Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daiktų kokybę ir netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo teises, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-60-701/2019

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02183-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. E. ir E. E. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. E. ir E. E. ieškinį atsakovams V. P. ir V. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Swedbank“, dėl nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daiktų kokybę ir netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo teises, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovai prašė priteisti solidariai iš atsakovų 3736,81 Eur nekilnojamojo daikto – sodo pastato (duomenys neskelbtini) trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškovai nurodė, kad sukūrę šeimą intensyviai domėjosi galimybėmis įsigyti nuosavą būstą, todėl atkreipė dėmesį į skelbimą apie sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) parduodamą gyvenamąjį namą, pertvarkytą iš sodo namelio. Į susitikimą su ieškovais, atvykusiais apžiūrėti gyvenamojo namo, atvyko atsakovų atstovė nekilnojamojo turto agentė R. P.. Ieškovai įvertino, kad žemės sklype yra iš sodo namelio į gyvenamosios paskirties namą pertvarkytas namas su priklausiniais (šiltnamiu, šuliniu), kad jis nebuvo užbaigtas įrengti ir kad jį įrengti reikės papildomų lėšų. Gyvenamojo namo apžiūros metu ieškovams buvo nurodyta, kad namas yra įrengiamas ir pritaikomas gyvenamajai paskirčiai, į namą įvestos vandentiekio komunikacijos, iš namo į žemės sklype įrengtus nuotekų valymo (surinkimo) įrenginius yra išvesti nuotekų tinklai. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad sklype yra įrengta stacionari nuotekų surinkimo sistema (į žemę įleisti įrenginiai) su taip pat žemės sklype įrengtais nuotekų nubėgimo įvadais į namą. Įvertinę galimas būsimas gyvenamojo namo įrengimo užbaigimo išlaidas ir būsimų darbų apimtį, ieškovai sutiko pirkti žemės sklypą su jame esančiomis komunikacijomis.

4. 2017 m. birželio 16 d. Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure ieškovai su atsakovais, atstovaujamais įgaliotinės R. P., pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovai pardavė, o ieškovai nupirko 0,0597 ha ploto žemės sklypą, 87,92 kv. m bendro ploto sodo pastatą, kurio baigtumas nurodytas 100 procentų, šiltnamį ir inžinerinį statinį – šulinį, esančius (duomenys neskelbtini). Įgiję nuosavybės teises į nusipirktus nekilnojamuosius daiktus ir po kiek laiko sumokėję visą nekilnojamųjų daiktų kainą, ieškovai pradėjo gyvenamojo namo pritaikymo nuolat gyventi darbus. Iš karto buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad vandens nuotekų surinkimo ir valymo sistema tinkamai nefunkcionuoja – atsukus vandenį vandens tiekimo įrenginiuose gyvenamajame name, nuotekos į nuotekų sistemą nenubėga ir nėra surenkamos. Paaiškėjo, kad nuotekų surinkimo sistema yra užsikimšusi, o ją išvalius, nuotekos iš gyvenamojo namo be jokio filtravimo patenka į sklype įkastą betoninį šulinį, neturintį sandaraus dugno, taigi susigeria tiesiai į gruntą. Įvertinę tai, kad nuotekas surenkančio betoninio šulinio įrengimo vieta yra ne toliau nei 5 metrai nuo žemės sklype įrengto geriamojo vandens šulinio, ieškovai ištyrė šulinio vandens kokybę ir buvo nustatyta, kad vanduo sklype esančiame šulinyje yra užterštas biologinės kilmės teršalais. Tapo akivaizdu, kad sodo pastate, pertvarkytame į gyvenamąjį namą, nėra įrengta nuotekų valymo (filtravimo) sistema, o pats nuotekų surinkimo įrenginys neatitinka jam keliamų įrengimo techninių, teisinių, higienos ir aplinkos apsaugos reikalavimų, dėl to įrenginio, nepažeidžiant viešosios teisės normų nustatytų reikalavimų, ir gyvenamojo namo eksploatuoti negalima.

