Baudžiamoji byla Nr. 2K–489/2006
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.4.5.2.
2.1.2.3.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorei L. Mile vičienei,
nuteistųjų gynėjams advokatams D. Zagreckui, B. Strimaitytei, J. Burneikiui,
nukentėjusiojo atstovei advokatei S. Bukelienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J., S. S., A. L. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu trylikai metų. S. S. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu dvylikai metų aštuoniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jis nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų aštuoniems mėnesiams. A. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jis nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą dvylikai metų šešiems mėnesiams.
Solidariai iš A. J., S. S. ir A. L. nukentėjusiajam J. L. priteista 300 000 Lt neturtinės žalos ir 5350 Lt turtinės žalos atlyginimas bei 3172,50 Lt Valstybinei ligonių kasai. Taip pat iš nuteistųjų S. S. ir A. L. solidariai priteista 6775 Lt nukentėjusiajai L. N. turtinei žalai atlyginti. Iš nuteistojo S. S. 1313,75 Lt priteista valstybei už gynybą. Valstybei už gynybą iš nuteistojo A. L. priteista 1223,75 Lt, o iš nuteistojo A. J. – 305 Lt.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista V. B. ir išteisintas K. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Skundžiama taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, kuria nuteistų apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, nukentėjusiojo atstovės ir prokurorės, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. J., S. S. ir A. L. nuteisti už tai, kad 2003 m., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, A. J. vykdant tyrimo nenustatyto asmens užsakymą – nužudyti J. L., jam subūrus organizuotą grupę iš A. L., S. S. bei tyrimo nenustatyto asmens, A. J. būnant organizatoriumi bei vadovu, pažadėjus už įvykdytą nusikaltimą sumokėti minėtiems asmenims pinigus bei vėliau atsilyginus, 2003 m. lapkričio 7 d., apie 7.40 val., (duomenys neskelbtini) prie namo (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų, siekdami sau ir kitiems asmenims turtinės naudos – gauti atlygį už nusikaltimo padarymą, turint tikslą nužudyti J. L., tyrimo nenustatytam asmeniui atvežus A. L. ir S. S. į nusikaltimo vietą, tyrimo nenustatytam asmeniui stebint nusikaltimą ir saugojant nusikaltimo vietą, V. B. iš anksto nepažadėjus paslėpti šio asmens bei kitų turinčių įrodomosios reikšmės dalykų, A. L. ir S. S. tyčia laužtuvais smogus ne mažiau kaip 9 smūgius nukentėjusiajam į galvą bei kitas kūno vietas, taip padarant galvos sumušimą su penkiomis žaizdomis viršugalvio srityje, abipusiu įspaustiniu atviru momenkaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais – sužalojimą, pavojingą gyvybei, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, bei poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, dešinio peties, dešinio klubo srityse ir žaizdą dešiniajame žaste, pasikėsino tyčia nužudyti J. L., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes jiems sutrukdė iš namo staiga išbėgusi J. L. žmona V. L. ir nukentėjusiajam buvo suteikta skubi kvalifikuota medicinos pagalba, t. y. A. J., S. S. ir A. L. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte.
S. S. ir A. L. taip pat nuteisti už tai, kad, abu bendrininkaudami su nuo tyrimo pasislėpusiu asmeniu, 2003 m. lapkričio 25 d., nuo 8 iki 10 val., pritaikę durų raktą, įsibrovė į L. N. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą turtą – L. N. priklausančius daiktus: 2400 Lt vertės televizorių „Sony Trinitron“, 800 Lt vertės televizorių „Panasonic“, 1680 Lt vertės muzikinį centrą „Sony“, 4 auksinius žiedus bendros 750 Lt vertės, 3 poras auksinių auskarų bendros 445 Lt vertės, 100 Lt vertės sidabrinę 5 Lt nominalo monetą, 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH N500“, taip padarė nukentėjusiajai L. N. 6775 Lt turtinę žalą, t. y. S. S. ir A. L. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kasatorius A. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 10 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartį ir jį išteisinti.
