Administracinė byla Nr. eI-2072-595/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00330-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija: 41.; 55.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pamariukas“ skundą atsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja UAB „Pamariukas“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinusi, prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau - ir Komisija) 2019 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 21R-32AG-45/06-2019 „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ (toliau – ir Komisijos Sprendimas) ir perduoti pareiškėjos 2019 m. sausio 14 d. skundą Komisijai nagrinėti iš naujo (e.b.l. 20-22, 9-10).
Pareiškėja nurodo, kad ji 2019 m. sausio 14 d. kreipėsi į Komisiją su skundu dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo „D. Š. rajono Aukštumalos durpių telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“ Nr. (4)-V3-1688(7.21) (toliau – ir Tarnybos Sprendimas). Komisija 2019 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 21R-32AG-45/06-2019 „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjos skundą nagrinėti remdamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir jį grąžino pareiškėjai. Nurodo, kad Komisijos narys sprendimą priėmė padaręs išvadą, kad pagal sisteminį Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PUVPAVĮ) 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 15 dalies ir 15 straipsnio 1 dalies vertinimą Tarnybos 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimas „D. Š. rajono Aukštumalos durpių telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“ Nr. (4)-V3-1688(7.21) gali būti ir turi būti skundžiamas tiesiogiai teismui.
Pareiškėja nurodo, kad PŪVPAVĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai. Pareiškėja yra planuojamos ūkinės veiklos organizatorė (užsakovė), todėl jos teisė skųsti negali būti ribojama nuostata, kuri taikoma visuomenei ir suinteresuotai visuomenei, t. y. visai kitam poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviui.
Taip pat pareiškėja pažymi, kad PŪVPAVĮ 15 straipsnyje įtvirtinta visuomenės teisė kreiptis į teismą, kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai procesas pažeidžia jos interesus, o ne kreipimosi į teismą procedūra, todėl neturėtų būti aiškinama siaurinant jos tikrąją prasmę. Ši norma skirta 1998 m. birželio 25 d. Orhuse priimtos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) įgyvendinimui. Orhuso konvencijos preambulės septintoje konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje, privalo individualiai ir kartu su kitais saugoti aplinką bei gerinti jos būklę dėl dabartinių ir būsimų kartų gerovės.
Be to, nurodo, kad LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnyje nustatyta skundo padavimo tvarka. ABTĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas bylų, kurias netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, nagrinėja apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad Komisijai skųstas sprendimas negali būti priskirtas nei vienai sąraše esančiai bylų kategorijai. Remiantis ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Taigi, akivaizdu, kad ABTĮ įtvirtinta pareiškėjos teisė kreiptis dėl Tarnybos Sprendimo apskundimo į išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją - Komisiją, o Komisija neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos skundo. IAGNTĮ taip pat nesuteikė Komisijai teisėto pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjos skundą. Todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėja laiko, kad Komisijos Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, ir pareiškėjos skundas turi būti perduotas Komisijai nagrinėti iš naujo.
Atsakovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu sutinka (e. b. l. 26-27).
Teigia, kad pareiškėjai 2019 m. sausio 14 d. kreipusis į Komisiją su skundu dėl Tarnybos 2018 m. gruodžio 14 d. Sprendimo, Komisija konstatavo, kad pagal sisteminį PŪVPAVĮ 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 15 dalies ir 15 straipsnio 1 dalies vertinimą Tarnybos Sprendimas gali ir turi būti skundžiamas tiesiogiai teismui, nes minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė kreiptis į teismą suteikiama visuomenei, jeigu ji mano, kad jos prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus, nustatyta tvarka buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus. Tarnyba sutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad pareiškėja šioje byloje yra planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), t. y. kitas poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvis, negu visuomenė.
Taip pat atsiliepime atsakovė nurodė, kad Tarnyba palaiko pareiškėjos poziciją dėl ABTĮ 23 straipsnyje įtvirtinto pareiškimo (skundo) pateikimo pasirenkamumo, nesant įstatymo nustatytų privalomų pagrindų, kuriems esant subjektas privalo kreiptis tiesiogiai į administracinį teismą arba Komisiją. Ginčo atvejis patenka į ABTI 23 straipsnio 6 dalį, t. y. „kitais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.“ IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija nesprendžia ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų, taip pat mokestinių ginčų; administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. Taigi, Tarnybos nuomone, pareiškėja tinkamai pasirinko Komisiją ginčui nagrinėti. Prašo skundą tenkinti.
k o n s t a t u o j a:
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 21R-32AG-45/06-2019 „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašo panaikinti Komisijos Sprendimą ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti jos skundą dėl Tarnybos 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo.
