Baudžiamoji byla Nr. 2K-141-693/2018
Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02351-2013-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.2.4.3; 2.4.6.2.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Vytauto Masioko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Nerijui Marcinkevičiui,
įtariamojo K. B. gynėjui advokatui Eugenijui Šuliokui,
įtariamojo A. Š. gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslano Boiko (Ruslan Boiko) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 23 d. nutarties, kuria panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendis ir perduota byla prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.
Nustatytas trijų mėnesių terminas kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti:
A. Š. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. Š. paskirtos dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį tęsti darbą, taip pat įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo bei neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. A. Š. taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą;
E. Š. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. Š. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį tęsti darbą, taip pat įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo bei neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. E. Š. taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą;
K. B. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo dešimčiai mėnesių bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš A. Š., E. Š. ir K. B. solidariai priteista kredito unijai „Sostinės kreditas“ 25 705,35 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, įtariamųjų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
A. Š. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, o E. Š. ir K. B. buvo kaltinami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jie pagal inkriminuotus kaltinimus buvo nuteisti) tuo, kad, A. Š. organizavus, K. B. ir E. Š. atliekant vykdytojų vaidmenį, veikdami bendrininkų grupe apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, būtent, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. Š. suorganizavus ir parengus nusikalstamos veikos planą ir jam vadovavus, t. y. sugalvojus K. B. vardu iš kredito unijos „Sostinės kreditas“ apgaule gauti didelės vertės kreditą, iš anksto žinant, kad jis nebus grąžintas, būtent, K. B. tapus kredito unijos „Sostinės kreditas“ nariu, pateikti kredito unijai melagingus duomenis apie gaunamas pajamas iš darbovietės Anglijoje, sudarant mokaus kliento įvaizdį, ir duomenis apie tariamai egzistuojančius traktorius „Bobcat S300“, už kuriuos neva nėra iki galo atsiskaityta, taip suklaidinus kredito unijos „Sostinės kreditas“ darbuotojus, gauti 25 960 Eur vertės tikslinį kreditą technikai pirkti, suklastotų dokumentų pagrindu įkeičiant tariamai K. B. nuosavybe esančius traktorius. Vykdydamas nusikalstamą planą, A. Š. davė E. Š. nurodymus surasti asmenį, kurio vardu, siekiant nuslėpti tikrąjį kredito gavėją, bus įformintas kreditas ir išgryninti pinigai. E. Š. vykdant A. Š. nurodymus ir suradus K. B., kuriam už melagingų duomenų kredito unijai pateikimą ir kredito sutarties sudarymą buvo pažadėtas atlygis, E. Š., vykdydamas A. Š. nurodymus siekiant apgaule gauti kreditą ir šiuos pinigus užvaldyti, nuvežė K. B., pagamino asmens dokumentą, jo (K. B.) vardu atidarė banko sąskaitą AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią būtų galima pervesti gautą kreditą (pinigus). Pasiruošęs vykdyti nusikaltimą, K. B., žinodamas, kad du traktoriai „Bobcat S300“ neegzistuoja ir kad jis nedirba Anglijoje, neturi pajamų, neketindamas grąžinti kredito ir žinodamas, kad tas kreditas nebus grąžintas, o bus neteisėtai apgaule užvaldytas, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvykęs kartu su E. Š., kredito unijai „Sostinės kreditas“, Pušų g. 10, Vilniuje, pateikė suklastotus du Lietuvos Respublikos traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimus, išduotus 2012 m. lapkričio 8 d., Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodomi žinomai melagingi duomenys apie traktorių savininką K. B. ir apie dviejų neegzistuojančių traktorių „Bobcat S300“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir „Bobcat S300“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) registravimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 8 d. minėtų traktorių suklastotų techninės apžiūros talonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas bei netikrus dokumentus apie K. B. įdarbinimą įmonėje „N“ Anglijoje ir darbo užmokestį nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. Vykdydami nusikaltimą, K. B. 2012 m. gruodžio 28 d., kartu su E. Š. atvykę į kredito unijos „Sostinės kreditas“, Pušų g. 10, Vilniuje, patalpas, minėtų dokumentų pagrindu pasirašė su kredito unija „Sostinės kreditas“ kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 25 960 Eur kredito gavimo, įkeičiant neegzistuojančius, tariamai jo – K. B. vardu užregistruotus traktorius, ir įsipareigojo iki 2017 m. gruodžio 28 d. grąžinti paimtą kreditą, mokant nuo 2013 m. vasario 27 d. kas mėnesį 550 Eur ir 10 procentų palūkanų, taip, suklaidinę kredito uniją „Sostinės kreditas“, į K. B. banko sąskaitą AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 70 000 