Civilinė byla Nr. 3K-3-56-403/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06522-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių draudžiamuosius įvykius, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2965,57 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas nurodė, kad šalys 2016 m. kovo 3 d. sudarė turto draudimo sutartį, pagal kurią atsakovė apdraudė ieškovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį butą (pastatą) (duomenys neskelbtini). Šį butą ieškovas įsigijo 2016 m. gegužės 21 d., butas buvo visiškai pastatytas – sienos mūrinės, stogas uždengtas metaline danga, sudėti langai, įrengtos vidaus kambarių sienos, pertvaros, įrengti du tualetai, vonia, taip pat buto durų užraktai. Butas nebuvo rekonstruojamas, jame nevykdyti kapitalinės statybos darbai.
3. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 21–22 d. naktį į butą įsibrovė nenustatyti asmenys ir pavogė šildymo įrangą (dujinį katilą, boilerį, vamzdį, katilo alkūnę), vandens maišytuvus (8 vnt.), klozetus (2 vnt.), elektros jungiklius ir įleidžiamus šviestuvus (123 vnt.). Iš viso ieškovas patyrė 2965,57 Eur nuostolių. Ieškovas pateikė prašymą atsakovei išmokėti draudimo išmoką, bet atsakovė atsisakė tai padaryti.
4. Ieškovas teigia, kad jis yra vartotojas, silpnesnioji vartojimo sutarties šalis, sutartį sudarė prie jos prisijungęs, sutarties sąlygos surašytos labai mažu šriftu, draudikės atstovė neperdavė jam draudimo sutarties taisyklių, su jomis jis nebuvo supažindintas. Atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad namas įrengiamas ir nebaigtas statyti. Tokios draudimo išmokos nemokėjimo aplinkybės nenustatyta draudimo sutartyje.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Įvertinęs būsto draudimo liudijimą, jame esantį ieškovo parašą, liudytojos S. J. parodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovui buvo įteikta Būsto draudimo taisyklių Nr. 67DNB (toliau – ir Taisyklės) kopija draudimo sutarties sudarymo metu.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką, remdamasi Taisyklių A.IV dalies 1.5 punkte nustatytu nedraudžiamuoju įvykiu – neatlyginami nuostoliai pastatams, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami ar kuriuose vykdomi kapitalinio remonto darbai.
8. Nors ieškovas teigė, kad namas vagystės metu buvo baigtas statyti, tačiau, įvertinęs bylos įrodymus (2016 m. rugsėjo 22 d. turto sunaikinimo aktą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. birželio 22 d. išrašą, buto nuotraukas, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44965-16 medžiagą, kadastrinių matavimų bylų duomenis), teismas padarė priešingą išvadą, t. y. kad vagystės metu (2016 m. rugsėjo 21–22 d. naktį) ieškovo butas buvo nebaigtas statyti. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką.
9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2018 m. liepos 12 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą nepakeistą.
10. Kolegija atmetė kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad būsto draudimo liudijime nėra įrašo, patvirtinančio, jog ieškovas supažindintas su Taisyklėmis ir jam įteikta jų kopija. Kolegijos vertinimu, draudimo liudijime akivaizdžiai nurodyta, kad draudėjas, pasirašydamas draudimo sutartį ir (arba) sumokėdamas draudimo įmoką (arba jos dalį), patvirtina, jog pritaria draudimo sutarties sąlygoms ir sudaro šią sutartį, taip pat kad yra supažindintas su Taisyklėmis ir gavo jų kopiją. Kadangi ieškovo parašas yra šalia būtent šio įrašo, teigti, kad tokio įrašo jis nematė, kolegijos nuomone, yra nelogiška ir toks teiginys neatitinka tikrovės.
11. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad liudytoja S. J. parodymus davė prisiekusi sąžiningai sakyti tiesą, nieko nenuslėpdama ir nepridėdama, atmetė ieškovo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šios liudytojos parodymais. Be to, kolegijos vertinimu, teismas liudytojos parodymus vertino su kitais byloje esančiais įrodymais – liudytojos parodymai kitiems įrodymams neprieštaravo, priešingai, juos kaip tik patvirtino, nes pats ieškovas pasirašė draudimo liudijime, patvirtindamas, kad Taisyklės jam yra įteiktos. Priešingų įrodymų į bylą nepateikta.
