Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Administracinė byla Nr. I-2138-809/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00396-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas N. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. sausio 25 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K gyvenamojoje kameroje Nr. 84. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Tualetas nuo likusio kameros ploto nėra atskirtas, todėl per stebėjimo langelį ar atidarius duris buvo matomas pareigūnų. Pažymėjo, kad tualeto atskyrimas 1,5 m aukščio pertvara nuo likusio kameros ploto bei įrengta užuolaida neužtikrina privatumo. Taip pat privatumo neužtikrinimas sukėlė sveikatos problemas, t. y. depresiją, kurią turi gydytis medikamentais. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė nepatogumus, baimę, kančias, diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, depresiją.

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–14).

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, sanitarinio mazgo, privatumo ir kt. administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0zNzE0LTYyOS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-3714-629/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-3714-629/2017">I-3714-629/2017</a> (Proc. Nr. 3-61-3-01643-2017-7) laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gegužės 9 d., kurioje 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu skundas buvo tenkintas iš dalies, priteisiant 250 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teismo žinioje yra administracinė byla tarp tų pačių šalių, dėl tų pačių dalykų ir tuo pačiu pagrindu bei laikotarpis nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. sutampa, prašo administracinę bylą šioje dalyje palikti nenagrinėtą.

Nurodė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. sausio 25 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiškėją. Paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo laikomas vienas, todėl privatumas kitų asmenų atžvilgiu negalėjo būti pažeistas.

Lukiškių TI-K, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena. Reikalingas inventorius, t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcionuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Teigė, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, todėl Lukiškių TI-K dažnai tenka daryti pakartotinį remontą.

Lukiškių TI-K kamerose lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). Pažymėjo, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.

Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m. (0,56 kv. m.). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Asmens privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos arba atskiros kabinos su durimis. Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Paaiškino, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Teismas

konstatuoja :

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. sausio 25 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. sausio 25 d. neužtikrino privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, todėl jis susirgo depresija bei turėjo vartoti medikamentus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0zNzE0LTYyOS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-3714-629/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-3714-629/2017">I-3714-629/2017</a> (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01643-2017-1) nagrinėjo pareiškėjo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu, kamerų įrengimo, minimalaus ploto kameroje neužtikrinimo, kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams, prižiūrėtojo iškvietimo mygtukų netinkamo įrengimo laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė pareiškėjui 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. sausio 25 d. patenka į nagrinėtos administracinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0zNzE0LTYyOS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-3714-629/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-3714-629/2017">I-3714-629/2017</a> nagrinėjimo apimtį dalyje dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 103 straipsnio 2 dalis).

Teismas toliau nagrinės pareiškėjo reikalavimus neturtinei žalai atlyginti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, dėl neužtikrino privatumo naudojantis sanitariniais mazgais laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. sausio 25 d. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju pareiškėjo skundo reikalavimas neturinei žalai atlyginti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, dėl atsiradusios depresijos, kurią turėjo gydytis medikamentais, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. sausio 25 d. nepatenka į nagrinėtos administracinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0zNzE0LTYyOS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-3714-629/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-3714-629/2017">I-3714-629/2017</a> apimtį, todėl šioje dalyje teismas pareiškėjo skundą nagrinės laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. sausio 25 d.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Tualetas nuo likusio kameros ploto nebuvo atskirtas, todėl per stebėjimo langelį ar atidarius duris buvo matomas pareigūnų.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Eksploatavimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Eksploatavimo taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Byloje pateiktame Lukiškių TI-K Pranešime,,Dėl N. K. skundo“ nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelių duryse. Eksploatavimo taisyklėse ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET) sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas nenumatytas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos sanitarinio mazgo užduolaidos (b. l. 52–53).

Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Tačiau, iš Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. sausio 25 d. buvo laikomas vienas kamerose Nr. 84, 98, 212 (b. l. 8–14). Taip pat remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, darytina išvada, kad sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nei vienoje kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog stebėjimo langelis reikalingas užtikrinti suimtųjų / nuteistųjų ir prižiūrėtojų saugumą (b. l. 52–53). Be to, Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje (b. l. 8–14). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerose Nr. 84, 98, 212 buvo laikomas vienas, taip pat į aplinkybę, kad priežiūros posto pareigūnai stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų saugumą ir kontrolę, todėl teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nebuvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais.

Pareiškėjas skunde teigė, jog dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniais mazgais susirgo depresija, todėl turėjo gydytis medikamentais.

Iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijos laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. sausio 25 d. matyti, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjui buvo nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, jam buvo paskirti vaistai. Taip pat 2017 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas kreipėsi dėl antidepresantų vartojimo, tačiau buvo nustatyta, jog gydymas šiuo metu nereikalingas. Pareiškėjas dažnai kreipėsi į gydytojus psichiatrus dėl nerimo, jautrumo, jaudulio ir mieguistumo, gydymui jam buvo paskirti vaistai (b. l. 16–51). Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas su prašymais ir skundais kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl sveikatos priežiūros (b. l. 85–97). Atkeiptinas dėmesys, jog teismas nenustatė, kad buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti sveikatos sutrikimai tiesiogiai nesietini su Lukiškių TI-K veiksmais (neveikimu) bei šiuo aspektu nekonstatuotini.

Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas daro išvadą, kad Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2590-492/2015). Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Kadangi atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta ir laikytina, kad atsakovės atstovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo N. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulyė-Janulionienė