Lt (20 273,40 Eur) bei tą pačią dieną iš kredito unijos gavo 18 481,82 Lt (5352,71 Eur) grynaisiais pinigais, kurių negrąžino, tokiu būdu, A. Š. organizavus, jis (A. Š.), K. B. ir E. Š., veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą – kredito unijos „Sostinės kreditas“ priklausantį didelės vertės turtą – 25 626,11 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį dėl nuteistųjų A. Š., E. Š., K. B. ir perdavė bylą prokurorui, konstatuodamas, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistųjų A. Š. ir K. B. apeliacinius skundus, padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl priėmė nutartį bylą grąžinti prokurorui. Bylos perdavimą prokurorui apeliacinės instancijos teismas grindžia tuo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas neišsamiai, kaltinamajame akte nebuvo nurodyti visi galbūt nusikalstamą veiką padarę asmenys, dėl to nebuvo teisingai aprašyta ir kaltinamiesiems inkriminuojama nusikalstama veika visa apimtimi, iki galo neatskleistas šios veikos padarymo mechanizmas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai yra esminiai kaltinamojo akto trūkumai, vertintini kaip BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą ir kurio negalima ištaisyti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras R. Boiko prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė esminį BPK pažeidimą – netinkamai aiškino BPK 219 straipsnio reikalavimus, netinkamai taikė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kas sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų dėl to, jog baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktas dar vienas asmuo, t. y. D. J.. Be to, nurodo, kad priimtas procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo metu – prokurorės E. M. 2015 m. birželio 30 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl D. J. ir J. G. – sutrukdė teismui išnagrinėti bylą.
Įvertinęs ikiteisminio tyrimo duomenis, sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo baigties priima, duomenų pakankamumo bylai perduoti į teismą su kaltinamuoju aktu ar konstatuoti, jog egzistuoja kuris nors BPK 212 straipsnyje įtvirtintų ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindų, klausimą sprendžia prokuroras. Nagrinėjamu atveju prokurorė priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl dviejų asmenų – D. J. ir J. G.. Šį sprendimą galintys apskųsti proceso dalyviai to nepadarė, sprendimas aukštesniojo prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo, teismo nutartimi nėra panaikintas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Aplinkybė, kad prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl dalies asmenų, kuriems šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas įtarimas, nėra pagrindas laikyti kaltinamąjį aktą toje baudžiamojoje byloje neatitinkančiu BPK 219 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, tai pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodoma, jog tai, kad kaltinimai nebuvo pareikšti kitiems asmenims, tikėtina, dalyvavusiems nusikalstamoje veikoje, savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2004; 2K-250/2009; 2K-575/2011). Tiek A. Š., tiek D. J. bei J. G. buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismuose, todėl teigtina, kad apeliacinės instancijos teismas žinojo šių proceso dalyvių paaiškinimus dėl reikšmingų bylos išsprendimui aplinkybių ir galėjo juos vertinti su kitais įrodymais. Taigi neaišku, kokiu būdu ir kokias bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes nustatyti sutrukdė prokurorės sprendimas dėl dalies įtariamųjų ikiteisminį tyrimą nutraukti.
Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų dėl to, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai. Visų pirma, nesutiktina su skundžiamoje nutartyje išdėstytais ikiteisminio tyrimo neišsamumą pagrindžiančiais argumentais, nes teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, ne tik nurodydamas konkrečius kaltinamojo akto trūkumus, bet ir paaiškindamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-303/2017). Nagrinėjamu atveju vienintelis konkretus trūkumas, kuriuo argumentuojamas ikiteisminio tyrimo atlikimo neišsamumas, yra tas, kad A. Š. kaltė grindžiama ir K. B. įgaliojimais J. G., E. Š. ir A. Š., tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šios aplinkybės nebuvo tiriamos, minėtų dokumentų byloje nėra. Pažymėtina, kad teismas, manydamas, kad šie duomenys yra svarbūs priimant teisingą sprendimą, ir nusprendęs atlikti įrodymų tyrimą, turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą arba pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 324 straipsnio 6 dalis, 287 straipsnis). Taigi baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas jam suteiktomis teisėmis nepasinaudojo ir šį savo sprendimą motyvavo abstrakčia fraze, jog nustatytų pažeidimų nėra galimybės ištaisyti teisme. Šis apeliacinės instancijos teismo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, nes paklausimas dėl suteiktų įgaliojimų nėra sudėtingas, ilgalaikio ir didelės apimties tyrimo reikalaujantis veiksmas, todėl jį buvo galima atlikti ir tiriant įrodymus teisme. Be to, sprendimas grąžinti bylą prokurorui apeliacinėje instancijoje dėl tokios priežasties pažeidžia BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proceso greitumo principą.