Skunde kasatorius nurodo, kad teismų sprendimuose nėra faktinių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad kasatorius subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo (sukūrė nusikalstamos veikos planą, numatė priemones, paskirstė vaidmenis ir pan.). Kasatorius negalėjo vadovauti tik iš matyto pažįstamiems asmenims. Teismas, nors ir privalėjo, tačiau nenustatė, ar grupės narius siejo tvirti ryšiai. Detali telefoninių pokalbių išklotinių medžiaga nėra įrodymas, kad kasatorius subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo. Ši teismų sprendimų dalis yra pagrįsta prielaidomis, spėjimais. Negalima sutikti su apeliacinio teismo išvada, kad liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai nuoseklūs ir tvirti. Šio liudytojo parodymai yra nekonkretūs, išvestinai iš kitų asmenų pasakojimų, nors tie asmenys nepatvirtino tokių aplinkybių. Apygardos teismo išvada, kad kasatorius už J. L. nužudymą gavo apie 40 000 eurų, neatitinka šio liudytojo parodymų. Teismas pažeidė baudžiamojo proceso taisykles, reglamentuojančias procesinius veiksmus su įslaptintais liudytojais, nes apklausė asmenį, kuriam nebuvo suteiktas įslaptinto liudytojo statusas. Kasatorius mano, kad asmuo vienoje byloje pripažintas įslaptintu liudytoju, savaime netampa liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas, kitoje byloje. Teismas taip pat apsiribojo tik deklaratyviu veikos kvalifikavimu, nors nėra jokių, net netiesioginių įrodymų dėl kasatoriui inkriminuotos veikos. Paskirta bausmė prieštarauja bausmės paskirčiai ir logikai.
Kasatorius S. S. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 10 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartį ir jį išteisinti.
Skunde kasatorius nurodo, kad nėra tiesioginių jo kaltės dėl organizuoto pasikėsinimo nužudyti įrodymų, o esančiųjų – nepakanka. Neatmesta galimybė, kad kvapai ant laužtuvo liko nuo maišelio, kuriame buvo įdėtos kasatoriaus kelnės. Kasatorius neigia, jog telefonu tarėsi dėl atlyginimo už padarytą nusikaltimą ir jo organizavimą. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nei nukentėjusysis, nei liudytoja V. L. bei nuteistasis A. L. nenurodė, jog jis dalyvavo padarant nusikaltimą, o yra nuteistas tik už tai, kad ankščiau buvo teistas. Baudžiamoji byla yra sufabrikuota.
Kasatorius A. L. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 10 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartį ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.
Skunde kasatorius nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, o veikos kvalifikavimui kaip organizuotos grupės pasikėsinimas nužudyti akivaizdžiai trūksta įrodymų. Kaltinimas yra pagrįstas prielaidomis. Nėra jokių įrodymų, kad veika buvo padaryta už atlygį ir pagal išankstinį užsakymą. Kaltinimas pagrįstas iš anksto suklastotomis faktinėmis aplinkybėmis bei nuo „kriminalinių institucijų“ priklausančių įslaptintų liudytojų parodymais. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai sureikšminti ir prieštarauja pirmąją medicinos pagalbą įvykio vietoje suteikusios gydytojos parodymams. Nukentėjusysis pats paneigė užsakomosios žmogžudystės versiją.
Nuteistųjų A. J., S. S., A. L. kasaciniai skundai netenkintini.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą
Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės sąlygos, norint asmenį apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinti kaltu nusikalstamos veikos padarymu, yra įtvirtintos BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse: pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kuris yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir tik tada, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai principinės baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pamatinės BK bendrosios dalies nuostatos, kurių konkretus reglamentavimas ir taikymas baudžiamosiose bylose pasireiškia per BK specialiosios dalies straipsnius.
Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
Baudžiamasis įstatymas taip pat nustato konkrečius organizuotos grupės požymius. BK 25 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiant organizuotos grupės, kaip vienos iš bendrininkavimo formų, sampratą, nurodoma, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Inkriminuojant organizuotą grupę, visais atvejais reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį. Tai vertinamasis požymis, kurį teismas nustato įvertinęs faktines bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to, toks susitarimas turi būti nelaikino pobūdžio. Dar vienas organizuotai grupei priskiriamas požymis – pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotai grupei, be kitų požymių, taip pat būdingas veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje ir kt.
Organizatorių, kaip vieną iš bendrininkų rūšių, apibūdina BK 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyvia organizacine veikla. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, nustato tarpusavio ryšius, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones.
BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato baudžiamąją atsakomybę už nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Nužudymas dėl savanaudiškų paskatų yra tada, kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistųjų S. S., A. L. veiksmais buvo pradėtas tiesioginis kėsinimas į J. L. gyvybę, smogiant į jo galvą dviem metaliniais laužtuvais, tačiau nusikaltimo jie nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes jiems sutrukdė iš namo staiga išbėgusi J. L. žmona ir nukentėjusiajam buvo suteikta skubi kvalifikuota medicinos pagalba. Taigi bendrininkų sumanyta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl A. J., S. S., A. L. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas nužudyti J. L. O ta aplinkybė, kad visų nuteistųjų motyvas buvo gauti piniginį atlygį, reiškia, kad jie veikė dėl savanaudiškų paskatų, todėl jiems pagrįstai inkriminuotas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas.
Nors kasatoriai neigia organizuotos grupės buvimą, tačiau tai, kad bendrininkų grupė vertintina kaip organizuota, rodo bylos aplinkybės. Organizuotos grupės šioje byloje egzistavimą patvirtina byloje surinkti įrodymai. Bendrininkai buvo iš anksto susitarę padaryti labai sunkų nusikaltimą ir iš anksto tam ruošėsi, tą rodo byloje nustatytos aplinkybės, jog grupės nariai iš anksto numatė savo veiksmus, iš ankščiau stebėjo nukentėjusiojo J. L. gyvenamojo namo aplinką, lankėsi nusikaltimo vietoje dar prieš įvykį, iš anksto apsirūpino nusikaltimo padarymo įrankiais (laužtuvais), buvo apsirūpinę ryšio priemonėmis – mobiliojo ryšio telefonais, bendrininkai taip pat iš anksto pasiruošė greitam ir motorizuotam atsitraukimui iš įvykio vietos. Bendrininkų tarpusavio ryšiai buvo gana glaudūs ir pastovūs, tai rodo tas faktas, jog jie vienas kitą pažinojo, palaikė draugiškus santykius, intensyviai bendravo mobiliuoju ryšiu. Bendrininkų veiksmų suderinimo pobūdis, būtent tai, kad darydami nusikaltimą jie pasidalijo užduotimis (A. J. buvo nusikaltimo organizatorius, S. S., A. L. savo aktyviais veiksmais tiesiogiai pasikėsino į J. L. gyvybę, o tyrimo nenustatytas asmuo stebėjo nusikaltimą ir saugojo nusikaltimo vietą), rodo, jog kiekvieno grupės nario aktyvumo laipsnis buvo skirtingas priklausomai nuo vaidmens. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kiekvienas nuteistasis suprato, kad dalyvauja organizuotos grupės veikloje, siekė bendrų tikslų, žinojo ir suprato apie grupės narių nusikalstamus veiksmus.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad svarbiausias vaidmuo grupėje priklausė jos organizatoriui A. J., nes jis gavęs užsakymą nužudyti J. L., iš anksto pradėjo planuoti nusikalstamą veiką, savo iniciatyva surado nusikaltimo vykdytojus, pažadėjo jiems už tai atlygį, davė jiems nurodymus, tarp jų ir dėl jų elgesio iki nusikaltimo, aprūpino ryšio priemonėmis, vykdytojai veikė pagal jo duotus nurodymus, siekdami įvykdyti nusikaltimą ir gauti už tai žadėtą atlygį, t. y. A. J. savo aktyviais veiksmais subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo ir vykdytojų S. S., A. L. bei tyrimo metu nenustatyto asmens, ir jai vadovavo, todėl pagrįstai pripažintas nusikaltimo organizatoriumi.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų pagrindu pagrįstai nuteistuosius A. J., S. S., A. L. pripažino kaltais pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes jų padarytoje veikoje yra visi BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, t. y. jie, veikdami organizuota grupe, tyčia pasikėsino dėl savanaudiškų paskatų nužudyti J. L. Veikų kvalifikavimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą yra detaliai aptartas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, atsižvelgiant į visus nusikalstamos veikos požymius; apeliacinės instancijos teismas veikų kvalifikavimo pagrįstumą ir teisingumą patikrino laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Todėl A. J., S. S., A. L. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.
Dėl nuteistųjų kaltę patvirtinančių įrodymų tinkamumo ir pakankamumo bei jų vertinimo teisėtumo
Nors nuteistieji A. J., S. S. neigia dalyvavę jiems inkriminuotoje veikoje, o A. L. pateikia savą padaryto nusikaltimo aplinkybių vertinimą, jų visų kaltė neginčytinai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bylos duomenimis, kurie buvo tinkamai patikrinti, ištirti bei išanalizuoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir priimtuose teismų sprendimuose yra tinkamai įvertinti.
