Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-57-611/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13524-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.3.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. I. ieškinį atsakovams O. Ž. ir D. S. Ž. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė nutraukti nekilnojamojo turto valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovais, atidalyti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 34,07 kv. m ploto neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pastogė) dalį, kuri neįrengtos pastogės bendraturčių dalių nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemoje (toliau – ir schema) pažymėta indeksu „A“, o atsakovams priteisti bendrosios dalinės nuosavybės teise 12,42 kv. m ir 5,28 kv. m ploto neįrengtos pastogės dalis, kurios schemoje pažymėtos indeksais „B“ ir „C“.

3. Ieškovė nurodė, kad yra atlikti ne visi Pastogės kadastriniai matavimai, o Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas yra įregistruotas ne visas Pastogės plotas. Su ieškiniu ieškovė pateikė neįrengtos pastogės bendraturčių dalių nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemą tik tai Pastogės daliai, kurios kadastriniai matavimai yra atlikti ir kuri yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

4. Ieškovė nurodė, kad atsakovai faktiškai užėmė visą Pastogę, šia naudojasi ir neleidžia ieškovei naudotis jai priklausančia pastogės dalimi. Ieškovė tvirtina, kad pateikė atsakovams pasiūlymą dėl pastogės atidalijimo, tačiau šalys dėl nekilnojamojo turto atidalijimo taikiai nesusitarė.

5. Ieškovė teigia, kad siūlomas atidalijimo variantas atitinka jos interesus, o atsakovų interesų taip pat nepažeis, nes ieškovei ir atsakovams atitektų pastogės dalys, kurių plotas visiškai atitinka jiems priklausančias dalis. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenkanti Pastogės dalis, pažymėta indeksu „A“, yra virš ieškovei priklausančio pirmame namo aukšte esančio buto, be to, ieškovė ketina įsirengti įėjimą (laiptus) į sau atitenkančią pastogės dalį tiesiai iš savo buto. Į atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise atitenkančias pastogės dalis, pažymėtas indeksais „B“ ir „C“, yra įrengtas įėjimas iš lauko antrame aukšte, be to, atsakovei O. Ž. priklauso butas antrame namo aukšte, turintis bendras sienas su pastoge.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – atidalijo ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 34,07 kv. m ploto Pastogės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuri 2015 m. kovo 13 d. UAB „KM centras“ parengtoje neįrengtos pastogės bendraturčių dalių nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemoje pažymėta indeksu „A“, o atsakovams O. Ž. ir D. S. Ž. priteisė bendrosios dalinės nuosavybės teise 12,42 kv. m ir 5,28 kv. m ploto Pastogės dalis, kurios Pastogės bendraturčių dalių nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemoje pažymėtos indeksais „B“ ir „C“.

7. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 51,77 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė. Ieškovei priklauso 658/1000, O. Ž. – 240/1000, D. S. Ž. – 102/1000 Pastogės dalys. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas Nr. 3, atsakovei O. Ž. – butas Nr. 4, o atsakovui D. S. Ž. – butas Nr. 5 (duomenys neskelbtini).

8. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad Pastogėje įrengta elektros skaitiklio vieta yra ieškovės siūlomoje Pastogės dalyje, kuria bendrai naudotųsi atsakovai („B“ ir „C“ dalys). Atsakovas pripažino, kad skaitiklį įrengė ne specialistai, o jo tėvas. Įrengimas nebuvo derinamas su elektros tiekėju, todėl tai kelia abejonių dėl skaitiklio naudojimo saugumo. Skaitiklis turi būti toje vietoje, kurioje jis buvo įrengtas tiekėjo, jis negalėjo būti perkeltas savavališkai. Atsakovai turės galimybę patekti prie skaitiklio, be to, jie nepateikė duomenų, kad toks skaitiklis apskritai yra saugus ir turi būti būtent toje vietoje, kurioje jis įrengtas, ir negali būti perkeltas. Turto atidalijimas sudarytų prielaidas ieškovei sutvarkyti Pastogę, pagerinti gyvenimo bei saugumo sąlygas.