Ikiteisminio tyrimo neišsamumas grindžiamas ir aplinkybe, kad kaltinamajame akte nenurodyti visi galbūt nusikalstamą veiką padarę asmenys. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio darytina išvada, kad, ko gero, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju kalba apie D. J. ir J. G., tačiau, kaip minėta, prokurorė nusprendė, jog, įvertinus ikiteisminio tyrimo duomenis, yra pagrindas dėl šių asmenų ikiteisminį tyrimą nutraukti, todėl dėl jų priimti kaltinamąjį aktą nebuvo pagrindo. Kokie dar asmenys, apeliacinės instancijos teismo nuomone, galbūt padarę nusikalstamą veiką, turėtų būti nurodyti kaltinamajame akte, neaišku. Pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas mano, jog vienas iš kaltinamųjų galėjo padaryti daugiau nusikalstamų veikų, apie tai prokurorui turėtų būti pranešta BPK 257 straipsnio tvarka (kur numatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui), o ne nuspręsta grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Trečiasis argumentas, kuriuo grindžiamas atlikto ikiteisminio tyrimo neišsamumas, tas, kad, teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės neatitinka kaltinime nurodytų aplinkybių, būtent, kad A. Š. organizavo nusikalstamą veiką, kad jis veikė bendrininkų grupe kartu su E. Š. ir K. B., kad davė E. Š. nurodymus, kad įgijo kaltinime nurodytą pinigų sumą. Šį teiginį apeliacinės instancijos teismas grindžia selektyviai atrinktomis kaltinamojo K. B. ir liudytojų D. J. bei J. G. parodymų dalimis, nevertindamas A. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų. Darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo neišsamumą, ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių neatitiktį kaltinime išdėstytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sieja su dalies kaltinamųjų ir liudytojų parodymų pakankamu kaltinamųjų kaltei dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagrįsti, t. y. su atskirų bylos įrodymų vertinimu. Tai, vadovaujantis teismų praktika, nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU3LTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-357-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-357-489/2017">2K-357-489/2017</a>).
Pažymėtina, kad teismų praktikoje teigiama, jog kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250/2009). Visi, prokuroro manymu, galimi ir reikiami proceso veiksmai šios bylos ikiteisminiame tyrime atlikti, jų metu gauti duomenys, pakankami kaltinamųjų kaltei dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagrįsti, ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pateikti teismui. Dėl to jokie papildomi duomenys, pagrindžiantys A. Š., dėl kurio dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką abejojama skundžiamoje nutartyje, kaltumą, grąžinus bylą prokurorui nebus gauti. Tuo labiau kad ir pats apeliacinės instancijos teismas nenurodo, kokie konkrečiai procesiniai veiksmai (išskyrus K. B. įgaliojimų J. G., E. Š. ir A. Š. gavimą) dar turėtų būti atlikti. Nesant galimybės kaltinamąjį aktą papildyti naujais duomenimis, jo grąžinimas prokurorui prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kurioje nurodoma, kad byla perduodama prokurorui, kad būtų surašytas naujas kaltinamasis aktas, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU3LTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-357-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-357-489/2017">2K-357-489/2017</a>). Įvertinus kaltinamojo akto šioje baudžiamojoje byloje turinį, konstatuotina, kad kaltinamasis aktas, su kuriuo ši baudžiamoji byla perduota teismui, turi visas BPK 219 straipsnyje nurodytas kaltinamojo akto struktūrines dalis. Šio fakto neginčija ir apeliacinės instancijos teismas. Tai, ar kaltinamajame akte išdėstytų bei nagrinėjimo teisme metu surinktų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyti, sprendžia teismas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo šiuos duomenis vertinti ir vieną ar abu apeliacinius skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
Neišsamiai atliktas ikiteisminis tyrimas, remiantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir teismų praktika, nesuteikia teisės teismui grąžinti bylą prokurorui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2004; 2K-250/2009). Pagrindą tokiam teismo veiksmui suteikia kaltinamajame akte esantys esminiai trūkumai ar nesutapimai su bylos medžiaga, kurie sudaro kliūtį teisingo sprendimo priėmimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas turi visas privalomas BPK 219 straipsnyje nurodytas kaltinamojo akto struktūrines dalis (to apeliacinės instancijos teismas neneigia), apeliacinės instancijos teismo teiginiai dėl kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių neatitikties ikiteisminio tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms atmestini kaip nepagrįsti, nes siejami su įrodymų dalies vertinimu. Taigi, nesant papildomų kriterijų, net jei ikiteisminis tyrimas šioje byloje ir būtų buvęs atliktas neišsamiai, teismas neįgytų teisės priimti tokį sprendimą, koks buvo priimtas, – grąžinti bylą prokurorui.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir apeliacinės instancijos teismas nutartį panaikinti nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui priėmė nesant pagrindų tokiam BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte reglamentuotam sprendimui, kas laikytina BPK 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų pažeidimu, nes iš esmės liko neišnagrinėti A. Š. ir K. B. paduoti apeliaciniai skundai, taip buvo suvaržytos jų teisės į apeliacinių skundų išnagrinėjimą ir tai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti tinkamą nuosprendį ar nutartį šioje byloje.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. Boiko kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 219 straipsnio taikymo
6. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Pagal minėtus BPK straipsnius byla prokurorui perduodama tik vienu pagrindu – kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Byla perduodama prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje.