5. Atsakovams atsisakius savo sąskaita pašalinti parduoto nekilnojamojo daikto trūkumus – įrengti sodo namo nuotekų sistemą, atitinkančią teisės normų nustatytus techninius, aplinkosaugos ir higienos reikalavimus, ieškovai prašė teismo priteisti parduoto nekilnojamojo daikto trūkumų ištaisymo išlaidų (preliminariai – 3614,01 Eur buitinių nuotekų valymo įrenginio įrengimo išlaidų), ieškovų patirtų 100 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų bei 22,80 Eur vandens kokybės tyrimo išlaidų, iš viso 3736,81 Eur, atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Telšių apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 22 d. ieškovai, dalyvaujant nekilnojamojo turto agentūros „Nordhaus“ atstovei N. T. bei atsakovų įgaliotai atstovei R. P., apžiūrėjo atsakovų parduodamą sodo namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kitą dieną tarp atsakovų, pagal įgaliojimą atstovaujamų R. P., ieškovės R. E. ir nekilnojamojo turto agentūros buvo sudaryta preliminarioji trišalė sutartis, pagal kurią atsakovai (pardavėjai) įsipareigojo parduoti 0,0597 ha ploto žemės sklypą, 87,92 kv. m bendro ploto sodo pastatą, šiltnamį ir inžinerinį statinį – šulinį, esančius (duomenys neskelbtini) už 24 900 Eur, o ieškovė (pirkėja) įsipareigojo šį turtą nupirkti. 2017 m. birželio 16 d. ieškovai ir atsakovai, veikdami per atstovę R. P., sudarė nurodyto nekilnojamojo turto notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai turtą įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šioje sutartyje šalys jokių parduodamo turto trūkumų neaptarė, ieškovai patvirtino, kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo perkamus daiktus. Pirkimo–pardavimo sutartyje bendra daiktų kaina nurodyta 31 000 Eur, tačiau, bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovai nekilnojamąjį turtą nupirko už preliminariojoje trišalėje sutartyje nustatytą kainą – 24 900 Eur, AB „Swedbank“ suteikus paskolą. 2017 m. liepos 20 d. antstolė Vida Daugirdienė, ieškovės R. E. prašymu nuvykusi į (duomenys neskelbtini) konstatavo faktines aplinkybes dėl neeksploatuotino vietinių nuotekų surinkimo įrenginio, netinkamai įrengtos elektros instaliacijos, teisiškai neįregistruoto statinio. Tą pačią dieną AB „Klaipėdos vanduo“ ieškovo E. E. užsakymu atliko nusipirktame žemės sklype esančio šulinio vandens tyrimą, iš jo rezultatų matyti, kad vandens kokybė neatitinka higienos normų reikalavimų. 2017 m. rugpjūčio 18 d. ieškovai kreipėsi į atsakovus su pretenzija, reikalaudami neatlygintinai savo lėšomis įrengti teisės normų techninius, aplinkosaugos ir higienos reikalavimus atitinkančią sodo namelio nuotekų sistemą, tačiau atsakovai su tokia pretenzija ir ieškovų reikalavimais nesutiko. UAB „Vandenvala“ parengė ieškovui preliminarų komercinį pasiūlymą, pagal kurį preliminari nuotekų valymo įrenginio įrengimo ieškovų žemės sklype kaina – 3614,01 Eur. Dėl šių būsimų išlaidų, taip pat vandens kokybės tyrimo ir antstolės atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų atlyginimo priteisimo ieškovai kreipėsi į teismą.

8. Teismas nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, pirkimo–pardavimo sutarties, kadastrinių matavimų bylos, turto vertinimo ataskaitos matyti, jog ieškovai nupirko, o atsakovai pardavė mėgėjų sodo žemės sklypą ir sodo pastatą, kurio paskirtis – kita (sodų), su priklausiniais – šiltnamiu ir šuliniu. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ 5.4 punktą statinio naudojimo paskirtis – statinio naudojimas tam tikram tikslui (žmonėms gyventi, ūkinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. O pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus; negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius; kiti (sodų) paskirties pastatai – tai sodininkų bendrijose esantys pastatai (sodo namai ir kita) (5.1, 7, 7.21 punktai). Galiojantys statybą reglamentuojantys teisės aktai nustato skirtingus techninius ir kitokius reikalavimus gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatams. Konstatavęs, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovai nusipirko sodų, o ne gyvenamosios paskirties pastatą, ir byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė dėl nekilnojamojo daikto paskirties keitimo, teismas kaip nepagrįstą vertino ieškovų teiginį, kad sodo namas buvo pertvarkytas į gyvenamosios paskirties namą.

9. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovai sodo namelio nestatė, jį nusipirko 2015 m. liepos 23 d. Atsakovai patvirtino, kad patys sodo name niekada negyveno, juo nesinaudojo, nupirkę ketino jį remontuoti sūnui, kai kuriuos darbus atliko, tačiau, pasikeitus sūnaus planams, nusprendė parduoti. Nors teisme apklaustų liudytojų R. P. ir N. T. parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau liudytojos patvirtino, kad ieškovai perkamą turtą apžiūrėjo, jiems viskas tiko, tą patvirtino ir patys ieškovai. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovai turėjo galimybę ir apžiūrėjo perkamą turtą. Ieškovai patvirtino, kad turtą apžiūrėjo vieną kartą – apžiūrėjo pastato vidų, kiemą, iškastus šulinius, kurių vieną R. P. nurodžiusi kaip nuotekų surinkimo rezervuarą. Ieškovai matė, kad nurodytasis nuotekų surinkimo rezervuaras (šulinys) yra tuščias, jo dugnas neužsandarintas (matėsi žemės), pats šulinys buvo uždengtas tik plokšte, kitų šulinių paskirties sklype R. P. paaiškinti negalėjo. Nors ieškovai ir neturi specialių žinių, tačiau jie būsto ieškojo apie pusę metų, buvo apžiūrėję ne vieną nekilnojamojo turto objektą, matė ir suprato, kad perkamam turtui bus reikalingos nemažos investicijos, kad pastatas remontuotinas, kaip patys nurodė, „matė, kad darbo bus daug“, todėl, būdami bent kiek labiau atidūs ir rūpestingi, negalėjo nepastebėti, kad lauko nuotekų tinklai nėra sutvarkyti. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir nuotraukų prie šio protokolo matyti, kad nuotekų surinkimo įrenginys galimai tik pradėtas įrengti – iškasti šuliniai, tačiau ir be jokio specialaus tyrimo, o vien vizualiai apžiūrėjus aišku, kad šie darbai nebuvo baigti. Ieškovė patvirtino, kad jie, apžiūrėdami kitus objektus, matė kitaip atrodančius nuotekų surinkimo rezervuarus (šuliniai įkasti į žemę, uždengti dangčiu), todėl ieškovams juo labiau turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl esamos būklės nuotekų šulinio tinkamumo naudoti, įvertinant ir tą aplinkybę, kad sodo name pastaruoju metu niekas negyveno. Teismas nesutiko su ieškovų atstovo teiginiais, kad jų jaunas amžius, jaunatviškas požiūris į gyvenimą eliminuoja didesnio rūpestingumo kriterijų.

10. Teismas sprendė, kad ieškovų nurodytas daikto trūkumas nelaikytinas sutartyje privalomu aptarti trūkumu, nes bet kuriam rūpestingam ir atidžiam pirkėjui jis turėjo būti akivaizdus ir pastebimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovai nuslėpė trūkumus nuo pirkėjų ir tokiu būdu juos apgavo. Vertinant ieškovų elgesį turi būti remiamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais. Pirkėjas turi teisę prieš mokėdamas patikrinti perkamus daiktus bet kuriuo būdu ar metodu, kuris atitiktų protingumo kriterijus (CK 6.328 straipsnis). Bet koks apdairus, rūpestingas, atidus žmogus, pirkdamas daiktą už beveik 25 000 Eur, būtų papildomai patikrinęs perkamo daikto kokybę prieš sutarties pasirašymą arba atsisakęs pirkinio, arba būtų pasinaudojęs kvalifikuota pagalba, tačiau ieškovai to nepadarė. Ieškovai sodo paskirties žemės sklypą su sodo namu nupirko už jiems priimtiną kainą, prieš tai jį apžiūrėję, susipažinę su dokumentacija ir įvertinę perkamo turto būklę, suprato, kad esamos būklės turtas nėra tinkamas nuolat gyventi, jam reikia papildomų investicijų, todėl šiuo atveju nefunkcionuojančią (nebaigtą įrengti, tvarkyti) nuotekų sistemą nėra pagrindo vertinti kaip paslėptą trūkumą, nes tai buvo akivaizdu jau turto apžiūros metu.

11. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2018 m. liepos 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą.

12. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad ieškovai įsigijo didelės vertės nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su sodo pastatu ir priklausiniais, kaip jie teigia, nuolat gyventi, todėl kaip apdairūs ir protingi žmonės turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Nors pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti parduodamo daikto tinkamumą, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste būtent ieškovų nerūpestingas elgesys reikšmingas sprendžiant, ar parduoto daikto trūkumai yra įrodyti pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį.

13. Kolegija vertino, kad betoninis šulinys, net ir neturint specialių žinių, niekaip negalėjo ieškovams sukelti lūkesčių, jog tai yra nuotekų valymo sistemos dalis. Tam, kad būtų galima išsiaiškinti, kaip atrodo nuotekų valymo sistema, būtų pakakę susipažinti su viešai prieinamais duomenimis (www.google.lt). Viešojoje erdvėje apstu informacijos, kokiu principu veikia nuotekų surinkimo ir valymo sistemos, kaip jos atrodo. Kilus abejonių, ar gali paprastas betoninis šulinys funkcionuoti kaip nuotekų valymo sistemos dalis, ieškovai informaciją galėjo gauti ir iš nuotekų valymo įrenginius montuojančių paslaugų teikėjų, tą jie ir padarė, tik jau po to, kai įsigijo nekilnojamąjį turtą.

14. Kolegija sprendė, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris leistų teigti, jog ieškovai galėjo būti sąmoningai suklaidinti ar su nagrinėjamos bylos kontekstu susijusi svarbi informacija galėjo būti nuo jų nuslėpta. Teisės aktai neįtvirtina, kad kitos (sodų) paskirties pastatuose, sodų sklypuose privalo būti įrengta nuotekų surinkimo ir valymo sistema, išskyrus tuos atvejus, kai nuotekas planuojama išleisti arba jos išleidžiamos į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 2 punktas), o atskirai renkamoms ir tvarkomoms paviršinėms nuotekoms Nuotekų tvarkymo reglamentas netaikomas (šio reglamento 3 punktas).

15. Kolegija nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog, kaip teigė ieškovai, namas iš sodo paskirties buvo pakeistas į gyvenamosios paskirties pastatą. Tiek Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, tiek pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat kadastrinių matavimų byla ir turto vertinimo ataskaita patvirtina, jog ieškovai įsigijo mėgėjų sodo žemės sklypą su sodo pastatu. Name buvo atliekami remonto darbai, galimai siekiant pakeisti jo paskirtį iš sodo pastato į gyvenamosios paskirties pastatą, tačiau remonto darbai dar nebuvo baigti, patys ieškovai pripažino, jog pastatas – remontuotinas, jog jį remontuojant darbo bus daug, o tai lemia išvadą, jog ieškovai, apžiūrinėdami ketinamą įsigyti turtą, turėjo būti ypač atidūs ir rūpestingi, turėjo matyti, jog nuotekų tvarkymo sistema nebaigta įrengti, juolab kad patys nurodė matę, jog betoninis šulinys yra tuščias, jo dugnas neužsandarintas (matėsi žemės), pats šulinys buvo uždengtas tik plokšte, kitų šulinių paskirties sklype R. P. paaiškinti negalėjo.