9. Teismas nustatė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat užfiksuota, jog Pastogė yra apleista, neprižiūrima, joje pilna šiukšlių. Atsakovai neįleidžia ieškovės į Pastogę. Neišsprendus turto atidalijimo klausimo būtų pažeista ieškovės, kaip Pastogės bendraturtės, teisė disponuoti, naudotis sau priklausančia dalimi ir šią valdyti.

10. Teismas nustatė, kad kamino valymo vieta yra ieškovei priskirti siūlomoje Pastogės dalyje. Atsakovai nepateikė objektyvių duomenų, kad jie negalėtų kamino išvalyti iš lauko pusės. Architektė restauratorė, paminklosaugos ekspertė Alina Samukienė, turinti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą, pateikė išvadą, kad kamino valymo darbai gali būti atliekami iš lauko pusės, be to, įmanoma įrengti įėjimą į Pastogę iš ieškovei priklausančio buto. Atsakovas paaiškino, kad namas turi dujinį šildymą, todėl atsakovams bus užtikrintas šildymas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad kaminas neatlieka savo funkcijos – neužtikrina namo šildymo.

11. Teismas konstatavo, kad atsakovų pateiktas UAB „Archartė“ vertinimas dėl turto atidalijimo negalimumo yra nepagrįstas ginčui išspręsti aktualiais duomenimis ir yra abejotinas. Teismas sukritikavo vertinimą, kad nieko keisti negalima, – įėjimas iš ieškovės buto yra galimas, kadangi perdanga yra iš medinių sijų ir nepažeistų jokių statinio elementų, nustatytų kultūros paminklo apraše. Dėl stogo ir bendro naudojimo konstrukcijų teismas pažymėjo, kad tai nėra kliūtis atidalyti dalį, kuri yra bendroji dalinė nuosavybė. Pateiktas vertinimas, kad iš pirmo aukšto į Pastogės patalpas įėjimo nėra, o ir tokį įėjimą būtų įrengti sudėtinga, nėra pagrindas daryti išvadą, jog įėjimo įrengti negalima.

12. Teismas nustatė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog buvo užkalta vieta, pro kurią galima patekti į Pastogę iš patalpos, pažymėtos indeksu Nr. 4-1, priklausančios atsakovei O. Ž., taip pat užfiksuota, jog buvo galima patekti iš laiptinės į Pastogę, tačiau ta vieta buvo užkalta. Atidalijus pastogę pagal schemą, atsakovai galės patekti į sau priklausančią pastogės dalį, t. y. O. Ž. galės patekti pro „B“ dalyje nurodytą įėjimą, o D. S. Ž. – pro „C“ dalyje nurodytą įėjimą iš lauko pusės.

13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. kad schemoje nurodytos pastogės dalys atitinka atsakovams priklausančias pastogės dalis; tai, kad į atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise atitenkančias Pastogės dalis, pažymėtas indeksais „B“ ir „C“, galima patekti, nepažeidžiant teisės aktų, įrengus įėjimą, sprendė, jog pastogės priskyrimas ieškovei pagal parengtą schemą atitiktų protingumo, sąžiningumo, teisingumo reikalavimus, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros principo bei nebūtų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai.

14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15. Kolegija atmetė atsakovų apeliacinio skundo argumentus, kad pagal teismo sprendimą atidalijus patalpas pastogėje naujų nekilnojamojo turto objektų sukurta nebuvo, kad teismas nustatė realiąsias pastogės dalis, tačiau šių patalpų iš bendrosios dalinės nuosavybės neatidalijo, nes atsakovas neatliko jokių statybos darbų ir nesuformavo atskirų patalpų, neįrengė sienų ar kitokių konstrukcijų, kurios skirtų ieškovei priklausančią pastogės dalį nuo dalies, priklausančios atsakovams. Šiuos reikalavimus atitinkančių veiksmų ieškovė realiai negalėtų įgyvendinti, nes ji net negali patekti į sau bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią Pastogės dalį.