7. Kaltinamojo akto turinys nustatytas BPK 219 straipsnyje. BPK 219 straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Iš to darytina išvada, kad, vadovaudamiesi BPK 234 straipsnio 2 dalimi arba 254 straipsnio 3 dalimi, taip pat BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismai gali perduoti bylą prokurorui ne dėl kiekvieno BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o vien tik dėl kaltinamojo akto turinio neatitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu pažeidimo negalima ištaisyti teisme.
8. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Pažymėtina, kad iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-254/2013, 2K-392/2014, 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017 ir kt.).
9. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės E. M. 2015 m. spalio 15 d. kaltinamajame akte yra pateiktas A. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 24 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio 2 dalies) aprašymas, nurodant nusikaltimo padarymo laiką, vietą, būdą, motyvą, padarinius, taip pat nusikalstamos veikos aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus ir nepažeidžia kaltinamojo teisių į gynybą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. Š. padarė šį nusikaltimą, ir už tai buvo nuteistas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, perduodant šią baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu teismui, kaltinamajame akte išdėstytas tiek A. Š., tiek K. B. ir E. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymas, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes, formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo straipsnio, pagal kurį ši veika buvo kvalifikuota, turinį.
10. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio išplaukia, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų dėl to, kad kaltinamajame akte galbūt nenurodyti visi nusikalstamą veiką padarę asmenys, būtent D. J. ir J. G.. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Ikiteisminio tyrimo metu prokurorė E. M. priėmė 2015 m. birželio 30 d. nutarimą, kuriuo ikiteisminio tyrimo dalį dėl D. J. ir J. G. nutraukė, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad šis nutarimas nei aukštesniojo prokuroro nutarimu, nei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nėra panaikintas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Be to, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui, o ne nusprendžia grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti (BPK 257 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė vienintelį konkretų trūkumą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo neišsamumo, kad A. Š. kaltė grindžiama ir K. B. įgaliojimais J. G., E. Š. ir A. Š., tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šios aplinkybės nebuvo tiriamos, minėtų dokumentų byloje nėra. Dėl šio ikiteisminio tyrimo trūkumo kasatorius pagrįstai nurodo, kad teismas, manydamas, jog tam tikri duomenys yra svarbūs priimant teisingą sprendimą, ir nusprendęs atlikti įrodymų tyrimą, turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą arba pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 324 straipsnio 6 dalis, 287 straipsnis).
11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir K. B. apeliacinius skundus, turėjo juos išnagrinėti ir priimti tuo klausimu atitinkamą sprendimą. Tai, kad kaltinimai nebuvo pareikšti kitiems asmenims (D. J. ir J. G.), nėra pagrindo pripažinti, jog surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto dėl to, kad, anot šio teismo, buvo neišsamiai atliktas ikiteisminis tyrimas. Apeliacinės instancijos teismo siekis apkaltinti kitus asmenis, nei nurodyta kaltinamajame akte, nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui.
12. Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą: netinkamai pritaikė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nepagrįstai konstatavo, kad surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, neišsamiai atliktas ikiteisminis tyrimas, ir bylą perdavė prokurorui. Šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Sigita Jokimaitė
Vytautas Masiokas