16. Kolegija konstatavo, kad ieškovai turėjo visas galimybes apžiūrėti perkamą turtą, įsitikinti, ar jis atitinka jų poreikius. Ieškovai vieną kartą apžiūrėjo perkamą turtą ir, matydami akivaizdžius trūkumus, kurie buvo matomi be jokio specialaus tyrimo ir bet kuris rūpestingas ir atidus pirkėjas, investuodamas nemažą pinigų sumą į nekilnojamąjį turtą, tikrai būtų šiuos trūkumus pastebėjęs, priėmė sprendimą šį turtą pirkti. Nustačius šias aplinkybes ieškovams negali būti taikomos CK 6.327, 6.333 straipsnių nuostatos. Be to, negalima išvada, kad liudytoja R. P. suklaidino ieškovus, nes šios liudytojos paaiškinimai, nors ir galimai neteisingi, negalėjo būti pagrindinė priežastis ieškovams manyti, kad sklype įrengta nuotekų valymo sistema, nes ir taip akivaizdu, kad šios sistemos nebuvo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą, taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą ir priteisti iš atsakovų po 700 Eur, o Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigoti grąžinti ieškovams po 11,79 Eur, sumokėtus vykdant teismų procesinius sprendimus. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 3 punktą, kuriame nustatyta išimtis tik vienos rūšies nuotekoms – paviršinėms nuotekoms, kurių tvarkymo reglamentavimas nustatytas kitu teisės aktu – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“. Buitinės nuotekos neatitinka paviršinių nuotekų apibrėžties, jų surinkimas arba išvalymas reglamentuojamas Nuotekų tvarkymo reglamentu, kitos (sodų) paskirties statiniams nenurodyta jokių šio reglamento taikymo išimčių. Nuotekų tvarkymo reglamentu įtvirtintas teisinis reglamentavimas (šio reglamento 2, 6, 7.1, 7.2, 24, 25 punktai) vienareikšmiškai nustatė būtiną buitinių nuotekų kaupimo arba išvalymo ir išvalytų nuotekų išleidimo į vandens telkinius arba gruntą reikalavimą bet kokioms nuolatinio ar laikino gyvenimo teritorijoms ir jose esantiems statiniams, tad tiek gyvenamosios paskirties, tiek sodo namo naudojimas pagal paskirtį yra galimas tik esant įrengtoms tinkamoms ir teisės aktų reikalavimus atitinkančioms nuotekų tvarkymo komunikacijoms. Dėl nurodytų priežasčių ieškovų lūkesčiai nusipirkti sodo pastatą, pertvarkytą į gyvenamąjį pastatą su jame įrengtais buitinių nuotekų surinkimo ir (ar) išvalymo tinklais, sistema ir įrenginiais, yra visiškai pagrįsti ir teisėti.

17.2. Teismai netinkamai taikė CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį, 6.334 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-530/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-530/2010">3K-3-530/2010</a>; 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-457/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-457/2014">3K-3-457/2014</a>; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-695/2017). Pirkėjo teisę į išlaidų daikto trūkumams ištaisyti atlyginimą paneigia tik daikto trūkumų akivaizdumas ir pastebimumas normaliomis aplinkybėmis kiekvienam rūpestingam ir atidžiam pirkėjui, t. y. iš pirkėjo negali būti reikalaujama specialių žinių, didesnio rūpestingumo ir atidumo siekiant išsiaiškinti galimus parduodamo daikto trūkumus. Teismai konstatavo, kad po žemėmis įrengiamų buitinių nuotekų surinkimo įrenginių (kurių, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, apskritai nebuvo) trūkumai buvo tokie akivaizdūs, kad apdairiai ir rūpestingai elgdamiesi ieškovai šiuos trūkumus (neegzistuojančių įrenginių) turėjo pastebėti ir tai turėjo lemti jų valią dėl turto pirkimo ir pirkimo sąlygų. Kita vertus, teismai iš esmės konstatavo specialių žinių poreikio žemės sklype ir name įrengtų buitinių nuotekų surinkimo ir (ar) valymo įrenginių tinkamumo funkcionalumui nustatyti būtinumą. Buitinių nuotekų surinkimo ir (ar) valymo būdų ir jų realizavimo įrenginių įvairovė (nuotekų surinkimo duobės, nuotekų valymo infiltraciniai įrenginiai ir išvalytų nuotekų infiltravimo į gruntą įrenginiai ir šuliniai) be specialių žinių, nepasitelkus specialistų ir neatlikus specialių tyrimų bei bandymų, nesudarė galimybės ieškovams spręsti dėl kitokios funkcinės sklype esančio inžinerinio įrenginio (betoninio šulinio), kurį nurodė atsakovų vardu veikusi R. P., paskirties, įrenginio veikimo ar neveikimo, dėl sklype, po žemėmis, įrengtinų įrenginių ir nuotekų linijų funkcionalumo ar įrengimo kokybės. Todėl nei vizualus įrenginio įvertinimas (šulinio uždengimas ar neuždengimas, sausas šulinio dugnas (kaip nurodyta, pastatas buvo nenaudojamas, tad kitoks šulinio dugnas ir negalėjo būti), nei viešai prieinamų duomenų (www.google.lt) pasitelkimas negalėjo atskleisti nuotekų sistemos netinkamumo, juolab nuotekų sistemos, kurios, kaip pripažino atsakovai bylos nagrinėjimo metu, žemės sklype ir name apskritai nėra, dėl to, kaip paaiškėjo perėmus daikto valdymą, visos nuotekos iš namo patenkančios tiesiai į gruntą. Galimas žemės sklype ir name esančių nuotekų sistemų, tinklų, įrenginių nepakankamumas ar netinkamumas, nuotekų sistemų ir tinklų (ne)buvimas galėjo būti nustatytas tik šios veiklos srities specialistų, profesionalų, kurių pasitelkimas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jau yra perteklinis reikalavimas normaliomis sąlygomis rūpestingu ir atidžiu laikytinam pirkėjui.