16. Kolegija atmetė atsakovų apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė privalėjo pateikti dokumentus, projektinį pasiūlymą, kuriame būtų atskleisti bendraturčio planuojamos vykdyti statybos darbų planai ir tikslai, kad iš pateiktos schemos nėra aišku, kokius statybos darbus ieškovė apskritai planuoja atlikti ir kaip šie darbai galėtų paveikti atsakovų gyvenimo sąlygas. Kolegija pažymėjo, kad statybos santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, kuris nustato atitinkamus reikalavimus statytojui projektuojant, gaunant statybos, rekonstrukcijos ar remonto leidimus, kai tokio leidimo reikia pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Statybos įstatymas taip pat nustato, kada ir kokius statybos darbus atliekant reikalingas statinio bendraturčių sutikimas. Taigi, atidalijus Pastogę ir ieškovei ateityje nusprendus atlikti kokius nors statybos darbus, bus taikomos šios Statybos įstatymo nuostatos, saugančios bendraturčių teises ir interesus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu atsakovas D. S. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Nors teismai nurodė, kad Pastogę atidalijo, tačiau negalima teigti, kad įvyko nuosavybės atidalijimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnį. Pastogė ir toliau išliko vientisas į atskiras patalpas neatidalytas objektas. Nei ieškinyje, nei teismų sprendimuose nebuvo nurodyti darbai, kurie būtų reikalingi Pastogei atidalyti. Be numatytų darbų negalima teigti, kad atidalijimas yra įmanomas. Pastogės atidalijimas neatitiko nė vieno iš kasacinio teismo praktikoje apibrėžtų požymių ir net nesuteikė prielaidų jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-466/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-466/2008">3K-7-466/2008</a>; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-190/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-190/2010">3K-3-190/2010</a>; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-63/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-63/2012">3K-3-63/2012</a>). Ieškinyje turėjo būti pateiktas konkretus Pastogei atidalyti reikalingų darbų projektas ir aprašas.

17.2. Ieškovės reikalavimas negalėjo būti patenkintas, nes, prašydama atidalyti Pastogę, ji nenurodė, kokius nekilnojamojo turto objektus prašo suformuoti vietoj Pastogės, kokia bus šių objektų paskirtis, ir neįrodė, kad tokius objektus suformuoti yra įmanoma pagal viešąją teisę. Taip suformuoto reikalavimo teismai negalėjo patenkinti, todėl byloje priimtas sprendimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti, ir, priklausomai nuo tokio pasirinkimo, pagrįsti jo suformavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-190/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-190/2010">3K-3-190/2010</a>). Ieškovė nenurodė ne tik tai, kokius naujus nekilnojamojo turto objektus ji siekė suformuoti atidalijusi Pastogę, bet ir kokios paskirties patalpas ji nori formuoti Pastogėje. Norėdama atlikti bet kokius darbus, ieškovė bus priversta tokių darbų atlikimą derinti su atsakovais, o atsižvelgiant į dėl šios bylos susiformavusį konfliktišką šių subjektų santykių pobūdį, neabejotina, kad ginčas dėl darbų bus iš naujo sprendžiamas teisme.

17.3. Pastogės atidalijimas nenumačius statybos darbų buvo neįmanomas, nes Pastogė yra viena patalpa (vienas kambarys), kuriame nėra jokių pertvarų ar kitų konstrukcijų, galinčių atskirti bendraturčių dalis į izoliuotas erdves. Teismai, konstatavę, kad ieškovė tinkamai atskleidė savo siekius, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad tam, jog bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002). Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-190/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-190/2010">3K-3-190/2010</a>). Ieškovė nepateikė informacijos, kokias pertvaras ar sienas ji planuoja įrengti; koks būtų tokių objektų storis; iš kokių medžiagų būtų tokios konstrukcijos; kokia būtų garso izoliacija; ar būtų atliekami darbai, kurie užtikrintų, kad naudojantis Pastoge nebūtų nemalonaus garsinio poveikio viršutiniuose aukštuose gyvenantiems atsakovams; kokį poveikį naujo įėjimo įrengimas padarytų laikančiosioms konstrukcijoms ir ar tokį įėjimą įmanoma teisėtai įrengti atsižvelgiant į tai, kad pastatas, kuriame yra Pastogė, yra įrašytas į Nekilnojamojo turto vertybių registrą.

