S. O. pagal BK 184 str. 2 d., 223 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K- 544/ 2006

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.10.

2.4.2.1.

2006 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant D. Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui G. Pliopliui,

išteisintajam S. O.,

gynėjui advokatui V. Papirčiui,

vertėjui B. Šakaliui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. O. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas S. O. atžvilgiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš BK 222 straipsnio 1 dalies, nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. AB „Lietuvos energija“ civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, kuria Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro ir civilinio ieškovo AB „Lietuvos energija“ apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

S. O. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas UAB „Baltic-SHEM“ generaliniu direktoriumi iššvaistė bendrovei „Baltic-SHEM“ 1998 m. sausio 26 d. trišale sutartimi Nr. LE-BE-SG/9801/566 tarp AB „Lietuvos energija“, „Belenergo“ ir UAB „Baltic-SHEM“ dėl elektros energijos tiekimo, 1998 m. sausio 26 d. papildomu susitarimu Nr. 2 ir 1998 m. birželio 1 d. papildomu susitarimu Nr. 3 dėl elektros energijos tiekimo į Baltarusijos Respubliką ir atsiskaitymo už patiektą elektros energiją patikėtą ir buvusį jo žinioje didelės vertės svetimą – AB „Lietuvos energija“ turtą – pinigines lėšas už produkciją, Baltarusijos Respublikos įmonių pateiktą kaip apmokėjimą už į Baltarusijos Respubliką patiektą elektros energiją, jų nepanaudodamas atsiskaitymui su bendrove „Lietuvos energija“, o jas neteisėtai, neatlygintinai perduodamas tretiesiems asmenims, būtent:

S. O., turėdamas tikslą svetimą jo žinioje buvusį turtą – pinigines lėšas panaudoti UAB „Baltic-SHEM“ skoloms padengti, pasirašytais susitarimais bei koncerno „Belenergo“ 1998 m. rugsėjo 14 d. teletaipograma Nr. 5835, 1998 m. rugsėjo 11 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi tarp UAB „Baltic-SHEM“ ir Baltarusijos Respublikos įmonės „Vudeksport“, 1998 m. rugsėjo 16 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi tarp RAB „Vudeksport“ ir UAB „Rubiko“ patikėtas bendrovei „Baltic-SHEM“ ir jo žinioje buvusias pinigines lėšas – 75 tūkst. USD (300000 Lt) už į Baltarusijos Respubliką patiektą elektros energiją, pasirašydamas Vilniuje 1998 m. rugsėjo 16 d. tarp bendrovių „Baltic-SHEM“ ir „Rubiko“ faktoringo sutartį, susitarė, kad už bendrovei „Rubiko“ perleidžiamus 75 tūkst. USD bendrovė „Rubiko“ sumokės „Baltic-SHEM“ 37500 USD. S. O., duodamas 1998 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. In250/01 neteisėtą nurodymą bendrovei „Rubiko“ 37500 USD, kuriuos privalėjo konvertuoti ir pervesti į AB „Lietuvos energija“ sąskaitą, vietoje to juos pervesti Kipre registruotai kompanijai „A.V.A.General Trading Private Co. Ltd“ ir šiomis piniginėmis lėšomis padengti bendrovės „Baltic-SHEM“ įsiskolinimą kompanijai „A.V.A.General Trading Private Co. Ltd“ pagal 1998 m. gegužės 18 d. paskolos sutartį, 1998 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo pavedimu Nr. 20 firmai „Rubiko“ pervedus 37500 USD (150000 Lt) kompanijai „A.V.A.General Trading Private Co. Ltd“, iššvaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą – AB „Lietuvos energija“ turtą – 150000 Lt.

