Baudžiamoji byla Nr. 2K-239-303/2016 Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00115-2013-2 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.19.2;
2.1.7.1;
2.1.7.4. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Artūro Pažarskio ir pranešėjos Audronės Kartanienės,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Irmantui Mikelioniui,
nuteistajam V. K.,
jo gynėjui Vaidui Paltanavičiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda, 222 straipsnio 1 dalį – 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 270 MGL (10 168,20 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinasis sulaikymas nuo 2014 m. sausio 27 iki 29 d., pakeičiant bauda, ir nustatyta, kad likusios bausmės dydis yra 266 MGL (10 017,56 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuota į valstybės pajamas 2000 Lt (t. y. 579,24 Eur) V. K. priklausančio turto.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu panaikinta Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžio dalis, kuria V. K. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – V. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 270 MGL (10 168,20 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į pagal BK 226 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę – 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą – įskaitytas V. K. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. sausio 27 iki 29 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, iš viso – 4 MGL, ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 196 MGL (7381,36 Eur) dydžio bauda.
Patikslinta, kad V. K. priklausantis 2000 Lt (t. y. 579,24 Eur) turtas į valstybės pajamas konfiskuotas vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi.
Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. K. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neskundžiama.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą, nuteistojo V. K. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro Irmanto Mikelionio, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. V. K. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas savo kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens – advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina įtaka neįvardytiems (duomenys neskelbtini) teismo teisėjui ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorui, tyčia, šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3 ir 6 punktuose įtvirtintus advokatų veiklos teisėtumo bei nepriekaištingo elgesio principus, 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimą sąžiningai atlikti savo pareigas, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, sulaužydamas savo duotą priesaiką būti ištikimu Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, savo elgesiu nepakenkti advokato vardui, 2013 m. rugsėjo 10 d., apie 11 val., susitikimo, įvykusio advokato V. K. kontoroje, esančioje Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), metu, pareikalavo 5000 Lt (t. y. 1448,1 Eur) kyšio savo naudai ir tuo pačiu metu už šį kyšį tiesiogiai Ž. I. pažadėjo paveikti neįvardytus (duomenys neskelbtini) teismo teisėją ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorą taip, kad pastarieji vykdant įgaliojimus veiktų neteisėtai, t. y. būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl jos (Ž. I.) antros eilės pusbrolio V. A., atliekančio bausmę Marijampolės pataisos namuose, lygtinio paleidimo prieš terminą iš pataisos įstaigos.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. rugsėjo 16 d., apie 16.30 val., savo darbo vietoje, minėtoje advokato kontoroje, tiesiogiai iš Ž. I. priėmė 5000 Lt (t. y. 1448,1 Eur) kyšį savo naudai, patvirtindamas pirmiau minėtą pažadą.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų nuosprendžius dėl jo nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti.
2.1. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 226 straipsnio 2 dalį. Kasatoriaus manymu, teismų nuosprendžiuose nepateikta įtikinamų ir nekeliančių abejonių įrodymų, pagrindžiančių 5000 Lt (t. y. 1448,10 Eur) kyšio reikalavimą ir pažadą už kyšį paveikti neįvardytus (duomenys neskelbtini) teismo teisėją ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorą.
