Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-11-628/2019
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00258-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8; 21.2.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Loreno Dainausko ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. prašymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas 2017 m. kovo 24 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. B. už tai, kad 2017 m. vasario 13 d. 21.57 val. Šiauliuose, P. Višinskio g. 41, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz A170“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Z. J.) atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė šalia stovintį automobilį „BMW 523“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisykles (toliau – ir KET). Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Po eismo įvykio vengė pasitikrinti neblaivumą.
2. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu V. B. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, nurodytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas: pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį – 1250 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams ir transporto priemonės,,Mercedes Benz A170“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios Z. J.) konfiskavimu; pagal 426 straipsnio 1 dalį – 650 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. B. už šiuos nusižengimus paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1250 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams ir transporto priemonės,,Mercedes Benz A170“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios Z. J.) konfiskavimu.
3. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimu panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį V. B. nutraukta. Automobilis,,Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkei Z. J..
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 21 d. nutartimi panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti apygardos teismui.
5. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarimu panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimo dalis ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį V. B. nutraukta. Automobilis,,Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkei Z. J.. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. Dainausko prašymas priimtas, o 2018 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymų atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas L. Dainauskas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarimą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
7.1. Šiaulių apygardos teismas netinkamai aiškino bei taikė ANK 423 straipsnio 3 dalies nuostatą ir dėl to padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėtam 2018 m. liepos 11 d. nutarimui administracinio nusižengimo byloje priimti.
7.2. Pareiškėjas cituoja šioje byloje priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį ir teigia, kad tapatinti apsvaigusio nuo alkoholio asmens (kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio) veikimą – transporto priemonės vairavimą – ir tolesnius jo neteisėtus veikimus, kurie sukėlė padarinius, kaip antai vengimas pasitikrinti neblaivumą po jo sukelto eismo įvykio, lėmusio kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą, nėra pagrindo, nes šie veiksmai padaryti skirtingu laiku, skirtingomis aplinkybėmis ir skirtingais kalto asmens veiksmais. Šios neteisėtos veikos savo subjektyviaisiais ir objektyviaisiais požymiais yra skirtingos, taigi ir šių veikų padariniai vertintini atskirai, pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) ir ANK straipsnius, atsižvelgiant į atsiradusių padarinių mastą ir kitas bylai svarbias aplinkybes.
7.3. Šiuo atveju turėjo būti taikoma praktika – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM1LTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-35-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-35-648/2015">2AT-35-648/2015</a>, išdėstytas išaiškinimas, kad vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas; konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti; vien tai, jog asmuo turi teisę, nesutikęs tikrintis, pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat KET ir Neblaivumo nustatymo taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą ir nešalina jo administracinės atsakomybės.
7.4. Vidutinis 1,75 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis buvo nustatytas iš V. B. paimto kraujo ir galimybė atlikti šį kraujo tyrimą nepriklausė nuo tiriamo asmens valios, nes kraujo mėginys buvo paimtas V. B. pristačius iš policijos įstaigos į gydymo įstaigą dėl pablogėjusios jo sveikatos būklės. Atsižvelgiant į V. B. neblaivumo nustatymo aplinkybes, į tai, kad V. B. iš karto po savo sukelto eismo įvykio, siūlant pareigūnams, atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu (tai pripažino ir pats Šiaulių apygardos teismas skundžiamajame nutarime), bei teismų praktiką administracinių nusižengimų bylose, pripažintina, kad V. B. realizavo ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą administracinio nusižengimo sudėtį.
8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. prašo atnaujinti procesą jo administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjas prašyme nurodo:
8.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų, apie juos nutartyje nepasisakė, nepaaiškino, kodėl jie atmetami, neužsiminė apie tai, jog dėl tų pačių aplinkybių V. B. nubaustas ir administracine, ir baudžiamąja tvarka, šių aplinkybių nevertino, nepasisakė, ar tai yra non bis in idem principo pažeidimas, taip nepaisydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties nurodymų. Šiaulių apygardos teismas apskritai nepasisakė dėl administracinės ir baudžiamosios teisės normų taikymo nagrinėjamoje situacijoje. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pažeidė ANK 591, 569 straipsnių nuostatas ir netinkamai taikė ANK 426 straipsnio 1 dalį.