17.4. Reikia atsižvelgti į tai, kad teisės aktuose yra tiesiogiai nustatyta ir tai, kokia forma ir kokiu tikslumu bendraturtis turi būti informuojamas apie atidalyti būtinų darbų specifiką, tačiau šioje byloje teismai į teisės aktus neatsižvelgė. Ieškovė, norėdama atidalyti Pastogę į kelias patalpas, privalo tai daryti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – STR 1.07.03:2017). Šiame reglamente yra nustatyta, kad, padalijant ar atidalijant patalpą į dvi ar daugiau patalpų, jas formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kai naujai formuojamų patalpų paskirtis tokia pati, kaip ir buvusios prieš padalijimą ar atidalijimą patalpos paskirtis, turi būti rengiama atidalijimo schema. STR 1.07.03:2017 114 punktas taip pat nustato imperatyviuosius reikalavimus, kuriuos schema turi atitikti, o 114.4 punktas nurodo, kad, be kita ko, tokiame dokumente privalo būti statinio paprastojo remonto darbų techninė specifikacija. Taigi planuojant atidalijimą jam reikalingus darbus reikia atskleisti aiškiai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) 6.18 punktas nurodo, kad techninė specifikacija yra projekto dokumentas, kuriame pateikiamos būtinos projekto sprendinių įgyvendinimo sąlygos. Nepaisydama to, ieškovė nepateikė nei schemos, atitinkančios statybos reglamentų reikalavimus, nei darbų aprašo ar techninės specifikacijos, kurių pagrindu būtų galima įvertinti planuojamų darbų specifiką ir įtaką atsakovų teisėtiems interesams. Ieškovės pateikti dokumentai nesuteikė atsakovams galimybės suprasti, kokius darbus ieškovė Pastogėje planuoja atlikti, ir patikrinti, ar tokių darbų atlikimas nepažeis ne tik atsakovo interesų, bet ir imperatyviųjų įstatymo normų.

18. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Kol nenustatyta, kurioje Pastogės vietoje yra ieškovės nuosavybė, neracionalu rengti projektą dėl Pastogės įrengimo. Projektas su visais darbais ir ketinamomis naudoti medžiagomis bus rengiamas ir derinamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka, jei įsiteisėjusiu galutiniu neskundžiamu teismo procesiniu sprendimu bus atidalyta ieškovei tenkanti Pastogės dalis iš bendrosios nuosavybės. Šiuo atveju ieškovės pateikta schema patvirtina, kad Pastogės patalpą siekiama pasidalyti natūra, nepadarant nė vienam iš bendraturčių jokios žalos, saugant dalijamą daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių sumažėtų bendraturčiui nuosavybės teise tenkanti dalis, kartu saugant visų bendraturčių interesus.

18.2. Byloje nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl Pastogės idealiųjų dalių. Nebėra ginčo ir dėl schemoje nurodytų konkrečių šalims priskirtų Pastogės dalių. Atsakovės O. Ž. teisių perėmėja J. V. apskritai neginčija šioje byloje įsiteisėjusių teismų priimtų procesinių sprendimų. Atsakovas yra vienintelis Pastogės bendraturtis (jam priklauso mažiausia Pastogės dalis), nesutinkantis ne su teismo pripažintu galimu atidalijimo būdu natūra pagal schemą, o su tuo, kaip ateityje ieškovė galbūt nuspręs atskirti jai atidalytą Pastogės dalį nuo likusios jos dalies.

18.3. Ginčas dėl šio teismo sprendimo hipotetiškai galimas tik vykdymo procese, jei atsakovai nepašalins savo daiktų iš ieškovei atidalytos Pastogės dalies. Ginčas galėtų kilti tik tada, jeigu ieškovė siektų įgyvendinti sumanymą pertvarkyti jai atidalytą Pastogės dalį, prijungdama ją prie savo gyvenamųjų patalpų, o atsakovai nepagrįstai nesutiktų su parengtu pertvarkymų projektu.