12. Įvertinusi elektroninį susirašinėjimą ir liudytojos parodymus, kolegija nepagrįstu pripažino ieškovo teiginį, kad liudytoja, elektroniniu laišku atsiųsdama Taisykles, tokiu savo elgesiu pripažino neįteikusi jų ieškovui pasirašant draudimo sutartį.
13. Kolegija taip pat nepagrįstu pripažino ieškovo teiginį, kad draudimo liudijimas yra tik prašymas sudaryti draudimo sutartį. Nes tokiu atveju, kolegijos nuomone, jeigu draudimo sutartis nebuvo sudaryta, būtų nelogiškas ieškovo kreipimasis į atsakovę ir į teismą, prašant priteisti draudimo išmoką. Dėl tos pačios priežasties kolegija atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovė nesilaikė įstatymų, reglamentuojančių pastatų – gyvenamųjų butų (būstų) privalomąjį draudimą. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas ne prašė pripažinti sutartį negaliojančia dėl Taisyklių pažeidimo ją sudarant, o tik nurodė, kad draudimo sąlygos turi būti aiškinamos prie jų prisijungusios šalies naudai. Tačiau ginčo dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo, kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra, ginčas kilo tik dėl to, ar pagal draudimo sutarties sąlygas vagystė šiuo atveju yra draudžiamasis įvykis.
14. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas su Taisyklėmis buvo supažindintas ir jam buvo įteikta jų kopija, tą jis pats patvirtino savo parašu.
15. Įvertinusi Taisyklių A.II dalies 3.1 punkto, A.IV dalies 1.5 punkto nuostatas, ikiteisminio tyrimo medžiagą, kadastrinių matavimų bylas, pavogtų daiktų sąrašą, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvykio (vagystės) metu butas (pastatas, namas) nebuvo baigtas statyti, t. y. dėl neužbaigtų statybos darbų negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį arba nebuvo pripažintas tinkamu naudoti. O tai, kolegijos vertinimu, visiškai atitinka Taisyklėse įtvirtintą nedraudžiamojo įvykio apibrėžimą.
16. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalių sudaryta sutartis buvo ne privalomasis, o savanoriškas draudimas, nesutiko su ieškovo teiginiu, kad atsakovė būtent tokį – nebaigtą statyti – būstą apdraudė privalomuoju draudimu. Kolegija pažymėjo, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, jog atsakovė nežinojo, kad draudžia nebaigtą statyti pastatą. Tokie pastatai yra draudžiami nuo gaisro, gamtinių jėgų, lietaus, vagystės, tačiau su tam tikru rizikos apribojimu. Šiuo atveju vienas iš apribojimų buvo tai, kad vagystės iš nebaigto statyti pastato atveju draudimo apsauga negalios.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismai netinkamai kvalifikavo draudimo sutarties objektą. Ieškovas įsigijo statinį – pastatą (jo dalį, butą dvibučiame pastate), kurio būklę atitiko nurodyti atlikti statybos darbai (pastato baigtumas 81 proc.). Tačiau į atliktų darbų apimtį neįėjo tuo metu neatlikti specialieji statybos darbai. Ieškovas ir turėjo tikslą įsigyti pastatą (jo dalį, butą), pastatytą atlikus tik bendruosius statybos darbus, t. y. baigtą statyti pastatą (jo dalį), turintį stogą, sienas, kitus atitvarus, komunikacijas, taip pat patalpas – sienomis ir kitais atitvarais apribotą nustatytos paskirties erdvę, langus, kas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 7, 13, 15, 96 dalių, Taisyklių A.II dalies 1, 2, 3.1 punktų nuostatas. Specialieji darbai (vidaus apdaila) buvo vykdomi pagal ieškovo nurodymus ir juos vykdė ieškovo pasamdyti asmenys, šie darbai atliekami po bendrųjų statybos darbų, t. y. pastačius statinį, ir juos atlikti užima tam tikrą laiką. Termino šiems darbams atlikti nei šalių sudaryta draudimo sutartis, nei Statybos įstatymas nenustatė. Atsakovei (draudikei) buvo atskleista visa informacija apie draudimo objektą. Tai patvirtina draudimo sutarties turinys, jame nurodyta, kad apdraustas pastatas (butas) nebaigtas statyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnis). Taip sutartį turėjo suprasti ne tik atsakovė, bet ir trečiasis asmuo, kurio naudai apdraustas turtas. Taigi draudimo objektas buvo pastatas, kaip naujas statinys, atitinkantis minėtus Statybos įstatymo reikalavimus ir tinkantis drausti būsto pastatų draudimu.