Be to, buvo kaltinamas tuo, kad jis 1998 m. liepos 20 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimis Nr. In163/01 ir Nr. In163/02 tarp UAB „Baltic-SHEM“ ir Baltarusijos Respublikos „Minsko miesto Olimpiniu fondo“ (toliau tekste „Fondas“) nuostolingai ir neatlygintinai – neužsitikrindamas jokių turtinių ar piniginių atsiskaitymų, susitardamas už koncerno „Belenergo“ 1 milijono USD skolą už elektros energiją, patiektą koncernui pagal 1998 m. sausio 26 d. sutartį Nr. LE-BE-SG/9801/566, pervesti pinigines lėšas į „Fondo“ sąskaitą, koncernui „Belenergo“ 1998 m. rugpjūčio 3 d., rugpjūčio 31 d., rugsėjo 1 d., rugsėjo 2 d. mokėjimo pavedimais Nr. 82, 95, 97, 100, pervedus į „Fondo“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „BelBiznesBank“ iš viso 48 733 426 000 Baltarusijos rublių (BYR), t.y. pinigų sumą, ekvivalenčią 1 milijonui USD, fiktyvios 1998 m. liepos 20 d. sutarties Nr. P-01 tarp „Fondo“ ir Rusijos Federacijos firmos „Poprad“ dėl 50000 t mazuto pirkimo pardavimo pagrindu neteisėtai 1998 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. In180/02 nurodydamas „Fondo“ vadovui M. Z. pervesti 6,965 milijardo BYR (663333,32 Lt) ir neteisėtai 1998 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. In184/01 nurodydamas M. Z. pervesti 14,925 milijardo BYR (1194000 Lt) į firmos „Poprad“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Maskvos banke „Dialog-Optim“, „Fondui“ 1998 m. rugpjūčio 5 d. ir rugsėjo 1 d. mokėjimo pavedimais Nr. 21, 24, 25, 26, iš viso pervedus 21,89 milijardus BYR (1847918,28 Lt) į firmos „Poprad“ sąskaitą, neteisėtai šias pinigines lėšas nepanaudodamas atsiskaitymui su AB „Lietuvos energija“, iššvaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą – AB „Lietuvos energija“ turtą – 1847918,28 Lt.

Tęsdamas savo veiksmus, S. O., 1998 m. rugpjūčio 20 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. In163/03 tarp UAB „Baltic-SHEM“ ir „Fondo“, nuostolingai ir neatlygintinai – neužsitikrindamas jokių turtinių ar piniginių atsiskaitymų, susitardamas už koncerno „Belenergo“ 1 milijono USD skolą už elektros energiją, patiektą koncernui pagal 1998 m. sausio 26 d. sutartį Nr. LE-BE-SG/9801/566, pervesti pinigines lėšas į „Fondo“ sąskaitą ir „Belenergo“ pinigus pervedus į „Fondo“ sąskaitą, fiktyvios 1998 m. rugpjūčio 20 d. sutarties Nr. P-02 tarp „Fondo“ ir Baltarusijos Respublikos firmos „Romifk ir K“ dėl 50000 t mazuto pirkimo pardavimo pagrindu, neteisėtai 1998 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. In186/01 nurodydamas M. Z. pervesti 19,9 mlrd. BYR (1585657,36 Lt) į firmos „Romifk ir K“ sąskaitą Nr. 3012122104741, Minsko banke „MinskKompleksBank“, „Fondui“ 1998 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo pavedimais Nr. 27, 28, 29, 30, iš viso pervedus 19,9 milijardus BYR (1585657,36 Lt) į „Romifk ir K“ sąskaitą, neteisėtai šias pinigines lėšas nepanaudodamas atsiskaitymui su AB „Lietuvos energija“, iššvaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą – AB „Lietuvos energija“ turtą – 1585657,36 Lt.

Tęsdamas savo veiksmus, S. O., neteisėtai 1998 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. In188/01 nurodydamas M. Z. pervesti 6,5 mlrd. BYR (516898 Lt) į Baltarusijos Respublikos organizacijos „Sveikatos išsaugojimo labdaros programa“ sąskaitą, „Fondui“ 1998 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo pavedimu Nr. 31 pervedus 6,5 milijardus BYR (516898 Lt) į organizacijos „Sveikatos išsaugojimo labdaros programa“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Minsko banke „Priorbank“, 1998 m. balandžio 3 d. susitarimo Nr. NF/J-110 tarp Baltarusijos geležinkelio, organizacijos „Sveikatos išsaugojimo labdaros programa“ ir kompanijos „Transservis“ pagrindu 1998 m. rugsėjo 4 d. iš labdaros programos sąskaitos 6,5 mlrd. BYR pervedus į Baltarusijos geležinkelio gydytojų – sanitarų tarnybos sąskaitą ir gydytojų – sanitarų tarnybai pinigines lėšas panaudojus Baltarusijos geležinkelio reikmėms, S. O., neteisėtai šias pinigines lėšas nepanaudodamas atsiskaitymui su AB „Lietuvos energija“, iššvaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą – AB „Lietuvos energija“ turtą – 516898 Lt.

Tęsdamas savo veiksmus, S. O. 1998 m. liepos 23 d. sutarties Nr. 1/07-98 tarp „Baltic-SHEM“ ir „Fondo“ dėl šio „Fondo“ organizuojamų labdaros priemonių finansavimo ir vystymo pagrindu, neteisėtai 1998 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. In180/02, rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 184/01, rugsėjo 2 d. raštu Nr. In186/01 ir rugsėjo 3 d. raštu Nr. In188/01 nurodydamas neatlygintinai iš viso 443426000 BYR (35864,12 Lt) panaudoti labdaros tikslams, neteisėtai šias pinigines lėšas nepanaudodamas atsiskaitymui su AB „Lietuvos energija“, iššvaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą – AB „Lietuvos energija“ turtą – 35864,12 Lt.