Nuteistųjų dalyvavimą padarant BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą nusikaltimą patvirtina pakankamai įrodymais byloje pripažintų duomenų. Nuteistųjų kaltė visiškai įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje aptartų ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje dar kartą patikrintų įrodymų visuma, t. y. nuosekliais liudytojo Nr. 58, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, liudytojų S. S., I. Š., M. S., taip pat ikiteisminio tyrimo metu liudytojo L. B. duotais parodymais, procesinių veiksmų (įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, daiktų, dokumentų pateikimo, kratos) atlikimo protokolais, liudytojais apklaustų pareigūnų V. B. ir A. K., nukentėjusiojo J. L., liudytojos V. L. parodymais, telefoninių pokalbių išklotinių medžiaga, jų atlikta analize, specialistų išvadomis ir paaiškinimais, daliniu A. L. prisipažinimu. Detalizuoti šių įrodymų turinio nėra prasmės, todėl kasacinė teisėjų kolegija jų nekartoja ir daro išvadą, kad šių įrodymų visiškai pakanka pagrindžiant nuteistųjų kaltę bei jų dalyvavimą pasikėsinant tyčia nužudyti J. L. dėl savanaudiškų paskatų.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat motyvuotai paneigė S. S. iškeltas abejones dėl to, kodėl ant laužtuvo, kuriuo buvo pasikėsinta į nukentėjusiojo J. L. gyvybę, atsirado jo kvapo pėdsakai. Teismas teisingai pažymėjo ir tai, kad ankstesnis jo teistumas turėjo įtakos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiui, tačiau visai neturėjo įtakos priimtam teismo sprendimui dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką įrodytumui. Kolegija taip pat sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl liudytojo Nr. 58, kuriam taikomas anonimiškumas, statuso ir jo apklausos teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmėtė A. J. argumentus dėl to. Atmestini ir jo motyvai dėl jam paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas bausmę A. J. paskyrė vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija bei, įvertinęs visumą šių aplinkybių, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu nežymiai viršijančią straipsnio sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį. Tokia bausmė nėra per griežta, atvirkščiai, ji yra teisinga ir leidžia tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.
Nuteistųjų argumentai dėl įrodymų klastojimo, dėl to, kad baudžiamoji byla sufabrikuota, yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Šie skundo teiginiai yra abstraktūs, išreiškia nuteistųjų subjektyvią nuomonę ir jokiais logiškais bei įtikinamais argumentais nepagrįsti.
Taigi esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pagrįstas prielaidomis ar spėjimais. Visi nuteistųjų kaltę patvirtinantys įrodymai atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus ir, remiantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tai leidžia teisėjų kolegijai manyti, kad nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
Kita vertus, kasacinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniuose skunduose nuteistieji A. J., S. S., A. L. iš esmės pakartoja savo apeliacinių skundų pagrindus ir motyvus. Nuteistųjų kasaciniai skundai buvo paduoti iš esmės tais pačiais pagrindais ir motyvais kaip ir apeliaciniai skundai. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartimi nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti. Apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus. Kasaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės buvo žinomos apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas visus nuteistųjų skundų motyvus išnagrinėjo ir juos argumentuotai atmetė. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas. Kasatoriai daugiausia pakartoja apeliacinio skundo motyvus, kuriuose ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą. Tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl kasacinio skundo motyvai tiek, kiek jie liečia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, nenagrinėtini.
Bylos kasacinio nagrinėjimo posėdyje nuteistojo A. L. gynėjas pareiškė prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties įžanginėje dalyje nurodyta teisėjų kolegijos sudėtis skiriasi nuo nutartį pasirašiusių teisėjų kolegijos sudėties, o tai yra esminis BPK pažeidimas.
Gynėjo prašymas netenkintinas, nes esminių BPK pažeidimų kasacinė teisėjų kolegija nenustatė.
Pagal 2005 m. spalio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės patvarkymą šiai bylai nagrinėti buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų L. G., K. J. ir J. A. V., teismo posėdžių protokole minima ta pati teisėjų kolegijos sudėtis, kuri ir pasirašė nutartį. Teisėjo S. K. paminėjimas nutarties įžanginėje dalyje – aiški nutarties spausdinimo techninė klaida, kuri taisytina BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistųjų A. J., S. S., A. L. kasacinius skundus.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Lidija Liucija Žilienė
Antanas Klimavičius