Nustatyta, kad Komisija skundžiamu Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą dėl Tarnybos Sprendimo, nurodydama kad pareiškėja pagal teisinį reglamentavimą privalo tiesiai kreiptis į administracinį teismą, kad skundas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Pareiškėja ir atsakovė nesutinka su tokia Komisijos pozicija, nurodo, kad pagal teisinį reglamentavimą pareiškėja yra ne visuomenė, o planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), t. y. kitas poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvis, negu visuomenė (PŪVPAVĮ 5 straipsnio 1 dalis).
Pagal PŪVPAVĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai: 1) atsakingoji institucija - Vyriausybės įgaliota institucija; 2) poveikio aplinkai vertinimo subjektai: savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, vykdomoji institucija, sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už gaisrinę ir civilinę saugą, kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, o tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, - aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos, ir kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; 3) planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas); 4) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, kuris yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), turintis specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką; 5) suinteresuota visuomenė.
PŪVPAVĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus ir šių procesų dalyvių tarpusavio santykius. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 6 dalį planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) – fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), planuojantys ūkinę veiklą, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas arba kuri įtraukiama į planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, kaip nustatyta šiame įstatyme. Nagrinėjamu atveju yra aiškiai matyti, kad pareiškėja UAB “Pamariukas” yra planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (uždsakovas), atitinkantis PŪVPAVĮ 2 straispnio 2 dalyje 6 punkte apibrėžtą užsakovo sąvoką, ir jokiu būdu, ne visuomenė, kurios sąvoka apibrėžta įstatymo 2 straipsnio 15 punkte: “Visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ir (ar) juridinių asmenų, jų asociacijos, organizacijos arba grupės”.
ABTĮ 23 straipsnyje nustatyta skundo padavimo tvarka: straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su skundu (prašymu, pareiškimu) į administracinį teismą tiesiogiai kreipiamasi šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, 5 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo nustatytais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad visais kitais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. ABTĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas bylų, kurias, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, nagrinėja apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad Komisijai skųstas Tarnybos Sprendimas negali būti priskirtas nei vienai sąraše esančiai bylų kategorijai, kuriai netaikoma išankstinė nagrinėjimo ne teisme procedūra. Remiantis ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ABTĮ įtvirtinta pareiškėjos teisė kreiptis dėl Tarnybos sprendimo apskundimo į išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją - Komisiją. Remiantis išdėstytu, Komisija neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos skundo.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, remiantis teisiniu reglamentavimu, teismas sutinka su pareiškėjos ir atsakovės nurodytais argumentais, kadangi pareiškėja yra planuojamos ūkinės veiklos organizatorė (užsakovė), todėl jos teisė skųsti negali būti ribojama nuostata, kuri taikoma visuomenei ir suinteresuotai visuomenei, t. y. visai kitam poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviui. Tarnyba 2018 m. gruodžio 14 d. išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktą planuojamos ūkinės veiklos Šilutės rajono Aukštumalos durpių telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, būtent ir nusprendė nepritarti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai pareiškėjos planuojamai ūkinei veiklai. (2018 m. gruodžio 14 d. Tarnybos sprendimas, kurį pareiškėja skundžia) (PŪVPAVĮ 2 straispnio 2 dalies 6 punktas). Remiantis PŪVPAVĮ straipsnių analize, šis įstatymas nepriskiria planavimo organizatoriaus skundų išimtinai apygardos administracinio teismo kompetencijai. Be to, ir visuomenės skundų dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese priimtų sprendimų nagrinėjimo apribojimas tik teisme būtų tarptautinių teisės aktų pažeidimas (PŪVPAVĮ 15 straipsnis, 1998 m. birželio 25 d. Orhuso Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, ratifikuota 2001 m. liepos 10 d. įstatymu ir Lietuvoje įsigaliojusi 2002 m. balandžio 28 d., Konvencijos 9 straipsnio 2-3 dalys).
Todėl remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad Komisija be teisėto pagrindo atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pareiškėjos skundas tenkintinas, naikinamas Komisijos 2019 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. 21R-32AG-45/06-2019 „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ ir pareiškėjos skundas dėl Tarnybos 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo „D. Š. rajono Aukštumalos durpių telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“ Nr. (4)-V3-1688(7.21) perduodamas Komisijai nagrinėti iš naujo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Pamariukas“ skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 21R-32AG-45/06-2019 „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ ir perduoti UAB „Pamariukas“ 2019 m. sausio 14 d. skundą dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo „D. Š. rajono Aukštumalos durpių telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“ Nr. (4)-V3-1688(7.21) nagrinėti iš naujo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Vita Valeckaitė