Be to, buvo kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą svetimą jo žinioje buvusį turtą – pinigines lėšas panaudoti UAB „Baltic-SHEM“ nesumokėtoms palūkanoms pagal 1998 m. gegužės 18 d. paskolos sutartį padengti, 1999 m. balandžio 22 d. komiso sutartimi Nr. 11/04 tarp UAB „Baltic-SHEM“ ir kompanijos „Palmira s.r.o.“ pavesdamas kompanijai „Palmira s.r.o.“ firmos „Baltic-SHEM“ vardu atlikti prekybinius ir kitokius sandorius „Baltic-SHEM“ naudai, šios sutarties bei sudarytų sandorių ir S. O. raštiškų nurodymų pagrindu tretiesiems asmenims pervedus į kompanijos „Palmira s.r.o.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Komerčni banka“ pinigines lėšas už realizuotą produkciją, Baltarusijos Respublikos įmonių pateiktą kaip apmokėjimą už į Baltarusijos Respubliką patiektą elektros energiją. S. O. 1999 m. balandžio 23 d. papildomu susitarimu Nr.?3-11/04 tarp UAB „Baltic-SHEM“ ir kompanijos „Palmira s.r.o.“ neteisėtai pavesdamas padengti „Baltic-SHEM“ 40 tūkst. USD įsiskolinimą kompanijai „A.V.A. General Trading Private Co. Ltd“, 1999 m. gegužės 19 d. kompanijai „Palmira s.r.o.“ pervedus į OOO „Evroenergoimpeks“ sąskaitą banke „Aizkraukles banka“ Rygoje 40 tūkst. USD, o pastarajai 1999 m. birželio 21 d. pervedus pinigines lėšas kompanijai „A.V.A. General Trading Private Co. Ltd“ į sąskaitą Kipro banke „Helenic bank“, iššvaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą – AB „Lietuvos energija“ turtą – 160000 Lt.

Be to, buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „Baltic-SHEM“ generaliniu direktoriumi, iššvaistė bendrovei „Baltic-SHEM“ 1998 m. kovo 18 d. protokolu tarp AB „Lietuvos energija“, kompanijos „Liberty International Holdings Ltd“, UAB „Baltic-SHEM“, 1998 m. kovo 25 d. sutartimi Nr. 120 tarp kompanijos „Liberty International Holdings Ltd“ ir „Baltic-SHEM“ bei 1998 m. kovo 25 d. protokolu tarp bendrovės „Lietuvos energija“ ir „Baltic-SHEM“ patikėtą ir buvusį jo žinioje svetimą – AB „Lietuvos energija“ turtą – pinigines lėšas už į Baltarusijos Respubliką bendrovės „Lietuvos energija“ pagal 1997 m. rugpjūčio 29 d. sutartį Nr. LE-LI/9708/232 tarp AB „Lietuvos energija“ ir kompanijos „Liberty International Holdings Ltd“, 1997 m. rugsėjo 5 d. sutartį Nr. L-LIB-B/9708, 1997 m. gruodžio 18 d. sutartį Nr. 709 patiektą 1997 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais elektros energiją, privalėdamas iki 1998 m. birželio 2 d. atsiskaityti su bendrove „Lietuvos energija“ 2654477,26 USD (10617909,04 Lt), trečiųjų asmenų pervestas pinigines lėšas nepanaudodamas atsiskaitymui su bendrove „Lietuvos energija“ ir jas neteisėtai, neatlygintinai perduodamas tretiesiems asmenims, o būtent:

S. O. turėdamas tikslą svetimą jo žinioje buvusį turtą – pinigines lėšas panaudoti UAB „Baltic-SHEM“ skoloms padengti, 1998 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 2-KV tarp „Minskenergo“, „Baltic-SHEM“ ir „Belaruskalij“, 1998 m. lapkričio 17 d. reikalavimo teisės perleidimo pagal sutartį Nr. 2-KV akto tarp „Minskenergo“, „Baltic-SHEM“ ir „Belaruskalij“, 1998 m. lapkričio 19 d. sutarties tarp „Baltic-SHEM“ ir kompanijos „Gilroy Consulting Ltd“ dėl reikalavimo teisės perleidimo pagrindu susitardamas dėl 500 tūkst. USD (2 mln. Lt) už patiektą elektros energiją pervedimo, 1998 m. gruodžio 2 d. sutarties Nr. GRL-98/U tarp kompanijų „Gilroy Consulting Ltd“ ir „Inter Ina Ltd“ dėl reikalavimo teisės perleidimo, 1998 m. gruodžio 4 d. susitarimo tarp įmonės „Belaruskalij“ ir kompanijos „Inter Ina Ltd“ dėl kalio trąšų atkrovimo įmonės „Belaruskalij“ įsiskolinimo padengimui pagrindu kompanijai „Inter Ina Ltd“ 1998 m. gruodžio 22 d. pervedus į kompanijos „Gilroy Consulting Ltd“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Rygos banke „Parex banka“ 849985 USD, S. O., privalėdamas pinigines lėšas konvertuoti ir litus pervesti į AB „Lietuvos energija“ sąskaitą už elektros energiją, davė neteisėtą nurodymą kompanijai „Gilroy Consulting Ltd“ 460 tūkst. USD pervesti tretiesiems asmenims – firmai „SGEM de Colombia Ltda“ bendrovės „Baltic-SHEM“ skolos pagal 1995 m. birželio 14 d. subkontraktą Nr. 643/0503856/50160/10 bei 1996 m. rugsėjo 4 d. papildymą Nr. 1 padengimui, ir 1998 m. gruodžio 23 d. kompanijai „Gilroy Consulting Ltd“ pervedus 460 tūkst. USD (1840000 Lt) į firmos „SGEM de Colombia Ltda“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Banco de Bagota International“, iššvaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimą – AB „Lietuvos energija“ turtą – 1840000 Lt.

Be to, buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „Baltic-SHEM“ generaliniu direktoriumi, siekdamas nuslėpti firmos „Baltic-SHEM“ veiklos, vykdant 1998 m. sausio 26 d. sutartimi Nr. LE-BE-SG/9801/566 nustatytus ir perimtus kompanijos „Liberty International Holdings Ltd“ 1997 m. rugpjūčio 29 d. sutartimi Nr. LE-LI/9708/232 nustatytus įsipareigojimus, teisingus rezultatus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1992 m. birželio 18 d. „Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo“ Nr. I-2654 4 straipsnyje nustatytą reikalavimą visas ūkines finansines operacijas pagrįsti apskaitos dokumentais, 9, 14 straipsnių reikalavimą buhalterinėje apskaitoje nurodyti visas ataskaitinio laikotarpio ūkines operacijas, apgaulingai tvarkė UAB „Baltic-SHEM“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti tikrųjų „Baltic-SHEM“ veiklos rezultatų, ūkinės, komercinės, finansinės būklės, o būtent:

S. O. nuo 1998 m. iki 2002 m. liepos 8 d. paslėpė firmos „Baltic-SHEM“ buhalterinės apskaitos dokumentus:

– firmos „Baltic-SHEM“ vyriausiajai buhalterei O. Š. nepateikė visų pirminių dokumentų pagal skolos reikalavimo teisės perleidimo sutartis su „Belenergo“, „Minsko miesto Olimpiniu fondu“ (pagal 1998 m. liepos 20 d. sutartį Nr. In163/01), „Beloruskij metalurgičeskij zavod“ ir ZAO „Promkomplektacija“ (pagal 1999 m. gegužės 14 d. sutartį Nr. 891785 ir 1999 m. birželio 30 d. sutartį Nr. 13/?), „Capital & Business Management International“ (pagal 1999 m. birželio 30 d. sutartį b/n), „Mogiliovskij avtomobilnij zavod“ (pagal 1999 m. spalio 25 d. sutartį Nr. 10/99), „Chojnikskij syrokombinat“ (pagal 1999 m. balandžio 12 d. sutartį Nr. 10/?), „TransRail Holding AG“ (pagal 1999 m. balandžio 1 d. sutartį Nr. 01/04-01), dėl ko buhalterinėje apskaitoje nefiksuotos finansinės operacijos – išvardintų įmonių atsiskaitymai pagal 1998 m. sausio 26 d. sutartį Nr. LE-BE-SG/9801/566;

