Baudžiamoji byla Nr. 2K-423/2012
Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00851-2009-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.1; 1.2.23.2; 2.5.4.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams (už narkotinių medžiagų įgijimą, turint tikslą platinti), BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams penkiems mėnesiams (už psichotropinių medžiagų įgijimą, turint tikslą platinti, platinimą). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, kuria nuteistojo D. K. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria D. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už neteisėtą, turint tikslą platinti, psichotropinės medžiagos - ne mažiau, kaip 1,598 g. 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) – įgijimą iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei jos laikymą nenustatytoje vietoje. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Šioje byloje taip pat nuteistas V. B., tačiau kasacinis skundas dėl jo nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Rimanto Baumilo pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,
n u s t a t ė :
D. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 31 d., apie 13.30 val., parke prie miesto stadiono Alytuje, Birutės g. 5, pardavė V. B. 50 tablečių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,598 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) – psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams;
taip pat už tai, kad tyrimo metu nenustatytu laiku, ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 14 d., nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo ne mažiau kaip 13,073 g kanapių (ir jų dalių) – narkotinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ją neteisėtai laikė automobilyje,BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei savo namuose Alytuje, (duomenys neskelbtini), kol 2009 m. rugpjūčio 14 d., 15.50 val., kratos jo namuose metu 13,024 g ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. 10.05 val. automobilio apžiūros metu 0,049 g kanapių (ir jų dalių) rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Kasaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartį ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendį su pakeitimais: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl tablečių) jį išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, o jo veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio l dalį (dėl kanapių), perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio l dalį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Kasatorius nurodo, kad baudžiamojoje byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti BPK 7, 10, 44 straipsnių, 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 331 straipsnio, 242 straipsnio pažeidimai, kurie yra esminiai, nes sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, vertinant tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007. 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009).
Kasatorius teigia, kad Kauno apygardos teismas nekreipė dėmesio į tai, jog Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas kolegų kerštu už jo tėvo A. K. kreipimąsi skundu į Lietuvos Respublikos Prezidentę dėl neteisėtų Alytaus rajono pareigūnų, tarp jų Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjo, veiksmų. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kasatorius įgijo ar laikė 50 tablečių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip l,598g l-(3-chlorofenil) piperazino (rnCPP), ir šias tabletes pardavė V. B. Kanapes (jų dalis) kasatorius laikė sau ir neturėjo tikslo jų platinti, o šias medžiagas sverdavo pas jį rastomis svarstyklėmis nenorėdamas daug sunaudoti. Rasti folijos lankstinukai, ant kurių aptikta narkotinės medžiagos kanapių (jų dalių) pėdsakų, jo manymu, patvirtina, kad jis šias medžiagas vartojo ir nespėjo išmesti šiukšlių. Jo šlapimo mėginiai buvo paimti praėjus daug laiko po sulaikymo, todėl juose nerasta opijatų, amfetarninų, kanabinoidų ir etilo alkoholio. Automobiliu BMW, kurio savininkas J. K., naudojosi daug kitų asmenų, todėl visi automobilyje rasti daiktai kasatoriui nepriklausė. Kasatoriaus nurodytu tam tikroms institucijoms telefono numeriu naudojosi jo draugas, kurio duomenis jis pateikė bylos proceso metu. Versdami apkalbėti kasatorių pareigūnai suplėšė liudytojo T. P. rūbus. Kasatorius niekada nebuvo vadinamas pravardėmis „R.“ ar „A.“. Kasatoriaus ir kito nuteistojo V. B., liudytojų G. T., D. M., V. N. parodymai paneigia faktą, kad kasatorius pardavė tabletes V. B. Teismai nepagrįstai rėmėsi abejotinais policijos pareigūno G. T. parodymais dėl kasatoriaus naudoto telefono numerio, teisme neapklausto E. S. parodymais, neteisėtomis priemonėmis išgautais V. B. parodymais, kad jis iš nuotraukos atpažino D. K. kaip asmenį, iš kurio įgijo tabletes, todėl be pagrindo konstatavo, kad jis su V. B. vienas kitą pažinojo ir bendravo. Teismai pripažino įrodymu filmuotą medžiagą, nesupažindinę su ja kasatoriaus ir nepaskyrę ekspertizės nustatyti, ar joje tikrai užfiksuotas kasatorius.
Atsiliepime į nuteistojo D. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė prašo skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad nuteistojo D. K. kasacinio skundo turinys analogiškas apeliacinio skundo turiniui, o didžioji dalis argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių analize, vertinimu bei kritika, nesudaro pagrindo nesutikti su išsamiomis ir motyvuotomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, be to, tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, nes kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Prokurorė nurodo, kad pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes D. K. neteisėtai pardavė psichotropinę l-(3chlorofenil) piperazino (mCPP) medžiagą V. B. D. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Išvadas dėl D. K. kaltės teismai padarė išsamiai įvertinę visų surinktų įrodymų visumą – nuteistųjų parodymus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, bylos duomenis apie D. K. kontaktinių telefono numerių priklausymą jam ir nuteistųjų tarpusavio bendravimą telefonais. Kasatoriaus nesutikimas su tokiu bylos duomenų vertinimu nesudaro pagrindo išvadai, kad teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti.