2.3. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. I. parodymai dėl kvalifikavimui svarbių aplinkybių, duoti viešai, t. y. bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, bei parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra nenuoseklūs ir iš dalies prieštaringi. Bylos tyrimo eiga, liudytojos nesuvokimas savo procesinės padėties rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai manipuliavo įtariamąja ir taip išgavo reikiamus parodymus, įtikinę liudytoją, kad taip ji gali palengvinti savo teisinę padėtį. Kasatoriaus manymu, būtent šios liudytojos parodymai yra reikšmingiausi, esminiai vertinant jo veiką pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, nes šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais – asmens pažadu pasinaudoti savo įtaka už kyšį paveikti valstybės ar savivaldybės instituciją, jų tarnautoją, kad jis kyšio davėjo interesais atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų. Apeliacinės instancijos teismas neskyrė pakankamo dėmesio Ž. I. parodymų patikimumo vertinimui, jų neanalizavo procesinės asmens padėties aspektu, nepasisakė dėl esminių, kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių (kyšio reikalavimo ir pažado) ir nemotyvavo, kodėl vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisme duotais šios liudytojos parodymais. Kasatorius pažymi, kad jo pripažinimas kaltu buvo iš esmės nulemtas šios vienintelės liudytojos, atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais, tačiau šio proceso (atleidimo nuo atsakomybės) metu jis negalėjo užduoti jai klausimų, kuriuos pateikus viešai teismo pasėdžiuose keitėsi ne tik parodymai, bet ir kilo abejonė dėl minėtos liudytojos kaltės ir priimtų sprendimų pagrįstumo. Kasatoriaus nuomone, tai – akivaizdus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkto, be kita ko, garantuojančių kaltinamojo teisę į teisingą teismą, pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad liudytoja (davusi parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką) buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir kad jos parodymai viso proceso metu iš esmės nekito, neatitinka faktinių aplinkybių. Kasatorius pažymi, kad liudytojos Ž. I. procesinis statusas šioje byloje kito: ji davė parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką kaip įtariamoji, vėliau ji buvo atleista nuo atsakomybės ir apklausta kaip liudytoja. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teismuose ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o tai, nuteistojo manymu, šiurkščiai pažeidžia procesinius reikalavimus, keliamus liudytojo procesiniam statusui, ir reiškia procesinį teisėsaugos institucijų jėgos demonstravimą, siekiant palaužti žmogų. Dėl šių priežasčių dėl neteisėto proceso gautais liudytojos parodymais negalima vadovautis.
2.4. Nuteistojo manymu, teismo sprendimas atleisti Ž. I. (vienintelę liudytoją, kurios parodymais grindžiama kito kaltinamojo kaltė) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra ydingas, nesuderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Apie tokį sprendimą V. K. nebuvo informuotas, jam nebuvo sudaryta galimybė užduoti Ž. I. klausimus.
2.5. Kasatorius nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo abejoti, jog duomenys, surinkti tiek iki ikiteisminio tyrimo pradžios, tiek ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, yra teisėti bei atitinka BPK nuostatas. Jo manymu, visi faktiniai duomenys, gauti taikant procesines prievartos priemones iki 2014 m. sausio 27 d. (pranešimo apie įtarimą įteikimo), yra gauti neteisėtais būdais ir dėl to negali būti įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Šie duomenys gauti pažeidžiant Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymo) 46 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepaisant profesinės paslapties apsaugos reikalavimų. Specialių tyrimų tarnybos pareigūno 2013 m. spalio 31 d. tarnybinio pranešimo pagrindu pradėjus ikiteisminį tyrimą, tą pačią dieną, remiantis tik tarnybiniame pranešime išdėstytais formalaus pobūdžio motyvais, buvo priimta nutartis, leidžianti atlikti kratą advokato kontoroje, klausytis jo telefoninių pokalbių ir kontroliuoti kitą elektorinių ryšių tinklais perduodamą informaciją; taip pat buvo paskirtas slaptas sekimas, leidžiant daryti garso ir vaizdo įrašus, leista Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams slapta patekti į advokato, nesančio įtariamuoju, kontorą, apžiūrėti tyrimui reikšmingus dokumentus, sumontuoti vaizdo ir garso įrašymo įrangą. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai įtariamajam nedalyvaujant apžiūrėjo jo kompiuterines laikmenas, nesusijusias su pareikštais įtarimais, jas panaudojo baudžiamojoje byloje, taip pažeisdami ne tik advokato veiklos garantijas, profesinės paslapties apsaugos reikalavimus, bet ir konstitucines žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo garantijas, nes byloje panaudojo kasatoriaus gyvenimo aprašymą (prieš metus parengtą ketinant kandidatuoti į Seimą), kuris buvo saugomas kompiuterinėje laikmenoje ir niekaip nesusijęs su tiriama veika. Procesinių prievartos veiksmų metu gauti duomenys buvo panaudoti baudžiamojoje byloje, nors pranešimas apie įtarimą įteiktas tik 2014 m. sausio 27 d. Kasatoriaus nuomone, ignoruojant imperatyvias įstatymo nuostatas procesinių prievartos priemonių metu surinkti duomenys negali būti įrodymais šiame baudžiamajame procese. Apeliacinės instancijos teismas tik formaliais pagrindais konstatuodamas, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų veiksmai nepažeidė advokato veiklos garantijų, neatkreipė dėmesio, kad žvalgybiniais veiksmais nebuvo renkama informacija apie konkrečią nusikalstamą veiką. Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad asmuo iš esmės buvo persekiojamas dėl jo einamų pareigų. Žvalgybiniai veiksmai buvo nuolat tęsiami, nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Vertinant išslaptintą medžiagą akivaizdu, kad techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka pratęsimas buvo grindžiamas neteisėtais pagrindais, neišlaikant teisingos pusiausvyros tarp siekio atskleisti nusikalstamą veiką ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Kasatoriaus nuomone, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų ir šiurkščiai pažeidžia advokato veiklos bei jo ir kliento bendravimo konfidencialumo garantijas, numatytas Advokatūros įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje ir 46 straipsnio 5 dalyje, Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 22 d. Direktyvos 2013/48/ES „Dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu“ 4 straipsnyje, Konvencijos 6 straipsnyje.
2.6. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai, skirdami ypač griežtą bausmę, suvaržė Konstitucijos garantuotas kaltinamojo teises į teisingą bausmę ir teisingą nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, buvo akivaizdžiai palankus vienai proceso šaliai – valstybiniam kaltintojui, o apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismo precedento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012) ir pažeidė bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pablogėjo nuteistojo turtinė padėtis, jis neteko darbo, yra registruotas darbo biržoje.
2.7. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, liečiančių pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konfiskuotas pajamas. Kasatoriaus nuomone, teismas, nusprendęs, kad yra pakankamai neabejotinų įrodymų dėl kaltės, padarius veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje, ir priimdamas sprendimą konfiskuoti 2000 Lt (579,24 Eur), privalėjo sumažinti konfiskuotinos sumos dydį, atsižvelgdamas į sumokėtų mokesčių dydį (tai matyti iš teismui pateiktų dokumentų).
3. Nuteistojo V. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
4. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
4.1. Vadinasi, šioje byloje paduoto kasacinio skundo teiginiai, kuriais pateikiamas savas byloje esančių įrodymų (kaip antai liudytojos Ž. I. parodymų) vertinimo interpretavimas, teigiama, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepakankami nuteistojo kaltumui nustatyti ir pan., nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytų ir taikytų veiksmų teisėtumo, duomenų, gautų kriminalinės žvalgybos ir procesinių prievartos priemonių taikymo metu, pripažinimo įrodymais
5. Kasaciniame skunde teigiama, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš kasatorių atlikti, nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, šiurkščiai pažeidžiant advokato veiklos garantijas, numatytas Advokatūros įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje, 46 straipsnio 3, 5 dalyse. Dėl šios priežasties visi, iki 2014 m. sausio 27 d. (t. y. pranešimo apie įtarimą įteikimo dienos) gauti, taip pat ir taikant procesines prievartos priemones, duomenys, pagal kasatorių, yra gauti neteisėtu būdu, todėl negali būti įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Tokie kasatoriaus skundo argumentai nepagrįsti.
5.1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą (anksčiau operatyvinį tyrimą), privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.