– įmonės vyriausiajai buhalterei O. Š. nepateikė visų pirminių dokumentų dėl perimtų kompanijos „Liberty International Holdings Ltd“ įsipareigojimų vykdymo pagal sutartis su „Belaruskalij“ (pagal 1998 m. rugsėjo 18 d. sutartį Nr. 1-??, 1998 m. lapkričio 16 d. sutartį Nr. 2-??, 1999 m. balandžio 8 d. sutartį Nr. 1-4/99), įmone „Zabudova“ (pagal 1999 m. kovo 25 d. sutartį Nr. 2239), įmone „Darida“ (pagal 1999 m. kovo 25 d. sutartį Nr. 2238), „Beloruskij metalurgičeskij zavod“ ir kompanija „Southdlme Overseas Company“ (pagal 1999 m. gegužės 14 d. sutartį Nr. 891785 ir 1999 m. rugsėjo 6 d. susitarimą), dėl ko bendrovės „Baltic-SHEM“ buhalterinėje apskaitoje nefiksuotos finansinės operacijos – išvardintų įmonių atsiskaitymai, dengiant 3133205,52 USD „Minskenergo“ įsiskolinimą (pagal 1998 m. kovo 25 d. sutartį Nr. 120);

- įmonės vyriausiajai buhalterei O. Š. nepateikė 1999 m. balandžio 22 d. komiso sutarties Nr. 11/04 pagrindu sudaryto 1999 m. balandžio 23 d. papildomo susitarimo Nr.?3-11/04 bei šio susitarimo pagrindu atliktų finansinių operacijų (40 tūkst. USD pervedimą kompanijai „A.V.A. General Trading Private Co.Ltd“) pirminių dokumentų bei 1996 m. rugsėjo 4 d. papildymo Nr.1 prie subkontrakto Nr. 643/0503856/50160/10 pagrindu suteiktos 3,7 mln. USD paskolos sugrąžinimo finansinių operacijų pirminių dokumentų ir 1999 m. rugpjūčio 25 d. akto Nr. 5 apie atsiskaitymus su įmone „Energomašeksport“, o šios finansinės operacijos nefiksuotos įmonės „Baltic-SHEM“ apskaitos dokumentuose, dėl ko negalima iš dalies nustatyti tikrųjų „Baltic-SHEM“ veiklos rezultatų, ūkinės, komercinės, finansinės būklės.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, motyvuodamas tuo, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kasatorius skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimus, išsamiai ir nešališkai neištyrė ir teisingai neįvertino įrodymų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepaneigė įrodymų, kuriais byloje buvo grindžiamas kaltinimas, ir nemotyvavo išteisinimo, neišdėstė motyvų, kuriais remdamasis atmetė kaltinimo pateiktus įrodymus, nuosprendyje rėmėsi prieštaringais paties kaltinamojo S. O. parodymais bei faktiškai byloje nenustatytomis aplinkybėmis, tokiu būdu neįvertindamas byloje surinktų įrodymų viseto. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, neištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumų. Prokuroras skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog liudytojų, specialistų parodymuose, jų padarytose išvadose yra prieštaravimų, tačiau teismas neatliko įrodymų tyrimo ir nesiėmė priemonių tiems prieštaravimams pašalinti taip pažeisdamas BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl dalies apeliacinio skundo argumentų, t. y. nevisiškai išnagrinėjo byloje paduotą apeliacinį skundą taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. padarydamas esminį BPK reikalavimų pažeidimą. Be to, kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas, jog vienas iš išteisinimo pagrindų yra kaltinamojo kaltės nebuvimas, nepagrįstai nenagrinėjo apeliacinio skundo argumentų ir motyvų, kuriais remiantis kaltinimas padarė išvadą, kad kaltinamojo veikoje yra netiesioginė tyčia. Kasaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas padarė nemotyvuotą išvadą, jog kaltinime nurodytomis piniginėmis lėšomis S. O. galėjo disponuoti savo nuožiūra. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, nors apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad teismo išvados nepagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad nebuvo įvertinti 2002 m. rugsėjo 30 d. suvestinio revizijos akto Nr. 180-28-2 išvados, Finansų ministerijos 1999 m. balandžio 19 d. išaiškinimas Nr. 06-08-12437/5807, liudytojų O. Š., S. V., R. B. parodymai, AB „Lietuvos energija“ bei UAB „Baltic– SHEM“ buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys, kad iš viso bendrovės „Baltic– SHEM“ paslaugoms 1998 – 2000 m. laikotarpiu apmokėti buvo užskaityta 11530960,19 Lt, kad 1998 m. sausio 26 d. trišalės sutarties papildomame susitarime Nr. 2 nurodyta, jog „Baltic– SHEM“ turi išrašyti PVM sąskaitas – faktūras, o Lietuvoje galiojančiais norminiais aktais nustatyta, kad PVM sąskaitų – faktūrų negalima išrašyti už neatliktas paslaugas, todėl „Baltic–SHEM“ už dar nesuteiktas paslaugas neturėjo teisės išrašyti PVM sąskaitų – faktūrų. Prokuroro nuomone, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl 1,84 mln. Lt iššvaistymo, pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo išvados nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytais įrodymais bei nepaneigė byloje surinktų kaltinančių įrodymų. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas taip pat nevisiškai išnagrinėjo šį kaltinimo epizodą liečiančius prokuroro apeliacinio skundo argumentus. Kasaciniame skunde prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik nurodė, jog apygardos teismo nuosprendyje aptartos visos S. O. kaltinime inkriminuotos nusikalstamos veikos, tarp jų ir „Baltic– SHEM“ įsipareigojimai pagal 1997 m. rugpjūčio 29 d. sutartį, bei padaryta pagrįsta apibendrinanti išvada, kad S. O. kaltės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į visumą teisinių santykių, atsiardusių 1998 m. sausio 26 d. trišalės sutarties bei jos papildomų susitarimų pagrindu ir galiojimo laikotarpiu, o ne pagal atskirus kaltinimo epizodus. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas padarė jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad iš kompanijos „Liberty International Holdings Ltd“ buvo perimti realiai neįvykdomi įsipareigojimai, kad „Baltic– SHEM“ turėjo savo įsipareigojimus vykdyti neatlygintinai. Toks vertinimas, anot prokuroro, turėtų remtis ne prielaidų pobūdžio samprotavimais, o įrodymais, t. y. baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka gautais duomenimis. Taip pat, prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kodėl kaltinimas padarė išvadą, jog šiame S. O. kaltinimo epizode atsiradę teisiniai santykiai, nebuvo ir negalėjo būti susiję su 1998 m. sausio 26 d. trišale sutartimi, neanalizavo ir nevertino S. O. kaltinančių liudytojų J. N., V. V., V. G., J. F., K. U., P. J. parodymų, Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktų duomenų, 1999 m. rugpjūčio 25 d. atsikaitymų pagal 1998 m. kovo 25 d. sutartį Nr. 120 akto tarp „Minskenergo“ ir „Baltic– SHEM“, todėl liko neįvertintos esminės bylos nagrinėjimo metu nepaneigtais ir tinkamai surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės, o būtent, kad už perimtus iš kompanijos „Liberty“ įsipareigojimus už 2654477,26 USD su bendrove „Baltic– SHEM“ buvo pilnai atsikaityta, išskyrus paties S. O. pasirašytais susitarimais suteiktus mokėjimo diskontus. Kasatoriaus nuomone, nepagrįstai liko neįvertintos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad galėdamas ir privalėdamas gautas pinigines lėšas panaudoti savo įsipareigojimams bendrovei „Lietuvos energija“ įvykdyti S. O., davė nurodymus jas pervesti tretiesiems asmenims. Prokuroras skunde nurodo, kad S. O. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o Vilniaus apygardos teismas S. O. veiką perkvalifikavo į BK 223 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąjį procesą nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas įrodymus dėl nusikalstamos veikos subjektyvinės pusės šiame kaltinimo epizode vertino atsietai vienus nuo kitų, todėl padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Kasatorius skunde tvirtina, kad padaręs netinkamas išvadas apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroro nuomone, visuma byloje dėl šio kaltinimo epizodo esančių įrodymų patvirtina, kad S. O. sąmoningai, siekdamas nuslėpti bendrovės „Baltic– SHEM“ veiklos teisingus rezultatus – gautas pajamas, bei tuo pačiu nuslėpti padarytą svetimo turto iššvaistymą, 1998– 2000 m. laikotarpiu apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą, pažeisdamas kaltinime išvardintų teisės aktų konkrečius reikalavimus, ir paslėpė bendrovės „Baltic– SHEM“ apskaitos dokumentus, dėl to bendrovės apskaitos registruose nebuvo fiksuoti teisingi ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestiniai duomenys, dėl to kilo BK 222 straipsnyje numatyti padariniai – nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrųjų „Baltic– SHEM“ veiklos rezultatų, ūkinės, komercinės, finansinės būklės. Todėl ši S. O. veika, anot kasatoriaus, turi būti kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 305 straipsnio 3 dalies taikymo

Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, jog priešingai, nei skunde teigia kasatorius, teismas išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė ir teismo nustatytas bylos aplinkybes, ir įrodymų vertinimo motyvus, ir savo išvadas dėl kaltinamojo išteisinimo. Todėl kasatoriaus argumentas, kad surašydamas nuosprendį teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 3 dalies reikalavimus, yra nepagrįstas. Sprendimą S. O. dėl kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinti teismas priėmė padaręs išvadą, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šį sprendimą teismas pagrindė tuo, kad liko nenustatyti aptariamo nusikaltimo tiek objektyviosios, tiek subjektyviosios pusės elementai. BK 184 straipsnyje numatytas kaltininkui patikėto svetimo turto iššvaistymas padaromos neteisėtai perleidžiant tą turtą tretiesiems asmenims. Šioje byloje teismas nustatė, kad pinigai už akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ į Baltarusijos Respubliką patiektą elektros energiją buvo patikėti ne išteisintajam, o jo vadovaujamai uždarajai akcinei bendrovei „Baltik- SHEM“, kad dalis tų pinigų (13,5 procento) priklausė ne AB „Lietuvos energija“, o UAB „Baltik- SHEM“ kaip atlyginimas už jos paslaugas. Teismas nustatė, kad pinigų, kurių iššvaistymu buvo kaltinamas išteisintasis, suma (virš šešių milijonų litų) neviršija 13,5 procento visos atsiskaitymams už elektros energiją skirtos pinigų sumos. Todėl teismas padarė išvadą, kad tie pinigai priklausė ne AB „Lietuvos energija“, o UAB „Baltik- SHEM“ kaip atlyginimas už jos suteiktas paslaugas, o disponavimas jais – teisėtas. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išteisintasis S. O. nesiekė svetimą turtą iššvaistyti, kad jis stengėsi įvykdyti pagal 1998 m. sausio 26 d. trišalę sutartį uždarosios akcinės bendrovės „Baltik- SHEM“ prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, tačiau to jam padaryti nepavyko dėl sutarčių ydingumo, dėl tuo metu susiklosčiusios nepalankios Lietuvai ekonominės situacijos. Todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju trūksta ir būtinojo BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės.

Dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies taikymo

Teigdamas, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė aptariamos normos nuostatas, kasatorius cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 11 punktą, kuriame nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.). Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog liudytojų, specialistų parodymuose, jų išvadose yra prieštaravimų, tačiau nesiėmė priemonių tiems prieštaravimams pašalinti – įrodymų tyrimo neatliko. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog šis kasatoriaus teiginys atitinka bylos medžiagą. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad šioje teisminėje instancijoje įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas – čia buvo tik dar kartą įvertinti pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai. Tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pirma, teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad nė vienas apeliacinio proceso dalyvis atlikti įrodymų tyrimą neprašė. Posėdyje dalyvavęs prokuroras pasisakė, kad įrodymų tyrimas nereikalingas, ir prašė vertinti byloje surinktus įrodymus. Antra, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimą atliko išsamiai. Todėl dar kartą tiri jau ištirtus įrodymus apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo. Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad joje minimi tam tikri prieštaravimai. Būtent, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodo, kad byloje yra skirtingos specialistų išvados ir paaiškinimai bei liudytojų parodymai dėl UAB „Baltik- SHEM“ teisės pasilikti sau 13,5 procento lėšų, kad tų prieštaravimų pirmosios instancijos teismui pašalinti nepavyko. Tačiau čia pat teismas konstatuoja ir tų prieštaravimų priežastį – tai aplinkybė, jog elektros energijos tiekimo į Baltarusiją sutartis ir papildomi susitarimai savo turiniu yra itin neaiškūs ir prieštaringi. Esant tokiai situacijai, pakartotinai tirti įrodymų nereikia. Pakanka juos dar kartą įvertinti, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Skundžiamos nutarties turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas šios BPK normos reikalavimų nepažeidė.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Prokuroro apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, jog priešingai, nei prokuroras teigia savo kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas visus esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus aptarė ir motyvuotai paneigė.

Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo apeliacinio skundo argumentų ir motyvų, kuriais remiantis kaltinimas padarė išvadą, kad kaltinamojo veikoje yra netiesioginė tyčia. Tačiau iš skundžiamos apeliacinės instancijos nutarties turinio matyti, kad tiek prokuroro, tiek civilinio ieškovo apeliacinių skundų argumentai, susiję su S. O. kaltės klausimu, buvo aptarti. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad išteisintojo S. O. veiksmuose nėra tyčios, pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad tokia išvada reiškia, jog išteisintojo veiksmuose nėra nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir tai, kad tiesioginė ir netiesioginė tyčia yra tos pačios kaltės formos (tyčios) rūšys, negalima teigti, kad prokuroro apeliacinio skundo argumentai apie netiesioginę tyčią liko neišnagrinėti.