8.2. Šią bylą išnagrinėjo šališkas teismas, buvo pažeistas teisės į teisingą procesą principas, nes teisėja, priėmusi Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarimą, taip pat buvo ir teisėjų kolegijos, išnagrinėjusios baudžiamąją bylą dėl tų pačių aplinkybių (vairavimo išgėrus) apeliacine tvarka, narė. Ši administracinio nusižengimo byla ir minima baudžiamoji byla yra susijusios, teismo išsakyta nuomonė baudžiamojoje byloje turėtų būti laikoma išankstine nuomone šioje byloje. Taigi minėta teisėja jau išreiškė savo nuomonę dėl tų pačių aplinkybių vertinimo, non bis in idem principo pažeidimo baudžiamojoje byloje, tas pačias aplinkybes ji nagrinėjo ir administracinėje byloje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nors to daryti negalėjo, o turėjo nusišalinti.
8.3. Pareiškėjas nesutinka ir su pačiu faktu, kurį pripažino Šiaulių apygardos teismas, patvirtindamas pirmosios instancijos teismo išvadas, kad jis padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Šiuo atveju teismas, nustatęs aplinkybes, kad už tą pačią veiką pareiškėjas nubaustas ir baudžiamojoje, ir administracinėje byloje, turėjo jam nutraukti visą administracinę bylą, taip pat ir pagal ANK 426 straipsnį. Teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjas turi būti nubaustas du kartus, nepasisakė dėl veikos kvalifikacijos.
8.4. Pareiškėjui dėl to paties įvykio daugiau nei pusantrų metų buvo vykdomi du teisiniai procesai – administracinis ir baudžiamasis, kuriame apkaltinamasis nuosprendis šiuo metu jau įsiteisėjęs ir yra vykdomas. Tai laikytina persekiojimu dėl tos pačios veikos ir baudimu už tą pačią veiką du kartus, t. y. non bis in idem principo pažeidimu, ką draudžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK), ANK (566 straipsnis) ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Taip pat pažeisti proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo principai.
8.5. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai nagrinėjo bylą, nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, nesant jokių objektyvių duomenų byloje padarė išvadą, kad buvo eismo įvykis, nors jokiais dokumentais nenustatytas automobilių kontakto faktas ir jų apgadinimai. Teismas taip pat konstatavo, kad V. B. pasišalino iš įvykio vietos, nors objektyviai jokiomis priemonėmis tai nenustatyta.
9. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas L. Dainauskas atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. prašymą prašo jį atmesti ir pakartoja savo prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentus.
10. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. atsiliepimu į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. Dainausko prašymą prašo jo netenkinti, nurodydamas, kad jis nepagrįstas, jame pateiktas neteisingas teisinis susidariusios situacijos vertinimas bei išreikštas siekimas nubausti jį už tą pačią veiką du kartus.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
11. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Loreno Dainausko ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. prašymai netenkintini.
Dėl non bis in idem principo taikymo
12. Draudimas bausti du kartus už tą pačią veiką įtvirtintas tiek ANK 2 straipsnio 5 dalyje, tiek BK 2 straipsnio 6 dalyje. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos neatskiriamai sieja tas pats laikas ir ta pati vieta (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03, ir kt.). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnės proceso atitikties non bis in idem principui. Pažymėtina ir tai, kad nors non bis in idem principas riboja galimybes vykdyti alternatyvius ir kartotinius procesus tik dėl baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimų, tačiau administracinės teisės pažeidimai Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu pripažįstami baudžiamaisiais. Konstitucinėje jurisprudencijoje nedviprasmiškai įtvirtinta, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-170/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-170/2012">2K-170/2012</a>, 2K-226/2014, 2K-109-788-2016). Taigi draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobūdį tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų.
13. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių. Pagal EŽTT praktiką nustatant, ar teisės pažeidimas kvalifikuotinas kaip baudžiamasis, yra taikytini trys kriterijai: teisės pažeidimo priskyrimas pagal vidaus teisę, teisės pažeidimo pobūdis ir galimos bausmės pobūdis bei griežtumo laipsnis Konvencijos prasme (2002 m. liepos 23 d. sprendimas byloje Janosevic prieš Švediją (peticijos Nr. 34619/97), 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimas byloje Jussila prieš Suomiją (peticijos Nr. 73053/01), 2010 m. sausio 5 d. sprendimas byloje Impar LtD. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 13102/04), 2012 m. balandžio 17 d. sprendimas byloje Steininger prieš Austriją (peticijos Nr. 21539/07).
14. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO ir byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. dėl tuo pačiu metu padarytų veikų buvo patrauktas tiek baudžiamojon, tiek administracinėn atsakomybėn. Šioje administracinio nusižengimo byloje
15. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta formalioji vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis; ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo ar praktinio vairavimo mokymo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio). BK 281 straipsnio 7 dalis dėl tokios veikos kilusių padarinių nenustato, o kilę padariniai tokiais atvejais vertintini pagal atitinkamus BK ar ANK straipsnius, atsižvelgiant į atsiradusių padarinių mastą ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. V. B. baudžiamąją bylą kasacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, kad V. B. veiksmai, už kuriuos jis nubaustas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir ANK 426 straipsnio 1 dalį, nėra tapatūs, šios veikos netapačios pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYwLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-360-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-360-976/2018">2K-360-976/2018</a>). Baudžiamojoje byloje V. B. nuteistas tik už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, jam nėra inkriminuoti kiti jo neteisėti veiksmai ir jų padariniai; o už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę bei pasitraukė iš sukelto eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, jis yra nubaustas administracine tvarka pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju non bis in idem principas nebuvo pažeistas, nes aptartos veikos nesutampa nė vienu iš esminių šių veikų sudėčiai būdingų požymių.
16. Vertinant V. B. padarytas veikas – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir vengimą pasitikrinti neblaivumą – non bis in idem principo taikymo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tiek vairavus neblaiviam, tiek ir atsisakius tikrintis neblaivumą kėsinamasi į tą patį objektą – nustatytą transporto saugumo tvarką, nes ir BK 281 straipsnio 9 dalies dispozicijoje nurodyta, jog vengimas neblaivumo patikrinimo arba vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo prilyginamas neblaivumo fakto konstatavimui, taigi iš esmės sutampa šių pažeidimų objektas. Šių normų prigimtis, paskirtis ir tikslas taip pat yra tapatūs – sulaikyti asmenis nuo vairavimo transporto priemonių apsvaigus nuo alkoholio, abu šie teisės pažeidimai neatsiejamai susiję – asmuo baudžiamas, nes vairavo transporto priemonę neblaivus arba jis įtariamas, kad vairavo neblaivus (atsisakymo tikrintis atveju), taigi jos iš esmės draudžia tą patį elgesį – vairavimą esant neblaiviam (idem factum). Tai teisiškai reikšminga aplinkybė, įrodanti veikų tapatumą principo non bis in idem prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYtNjk3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36-697/2019">2K-36-697/2019</a>). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nors V. B. iš karto po eismo įvykio atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau jam visgi buvo patikrintas neblaivumas – paimtas kraujo mėginys ir nustatyta kraujyje buvus 1,75 prom. etilo alkoholio. Nustačius apsvaigimo nuo alkoholio faktą, iškelta baudžiamoji byla ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis – V. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Taigi jo nubaudimas ir pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį reikštų non bis in idem principo pažeidimą. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutarimu, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną V. B. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, priėmė teisingą sprendimą, tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir nesudarė sąlygų pažeisti minėtą principą.
Dėl teismo šališkumo
17. Pareiškėjas V. B. teigia, kad šią bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes teisėja, priėmusi Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarimą, taip pat buvo ir teisėjų kolegijos, išnagrinėjusios baudžiamąją bylą dėl tų pačių aplinkybių (vairavimo išgėrus) apeliacine tvarka, narė, taigi teisėja jau buvo išreiškusi išankstinę nuomonę, dėl to turėjo nusišalinti.
