A. L. pagal BK 129 str., 129 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-235-222/2016 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01023-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.3.2.3;

1.2.3.2.6;

2.1.7.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Eligijaus Gladučio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

nuteistajam A. L.,

nuteistojo gynėjui advokatui Jonui Jasiulevičiui,

vertėjai Viktorijai Tiulenevai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. (A. L.) ir jo gynėjo advokato Jono Jasiulevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžių.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nuosprendžiu A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktus – laisvės atėmimu keturiolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas penkiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiosios R. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. L. jai priteista 751,56 Eur turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalis dėl A. L. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį panaikinta ir jis išteisintas, neįrodžius dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką; panaikinta ir nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, buvo taikytas bausmių subendrinimas. A. L. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktus paskirtas laisvės atėmimas keturiolikai metų paliktas nepakeistas, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Dalios Bajerčiūtės pranešimą, nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Jono Jasiulevičiaus, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

A. L. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus nuteistas už tai, kad tyčia itin žiauriai nužudė savo šeimos narį, t. y. 2014 m. spalio 9 d., nuo 17.00 iki 20.13 val. (tiksliau nenustatytu laiku), bute, esančiame Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio konflikto su savo šeimos nare – sugyventine J. L. – metu tyčia, veikdamas itin žiauriai – suduodamas daugybę smūgių – ne mažiau kaip 28 kartus rankomis, kojomis ir mediniu pagaliu nukentėjusiajai J. L. į įvairias kūno vietas, sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė poodines kraujosruvas dešinio peties srityje, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus nugaroje, krūtinėje, dešinio ir kairio peties srityse, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kraujosruvas dešiniame dilbyje su dešinio alkūnkaulio skeveldriniu lūžiu, dešinėje plaštakoje su III ir V pirštų lūžiais, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, daugybines muštines žaizdas galvoje su kaukolės skliauto bei pamato lūžiais, kraujo krešulius po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais su skystu krauju smegenų skilveliuose, poodines kraujosruvas dešinės ir kairės akies vokuose, dešiniame skruoste, smakre, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas; tai komplikavosi išoriniu nukraujavimu, progresuojančiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu ir sukėlė J. L. mirtį.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. (ir jo gynėjas advokatas J. Jasiulevičius) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir A. L. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus dėl J. L. nužudymo išteisinti, R. K. civilinį ieškinį dėl 751,56 Eur priteisimo iš A. L. atmesti.

Kasaciniame skunde pirmiausia teigiama, kad jei A. L. ir būtų nužudęs J. L., tai veika kvalifikuota neteisingai, nes nėra BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto požymio – sugyventinė nelaikytina šeimos nariu. Be to, J. L. nebuvo ir A. L. sugyventine, nes šis su ja gyveno tik epizodiškai, nevedė bendro ūkio, neturėjo bendrų vaikų. Pats teismas pripažino, kad jie dažnai konfliktavo, smurtavo tarpusavyje, išsiskirdavo ir vėl gyvendavo drauge. J. L. niekur nedirbo, todėl nuteistasis iš gailesčio pirkdavo maistą, duodavo pinigų rūbams nusipirkti ir tai parodo, kad jie nevedė bendro ūkio. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.229 straipsnyje pateiktą sampratą A. L. ir J. L. nebuvo šeimos nariai, juolab jie neturėjo ir tikslo sukurti šeiminius santykius.