17.3. Teismai ieškovų nerūpestingumą ir neatidumą konstatavo visiškai nevertindami sąmoningo atsakovų vardu veikusio asmens klaidinimo, lėmusio ieškovų supratimą ir žinojimą apie žemės sklype turinčius būti nuotekų surinkimo ir (ar) valymo įrenginius ir tinklus. Bylos nagrinėjimo metu nepaneigta, kad atsakovų vardu veikusi R. P. žemės sklype esančius įrenginius nurodė esant buitinių nuotekų surinkimo sistemos dalimi, kas jau savaime lėmė ieškovų suvokimą, kad žemės sklype yra nuotekų surinkimo ir (ar) valymo įrenginiai. Teismai nevertino, kad būtent R. P. dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovų pasirinkam turto vertintojui nurodė, kad žemės sklype ir name yra nuotekų surinkimo įrenginiai, tai buvo užfiksuota turto vertinimo ataskaitoje konstatuojant, kad žemės sklype įrengtos inžinerinės komunikacijos: elektra, vietinis vandentiekis iš šulinio (vanduo tiekiamas hidroforu), vietinė kanalizacija (nuotekų duobė), visi tinklai nutiesti iki sodo namo, sodo name įrengta kanalizacija – vietinis nuotekų šalinimas (nuotekų duobė), o name įrengtas sanitarinis mazgas.

18. Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, palikti galioti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir priteisti jiems iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1. Byloje nustatyta, kad ieškovams parduotas sodo paskirties pastatas. Nuotekų tvarkymo reglamentas nenustato, kad sodo sklype turi būti įrengta nuotekų šalinimo sistema. Šis reglamentas sodo pastatams taikomas tik tuo atveju, jei yra įrengti biologiniai valymo įrenginiai ir nuotekos išleidžiamos į gamtinę aplinką, ar nuotekų šalinimo sistema yra prijungta prie centralizuotos sistemos. Sklype yra net keletas šulinių, įrengtų kaip išgriebimo duobės. Tai, kad jie nėra visiškai tinkamai įrengti, yra jų kokybės klausimas, kuris matėsi akivaizdžiai, taigi ieškovai tai matė. Aplinkybė, kad nuotekų šalinimo sistema nėra prijungta prie namo įvado, nesudaro sodo pastato trūkumo, o yra tokio nuotekų šalinimo kokybės klausimas, kuris netgi nedaro negalimo sodo namelio naudojimo pagal paskirtį, nes sodo pastatams neprivalomas nuotekų įrengimas. Ieškovai klaidingai aiškina teismo išvadas dėl nuotekų šalinimo sistemos privalomumo sodo pastatui bei klaidingai supranta Nuotekų tvarkymo reglamento taikymo sritį. Šis reglamentas nenustato atvejų, kam, kur ir kokios privalomos nuotekų sistemos, o tik nustato joms keliamus reikalavimus, kai tokios nuotekų sistemos įrengiamos (reglamento 1, 2 punktai). Atvejus, kada pastatui privalo būti įrengtos nuotekų šalinimo sistemos, reglamentuoja statybos techniniai reglamentai, tačiau statybos reglamento, kuris reglamentuotų reikalavimus sodo pastatams, nėra priimta, todėl nėra reikalavimo sodo pastatui įrengti nuotekų sistemą.