18. Pagal ANK 576 straipsnio 2 dalį teisėjams (ir kitiems nurodytiems proceso dalyviams) mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Dėl to pagal analogiją taikytinos ir teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios BPK 57–60 straipsnių normos. Teisėjo nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatytos papildomos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą: 1) jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas; 2) jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje; 3) jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą pačią bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis; 4) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės instancijos teisme, negali tos bylos nagrinėti kasacine tvarka; 5) jeigu jis priėmė sprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacine tvarka; 6) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme, negali iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi, esant prieš tai nurodytiems nušalinimo pagrindams, teisėjas privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas (BPK 59 straipsnio 1 dalis).
19. Apibendrinus komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodytus nušalinimo pagrindus, dėl kurių nagrinėjant bylą negali dalyvauti teisėjas, darytina išvada, kad įstatymas leidžia teisėjui nagrinėjant tą pačią bylą dalyvauti tik vienos instancijos teismo procese ir kartu draudžia tam pačiam teisėjui du kartus nagrinėti tą pačią bylą toje pačioje instancijoje, kai anksčiau priimtas procesinis sprendimas yra panaikintas. Atkreiptinas dėmesys, kad teisėjui suformuluoti draudimai dalyvauti procese ar nagrinėti tą pačią bylą pakartotinai, tačiau įstatymas nedraudžia teisėjui nagrinėti to paties asmens skirtingų bylų ir dalyvauti skirtinguose procesuose.
20. Šią administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka nagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo teisėja V. Žindulienė buvo ir teisėjų kolegijos, nagrinėjusios apeliacine tvarka pirmiau minėtą V. B. baudžiamąją bylą, narė. Nors šios bylos susijusios, tačiau tai – du skirtingi procesai, skirtingos teisenos ir atskiros bylos. Vien tai, kad šią bylą nagrinėjusi teisėja dalyvavo baudžiamajame procese dėl V. B. patraukimo atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje ji buvo šališka. Baudžiamojoje byloje pagal BK 281 straipsnio 7 dalį V. B. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 1,75 promilės alkoholio. Ši veika baigta nuo vairavimo apsvaigus momento, todėl baudžiamojoje byloje V. B. nebuvo inkriminuoti kiti jo neteisėti veiksmai ir jų padariniai, būtent tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę ir pasitraukė iš sukelto eismo įvykio (ANK 426 straipsnio 1 dalis). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. prašyme nurodomi argumentai, kad ir administracinio nusižengimo byloje, ir baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjamos tapačios aplinkybės, o teisėja baudžiamojoje byloje buvo išsakiusi savo išankstinę nuomonę, nėra pagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad apeliacine tvarka iš naujo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiai teisėjai V. Žindulienei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. nušalinimo nereiškė. BPK 58 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių teisėja V. Žindulienė nebūtų galėjusi nagrinėti šios administracinio nusižengimo bylos, nenustatyta. Dėl to administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. argumentai, kad administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimo apeliacine tvarka išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, yra nepagrįsti.
21. Pareiškime taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nevisapusiškai nagrinėjo bylą, nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, nesant byloje jokių objektyvių faktinių duomenų padarė išvadą, kad buvo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti automobiliai, ir kad V. B. iš įvykio vietos pasišalino. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pagal ANK 662 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo sprendžia tik esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo aspektu, pats faktinių bylos aplinkybių nenustatydamas ir vadovaudamasis aplinkybėmis, kurias nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Dėl to pareiškėjo prašyme dėl bylos atnaujinimo išdėstyti argumentai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, nenagrinėtini. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes, padarė motyvuotas išvadas dėl nustatytų veikų kvalifikavimo, nesutikti su apeliacinės instancijos teismo sprendimu nėra teisinio pagrindo.
22. Išnagrinėjus pareiškėjų argumentus, konstatuotina, kad Šiaulių apygardos teismas esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisėtas nutarimas, nepadarė. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisingas, jo naikinti pareiškimuose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarimą nepakeistą.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Eligijus Gladutis
Sigita Jokimaitė