Kasaciniame skunde teigiama, kad taip pat nepagrįstai inkriminuotas BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas požymis – nužudymas itin žiauriai, nes atsižvelgiant į tai, jog pats nužudymas savo pobūdžiu yra žiauri veika, šį požymį apibūdinančios aplinkybės turi būti itin detalios, tuo tarpu nei veikos padarymo įrankiai (medinis pagalys, kojos, rankos), nei suduotų smūgių skaičius (ne mažiau kaip dvidešimt aštuoni) neduoda pagrindo daryti išvadą apie itin žiaurų nužudymą. Be to, atsižvelgtina į tai, kad smūgiai, dėl kurių nukentėjusiajai atsirado skirtingo laipsnio sužalojimai, buvo suduoti per trumpą laiką, todėl gyvybė J. L. buvo atimta greitai, jai nesikankinant. Pasak kasatorių, visos minėtos aplinkybės nerodo žiauraus elgesio, duomenų apie minėto požymio buvimą nėra. Jei A. L. būtų padaręs jam inkriminuojamą veiką, anot kasatorių, teismo paskirta bausmė (laisvės atėmimas keturiolikai metų) yra akivaizdžiai per griežta, o tam turėjo reikšmės pirmiau nurodytų sunkinančių aplinkybių neteisingas nustatymas.

Kasatorių manymu, A. L. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktus nuteistas nepagrįstai, nes nėra įrodymų, kad jis būtų padaręs šį nusikaltimą, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalį bei CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nurodytus principus. Teismas rėmėsi liudytojų L. K., A. B., J. B., V. G. parodymais, kad A. L. ir J. L. dažnai triukšmaudavo, barėsi ir įvykio dieną, tačiau jie nematė A. L. nužudžius J. L. Nusikaltimo įrankio – medinio pagalio – dalis, rasta A. L. bute (specialisto išvadoje nurodyta, kad ant jos rasta J. L. kraujo pėdsakų ir plaukas), su pagalio nuolauža, rasta upėje, sudarė vieną visumą, tačiau A. L. neigė jį įmetęs į upę ir tai patvirtinančių įrodymų nėra. Pagal liudytojos A. B., įvykio dieną apie 20.05 val. mačiusios A. L. su pagaliu rankoje, parodymus, galima spręsti, kad veikos padarymo įrankio nunešti prie upės, esančios už 70 metrų, nuteistasis neturėjo galimybių (laiko), nes 20.10 val. jau buvo sulaikytas. Kasaciniame skunde pažymima, kad A. L. parodymų, kuriais jis neigė nužudęs J. L., nepaneigia kiti įrodymai. Nuteistasis pabudęs iš miego pastebėjo, jog J. L. šalia nėra, pamatė ją gulinčią ant grindų; ant A. L. rankų, batų, kuriais jis tą dieną avėjo, ir drabužių, kuriuos vilkėjo, jokių pėdsakų nerasta, nors, anot kasatorių, suduodant tiek smūgių, jų negalėjo nelikti.

Kasatorių manymu, A. L. nuteistas nepagrįstai ir turėtų būti išteisintas nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą.

Nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato J. Jasiulevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su A. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos (nužudymo) įrodytumu

Kasacinio skundo teiginiai, kad A. L. nuteistas nepagrįstai, remiantis prielaidomis, o ne įrodymais, patvirtinančiais svarbias jį kaltinančias aplinkybes (BPK 20 straipsnio 3 dalis), prieštarauja bylos medžiagai ir teismų nuosprendžių turiniui. Iš jų matyti, kad visi bylos duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, buvo ištirti ir įvertinti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo atliktą bylos duomenų, pripažintų įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis), vertinimą dar kartą atliko apeliacinės instancijos teismas. Šis teismas, patikrinęs bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), padarė išvadas, kad tai, jog būtent A. L. nužudė J. L., patvirtina įrodymų visuma. Šios išvados yra motyvuotos ir išsamios, paaiškinančios, kokiais įrodymais ir kodėl teismas remiasi, kuo vadovaudamasis atmeta nuteistojo A. L. versiją, esą jis neatėmė gyvybės J. L., o tik pabudęs iš miego pamatė ją gulinčią ant grindų mirtinai sumuštą. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptartos ir aplinkybės, apie kurias nurodyta kasaciniame skunde, t. y. susijusios su liudytojų L. K., A. B., J. B., V. G. parodymų turiniu, ir dėl nužudymo įrankio – lazdos. Pažymėtina tai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išanalizuotas bylos įrodymų turinys bei padarytos išsamios išvados dėl faktinių aplinkybių, inkriminuotų A. L. (nužudžius itin žiauriai savo šeimos narį), įrodytumo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat motyvuotai pasisakė ne tik dėl A. L. kaltumo atėmus gyvybę nukentėjusiajai, bet ir dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą ir tai, kad J. L. buvo jo sugyventinė ir laikytina šeimos nariu, buvimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismai įrodymus įvertino nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas A. L. priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl J. L. nužudymo teisėtu ir pagrįstu (ir atitinkančiu BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų nuostatas), taip pat nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, keliamų apeliaciniam bylos patikrinimui, bei sprendimo surašymo taisyklių (šiuo atveju – BPK 332 straipsnio 5 dalis). Taigi, nutraukti bylą, kaip to prašoma kasaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamas tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nužudytoji J. L. nebuvo A. L. sugyventinė, be to, ji nelaikytina šeimos nare pagal CK 3.229 straipsnyje nurodytą sampratą. Pažymėtina, kad faktinė aplinkybė, jog nuteistasis ir nužudytoji buvo sugyventiniai, yra nustatyta. Kaip pirmiau nurodyta šioje nutartyje, minėtos aplinkybės (kaip ir kitų, svarbių nusikalstamos veikos kvalifikavimui) nustatymas teismų nuosprendžiuose grindžiamas pagal BPK nustatytas taisykles įvertintais įrodymais. Taigi, A. L. ir J. L. ilgą laiką – maždaug 8–9 metus gyveno kartu kaip šeimos nariai, vedė bendrą ūkį, nors ir neįregistravę santuokos. Pažymėtina, jog pats A. L. nurodė gyvenęs su J. L. apie devynerius metus kartu, ją mylėjęs, rūpinęsis, išlaikęs; liudytojas V. G. parodė, kad pas jį atėjęs A. L. pasakė užmušęs žmoną (t. y. būtent taip įvardijęs savo požiūrį (santykį) į J. L.). Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kvestionuoti teismų padarytų išvadų ir teigti priešingai, pritariant kasacinio skundo teiginiams. Be to, pastebėtina ir tai, kad, esant tokioms aplinkybėms, kasatorių nuoroda į CK 3.229 straipsnį nepagrindžia jų teiginio dėl aptariamo požymio (šeimos nario) nebuvimo. Minėtame straipsnyje reglamentuojamos turtinių santykių tarp vyro ir moters ribos (kai tokie asmenys įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius). Baudžiamojo įstatymo taikymo prasme nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra ir kartu su juo gyvenantis asmuo, su kuriuo jis bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (BK 248 straipsnio 2 dalis). Pagal byloje nustatytas ir teismų nuosprendžiuose nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nuteistojo A. L. ir nužudytosios J. L. santykių turinys parodo faktinių šeiminių santykių buvimą, t. y. jie buvo šeimos nariai, o tai reiškia, kad nuteistasis atėmė gyvybę savo šeimos nariui. Vien tai, kad šie asmenys, kaip teigiama kasaciniame skunde, girtavo (piktnaudžiavo alkoholiu) ar pykosi (konfliktavo), savaime nepaneigia jų partnerystės; minėtos aplinkybės atskleidžia ne šeiminių ar nešeiminių santykių turinį, o gyvenimo būdą, kuris lygiai taip pasitaiko ir tarp įregistruotoje santuokoje gyvenančių asmenų.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė, t. y. BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas požymis, A. L. inkriminuotas teisingai.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai.

Kasatoriai nesutinka su A. L. veikos kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą dėl itin žiauraus J. L. gyvybės atėmimo būdo ir teigia, kad net jei A. L. ir būtų nužudęs J. L., nužudymo padarymo įrankiai, suduotų smūgių skaičius ir trumpas smurtavimo, sukėlusio įvairaus pobūdžio sužalojimus, laikas neduoda pagrindo teigti, kad J. L. būtų buvusi nužudyta itin žiauriai. Šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252/2011">2K-252/2011</a>, 2K-253/2011).

Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė ir nuosprendyje nurodė, kad A. L. sudavė ne mažiau kaip 28 smūgius kelių–keliasdešimt minučių laikotarpiu iki mirties, t. y. J. L. esant gyvai, trauminiais poveikiais į galvą, rankas padaryti daugybiniai lūžiai. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto inkriminavimo pagrįstomis, nurodė, kad nuteistojo naudotų fizinio smurto veiksmų intensyvumas, nusikaltimo padarymo įrankis (lazda), padarytų sužalojimų lokalizacija, žalojimas galvos, kurioje išsidėstę žmogui gyvybiškai svarbūs organai, rodo apie A. L. tyčią nužudyti J. L. itin žiauriai. Nors kasaciniame skunde teisingai pastebėta, kad kiekvienas nužudymas iš esmės yra žiaurus aktas, bet ne kiekvienas pripažintinas itin žiauriu, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai įvertino visas bylos faktines aplinkybes, vadovavosi kriterijais, suformuluotais kasacinės instancijos teismo praktikoje, svarbiais darant išvadą dėl požymio „itin žiauriai“ buvimo. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasme nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai sietinas tiek su nužudymo būdu, tiek su kitomis aplinkybėmis, kurios rodo ypatingą nusikaltimo ir kaltininko žiaurumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai apie itin žiaurų veikos padarymo būdą sprendė vertindami visus bylos duomenis, iš jų – teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes apie nukentėjusiajai padarytų sužalojimų laipsnį, pobūdį, lokalizaciją, kiekį ir tai, kad visi jie padaryti jai esant gyvai. Taigi, byloje nustatyta ir teismų sprendimuose nurodyta, kad sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 28 smūgiais, daugiausia smūgiuota į galvą (nustatyti kaukolės skliauto ir pamato lūžiai, kraujo krešuliai po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, skystas kraujas smegenų skilveliuose, poodinės kraujosruvos dešinės ir kairės akies vokuose, dešiniame skruoste, smakre; šie sužalojimai kvalifikuotini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas), kiti sužalojimai nesunkūs (dešinio alkūnkaulio lūžis, dešinės rankos pirštų lūžiai) ar nežymūs (poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai nugaroje, krūtinėje, dešinio bei kairio peties srityje); J. L. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, tai komplikavosi išoriniu nukraujavimu, progresuojančiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Pažymėtina, kad sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai J. L. padaryti mažiausiai devyniolika trauminių poveikių, kai tuo tarpu nesunkų ir nežymų – atitinkamai mažiausiai trimis ir šešiais poveikiais. Vadinasi, didžioji dauguma trauminių poveikių J. L. padaryti smūgiuojant į galvą; po sužalojimų, sukėlusių mirtį, ji galėjo gyventi nuo kelių iki keliolikos minučių, kol prarado sąmonę, taigi tiek smūgių rankomis, kojomis ir medine lazda sudavimo metu, tiek kurį laiką po jų sudavimo ji jautė skausmą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindinis sužalojimas – galvos sumušimas: daugybinės muštinės žaizdos galvoje su kaukolės skliauto bei pamato lūžiais, kraujo krešuliai po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, skystas kraujas smegenų skilveliuose, poodinės kraujosruvos dešinės ir kairės akies vokuose, dešiniame skruoste, smakre. Mirties priežastis – galvos sumušimas – daugybinės muštinės žaizdos galvoje su kaukolės skliauto bei pamato lūžiais. Taigi aišku, kad nuteistojo prieš J. L. panaudotas smurtas buvo itin intensyvus, koncentruotas į gyvybiškai svarbų organą – galvą, padarant daugybinius sužalojimus. Taip žalodamas J. L. A. L. neabejotinai suprato, kad elgiasi itin žiauriai, t. y. suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose padarytos teisėtos ir pagrįstos išvados dėl A. L. įvykdyto J. L. nužudymo itin žiauriai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų – esminių BPK pažeidimų ar aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Jono Jasiulevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Eligijus Gladutis

Dalia Bajerčiūtė