5.2. Teisinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti), arba 2) prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalis nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti). Faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte – tai tam tikra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų (tarp jų ir BK 225 straipsnio 2 dalis) nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius (be kita ko, ir 226 straipsnio 1 ir 2 dalys, 227 straipsnio 1 ir 2 dalys) nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Tais atvejais, kai operatyvinio (taip pat ir kriminalinės žvalgybos) tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis operatyvinio (kriminalinės žvalgybos) tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-413/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-413/2011">2K-413/2011</a>, 2K-313/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-7-266-942/2015 ir kt.).
5.3. Nagrinėjamos bylos kontekste reikia pažymėti, kad galimos ir tokios teisinės situacijos, kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas. Pagal formuojamą teismų praktiką, tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl šių kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas, jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų KŽĮ nuostatose ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti operatyvinį (nagrinėjamu atveju kriminalinės žvalgybos) veiksmą; dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>). Įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos ir situacijos, kai atliekant operatyvinius (šiuo metu kriminalinės žvalgybos) veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>). Duomenų, gautų atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, kaip įrodymų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybės nepaneigia ir tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, vėliau (ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu) buvo perkvalifikuota pagal kitus BK straipsnius, taip pat ir tokius, kuriuose dėl numatytų nusikalstamų veikų negalėjo būti atliekami operatyvinio tyrimo veiksmai. Antai kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA0LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-504/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-504/2010">2K-504/2010</a>, 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015, 2K-9-94-895/2015).
5.4. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka Nr. ĮS4-156 KF, siekiant gauti duomenų, be kita ko, ir apie V. K. galimai daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje (papirkimas), trims mėnesiams, nuo 2013 m. birželio 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d., buvo sankcionuotas (o 2013 m. rusėjo 3 d. nutartimi Nr. ĮS4-231 pratęstas nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. gruodžio 10 d.) techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka: V. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slapta kontrolė ir fiksavimas, sekimas ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, taip pat slaptas patekimas į V. K. darbo kabineto ir pagalbines patalpas, esančias Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), jų apžiūra, dokumentų paėmimas ir apžiūra, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka. Be to, ta pačia nutartimi buvo sankcionuotas ir slaptas patekimas į Marijampolės pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus patalpas, esančias Marijampolėje, Sporto g. 7, jų apžiūra, dokumentų paėmimas ir apžiūra, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka. Nutartyje nurodyta, kad advokatas V. K., galimai veikdamas suinteresuotų asmenų naudai, galimai duoda kyšius (duomenys neskelbtini) teismo teisėjui <...>, siekiant šio valstybės pareigūno neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, t. y. suinteresuotiems asmenims (su kuriais advokatas V. K. nėra sudaręs teisinių paslaugų sutarties) naudingų sprendimų bylose dėl lygtinio paleidimo patvirtinimo priėmimo, kurios yra jo žinioje, ir taip šiais veiksmais galimai vykdo nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje. Taigi, apygardos teismo nutartimis sankcionuoti prieš tai minėti kriminalinės žvalgybos veiksmai, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, patvirtina buvusį teisinį pagrindą kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti, o turimi duomenys apie V. K. galimai daromas BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (kriminalinės žvalgybos bylos medžiaga 2013 m. birželio 3 d. Nr. S-8-07-440) – faktinį tokių veiksmų atlikimo pagrindą.
5.5. Bylos duomenimis, atliekant apygardos teismo sankcionuotą techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, buvo gauti duomenys, leidžiantys įtarti V. K. apie kitą nusikalstamą veiką (BK 226 straipsnio 2 dalis), nei galimai tą (BK 227 straipsnio 2 dalis), apie kurią turima informacija sudarė faktinį pagrindą atlikti sankcionuotus veiksmus. Tačiau šiame kontekste aktualu tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 226 straipsnio 2 dalyje, patenka į kategoriją veikų (KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, todėl dėl jų gauta informacija taip pat gali būti naudojama kaip įrodymai baudžiamajame procese.
5.6. Kita vertus, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas (KŽĮ 8 straipsnio 3 dalis). Dėl to, kriminalinės žvalgybos metu surinkus tam tikrus duomenis apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, 2013 m. spalio 31 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, požymius, tarnybiniame pranešime dėl padarytų nusikalstamų veikų ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo, be kita ko nurodant, kad, nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje (dėl V. A. lygtinio paleidimo), galimai padarė advokatas V. K.. Pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis), visi tyrimo veiksmai turi atitikti BPK nuostatas. Dėl to Jonavos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. spalio 31 d. nutartimis laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2014 m. sausio 31 d. V. K. buvo leista taikyti BPK 145, 154, 158, 160 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones, t. y. klausytis advokato V. K. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti šių pokalbių įrašus, taip pat kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti; savo tapatybės neatskleidžiantiems pareigūnams atlikti slaptus tyrimo veiksmus; sekti V. K. ir galimus jo bendrininkus, taip pat daryti vaizdo ir garso įrašus; atlikti kratą V. K. darbo vietoje (krata atlikta 2014 m. sausio 27 d.).
5.7. Kasatoriaus skundo argumentai, kad visi prieš tai minėti veiksmai pažeidžia jo, kaip advokato, veiklos garantijas, numatytas Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje, nes 2013 m. spalio 31 d. pranešimas apie įtarimą jam buvo įteiktas tik 2014 m. sausio 27 d., yra nepagrįsti.
5.8. Pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Šis leidimas taikomas tik su pareikštais įtarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams. BPK 154 straipsnio 7 dalyje taip pat nustatyta, kad draudžiama klausytis gynėjo pokalbių su įtariamuoju ar kaltinamuoju, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais tarp jų perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti. Taigi nurodyta apimtimi galiojantis teisinis reguliavimas išties advokatams taiko imunitetą, t. y. užtikrina absoliutų draudimą kontroliuoti profesines pareigas atliekančio advokato ir jo kliento susižinojimą, o ne advokato ir kitų asmenų susižinojimą apskritai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281/2006">2K-281/2006</a>). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Advokatūros įstatymo 48 straipsnis). Teisinė pagalba visada teikiama konkrečiu klausimu, reikalaujančiu teisinių žinių, todėl būtina advokato ir kliento sutarties dėl teisinės pagalbos sąlyga yra konkretūs klausimai, dėl kurių teikiama teisinė pagalba, arba bent jau tam tikra veiklos sritis, kurioje tokia pagalba teikiama. Tik pagal tokią sutartį, kurioje nurodyta konkreti veiklos sritis, dirbančio advokato ir jo kliento susižinojimą kontroliuoti draudžiama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281/2006">2K-281/2006</a>).
5.9. Nagrinėjamos bylos duomenimis, sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo V. A. lygtinio paleidimo byloje tarp advokato V. K. ir kliento (t. y. nei su V. A., dėl kurio buvo sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas, nei su liudytoja Ž. I., perdavusia advokatui A. K. pinigus neva dėl šio pagalbos sprendžiant minėtą klausimą) pasirašyta nebuvo. Taigi nesant pasirašytos sutarties, negalima pripažinti, kad advokatas V. K. buvo nuteistojo V. A., dėl kurio buvo sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas, gynėjas ir dėl to jam turi būti taikomos advokato ir jo kliento susižinojimą užtikrinančios teisės normos. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kriminalinio tyrimo ir procesinių prievartos priemonių taikymo metu gauti duomenys buvo teisėtai ir jie atitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje reikalavimus, yra pagrįsta.
Dėl BPK 44 straipsnio 7 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto taikymo, liudytojos Ž. I., atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, parodymų vertinimo
6. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nuteistojo V. K. kaltę dėl prekybos poveikiu nepagrįstai grindė lemiamais nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistos liudytojos Ž. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie, kasatoriaus manymu, negali būti pripažįstami įrodymais. Taip pat nuteistojo kasaciniame skunde pažymima, kad buvo pažeista jo teisė ikiteisminio tyrimo metu užduoti klausimus šiai liudytojai, kurios statusas byloje kito (ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta kaip įtariamoji apie savo pačios padarytą veiką, vėliau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir apklausta kaip liudytoja). Šie kasatoriaus skundo argumentai nepagrįsti.
6.1. Kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punkte, taip pat BPK 44 straipsnio 7 dalyje. Tai vienas iš teisės į teisingą procesą, kurį kaltinamajam garantuota Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje, aspektų. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką baudžiamojo proceso teisingumas vertinamas svarstant šį procesą kaip visumą, įskaitant įrodymų gavimo būdą, atsižvelgiant į gynybos teises, taip pat į visuomenės bei nukentėjusiųjų interesą, kad nusikalstamos veikos kaltininkai būtų tinkamai persekiojami, ir, esant būtinybei, į liudytojų teises. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Kita vertus, parodymų, gautų ikiteisminėje proceso stadijoje, panaudojimas kaip įrodymų savaime neprieštarauja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir šio straipsnio 3 dalies d punkto reikalavimams su sąlyga, kad buvo užtikrintos gynybos teisės, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10, § 100–105, su tolesnėmis nuorodomis). Nurodytais principais iš esmės vadovaujamasi ir Lietuvos teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjExLTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-211-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-211-489/2016">2K-211-489/2016</a>).
6.2. Nagrinėjamoje byloje gynybos teisės dėl Ž. I. apklausos buvo užtikrintos nepažeidžiant nurodytų principų. Bylos duomenimis, Ž. I. nagrinėjamoje byloje 2014 m. sausio 27 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 226 straipsnio 1 dalį dėl prekybos poveikiu. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. I., kaip įtariamoji, buvo apklausta, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjo (BPK 189 straipsnis). Ikiteisminio tyrimo teisėjo įtariamojo apklausoje, pagal BPK 189 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, dalyvauja prokuroras ir, esant įtariamojo prašymui, jo gynėjas. Taigi, pagal komentuojamą straipsnį, įtariamojo ir jo gynėjo teisė dalyvauti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje kito įtariamojo apklausoje, užduoti jam klausimus, kai apklausa baigta, – susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas, nenumatyta, o tai reiškia, kad prokurorui nenustatyta pareiga užtikrinti įtariamojo ar jo gynėjo galimybes dalyvauti kito įtariamojo apklausoje ikiteisminėje proceso stadijoje, t. y. pas ikiteisminio tyrimo teisėją (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K- 211-489/2016). Vadinasi, įtariamajam V. K. ir jo gynėjui neužtikrinus galimybės dalyvauti įtariamosios Ž. I. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jo teisė į teisingą procesą (t. y. teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams) šioje stadijoje nebuvo pažeista.
6.3. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis V. K. nagrinėjamoje byloje du kartus turėjo galimybę apklausti liudytoją Ž. I. nagrinėjant bylą ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismuose ir, kaip matyti iš šių proceso veiksmų protokole esančių įrašų, šia galimybe tiek jis, tiek ir jo gynėjas pasinaudojo. Vadinasi, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte ir BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojai Ž. I. nebuvo pažeista.
6.4. Kaip teisingai skunde nurodo kasatorius, Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. balandžio 18 d. nutarimu, kurį 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas, ikiteisminis tyrimas Ž. I. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas, perduodant ją pagal laidavimą (BK 40 straipsnis, BPK 212 straipsnio 6 punktas, 214 straipsnio 2 dalis). Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl kaip liudytojo apklausto asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisėtumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Sprendimai dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skundžiami BPK nustatyta tvarka, tačiau BPK nenumatyta teisė tokius sprendimus skųsti nuteistiesiems (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>).
6.5. Taigi, nutraukus Ž. I. ikiteisminis tyrimą ir perdavus pagal laidavimą, ji 2014 m. gegužės 5 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno buvo apklausta kaip liudytoja. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK VI skyriaus nuostatas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo apie kitų asmenų veiksmus ir kitas svarbias bylai aplinkybes gali būti apklausiamas pagal bendrąsias liudytojo apklausos taisykles. Šiuo atveju BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyti reikalavimai nėra pažeidžiami, nes tokio asmens veika teisminės institucijos teisiškai jau yra įvertinta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjExLTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-211-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-211-489/2016">2K-211-489/2016</a>). Egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>).