18.4. Savo Pastogės atidalijimo būdo atsakovas nepateikė. Antstolio Valdo Čegliko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuota, kad pastogė yra apleista, neprižiūrima, joje pilna šiukšlių. Tai reiškia, kad atsakovai ne tik neleidžia ieškovei patekti į Pastogę, neteisėtai atimdami galimybę ieškovei valdyti ir naudoti priklausančią turto dalį bei ja disponuoti, bet ir neracionaliai naudoja visą Pastogę. Turto atidalijimas sudarytų prielaidas ieškovei sutvarkyti pastogę, pagerinti gyvenimo bei saugumo sąlygas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atsakovės O. Ž. pakeitimo jos teisių perėmėja

19. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 48 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (pvz., fizinio asmens mirtis), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Pagal šio straipsnio 2 dalį teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 3 dalis).

20. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad atsakovė O. Ž. 2017 m. lapkričio 29 d. mirė. Atsakovas D. S. Ž. kartu su kasaciniu skundu pateikė įrodymus (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą), kad O. Ž. teisių perėmėja šioje byloje yra J. V., nes priėmė palikimą pagal paveldėjimo pagal testamentą liudijimą.

21. Prašymas atsakovę O. Ž. pakeisti jos teisių perėmėja J. V. kasaciniam teismui nepateiktas, tačiau proceso teisės normos nustato teismo pareigą savo iniciatyva imtis veiksmų tinkamai išspręsti šalies ir jos teisių perėmėjo procesinės padėties klausimus (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas, gavęs informaciją ir įrodymų, pagrindžiančių įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, nes perimant materialiąsias civilines subjektines teises perimamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).

22. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 20–21 punktuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti atsakovę O. Ž. jos teisių perėmėja J. V. (CPK 48 straipsnis).

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

23. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Vadovaujantis CK 4.72 straipsnio 2 dalimi, bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu.

24. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Remiantis CK 4.80 straipsnio 1–2 dalimis, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

25. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 23 punktas).

26. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDctMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-347-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-347-248/2016">3K-3-347-248/2016</a>, 26 punktas).

27. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 25 punktas).

28. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir yra neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-421/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-421/2012">3K-3-421/2012</a>).

29. Šioje byloje ginčo šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas – įregistruota gyvenamojo namo pastogė. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekė atidalyti Pastogės dalį, o atsakovai dėl atidalijimo nesutiko, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

30. Bylą nagrinėję teismai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo neįrengtą pastogę gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Ieškovei šiame name nuosavybės teise priklauso butas Nr. 3 ir 658/1000 dalys Pastogės; atsakovei O. Ž. priklauso butas Nr. 4 ir 240/1000 dalys Pastogės, o atsakovui D. S. Ž. priklauso butas Nr. 5 ir 102/1000 Pastogės dalys. Byloje nėra ginčo dėl šalių nuosavybės į Pastogę idealiųjų dalių. Taip pat byloje nėra ginčo dėl schemoje nurodytų konkrečių šalims priskirtų Pastogės dalių.

31. Kasaciniame skunde atsakovas teigia, kad šiuo atveju nuosavybės atidalijimas pagal CK 4.80 straipsnį neįvyko, ieškovė neatskleidė atsakovams savo siekių, o Pastogės atidalijimas nenumačius statybos darbų yra neįmanomas. Dėl šių klausimų teisėjų kolegija toliau ir pasisako.

32. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

33. Ieškovei šioje byloje teko pareiga įrodyti, kad jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai. Pažymėtina, kad atsakovas kitų turto bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų nepasiūlė.

34. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su kasaciniame skunde nurodytu argumentu, kad ieškovė neatskleidė atsakovams savo siekių. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad ieškovė prie ieškinio pateikė ir teismo prašė leisti atlikti Pastogės atidalijimo darbus pagal UAB „KM centras“ parengtą Pastogės padalijimo schemą suformuojant du atskirus vienetus, t. y. kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitektų Pastogės dalis, pažymėta indeksu „A“, kuri yra virš ieškovei nuosavybės teise priklausančio pirmame namo aukšte esančio buto, o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise atitektų Pastogės dalys, pažymėtos indeksais „B“ ir „C“. Be to, ieškovė ne tik nurodė, kurią Pastogės dalį siekia atidalyti, bet ir patvirtino, kad siekia sutvarkyti Pastogę, pagerinti gyvenimo bei saugumo sąlygas. Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad ketina įsirengti įėjimą (laiptus) į sau atitenkančią Pastogės dalį tiesiai iš savo buto.

35. Atsakovas kasaciniame skunde nurodė, kad Pastogės atidalijimas nenumačius statybos darbų nėra įmanomas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė informacijos, kokias pertvaras ar sienas ji planuoja įrengti, kokį poveikį naujo įėjimo įrengimas padarytų laikančiosioms konstrukcijoms ir ar tokį įėjimą įmanoma teisėtai įrengti, nes pastatas, kuriame yra Pastogė, yra įrašytas į Nekilnojamojo turto vertybių registrą. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais taip pat nesutinka. Atsakovas, grįsdamas šiuos teiginius, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-190/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-190/2010">3K-3-190/2010</a>, tačiau nagrinėjamos bylos ir minėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Minėtoje civilinėje byloje ieškovai siekė atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę ir iš vienbučio namo suformuoti dvibutį, be to, joje teismai sprendė inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimus.

36. Atskirai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog architektė A. Samukienė, turinti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą, pateikė išvadą dėl turto atidalijimo galimumo. Išvadoje architektė nurodė, kad galima įrengti įėjimą iš ieškovės buto, kadangi perdanga yra iš medinių sijų ir jokių statinio elementų, nustatytų kultūros paminklo apraše, nepažeistų. Vadovaudamiesi byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais, teismai patikrino ir nustatė, kad ieškovės siūlomas Pastogės atidalijimo būdas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas (įmanomas), o patikimų duomenų, kurie paneigtų architektės A. Samukienės išvadą, atsakovas nepateikė.

37. Atsakovas kasaciniame skunde nurodė, kad ieškovė, norėdama atlikti bet kokius darbus, bus priversta tokių darbų atlikimą derinti su atsakovais, todėl neabejotina, kad ginčas dėl darbų bus iš naujo sprendžiamas teisme. Kaip pažymėta šios nutarties 27 punkte, kasacinis teismas kaip tik formuoja praktiką, kad, nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas atskirai sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Taigi atsakovo teiginys, kad Pastogės atidalijimas savaime suponuoja ginčų sprendimą teisme, nėra pagrįstas.

38. Teismai, ištyrę ir įvertinę UAB „KM centras“ schemą, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, architektės A. Samukienės išvadą, nustatė, kad ieškovės siūlomas atidalijimas yra galimas, racionalus ir nepažeis atsakovų interesų, todėl ieškovės ieškinį tenkino. Teismai įvertino, kad ieškovės pasiūlytas Pastogės atidalijimo būdas yra techniškai priimtinas, atitinka bendraturčių valdomas dalis. Atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas nutarties 30, 34–36 punktuose, konstatuotina, kad teismai išsamiai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos visapusiškai įvertino. Nėra pagrindo bylose esančius įrodymus vertinti kitaip ir daryti kitas, nei padarė apeliacinės instancijos teismas, išvadas.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir jas aiškindamas laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, o atsakovas kasaciniame skunde motyvuotai nepaneigė teismo išvadų. Naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų neturi pagrindo pasisakyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo kasacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteistinos.

42. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovė G. I. pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą ir dokumentus, įrodančius jos patirtas 726 Eur bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme, kurių atlyginimas priteistinas iš atsakovo ieškovės naudai.

43. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 6,77 Eur tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas atmestinas, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pakeisti atsakovę O. Ž. jos teisių perėmėja J. V..

Priteisti iš atsakovo D. S. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo D. S. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,77 Eur (šešis Eur 77 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas