Dėl nuostolių atlyginimo

Teismingumo byla Nr. T-53/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03416-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2016 m. birželio 16 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lygnum“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės miškų tarnybos, trečiajam asmeniui V. K. dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu prašo:

1) priteisti iš atsakovės 14 027,40 Eur bendrai patirtų nuostolių, kilusių dėl neteisėtų atsakovę atstovaujančio asmens veiksmų;

2) priteisti iš atsakovės penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo prašomos priteisti 14 027,40 Eur nuostolių atlyginimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dalyje dėl 14 027,40 Eur sumos priteistinų nuostolių;

3) priteisti iš atsakovės 21 175,83 Eur dydžio realiai ieškovo patirtinų nuostolių ateityje, įpareigojant atsakovę šiuos nuostolius atlyginti iki 2020 metų vasario 1 dienos;

4) priteisti iš atsakovės penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo prašomos priteisti 21 175,83 Eur nuostolių atlyginimo sumos nuo 2020 metų vasario 1 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dalyje dėl 21 175,83 Eur sumos priteistinų nuostolių;

5) priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad siekdama veiklos tikslų bei vykdydama įstatuose apibrėžtą veiklą, 2014 m. rugsėjo 8 d. iš fizinių asmenų S. M. ir N. M. pirkimo – pardavimo sutarties bei daikto perdavimo – priėmimo akto pagrindu už 39 098,70 Eur nuosavybės teisėmis įsigijo miškų ūkio paskirties 6,5000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 48/3519, ir jame ketino vykdyti savo įstatuose nurodytą ūkinę veiklą. Ieškovės teigimu, tiek sklypo pirkimo metu, tiek šiuo metu viešųjų registrų duomenimis nurodytame sklype augantis miškas yra priskirtas III miškų grupei. Ieškovė kreipėsi pagalbos į trečiąjį asmenį V. K. dėl individualaus miškotvarkos projekto šiai valdai parengimo, kuris tinkamai paruošęs ir parengęs individualų miškotvarkos projektą, 2015 m. sausio mėn. su šiuo projektu jo derinimui teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais kreipėsi į atsakovės Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio pareigūnus. Marijampolės teritorinio poskyrio pareigūnai minėto miškotvarkos projekto nesuderino ir 2015 m. vasario 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1 AM 086657 skyrė trečiajam asmeniui V. K. 90,00 Eur dydžio baudą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 61 straipsnio 1 dalis). Nutarimą priėmė atsakovo Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio pareigūnas E. P. ir nurodė, kad trečiojo asmens V. K. parengtame vidinės miškotvarkos projekte miško valdai (kadastrinis Nr. 5172/0001:42, (duomenys neskelbtini)), esančiai Trakėnų miško botaniniame draustinyje, netinkamai buvo suprojektuotos ūkinės priemonės 6,5 ha plote, ko pasakoje vidinės miškotvarkos projektas yra vertinamas neigiamai. Motyvavo, kad miško valdoje yra suprojektuoti pagrindiniai atrankiniai ir atvejiniai kirtimai. Be to, tokie kirtimai šiuo metu yra neleistini, nes Trakėnų miško botaniniame draustinyje šie kirtimai gali būti atliekami tik medynui pasiekus gamtinės brandos amžių, kas atitinka vykdomos ūkinės veiklos reglamentavimui II grupės miškuose, o tokio gamtinės brandos amžiaus šie medynai dar nėra pasiekę. Ieškovė teigia, kad atsakovės pareigūnai, atsisakydami tvirtinti ir registruoti minėtą vidinės miškotvarkos projektą, visiškai nepagrįstai, neleistinai ir neteisėtai nurodė, kad minėtame ieškovės nuosavybės teisėmis turimame miškų ūkio paskirties sklype ieškovas pagrindinių miško kirtimų darbus galėtų vykdyti, tik tada, kuomet minėtame ieškovo sklype augantis medynas būtų pasiekęs gamtinės brandos amžių.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės miškų tarnybos, pateikė atsileipimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsakovė atsiliepimu taip pat prašo kreiptis į teismingumo kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo nustatymo, nes ieškovas ieškinio reikalavimą kildina iš centrinio administravimo subjekto veiksmų. Nurodė, kad pagal teismų praktiką tokios bylos yra nagrinėjos administraciniuose teismuose.

Kauno miesto apylinkės teismui iškilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, tad teismas nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė prašo priteisti žalą, kurią kildina ją iš neteisėtų centrinio administravimo subjekto veiksmų. Teismas, spręsdamas dėl bylos teismingumo, atsižvelgė į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad bylos, kurios kildinamos iš centrinio administravimo subjekto veiksmų, nepriskirtinos Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o bylos šaliai išaiškino, kad dėl savo pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS502-1005/2014). Įvertinus ieškinio reikalavimo pagrindą bei nurodytą administracinio teismo nutartį, kurioje pasisakyta dėl bylos susijusios, su Miškų tarnybos veiksmais nagrinėjimo administraciniame teisme, teismui kilo abejonių, kuriame iš teismų – bendrosios kompetencijos ar administraciniame – byla turi būti nagrinėjama.

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrą taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464, Valstybinė miškų tarnyba yra biudžetinė įstaiga, kuri pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo įgyvendinimo priežiūrą bei įgyvendina valstybės politiką miškų valdymo srityje. Pagal Nuostatų 10 ir 11 punktus, Valstybinė miškų tarnyba atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę, išduoda leidimus (kirsti mišką miško valdytojams ir naudotojams, tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą, rengia ir derina valstybinės reikšmės miškų plotų schemų projektus, rengia ir derina miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašus (schemas) ir jų tikslinimo projektus, pagal kompetenciją išduoda planavimo sąlygas ir derina saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planus, skaičiuoja piniginės kompensacijos dydžius už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, rengia išvadas, kad parduodami valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypai nepriskirti valstybinės reikšmės miškams, tvirtina privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus, derina ir registruoja vidinės miškotvarkos projektus bei atlieka kitas funkcijas. Taigi, Valstybinė miškų tarnyba yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, pagal jai priskirtą kompetenciją vykdantis viešąjį administravimą visoje valstybės teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju prašoma atlyginti žalą, atsiradusią dėl Valstybinės miškų tarnybos neteisėtų veiksmų, pasireiškusių miškotvarkos projekto nepartvirtinimu ir jo neįregistravimu. Reiškimas reikalavimas dėl žalos, atsiradusios Valstybinei miškų tarnybai atliekant veiksmus miškų valdymo srityje, atlyginimo patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir laikytinas administracinio teisinio pobūdžio.

Kadangi šioje byloje atsakovė yra centrinis administravimo subjektas, t. y. valstybinio administravimo subjektas, tai tokią bylą nagrinėti yra priskirta Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lygnum“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės miškų tarnybos, trečiajam asmeniui V. K. dėl nuostolių atlyginimo perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotojas

Irmantas Jarukaitis

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Birutė Janavičiūtė

teisėjas

Dainius Raižys