6.6. Kaip prieš tai buvo minėta, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o vėliau ir apeliacine tvarka, Ž. I. buvo pakviesta liudyti. Siekdamas patikrinti kitus įrodymus, taip pat ir Ž. I. parodymus, pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje balsu perskaitė Ž. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis). Analogiškai pasielgė ir apeliacinės instancijos teismas. Šio procesinio veiksmo metu, ikiteisminio tyrimo pareigūno surašyto apklausos protokolo turinio teisingumą liudytoja Ž. I. patvirtino. Ir nors, kaip pagrįstai skunde teigia kasatorius, Ž. I. apklausos protokole užfiksuoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti duomenys negali turėti savarankiškos įrodomosios reikšmės, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant kitus byloje teismo ištirtus duomenis. Liudytojos Ž. I. parodymų teisingumas buvo patikrintas, jos nurodytas aplinkybes teismai palygino su iš kitų šaltinių gauta informacija ir dėl bylai reikšmingų aplinkybių padarė pagrįstas išvadas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą V. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, padarymo lėmė, kaip teigia kasatorius, ne vien Ž. I., kaip liudytojos, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o bylos įrodymų visuma, t. y. kriminalinės žvalgybos ir procesinių prievartos priemonių taikymo metu užfiksuoti protokoluose duomenys (fiksuoti telekomunikaciniai įvykiai, slaptas sekimas, krata ir pan.), liudytojų (Ž. A., D. G., L. K. ir kt.) parodymai, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolai ir kt. Todėl, kaip pagrįstai pažymėta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nėra pagrindo abejoti Ž. I. parodymų patikimumu, jais netikėti ir nesivadovauti, nes, kaip prieš tai minėta, juos patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys.
6.7. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacine tvarka skundžiamų žemesnės instancijos teismų nuosprendžių turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių reikėtų šiuos sprendimus naikinti ir, kaip prašo kasatorius, bylos dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį nutraukti.
Dėl paskirtos bausmės
7. Kasaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl, anot kasatoriaus, jam paskirtos per griežtos savo dydžiu bausmės.
7.1. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Tai, ar ji paskirta teisingai, t. y. ar bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, savo rūšimi ar dydžiu nėra aiškiai per griežta ar per švelni, tikrina apeliacinės instancijos teismas (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Dėl to šiuo atveju bausmės dydžio klausimas nagrinėtinas ne konkretaus dydžio nustatymo aspektu, o išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.
7.2. BK 54 straipsnyje nurodoma, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-576/2006">2K-7-576/2006</a>, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
7.3. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. K. bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, taip pat nurodė bausmės skyrimo motyvus (V. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą; praeityje jau buvo teistas už korupcinio pobūdžio veiką, nors šis teistumas ir išnykęs; jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta). Teismui, be kita ko, buvo žinoma ir tai, kad V. K. vedęs, bylos nagrinėjimo metu nedirbo (buvo registruotas darbo biržoje). Taigi, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 2 dalį padarymą, paskyrė baudą, kuri savo dydžiu (200 MGL) gerokai mažesnė negu BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytos baudos už apysunkį nusikaltimą vidurkis.
7.4. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė motyvus, kuriuose nurodė, kuo remiantis atmetami nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl jam paskirtos bausmės – baudos – dydžio. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su teismų atliktu BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių vertinimu, daro išvadą, kad teisės taikymo aspektu bausmė V. K. paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, ji tinkamai individualizuota. Dėl to nuteistojo kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį suteikė vienai proceso šaliai (valstybiniam kaltintojui) palankumo prioritetą (tiek priimant baudžiamąjį įsakymą, tiek ir teismo nuosprendį), o apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo precedento, atmestini kaip nepagrįsti.
