kaltinimų, susijusių su mokesčių išvengimu, pareikšta nebuvo ir tai nebuvo įrodinėjimo dalykas, tačiau, spręsdami apie veikos pavojingumą, teismai privalėjo atsižvelgti į neigiamų padarinių valstybei grėsmę, kad išteisintiesiems įrašant į dokumentą netikras sandorių datas gali būti išvengta mokesčių sumokėjimo.
16. Byloje nustatyta, kad B. D. (U.), R. K. ir J. V. (O.) pasirašė šias sutartis, todėl jų veikos atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto dokumento suklastojimo požymius. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nepakankamai argumentuodamas priimamą sprendimą dėl šios jų veikos, tačiau konstatavęs, kad pagal BK 95 straipsnio 1 dalies b punktą (2003-04-10 įstatymo Nr. IX -1495 redakcija) suėjusi penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, tinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą, bylą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį joms nutraukė, o apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą jas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas B. D. (U.), R. K. ir J. V. (O.) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai, todėl šioje dalyje apeliacinės instancijos nuosprendis panaikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
17. Iš bylos matyti, kad šios veikos organizavimu buvo kaltinami L. S. ir R. S., tačiau pirmosios instancijos teismas juos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį išteisino, o apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį paliko galioti. Iš to, kaip suformuluotas prokuroro kasacinis skundas, L. S. ir R. S. išteisinimas dėl pajų pirkimo–pardavimo sutarčių suklastojimo neskundžiamas, todėl kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, šioje dalyje neturi galimybės pasisakyti dėl jų veikų teisinio vertinimo.
18. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.
19. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, L. S. ir R. S. per statytinius įgijo ŽŪB „R“ pajus iš E. T., po to perleido R. P., kuris pajus įgijo J. I. vardu. R. P. įgijus pajus, bendrovė 2008 m. vykdė realią veiklą, rūpinosi pasėliais. Tačiau iškilus sunkumams dėl atsiskaitymų bei paaiškėjus turto trūkumui, R. P. ir J. I. sprendimu jos vardu turimi ŽŪB „R“ pajai užskaitos būdu buvo perleisti pačiai bendrovei, o B. D. (U.), R. K., J. V. (O.) ir J. Š. buvo išrašyti ŽŪB „R“ vekseliai, laiduojant atsiskaitymą su L. S. ir R. S. už R. P. įgytus pajus. Bendrovei sutartu laiku neatsiskaičius, B. D. (U.), R. K., J. V. (O.) ir J. Š. šiuos vekselius pateikė notarui ir gavę vykdomąjį užrašą pateikė teismo antstoliui.
20. Byloje teismai nenustatė, jog bent vienu iš minėtų turto įgijimo atvejų buvo panaudota kokia nors apgaulė, siekiant suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, o prokuroro kasacinio skundo teiginys apie tokį apgaulės panaudojimą deklaratyvus ir nepagrįstas nei teisiniais argumentais, nei konkrečiais duomenimis, kurių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai būtų neįvertinę. Tai, kad vekseliai, kurie buvo pateikti notarui, buvo išrašyti ne L. S. ir R. S., o jų statytinių B. D. (U.), R. K., J. V. (O.) vardu, nedaro šių vekselių suklastotų ar atspindinčių melagingą informaciją; juose įtvirtintas realus ŽŪB „R“ įsipareigojimas be sąlygų iki 2008 m. birželio 30 d. sumokėti po 500 000 Lt J. V. (O.), R. K., B. D. (U.), J. Š., o sprendimas laiduoti ir pasirašyti paprastuosius neprotestuotinus vekselius už J. I. pirktus ŽŪB „R“ pajus buvo priimtas tiek faktinio šios bendrovės savininko R. P., tiek oficialiai pajų savininkės bei šios įmonės vadovės J. I. valia. Todėl spręsti apie apgaulės panaudojimą notaro atžvilgiu teismai neturėjo pagrindo. Nenustačius apgaulės požymio, veika negalėjo būti kvalifikuota nei kaip sukčiavimas, nei kaip pasikėsinimas padaryti šią veiką.