Prokurorė pažymi, kad kita D. K. nusikalstama veika taip pat teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Teismai, remdamiesi nuteistojo D. K. automobilio apžiūros, kratos jo gyvenamojoje vietoje metu nustatytomis informatyviomis faktinėmis aplinkybėmis, liudytojo T. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei ta aplinkybe, kad atlikus medicininį tyrimą D. K. šlapime nebuvo nerasta opijatų, amfetaminų, kanabinoidų ir etilo alkoholio, patvirtinančia, jog jis pats narkotinių medžiagų nevartoja, nusprendė, kad D. K. narkotines medžiagas - kanapes (ir jų dalis) – įgijo bei laikė turėdamas tikslą jas platinti.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje, bylos duomenų įrodomojo turinio pakankamumo klausimas pripažįstant veiką įrodyta, taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka.
BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Kasatorius neigia šio esminio nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, požymio buvimą jo veiksmuose. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktai su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinė nutartis Nr. 2K-442/2011).
Byloje surinkti ir teismų įvertinti duomenys, o būtent tai, kad per kratą D. K. namuose rastos svarstyklės narkotikams sverti, gumulėlis narkotinės medžiagos degtukų dėžutėje, šešiolika folijos rutulėlių su narkotine medžiaga, taip pat polietileninis krepšelis su folijos likučiais stalo stalčiuje ir krepšelis su folijos skiautėmis, ant kurių buvo narkotinės medžiagos pėdsakai, taip pat, apžiūrint automobilį, rasti perlenkti folijos lapeliai su narkotinės medžiagos pėdsakais, rodo, jog folijos lapeliuose buvusi narkotinė medžiaga išnaudota, tačiau jo šlapime tyrimo metu jos pėdsakų neaptikta. Šios aplinkybės buvo pagrindas teismams spręsti, kad D. K. parodymai apie kanapių ir jų dalių įsigijimą bei laikymą sau yra neteisingi. Dėl to teismai konstatavo, kad, pats nenaudodamas narkotinių medžiagų, D. K. turėjo tikslą jas platinti ir jo padarytą veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) įgijimą bei laikymą, turint tikslą jas platinti. Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes įstatymo taikymo klaidos nepadaryta.
Nustatinėdami faktą, kad D. K. pardavė V. B. ne mažiau kaip 1.598 g psichotropinės medžiagos, teismai rėmėsi nuteistojo V. B. prisipažinimu ir D. K. atpažinimu iš nuotraukų, o vėlesnius parodymus, kad D. K. niekada nėra matęs, vertino kritiškai. Teismai įvertino duomenis apie tai, kokius kontaktinius savo telefono numerius D. K. nurodė įvairiuose oficialiuose dokumentuose, išrašus iš duomenų bazių apie SIM kortelių ir telefonų naudojimą, rodančius, kad tie telefonų numeriai buvo naudojami su tais pačiais mobiliojo ryšio telefonų aparatais, kurie kratos metu paimti iš D. K., taip pat nuteistojo V. B. ir liudytojo E. S. mobilaus ryšio telefonų duomenis. Šių duomenų pagrindu teismai nustatė, kad D. K., kuris buvo vadinamas „R.“, „D.“, „D.“ bei „A.“, ir V. B. vienas kitą pažinojo ir bendravo. Teismai konstatavo, kad nuteistasis V. B., ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apie tai, kad psichotropinę medžiagą nusipirko iš asmens „R.“ ir nurodęs jo telefono abonentinį numerį bei atpažindamas šiuo telefono numeriu besinaudojusį D. K. iš pateiktų atpažinimui nuotraukų, kalbėjo tiesą. Dėl to D. K. veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtas psichotropinės medžiagos pardavimas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismai išsamiai atskleidė veikų aplinkybes, todėl kasatoriaus argumentai, kad jis nepardavė psichotropinių medžiagų ir neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų, atmesti kaip prieštaraujantys bylos medžiagai.
Dėl bausmės
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnis įpareigoja skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio.
Už nusikalstamų veikų, nurodytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta vien tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė, jos vidurkis yra penkeri metai. Byloje nenustatyta D. K. atsakomybę sunkinančių ar jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismai atsižvelgė į visas bausmės skyrimui įtakos turinčias aplinkybes, kad jis padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimus, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi kolegijoje, apibūdinamas teigiamai ir už kiekvieną iš dviejų padarytų nusikaltimų paskyrė sankcijoje numatytos bausmės minimumui artimas dvejų metų ir dvejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtoji bausmė daug mažesnė už BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės D. K. paskirtos ir subendrintos laikantis BK bendrosios dalies nuostatų, atitinka specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir dydį bei yra pakankamai individualizuotos, todėl įstatymo taikymo aspektu jos paskirtos teisingai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Dalia Bajerčiūtė
Rimantas Baumilas