7.5. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, nėra saistomas prokuroro siūlomu ar kaltinamojo pageidaujamu baudos dydžiu; teisėjas skiria tokią baudą, kuri, jo nuomone, teisinga. Kita vertus, baudžiamajame įsakyme teismo užfiksuoti sprendimai neturi jokios prejudicinės galios nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Teismas, vadovaudamasis bendrosiomis procesinėmis taisyklėmis, gali keisti veikos kvalifikavimą, kitaip vertinti įrodymus ir pan., o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju nuteistajam skirti kitokią bausmę.
7.6. Taip pat pažymėtina, kad kasatorius klaidingai interpretuoja skunde nurodytų teismo sprendimų turinį nagrinėjamos bylos kontekste ir neteisingai remiasi jais kaip precedentu nagrinėjamai bylai (pvz., be kitų aplinkybių, nuteistasis neatsižvelgė į tai, kad iki jo veikos padarymo galioję baudos dydžiai už apysunkį nusikaltimą buvo pakeisti (sugriežtinti), t. y. jei baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy00LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-4/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-4/2014">2A-7-4/2014</a> nuteistajam buvo taikyta iki 2011 m. balandžio 21 d. galiojusi BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakcija, nustačiusi baudą už apysunkį nusikaltimą – iki 200 MGL dydžio (šiam nuteistajam paskirta 100 MGL dydžio bauda, t. y. vidurkis), tai kasatoriui už jo padarytą analogiško sunkumo nusikalstamą veiką buvo taikyta jo veikos padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakcija (2011 m. birželio 21 d. įstatymas), kuria baudos dydis nustatytas iki 1000 MGL dydžio (V. K. paskirta 200 MGL dydžio bauda yra gerokai mažesnė negu šiai bausmės rūšiai nustatytas vidurkis)).
7.7. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vienodas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas nereiškia, jog visiems asmenims, padariusiems tokį pat nusikaltimą, turi būti paskirta ir vienoda bausmė. Įstatymuose, kaip prieš tai buvo minėta, nustatyta, jog skiriant bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltininko asmenybę, kaltės laipsnį, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes ir tuo remiantis bausmė individualizuojama. Bausmės individualizavimas nepažeidžia asmens lygybės įstatymui principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas).
7.8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo įstatymo (BK 54, 41, 61 straipsniai) nuostatos byloje taikytos tinkamai, nuteistajam V. K. paskirta bausmė yra teisinga.
Dėl BK 72 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatoriaus argumentai, kad teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti 2000 Lt (t. y. 579,24 Eur), privalėjo atsižvelgti į sumokėtus mokesčius ir sumažinti konfiskuotinos sumos dydį, taip pat nepagrįsti.
BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Komentuojamo straipsnio uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
Nagrinėjamoje byloje V. K. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už tai, jog pažadėjęs paveikti neįvardytus (duomenys neskelbtini) teismo teisėją ir (duomenys neskelbtini) prokurorą, kad būtų priimtas teigiamas sprendimas V. A. lygtinio paleidimo prieš terminą iš pataisos įstaigos byloje, iš Ž. I. pareikalavo ir savo naudai priėmė 5000 Lt (t. y. 1448,10 Eur) kyšį, kurio dalį – 3000 Lt (t. y. 868,86 Eur) – Ž. I. vėliau grąžino. Teismai nustatę, kad 2000 Lt (t. y. 579,24 Eur), likę pas V. K., yra turtas, tiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos, jį, pritaikę imperatyviąją įstatymo normą – BK 72 straipsnio 2 dalį, pagrįstai konfiskavo. Todėl tai, kad, kaip skunde nurodo kasatorius, jis nuo šios sumos vykstant ikiteisminiam tyrimui savo iniciatyva sumokėjo mokesčius, iš Ž. I. gautų pinigų kilmės visa apimtimi, taip pat ir BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskavimo pagrindo paneigti negali.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Artūras Pažarskis
Audronė Kartanienė