Kasaciniame skunde tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas: atskirai neaptarė prokuroro apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo ginčijamas S. O. išteisinimas dėl 1,84 milijono litų iššvaistymo; neatsižvelgė į aplinkybę, jog Lietuvoje galiojančiais norminiais aktais nustatyta, kad PVM sąskaitų – faktūrų negalima išrašyti už neatliktas paslaugas, todėl „Baltic–SHEM“ už dar nesuteiktas paslaugas neturėjo teisės išrašyti PVM sąskaitų – faktūrų; nepasisakė dėl kai kurių byloje esančių įrodymų, kurie, anot apelianto, patvirtina išteisintojo kaltę. Todėl, anot kasatoriaus, nepagrįstai liko neįvertintos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad galėdamas ir privalėdamas gautas pinigines lėšas panaudoti savo įsipareigojimams bendrovei „Lietuvos energija“ įvykdyti S. O., davė nurodymus jas pervesti tretiesiems asmenims. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad dalis šioje nutarties pastraipoje nurodytų kasatoriaus argumentų atitinka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį. Toje nutartyje iš tiesų atskirai nebuvo aptartas S. O. išteisinimas dėl 1,84 milijono litų iššvaistymo, nebuvo detaliai aptariami visi apeliantų ginčyti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad apygardos teismo nuosprendyje aptartos visos S. O. kaltinime inkriminuotos nusikalstamos veikos, tarp jų ir „Baltic– SHEM“ įsipareigojimai pagal 1997 m. rugpjūčio 29 d. sutartį, kad šio teismo padaryta apibendrinanti išvada, jog S. O. kaltės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į visumą teisinių santykių, atsiardusių 1998 m. sausio 26 d. trišalės sutarties bei jos papildomų susitarimų pagrindu, o ne pagal atskirus kaltinimo epizodus, yra pagrįsta. Todėl skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas išdėstė apibendrintą byloje surinktų įrodymų analizę ir padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino teisingai bei padarė juos atitinkančias išvadas. Esminė pirmosios instancijos teismo išvada, kurios pagrindu ir buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, buvo ta, kad pinigų suma, kuri per ataskaitinius laikotarpius susidarydavo dėl į Baltarusiją tiekiamos elektros energijos tarifų skirtumo, priklausė ne AB „Lietuvos energija“, o UAB „Baltik- SHEM“ kaip atlyginimas už jos paslaugas. Tai apie 13,5 procento nuo visos iš „Belenergo“ gautos pinigų sumos. Todėl UAB „Baltik- SHEM“ šia pinigų suma galėjo disponuoti savo nuožiūra: dengti savo įsiskolinimus, teikti labdarą ir pan. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ši ir kitos S. O. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį pareikšto kaltinimo esmę liečiančios pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos, t. y. jas patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas. Prokuroro apeliaciniame skunde buvo ginčijamas būtent išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumas ir prašoma priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kitaip įvertinus byloje surinktus įrodymus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė detalaus atsakymo į kiekvieną prokuroro apeliacinio skundo argumentą, nereiškia kad tas skundas liko neišnagrinėtas, nes įstatymas (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3 dalis) reikalauja pateikti išvadas tik dėl apeliacinio skundo esmės, t. y. dėl jame suformuluotų prašymų ir esminių argumentų. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė, t. y. aptariamų BPK normų reikalavimų nepažeidė.

Dėl BK 95 straipsnio 1 dalies, 222 straipsnio 1 dalies taikymo

Prokuroro kasacinio skundo argumentai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas aptariamas BK normas pritaikė netinkamai, prieštarauja bylos medžiagai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, jog liko neįrodyta, kad S. O. tyčia nepateikė kaltinime išvardintų dokumentų uždarosios akcinės bendrovės „Baltik- SHEM“ buhalterijai, todėl nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal byloje surinktus įrodymus kaltinamajam būtų galima inkriminuoti tik tai, kad jis aplaidžiai organizavo tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau jau yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už tokią veiką senaties terminai (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis). Todėl teismas nusprendė baudžiamąjį procesą prieš S. O. dėl šio kaltinimo nutraukti. Tiek skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turinys, tiek priimtas sprendimas patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas BK normų šioje byloje netaikė, o tik, dar kartą įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas jas pritaikė tinkamai. Kasatorius skunde teigia, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių. Šis kasacinio skundo argumentas paliekamas nenagrinėtas, nes kasacinės instancijos teismas netikrina faktinių bylos aplinkybių nustatymo teisingumo. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismas yra įgaliotas patikrini apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu.

Iš to, kas išdėstyta, seka, kad naikinti ar keisti skundžiamus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl prokuroro kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Josifas Tomaševičius

Vytautas Piesliakas

Valerijus Čiučiulka