Baudžiamoji byla Nr. 2K-427/2012
Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00726-2011
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1.1 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjo advokato D. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžio.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžiu R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 2 dalį 1300 Lt (10 MGL) dydžio bauda, 290 straipsnį – 2600 Lt (20 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 3900 Lt (30 MGL) dydžio bauda.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, kuriuo, patenkinus prokuratūros apeliacinį skundą, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendis pakeistas – R. S. paskirtos bausmės pagal BK 284 straipsnio 2 dalį areštas dvidešimčiai parų, pagal 290 straipsnį – laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai dienų, ją atliekant pataisos namuose. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą,
n u s t a t ė :
R. S. pagal BK 284 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 9 d., apie 6.00 val., viešoje vietoje, kazino patalpose, esančiose Kaune, Laisvės al. 93, elgdamasis įžūliai, kazino lankytojų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, triukšmavo ir necenzūriniais žodžiais išplūdo jį bandžiusį sudrausminti saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ darbuotoją R. R., taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
R. S. pagal BK 290 straipsnį nuteistas už tai, kad įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius asmenis, t. y. 2011 m. liepos 9 d., apie 6.30 val., Kaune, Laisvės al., prie 93–ojo namo, būdamas sulaikytas už viešosios tvarkos pažeidimą, praeivių akivaizdoje, vežamas į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariatą (toliau – policijos komisariatas) bei pristatytas į jį, spjaudėsi, vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius, garbę ir orumą žeminančius žodžius policijos patrulių D. B. ir A. J. atžvilgiu.
Kasaciniu skundu nuteistojo R. S. gynėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendį. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias normas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 dalį, 54 straipsnio 2 dalį, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą), dėl to nuteistajam paskyrė per griežtą, teisingumo principui prieštaraujančią bausmę.
Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo klausimą R. S. sprendė formaliai, visiškai neįvertindamas nusikaltimo vietos (kad tai kazino), joje buvusios situacijos (kad buvo žaidžiami azartiniai žaidimai ir vartojami kazino parduodami alkoholiniai gėrimai) bei azarto poveikio nuteistojo elgesiui, kai žaisti nesiseka. Kasatoriaus įsitikinimu, teismas turėjo atsižvelgti į nusikalstamų veikų padarymo priežastis, kurių kad ir maža dalis tenka visuomenei. Turėtų būti pripažinta, kad įmonė, organizuojanti azartinius žaidimus ir kartu prekiaujanti alkoholiniais gėrimais, iš tiesų užsiima padidinto pavojaus veikla.
Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmę, atsižvelgė ne į visus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, o tik į tai, kad R. S. ne kartą teistas. Nebuvo įvertinta, kad padarytos veikos nepriskiriamos prie labai pavojingų, jomis jokių apčiuopiamų neigiamų padarinių nesukelta, taip pat šių veikų kilimo giluminės priežastys (BK 54 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Šios instancijos teismas nepakankamai įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad abi nusikalstamas veikas lėmė ne R. S. neblaivumas, o jo įsiaudrinimas dėl nesėkmių žaidžiant azartinį žaidimą, t. y. nuteistasis nesusivaldė būtent apimtas azarto ir tai yra pagrindinė ir vienintelė jo neteisėtų veiksmų priežastis. Dėl to, kasatoriaus manymu, apsvaigimas nuo alkoholio negali būti pripažinta R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, už nusikalstamas veikas jam paskyrė teisingas bausmes – baudas, nes bylos duomenys patvirtina, kad jis dirbo, padėjo savo neįgaliai motinai, galėjo prisidėti prie savo mažamečio sūnaus išlaikymo. Kasatoriaus įsitikinimu, bylos duomenys rodo, kad net ir pripažinus esant nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, yra pagrindas nuteistajam už padarytas veikas paskirti švelnesnės rūšies bausmes.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas R. S. skirtinų bausmių rūšį ir dydį, bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų nepažeidė ir nenukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos.
Prokurorės manymu, teismas pagrįstai pripažino R. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstama kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jei tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. jei girtumas buvo pagrindinė priežastis sumanymui susiformuoti ir jam įgyvendinti. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu R. S. nuosekliai nurodė nusikalstamas veikas padaręs tik dėl girtumo. Tai patvirtina liudytojai I. J. ir K. J. I., kurie parodė, kad į kazino R. S. atėjo jau apsvaigęs nuo alkoholio ir viešoje vietoje be priežasties ėmė triukšmauti, keikti aplinkinius necenzūriniais žodžiais, juos įžeidinėti, todėl buvo iškviesta apsauga ir policija. Iš liudytojo apsaugos darbuotojo R. R. parodymų matyti, kad jis bandė sudrausminti akivaizdžiai neblaivų R. S., tačiau šis nepakluso, o vėliau necenzūriniais žodžiais išplūdo ir atvykusius policijos pareigūnus. Toks elgesys, veiksmų pobūdis ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės patvirtina, kad R. S. apsvaigimas nuo alkoholio neabejotinai turėjo įtakos šių veikų padarymui, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai pripažino R. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Prokurorė pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neakcentavo, jog pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau šis netikslumas nuosprendžio esmės nekeičia, nes iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies akivaizdu, kad teismas, tenkindamas prokuratūros apeliacinį skundą, pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išsamiai motyvavo tokį sprendimą ir skirdamas R. S. bausmes į šią aplinkybę atsižvelgė.
Pasak prokurorės, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo R. S. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų yra pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies nekeitė ir, skirdamas bausmes nuteistajam, į nurodytą lengvinančią atsakomybę aplinkybę atsižvelgė. Be to, be kitų reikšmingų bausmės skyrimui ir individualizavimui bylos aplinkybių, teismas tinkamai įvertino ir kaltininko asmenybę. Pagal teismų praktiką, įvertindami kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdami bausmės rūšį ir dydį, teismai turi atkreipti dėmesį ir į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. S. teistas devynis kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas jis yra recidyvistas. Pažymėtina, kad R. S. nusikalto praėjus tik keturiems mėnesiams po jo paleidimo iš pataisos įstaigos, yra baustas administracine tvarka, o tai rodo, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktiniai, jis yra linkęs nusikalsti, ignoruoja įstatymų reikalavimus, moralės bei elgesio normas ir kad jo antivisuomeninės bei priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 2 dalyje ir 290 straipsnyje, padarymo. BK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, negali būti pasiekti R. S. nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės. Prokurorės manymu, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, BK 284 straipsnio 2 dalyje ir 290 straipsnio sankcijose numatytų arešto ir laisvės atėmimo bausmių, mažesnių negu sankcijos vidurkis, paskyrimas nuteistajam negali būti laikomas aiškiai prieštaraujančiu teisingumo principui.
Nuteistojo R. S. gynėjo kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl paskirtos bausmės
Kasatorius ginčija nuteistajam paskirtos bausmės dydį, teigdamas, kad bausmė per griežta. Teisėjų kolegija laiko, kad Kauno apygardos teismas, pakeitęs apylinkės teismo nuosprendį ir paskyręs už atskiras nusikalstamas veikas griežtesnes arešto bei laisvės atėmimo bausmes ir galutinę laisvės atėmimo bausmę, tinkamai įvertino visas šios bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. S. daug kartų teistas, taip pat ir už nusikaltimus, susijusius su tyčiniu viešosios tvarkos pažeidimu, taigi jis laikomas recidyvistu. BK 56 straipsnyje nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu kitos alternatyvios bausmės, tarp jų ir areštas, pagal BK 55 straipsnio nuostatas paprastai skiriamos tik asmenims, pirmą kartą teisiamiems. Teismas, atsižvelgdamas į kaltininko R. S. asmenybę, už baudžiamąjį nusižengimą (BK 284 straipsnio 2 dalis) paskyrė arešto bausmę, t. y. griežčiausią bausmės rūšį, numatytą įstatyme už baudžiamąjį nusižengimą, o už nusikaltimą (BK 290 straipsnis) laisvės atėmimo bausmę, kaip kad nustatyta BK 56 straipsnyje. Todėl neturi pagrindo kasacinio skundo motyvas, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta per griežta bausmė. Teismai tinkamai įvertino teisiamojo asmenybę, pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo. Apeliacinės instancijos teismas detaliai motyvavo savo sprendimą.
Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo sprendimu pripažinti R. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y. kad jis veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Nors kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog abi nusikalstamas veikas lėmė ne R. S. neblaivumas, o jo įsiaudrinimas dėl nesėkmių žaidžiant azartinį žaidimą, t. y. nuteistasis nesusivaldė būtent apimtas azarto ir tai yra pagrindinė ir vienintelė jo neteisėtų veiksmų priežastis, vis tik, teisėjų kolegijos manymu, girtumas turėjo įtakos nuteistojo elgesiui. Juk ne jam vienam kazino žaisti nepasiseka, tačiau kiti asmenys nepuola pažeidinėti viešosios tvarkos ar priešintis policijos pareigūnams. Todėl darytina išvada, kad apygardos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nėra pagrindo keisti šį sprendimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. S. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Albinas Sirvydis
Vytautas Piesliakas