18.2. Teismai pagrįstai atmetė ieškinį jau vien dėl to, kad neįrodytas sodo pastato trūkumų, už kuriuos būtų atsakingi pardavėjai, faktas, t. y. nustatė, kad visi sodo pastato kokybės trūkumai buvo akivaizdūs (CK 6.334 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-695/2017). Pareigą įrodyti turi pirkėjas (CK 6.327 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTA1LTY4Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-505-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-505-686/2016">e3K-3-505-686/2016</a>). Pardavėjo pareiga yra nurodyti paslėptus daikto trūkumus ir juos aptarti, bet tai netaikoma akivaizdiems daikto kokybės trūkumams. Tai, kad atsakovai buvo pradėję nuotekų šalinimo sistemos rekonstrukciją, tačiau jos neužbaigė, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad nuotekų šalinimo sistema funkcionuoja tinkamai. Tai kaip tik dar labiau lemia pirkėjo pareigą atidžiau pasidomėti nerekonstruota nuotekų šalinimo sistemos dalimi, patikrinti jos funkcionalumą ir įvertinti, ar tai atitinka pirkėjo poreikius ir pageidavimus. Pirkėjo nepasinaudojimas tokia teise pagal CK 6.328 straipsnio 1 dalį, ypač kai perkamas senas daiktas su įvairiais akivaizdžiais trūkumais, laikomas pirkėjo neatsargumu ir jo rizika. Pardavėjas privalo garantuoti, kad parduodamas daiktas yra tinkamas naudoti pagal esamą paskirtį, o ne pagal paskirtį, kokios norėtų ar kokią menamai įsivaizduoja esant pirkėjas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą

19. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

20. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-455/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-455/2010">3K-3-455/2010</a>; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-569/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-569/2010">3K-3-569/2010</a>; kt.).

21. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-569/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-569/2010">3K-3-569/2010</a>).

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-182/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-182/2009">3K-3-182/2009</a>; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-530/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-530/2010">3K-3-530/2010</a>; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzYwLTk2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-360-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-360-969/2016">e3K-3-360-969/2016</a>, 25 punktas, 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI2LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-226-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-226-695/2017">e3K-3-226-695/2017</a>, 20 punktas; kt.).

23. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-530/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-530/2010">3K-3-530/2010</a>).

24. Bylos duomenimis, ieškovai reiškė reikalavimą priteisti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą iš atsakovų, nurodė, kad iš atsakovų įsigytame sodo pastate, pertvarkytame į gyvenamąjį namą, nėra įrengta nuotekų valymo (filtravimo) sistema, o nuotekų surinkimo įrenginys neatitinka jam keliamų įrengimo techninių, teisinių, higienos ir aplinkos apsaugos reikalavimų, dėl to įrenginio ir gyvenamojo namo eksploatuoti negalima. Ieškovai taip pat nurodė, kad pradėjus gyvenamojo namo pritaikymo nuolat gyventi darbus paaiškėjo, jog vandens nuotekų surinkimo ir valymo sistema tinkamai nefunkcionuoja – atsukus vandens tiekimo įrenginius nuotekos į nuotekų sistemą nenubėga ir nėra surenkamos, nes nuotekų surinkimo sistema – užsikimšusi, o ją išvalius, nuotekos iš namo be jokio filtravimo patenka į sklype įkastą betoninį šulinį, neturintį sandaraus dugno, taigi susigeria tiesiai į gruntą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai teigė, kad nuotekos nuteka iki rūsio ir ten pradeda kauptis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad namo nuotekų šalinimo sistema neįrengta iki galo. Apeliacinės instancijos teismas analizavo ne tik nuotekų šalinimo sistemos, bet ir nuotekų valymo įrenginių sistemos įrengimo name aplinkybes, konstatavo, kad šios sistemos neįrengtos.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje ieškovai nenurodė, o teismai nenustatė, kokie konkretūs trūkumai buvo sodo namo pardavimo ieškovams metu. Minėta, kad pareiga nurodyti konkrečius trūkumus ir juos įrodyti, taip pat įrodyti trūkumų šalinimo išlaidas tenka būtent pirkėjams, t. y. ieškovams. Atsakovams, siekiantiems paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti, kad sodo namas ieškovams parduotas be trūkumų ar kad dėl pardavimo metu buvusių trūkumų yra jų atsakomybę šalinantys pagrindai, pvz., kad trūkumai buvo akivaizdūs, kad ieškovams trūkumai buvo atskleisti. Bylą nagrinėjantys teismai atitinkamai turėtų nustatyti, kokie ieškovų nurodyti trūkumai yra įrodyti. Nustačius sodo namo trūkumus, būtų aktualu nustatyti, ar jie buvo šalių aptarti, t. y. ar atsakovai įspėjo ieškovus apie nurodytus trūkumus, ar šie buvo pirkimo–pardavimo metu tiek akivaizdūs, kad, net ir neįspėjus apie trūkumus ieškovų, šiems turėjo būti žinomi (nutarties 22 punktas).

26. Šioje byloje teismų iš esmės nenustatyta, ar buvo sodo namo trūkumai ir kokie, t. y. ar pirkimo–pardavimo metu buvo sodo namo vietinė nuotekų šalinimo sistema (jos dalis), ar ji funkcionavo (ar iš namo nuotekos tekėjo ir pateko į kieme esantį šulinį, ar nuotekos tekėjo tik iki rūsio ir kt.). Nenustatę byloje, kokie realiai buvo sodo namo trūkumai, teismai neturėjo pagrindo spręsti dėl trūkumų akivaizdumo ir atitinkamai ieškovų nerūpestingumo nepastebint tų trūkumų.

27. Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovų įsigytas sodo namas turi vietinį vandentiekį ir vietinį nuotekų šalinimą. Kadastriniuose duomenyse nurodytas vietinis nuotekų šalinimas. Žemės sklypo su sodo namu, šiltnamiu ir kitais inžineriniais įrenginiais vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad namas turi vietinį vandentiekį – vanduo tiekiamas iš šulinio hidroforu, yra nuotekų šalinimo duobė, visi tinklai nutiesti iki sodo namo, sanitarinis mazgas įrengtas pirmame aukšte, yra santechnikos prietaisai – klozetas, vonia, maišytuvas. Taigi sodo namo apžiūros ir pirkimo–pardavimo metu name buvo įrengti santechnikos prietaisai. Remiantis nutarties 20 punktu, sodo namas turi atitikti savo naudojimo paskirtį. Nagrinėjamu atveju nėra aktualios teismų procesiniuose sprendimuose ir kasaciniame skunde nurodomos viešosios teisės normos, reglamentuojančios nuotekų šalinimo ir valymo reikalavimus. Šioje byloje ginčas kilo iš pirkimo–padavimo teisinių santykių dėl parduoto daikto kokybės, kuri nustatytina pagal pirkimo–pardavimo sutarties objektą ir sąlygas, t. y. ką pardavėjas norėjo parduoti ir ką pirkėjas ketino įsigyti. Ieškovai teigia, kad jie sodo namą pirko nuolat gyventi. Byloje nenustatyta, ar šis tikslas buvo atskleistas atsakovams. Minėta, kad jei pirkėjas atskleidžia pardavėjui, kokiam tikslui perka daiktą, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktą, kad jis tiktų tam konkrečiam tikslui, arba įrodyti, kad atskleidė nurodytam tikslui naudoti esančius trūkumus ar kad jie buvo akivaizdūs (CK 6.333 straipsnio 2, 4 dalys) (nutarties 20, 22 punktai).

28. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje teismai turėjo nustatyti faktines bylos aplinkybes dėl pirkimo–pardavimo metu buvusių sodo namo trūkumų, kuriomis ieškovai remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, buvimo ar nebuvimo, nustačius trūkumų buvimą, nagrinėti ir vertinti, ar šie trūkumai buvo atskleisti ieškovams, ar jie buvo tokie akivaizdūs, kad ieškovai, kaip atidūs pirkėjai, juos būtų pastebėję be jokio specialaus tyrimo (nutarties 22 punktas), ar dėl nustatytų trūkumų sodo namo kokybė prastėja, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį. Nurodyti klausimai susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Teismas materialiosios teisės normas byloje taiko pagal jų hipotezėje nurodytas taikymo sąlygas ir toje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Kasacinis teismas sprendžia teisės, o ne fakto klausimus, faktinių bylos aplinkybių nustatymas nepriklauso kasacinio teismo kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Materialiosios teisės normų taikymas nenustačius faktinių bylos aplinkybių vertintinas kaip netinkamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta nenustačius bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 8,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. pažyma).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas