Administracinė byla Nr. I1-14867-473/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01628-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1;55.1
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. (J. P.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas J. P. (J. P.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė), 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodo, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime, šią bausmę atlieka pusiau atviro tipo sąlygomis, lengvojoje grupėje.
Nurodo, jog pareiškėjas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkui pateikė 2024 m. birželio 18 d. rašytinį prašymą (įstaigoje registracijos Nr. NPS-23-13065), kuriuo prašė suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką į namus pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnį. LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. Liepos 1 d. raštu Nr. SN-23-1210, kuriuo, nevertinus pareiškėjo atžvilgiu atitikimo Kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų kriterijų, buvo atsisakyta suteikti galimybei trumpalaikei išvykai į namus, nes pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę (BVK 68 str. 5 d. 1 p.). Pareiškėjas apskundė Kalėjimo administracijos sprendimą Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 1 dalies pagrindu Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, tačiau skundas nebuvo patenkintas ir galimybė gauti trumpalaikę išvyką į namus pareiškėjui nesuteikta Kodekso 68 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu dėl bausmės rūšies. Pareiškėjas grįsdamas savo skundą cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. birželio 4 d. Nutarimą Nr. KT47-N7/2024,,Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 67 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Tvirtina, jog prašymas dėl galimybės gauti trumpalaikę išvyką į namus turėjo būti vertinamas Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų kriterijų visumoje, nepaisant to, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Trumpalaikės išvykos į namus neigimas dėl pareiškėjo atliekamos bausmės rūšies, kai pareiškėjas atitinka visus kitus šiai teisei numatytus kriterijus, galimai yra diskriminacinio pobūdžio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą paduodamas skundą dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei orumo pažeminimo.
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovė nurodo, kad Pareiškėjas, 2024 m. birželio 17 d. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai pateikė prašymą dėl trumpalaikės išvykos (reg. Nr. NPS-23-13065)(pridedamas) į kurį Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija 2024 m. liepos 1 d. atsakė Pravieniškių 2-ojo kalėjimo sprendimu.
Pažymėtina, kad esant imperatyviam teisiniam reguliavimui, pareiškėjo specifiniam teisiniam statusui ir objektyviai pateisinamam pagrindui netenkinti pareiškėjo prašymo trumpalaikei išvykai iš įkalinimo įstaigos, LKT nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu.
Pareiškėjas grįsdamas savo skundą cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. birželio 4 d. Nutarimą Nr. KT47-N7/2024,,Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 67 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo situacija nėra tapati, kaip cituojamame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Nutarime. Nutarime buvo nagrinėjama situacija dėl trumpalaikės išvykos į artimojo laidotuves nesuteikiamo nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, o tik subjektyviai dėsto savo nuomonę, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamus Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko ir LKT priimtus sprendimus. Šiuo aspektu paminėtina, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susiję su efektyvia pažeistų teisių gynyba.
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad LKT darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra gana reliatyvus, kuris priklauso nuo aplinkybių visumos, kaip antai tokio elgesio trukmės, fizinio ir psichinio poveikio, sveikatos būklės ar net amžiaus. EŽTT spręsdamas, ar elgesys pagal 3 straipsnį yra žeminantis orumą, atsižvelgia į tai, ar tokio elgesio tikslas yra pažeminti asmenį, ar tai neigiamai paveiks asmenį su 3 straipsniu nesuderinamu būdu.
Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LKT veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą.
k o n s t a t u o j a :
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, neteisėtų veiksmų - nepagrįsto atsisakymo suteikti trumpalaikę išvyką iš
įkalinimo įstaigos, priteisimo.
Byloje yra šie rašytiniai įrodymai:
Pareiškėjo 2024 m. birželio 17 d. prašymas, kuriuo pareiškėjas, remiantis LR BVK 67 straipsnio 1 dalimi bei 68 straipsnio 5 dalimi, prašo užtikrinti pareiškėjui lygias sąlygas ir sudaryti galimybę trumpalaikei pareiškėjo išvykai į namus iki 3 parų.
Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. liepos 1 d. raštas Nr. SN-23-1210, kuriuo Lietuvos kalėjimų tarnyba, atsakydami į pareiškėjo prašymą, paaiškino, kad Konstitucinio Teismo nutarime nebuvo vertinama BVK 68 straipsnio 5 dalies atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tai, kad Konstitucinio Teismo nutarime nutarta pripažinti, kad BVK 67 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek pagal ją nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nėra suteikiama teisė į trumpalaikes išvykas iš bausmės atlikimo vietos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nesudaro jokio pagrindo nebetaikyti ir (ar) „analogiškai nagrinėti“, kaip kad teigiate Prašyme, galiojančių ir nepanaikintų BVK 68 straipsnio 5 dalies nuostatų. Vadovaujantis šio straipsnio 5 dalies 1 punktu, trumpalaikė išvyka į namus nesuteikiama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Remiantis tuo, Lietuvos kalėjimų tarnyba įvertino pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą ir jo netenkino.
Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMzk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-39')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-39">2S-39</a>89 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo Lietuvos kalėjimų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl trumpalaikės išvykos namo nesuteikimo, išaiškino, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, remiantis LR BVK 68 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjas neturi teisės į trumpalaikę išvyką į namus.
Pažyma apie atliekamą bausmę, iš kurios matyti, jog pareiškėjas nuteistas 2001-02-22 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 18 str. 4 d. 6 d. 272 str. 3 d., 271 str. 3 d., 105 str. 5 p. 7 p. 8 p. 12 p. 13 p. - 42 str. 1 d. laisvės atėmimas iki gyvos galvos. (įsiteisėjimo data - 2001-06-08) ir 2003-09-29 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2001-02-22 nuosprendžiu paskirtą veiką perkvalifikuoti, iš BK 271 str. 3 d. į BK 178 str. 2 d., iš BK 18 str. 4 d. 6 d. 272 str. 3 d. į BK 24 str. 4 d. 6 d. 180 str. 3 d., iš BK 105 str. 5, 7, 8, 12, 13 p į BK 129 str. 2 d. 1 p. 6 p. 9 p. 11 p., vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 3 p., galutinė bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių 2-jame kalėjime.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 straipsnio prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1342/2012).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymi, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymi, kad pareiškėjas nagrinėjamo ginčo kontekste yra traktuojamas, kaip asmuo, turintis specifinį teisinį statusą (suimtasis, laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje). Atsižvelgiant į tai, tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste, t. y. laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, susijusi su laisvės apribojimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų, nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą, abstrakčiai nurodant, jog laikas, praleistas laikinojo sulaikymo kameroje paveikė jo emocinę sveikatą ir nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų, nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A438-336/2012, A-3693-502/2017, A-2206-1062/2018, A-232-822/2018).
CK 6.249 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad pareiga įrodyti patirtos žalos dydį – nagrinėjamu atveju negautas pajamas – tenka reikalavimus pateikusiam asmeniui. Todėl jis privalo ne tik nurodyti argumentus, patvirtinančius negautų pajamų realumą, bet ir pagrindžiančius jų dydį. Kitaip tariant, negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Be to, patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Vadinasi, priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis net ir tuo atveju, jei atsakovas pareiškėjo atžvilgiu būtų elgęsis teisėtai, t. y. pagal atitinkamoje situacijoje privalomas taikyti teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. prieš UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Viltis“, bylos Nr. 3K-3- 473/2013).
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog sprendimus dėl atsisakymo suteikti trumpalaikę išvyką į namus iki 3 parų priėmę pareigūnai netinkamai vertino ginčo nagrinėjimo galiojantį teisinį reguliavimą bei netinkamai taikė galiojančias LR BVK normas, ko pasekoje priėmė nepagrįstus sprendimus ir nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo suteikti trumpalaikę išvyką į namus.
Pareiškėjas nuteistas laisvės atėmimo bausme 2001 m. vasario 22 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 18 str. 4 d. 6 d. 272 str. 3 d., 271 str. 3 d., 105 str. 5 p. 7 p. 8 p. 12 p. 13 p. - 42 str. 1 d. laisvės atėmimas iki gyvos galvos. (įsiteisėjimo data: 2001m. birželio 8 d.).
2003 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2001m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtą veika perkvalifikuota, iš LR BK 271 str. 3 d. į LR BK 178 str. 2 d., iš LR BK 18 str. 4 d. 6 d. 272 str. 3 d. į LR BK 24 str. 4 d. 6 d. 180 str. 3 d., iš LR BK 105 str. 5, 7, 8, 12, 13 p į LR BK 129 str. 2 d. 1 p. 6 p. 9 p. 11 p. vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 3 p. galutinė bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir LR BVK) 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais.
LR BVK 68 straipsnis 1 dalis numato, kad pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais. Šio straipsnio 5 dalis numato, kad trumpalaikė išvyka į namus nesuteikiama šiems nuteistiesiems: 1) atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę; 2) pavojingiems recidyvistams; 3) ribotai pakaltinamiems; 4) sergantiems pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta oro lašeliniu būdu; 5) kurie trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu padarė teisės pažeidimų ir nėra praėję vieni metai nuo drausminės arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, skirtos už šiuos pažeidimus, įvykdymo dienos.
LR BVK 68 straipsnyje aiškiai numatyta, kad trumpalaikė išvyka į namus nesuteikiama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Pravieniškių 2-ojo kalėjimui nėra suteikta diskrecijos teisė rinktis (ne) suteikti teisę į trumpalaikę išvyką nuteistajam, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, todėl skundžiami sprendimai, kuriais atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą ir suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes yra teisėti ir pagrįsti.
Pareiškėjas grįsdamas savo skundą teigia, kad yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes jam nesuteikiama galimybė trumpalaikei išvykai iš įkalinimo įstaigos į namus, ir, kad nustatytas teisinis reguliavimas yra diskriminacinio pobūdžio.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. gegužės 6 d. nutarime išaiškino, jog diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais atskiroms subjektų grupėms įstatymu galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Tai reiškia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintas. Iš esmės 4 diskriminacijos sampratą analogiškai aiškina ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) (žr., pvz., EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Varnas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06)).
Pareiškėjas grįsdamas savo skundą cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. birželio 4 d. Nutarimą Nr. KT47-N7/2024,,Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 67 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo situacija nėra tapati, kaip cituojamame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Nutarime. Nutarime buvo nagrinėjama situacija dėl trumpalaikės išvykos į artimojo laidotuves nesuteikiamo nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Konstitucinio Teismo nutarime nebuvo vertinama BVK 68 straipsnio 5 dalies atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tai, kad Konstitucinio Teismo nutarime nutarta pripažinti, kad BVK 67 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek pagal ją nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nėra suteikiama teisė į trumpalaikes išvykas iš bausmės atlikimo vietos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nesudaro jokio pagrindo nebetaikyti ir (ar) „analogiškai nagrinėti“, kaip kad teigiate Prašyme, galiojančių ir nepanaikintų BVK 68 straipsnio 5 dalies nuostatų. Vadovaujantis šio straipsnio 5 dalies 1 punktu, trumpalaikė išvyka į namus nesuteikiama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, o tik subjektyviai dėsto savo nuomonę, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamus Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko ir LKT priimtus sprendimus. Šiuo aspektu paminėtina, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susiję su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjo situacija, kuomet atliekama laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje neatitinka trumpalaikės išvykos iš įkalinimo įstaigos suteikimo reikalavimų. Vadovaujantis LR BVK 68 straipsnio 5 dalimi, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos asmenims trumpalaikė išvyka iš įkalinimo įstaigos negali būti suteikta. Vadovaujantis tuo, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kilo nesuteikus pareiškėjui trumpalaikės išvykos iš įkalinimo įstaigos, yra nepagrįstas, nes vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, pareiškėjui dėl savo bausmės pobūdžio tokia privilegija negali būti suteikta.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo J. P. (J. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Violeta Balčytienė