17.2. Draudimo liudijime, be kita ko, aiškiai nurodytas draudimo objektas – pastatai, gyvenamasis pastatas – butas, 2016 statybos metai, ir nuo ko yra apdraudžiamas pastatas – nuo vagystės ir pastato piktavališko sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Liudijime nenurodyta, kad apdraustas pastatas (butas) yra nebaigtas statyti.
17.3. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad Taisyklės (jų kopija) ieškovui buvo įteiktos pasirašant draudimo sutartį. Bylos įrodymai, tarp jų elektroninis susirašinėjimas, patvirtina, kad Taisyklės tinkamai ieškovui buvo įteiktos jau tik po draudimo sutarties pasirašymo, taip pažeidžiant CK 6.992 straipsnio 2 dalies nuostatą. Teismai, apsiriboję vien ieškovo parašu draudimo liudijime, visiškai netyrė su Taisyklių įteikimu ieškovui susijusių aplinkybių, kurios byloje nebuvo paneigtos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 200 straipsnis). Popierinė Taisyklių kopija iš viso buvo išreikalauta tik pirmosios instancijos teisme ir tik tada ieškovas pasidarė jų kopiją.
17.4. Ieškovas draudimo sutartį sudarė prisijungimo būdu, todėl teismai turėjo vadovautis CK 6.992, 6.185–6.187, 6.193 straipsniais ir neaiškias draudimo sutarties sąlygas dėl draudimo objekto bei draudimo rizikų aiškinti jas pasiūliusios šalies, t. y. atsakovės, nenaudai. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTUvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-315/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-315/2006">3K-3-315/2006</a>; 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-257/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-257/2009">3K-3-257/2009</a>; 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-116/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-116/2013">3K-3-116/2013</a>; 2016 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzQtNzA2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-274-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-274-706/2016">3K-3-274-706/2016</a>; kt.).
17.5. Teismai nepagrįstai rėmėsi parodymais liudytojos S. J., kuri yra dvigubai suinteresuota bylos baigtimi, tiek kaip draudikės, t. y. atsakovės, tiek kaip naudos gavėjos, t. y. trečiojo asmens, atstovė. Trečiasis asmuo šiuo atveju veikia kaip atsakovės teikiamų draudimo paslaugų platintojas, taip pat draudimo liudijimas, kaip dokumentas, yra parengtas atsakovės kartu su trečiuoju asmeniu. Taigi ši liudytoja, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų atstovė, remiantis CPK 189 straipsnio 2 dalimi, negali būti apklausiama. Šioje byloje trečiasis asmuo dalyvauja ieškovo pusėje, todėl, remiantis CPK 47 straipsniu, minėta liudytoja (trečiojo asmens darbuotoja) negali veikti prieš ieškovą. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 177 straipsnį, nepagrįstai rėmėsi atsakovės neteisėtai ir savavališkai padarytu garso įrašu.
18. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo palikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus nepakeistus, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Ieškovas buvo tinkamai supažindintas su Taisyklėmis. Teismai, nepažeisdami įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai sprendė, kad ieškovas pats savo parašu patvirtino, jog buvo supažindintas su Taisyklėmis ir jam buvo įteikta jų kopija. Tai patvirtina byloje esantis draudimo sutarties polisas. Vien tai būtų pakankamas pagrindas teigti, jog ieškovas iki draudimo sutarties pasirašymo buvo tinkamai supažindintas su Taisyklių nuostatomis, tačiau teismai vertino ir kitus šią išvadą pagrindžiančius įrodymus, be kita ko, liudytojos S. J. parodymus. Ši liudytoja, nors ir yra trečiojo asmens darbuotoja, parodymus byloje davė prisiekusi sąžiningai sakyti tiesą, nieko nenuslėpdama ir nepridėdama. Ši liudytoja nėra nei atsakovės, nei trečiojo asmens atstovė CPK 189 straipsnio 2 dalies prasme, todėl ji galėjo būti apklausiama, o ją apklausiant CPK 47 straipsnio 4 dalies nuostata pažeista nebuvo. Be to, Taisyklės yra viešai prieinamos trečiojo asmens tinklalapyje.