Dėl išteisinimo pagal kaltinimus sukčiavimu K. R. atžvilgiu ir dokumentų klastojimo
21. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismų esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01MTkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-519/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-519/2006">2K-7-519/2006</a>). Be to, naudojama apgaulė turi būti esminė ir įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį, dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2A-7-9/2013).
22. Pagal teismų praktiką, nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sukčiavimo, pripažįstama, jog vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50/2013">2K-50/2013</a>, 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012 ir kt.).
23. Iš bylos matyti, kad V. L. ir K. R. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią K. R. iš V. L. pasiskolino 1 500 000 Lt. Pagal sutartį K. R. įsipareigojo V. L. pinigus grąžinti iki 2008 m. rugsėjo 1 d. Šios sutarties pagrindu kaip jos priedas buvo išrašytas vekselis pirmiau minimos paskolos grąžinimui užtikrinti. Ši sutartis buvo sudaryta taip įforminant šalių sandorį, pagal kurią K. R. sudaroma galimybė pirkti ŽŪB „R“ pasėlius ir paskolinant tam dalį paskolos sutartyje nurodytų piniginių lėšų bei sudaroma galimybė nusipirkti ŽŪB „R“ naudojamus pastatus. Nepavykus K. R. nusipirkti ŽŪB „R“ pasėlių, nes teismas nepatvirtino turto pardavimo akto, o V. L. pateikus vekselį notarui dėl vykdomojo įrašo gavimo, tarp šalių kilo nesutarimai ir teisminiai ginčai.
24. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė, kad L. S., R. S., V. L., B. D., J. I., R. K. ir J. V. BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos nepadarė, nes byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji naudojo apgaulę, siekdami neteisėtai užvaldyti K. R. priklausantį turtą, o tarp šalių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus, šias pirmosios instancijos teismo išvadas dar kartą patvirtino.
25. Apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai išanalizavo tiek prokuroro, tiek nukentėjusiojo K. R. apeliacinių skundų argumentus dėl apgaulės prieš nukentėjusįjį panaudojimo, kurie iš esmės analogiški išdėstytiems kasaciniuose skunduose, ir remdamasis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais konstatavo, kad K. R. buvo išanalizavęs ŽŪB „R“ finansinę-turtinę padėtį. Be to, jis su UAB „Korporacija Matininkai“ 2008 m. liepos 29 d. buvo sudaręs sutartį dėl minimos bendrovės turto vertės nustatymo, pagal kurią buvo parengta ŽŪB „R“ turto įvertinimo ataskaita. Vertinimo ataskaitoje buvo nurodyta, kad ŽŪB „R“ pastatų savininkas buvo UAB „Hansa lizingas“. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiajam buvo žinoma bendrovės finansinė situacija, jos savininkai ir apgaulė prieš nukentėjusįjį surašant pirmiau minėtą paskolos sutartį bei vekselį nebuvo naudojama; nėra jokio pagrindo teigti, kad paskolos sutartis buvo suklastota. Sutartį, tokia, kokia ji buvo surašyta, perskaičiusios pasirašė abi sandoryje dalyvavusios šalys; vėliau jos turinys nebuvo pakeistas. Be to pasisakytina, kad K. R. būdamas išsilavinęs žmogus, ūkininkaujantis ir turintis turto valdymo patirties, turėjo visas sąlygas ir galimybę suprasti sudaromos sutarties turinį bei neprotestuotino vekselio pasirašymo teisines pasekmes.
26. Iš bylos taip pat matyti, kad K. R. su išteisintaisiais tarpusavio turtinį ginčą išsprendė civilinės teisės priemonėmis, Šiaulių apygardos teismui priimant 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05Ny0xMjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-97-124/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-97-124/2013">2-97-124/2013</a>.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 23 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria B. D. (U.), J. I., R. K. (I.) ir J. V. (O.) išteisintos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendį.
Kitas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 23 d. nuosprendžio ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Aldona Rakauskienė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Pranas Kuconis
Vytautas Masiokas
Artūras Ridikas
Eligijus Gladutis