18.2. Įvykęs įvykis (vagystė) pagal draudimo Taisykles nėra draudžiamasis įvykis (Taisyklių A.II dalies 3.1 punktas, A.IV dalies 1.5 punktas). Ieškovas kasaciniame skunde nepagrįstai vartoja skirtingas nebaigto statyti pastato sąvokas, remdamasis skirtingais teisės šaltiniais. Nagrinėjamu atveju, kilus ginčui dėl sutartinių draudimo teisinių santykių, taikytinos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios draudimo sutartį. Dėl šios priežasties, sprendžiant, ar pastatas yra baigtas statyti, turi būti vertinama būtent Taisyklėse suformuota sąvoka, nes būtent dėl tokio apibrėžimo šalys susitarė sutartimi.
18.3. Visi byloje esantys įrodymai (turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, ikiteisminio tyrimo medžiaga, VĮ Registrų centro duomenys, kadastrinių matavimų bylos) patvirtina, kad įvykio metu pastatas buvo nebaigtas statyti.
18.4. Pokalbio telefonu garso įrašas buvo padarytas teisėtai, apie tai tinkamai informavus ieškovo sutuoktinę prieš pokalbio pradžią.
19. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl draudėjo tinkamo supažindinimo su draudimo rūšies taisyklėmis
20. Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
21. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (čia ir toliau redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 103 straipsnyje nustatyta, kad draudėjas gali sudaryti turto draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų. Turto draudimo atveju naudos gavėjas gali būti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti.
22. Remiantis Draudimo įstatymo 105 straipsniu, draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).
23. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.
24. Pagal Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, privalo būti nurodyti draudimo taisyklėse.
25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalis, CK 6.992 straipsnis). Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDgxLTQyMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-481-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-481-421/2017">e3K-3-481-421/2017</a> 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 3 d. šalys sudarė turto draudimo sutartį. Draudimo liudijime, be kita ko, nurodyta draudimo grupė – turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų rizikų, bendrosios civilinės atsakomybės draudimas; draudimo taisyklės – Būsto draudimo taisyklės Nr. 67DNB (2016 m. sausio 26 redakcija, galioja nuo 2016 m. balandžio 8 d.). Paskutiniame draudimo liudijimo lape ieškovas ranka įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė. Prie ieškovo parašo, be kita ko, nurodyta, kad draudėjas pritaria draudimo sutarties sąlygoms ir sudaro šią draudimo sutartį; jis yra supažindintas su draudimo taisyklėmis ir jam įteikta jų kopija. 2016 m. rugsėjo 21–22 d. įvyko vagystė iš ieškovo buto. Atsakovė atsisakė mokėti ieškovui draudimo išmoką, remdamasi Taisyklių A.IV dalies 1.5 punktu, pagal kurį vagystė ir piktavališkas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų yra nedraudžiamasis įvykis (neatlyginami nuostoliai) pastatams, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami ar kuriuose vykdomi kapitalinio remonto darbai.
27. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę bylos duomenis, sprendė, kad: draudimo sutarties sąlygas nustato draudimo liudijimas ir Taisyklės; ieškovas buvo tinkamai supažindintas su Taisyklėmis ir jam buvo įteikta jų kopija; ieškovas neginčijo Taisyklių nuostatų, kiek jos susijusios su nebaigtam statiniui ir jame esantiems daiktams galiojančia draudimo apsauga, neįrodinėjo jų neaiškumo; įvykio metu pastato (buto) statyba dar nebuvo baigta, todėl atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi Taisyklių A.II dalies 3.1 punktu ir A.IV dalies 1.5 punktu, pripažino įvykį nedraudžiamuoju ir atsisakė mokėti draudimo išmoką.
28. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad, priešingai nei sprendė teismai, nelaikytina, jog jis buvo tinkamai supažindintas su Taisyklėmis; atsakovė nepagrįstai neinformavo, kad ieškovo turtui nesuteikiama apsauga nuo vagystės.
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai, įvertinę bylos duomenų visumą, pagrįstai sprendė, jog ieškovas buvo tinkamai supažindintas su Taisyklėmis. Šią išvadą teismai pagrįstai padarė atsižvelgdami į tai, kad sudarydamas sutartį ieškovas savo parašu draudimo liudijime patvirtino, jog jis, be kita ko, pritaria draudimo sutarties sąlygoms ir yra supažindintas su Taisyklėmis, jam įteikta jų kopija. Teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant atidaus ir rūpestingo asmens standartą, ieškovas turėjo pareigą pasidomėti draudimo sutarties sąlygomis ir Taisyklėmis, susipažinimą su kuriomis patvirtino savo parašu.
30. Elektroninis susirašinėjimas, tarp jų elektroninis laiškas, kuriuo trečiojo asmens darbuotoja ieškovo sutuoktinės prašymu išsiuntė jai Taisykles, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai negu teigia ieškovas, nepaneigia bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl ieškovo tinkamo supažindinimo su Taisyklėmis draudimo sutarties sudarymo metu. Apie tai, kad Taisyklės tariamai nėra (nebuvo) gautos, yra nurodyta tik ieškovo sutuoktinės elektroniniame laiške, tačiau toks vienašališkas nurodymas laiške savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės dėl tinkamo būtent ieškovo, kaip draudimo sutarties šalies, supažindinimo su Taisyklėmis.
31. Ieškovas kasaciniame skunde taip pat kelia abejones dėl tinkamo liudytojo – trečiojo asmens darbuotojos – parodymų vertinimo, CPK 189 straipsnio 2 dalies pažeidimo.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CPK 189 straipsnio 2 dalies 1 punktu, negali būti apklausiami kaip liudytojai atstovai civilinėje, administracinėje ar administracinio nusižengimo byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje apie aplinkybes, kurias jie sužinojo būdami atstovai ar gynėjai. Kas gali būti atstovu pagal pavedimą civilinėje byloje, įtvirtina CPK 56 straipsnis.
33. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą atstovai civilinėje, administracinėje ar administracinio nusižengimo byloje arba gynėjai baudžiamojoje byloje negali liudyti aplinkybių, kurias sužinojo vykdydami savo profesines atstovo arba gynėjo pareigas.
34. Nagrinėjamu atveju byloje kaip liudytoja apklausta trečiojo asmens darbuotoja nėra trečiojo asmens atstovė pagal CPK 56 straipsnį, todėl CPK 187 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas šiuo atveju jai netaikytinas. Dėl šios priežasties bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo teisę trečiojo asmens darbuotoją apklausti kaip liudytoją, žinančią (galinčią žinoti) aplinkybes, susijusias su draudimo sutarties sudarymu. Be to, minėtos liudytojos parodymai nebuvo išskiriami ir jiems prioritetas nebuvo suteikiamas, jie buvo vertinti visų byloje esančių įrodymų kontekste.
35. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog ieškovas buvo tinkamai supažindintas su Taisyklėmis.
Dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju
36. Ieškovas kasaciniame skunde taip pat teigia, kad draudimo liudijimo turinys patvirtina, jog pastatui (butui) bei jame esančiam turtui buvo suteikta apsauga nuo vagystės ir statyba buvo laikoma baigta.
37. Šios nutarties 25 punkte minėta, kad esminė draudimo sutarties sąlyga yra ta, jog nedraudžiamieji įvykiai turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai. Pagal CK 6.991 straipsnio 1 dalies nuostatas draudimo liudijime (polise) turi būti nurodyta, be kita ko, draudimo grupė ir draudimo rūšies taisyklių pavadinimas, draudimo objektas, draudimo rūšis (4, 5, 8 punktai).
38. Ieškovui išduotame draudimo liudijime įrašyta: draudimo rūšis – būsto draudimas; draudimo grupė – turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų rizikų, bendrosios civilinės atsakomybės draudimas; draudimo taisyklės – Būsto draudimo taisyklės Nr. 67DNB; draudimo objektai – gyvenamasis pastatas: butas; draudimo variantas – „Standartinis+“.
39. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrašai draudimo liudijime turi būti vertinami Taisyklių nuostatų, įtvirtinančių draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius, kontekste (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Pagal Taisyklių A.II dalies 3.1 punktą, nebaigtas statyti pastatas – tai pastatas, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį arba nėra pripažintas tinkamu naudoti. Nedraudžiamuosius objektus ir nedraudžiamųjų įvykių sąlygas reglamentuoja A.II dalies 6 punktas. A.II dalies 6.1.20 punkte nustatyta, kad pagal šias Taisykles nedraudžiamas yra nebaigtuose statyti ar rekonstruojamuose pastatuose bei negyvenamuose pastatuose esantis namų turtas. Remiantis A.II dalies 6.2 punktu, susitarus dėl kurio nors iš objektų, išvardytų Taisyklių 6 punkte, draudimo, šis faktas turi būti nurodytas draudimo liudijimo papildomose sąlygose; savaiminis tokių objektų vertės įtraukimas į draudimo sumą, dėl to nesusitarus papildomai ir to neįvardijus draudimo liudijime, nesudaro pagrindo laikyti šių objektų apdraustais. Taisyklių A.IV dalyje įtvirtinti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai. Pagal šios dalies 1.5 punktą, vagystė iš pastatų, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami ar kuriuose vykdomi kapitalinio remonto darbai, pripažįstama nedraudžiamuoju įvykiu. Remiantis A.IV dalies 3 punktu, jeigu draudžiamas pastatas yra nebaigtas statyti, draudimo apsauga lieka galioti (tik jeigu dėl šių rizikų buvo susitarta draudimo sutarties sudarymo metu ar jos nurodytos draudimo liudijime) tik nuo ugnies ir gamtinių jėgų rizikų, jei jis yra ar turi būti rekonstruojamas, kapitaliai remontuojamas, nekeičiant pastato išorinių atitvarų elementų.
40. Byloje nėra ginčo dėl šių sąlygų aiškumo, ieškovas nei nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nei kasaciniame skunde neįrodinėja priešingai, neteigia, kad Taisyklių nuostatos dėl draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių yra neaiškios ir (ar) dviprasmiškos.
41. Nurodytos Taisyklių sąlygos patvirtina, kad nebaigto statyti statinio atveju atsakovė prisiėmė tik dvi rizikas – ugnies ir gamtinių jėgų. Tai reiškia, kad nebaigtas statyti statinys (pastatas, butas) ir jame esantys daiktai nuo vagystės atsakovės nedraudžiami.
42. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė, patikrinusi visą jai prieinamą informaciją ir nustačiusi nebaigtos statybos faktą, pagrįstai remdamasi Taisyklių A.IV dalies 1.5 punkto nuostatomis, su kuriomis ieškovas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, patvirtindamas tokį faktą, turėjo susipažinti ir kurios jam, kaip apdraustajam, pagal bylos aplinkybes negalėjo būti nežinomos, atsisakė mokėti draudimo išmoką už neprisiimtą draudimo riziką.
43. Ieškovas kasaciniame skunde nurodo nesutikimo su teismų išvada, kad statinys šiuo atveju kvalifikuotinas kaip nebaigtas, argumentus, tačiau su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti. Bylos duomenys (ikiteisminio tyrimo medžiaga, Registrų centro duomenys, kadastrinių matavimų bylų duomenys, turto sunaikinimo, sugadinimo akto duomenys, kt.) patvirtina, kad remonto (apdailos, įrengimo) darbai name įvykio dieną nebuvo baigti, jame nebuvo gyvenama, deklaracija apie statybos užbaigimą nebuvo patvirtinta. Draudimo liudijime įrašyti statybos pabaigos metai (2016 m.) savaime neteikia pagrindo konstatuoti, jog statinio statyba įvykio dieną buvo baigta. Atsakovė ir teismai pagrįstai vertino faktinę (statinio statybos darbų baigtumo) situaciją įvykio metu.
44. Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
45. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
47. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlygintinos. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
48. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 7,90 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš kasacinį skundą padavusio ieškovo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,90 Eur (septynis Eur 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
