Baudžiamoji byla Nr. 2K-413/2012
Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00156-2008-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.3.2.9;1.2.14.3.1; 1.2.14.3.2; 2.5.4.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,
nuteistojo gynėjams advokatams Stanislovui Butkevičiui, Adomui Liutvinskui,
nukentėjusiajai Z. P.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Stanislovo Butkevičiaus kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (už J. K. plėšimą 2008 m. vasario 1d.) laisvės atėmimu trejiems metams, 180 straipsnio 1 dalį (už A. J. plėšimą) laisvės atėmimu trejiems metams dviem mėnesiams, 180 straipsnio 1 dalį (už V. J. G. plėšimą) laisvės atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams, 180 straipsnio 1 dalį (už J. K. plėšimą 2008 m. vasario 22 d.) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, BK 180 straipsnio 1 dalį (už V. P. plėšimą) laisvės atėmimu trejiems metams aštuoniems mėnesiams, 180 straipsnio 2 dalį (už F. S. plėšimą) laisvės atėmimu ketveriems metams, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (už F. S. nužudymą) laisvės atėmimu dvidešimčiai metų, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą padaryti R. P. plėšimą) laisvės atėmimu ketveriems metams, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (už R. P. nužudymą) laisvės atėmimu iki gyvos galvos, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmę paskirta atlikti kalėjime.
E. S. dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas padaryti V. K. plėšimą), 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, kuria nuteistojo gynėjų apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą, nuteistojo gynėjus, prašiusius kasacinius skundus patenkinti, prokurorą ir nukentėjusiąją, prašiusius, kasacinius skundus atmesti,
n u s t a t ė :
E. S. nuteistas už tai, kad Panevėžio mieste 2008 metais padarė šios nusikaltimus: vasario 1 d., apie 21.30 val., netoli Klaipėdos–Naujamiesčio gatvių sankryžos, panaudodamas fizinį smurtą pagrobė J. K. 660 Lt vertės turtą; vasario 19 d., apie 22 val., prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą pagrobė A. J. 617 Lt vertės turtą; vasario 19 d., apie 22 val., bute, (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą pagrobė V. J. G. 265 Lt vertės turtą; vasario 22 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje panaudodamas fizinį smurtą pagrobė J. K. 430 Lt vertės turtą; vasario 25 d., apie 15 val., alaus baro koridoriuje, (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą pagrobė V. P. 740 Lt vertės turtą, vasario 27 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pirmame aukšte dėl savanaudiškų paskatų smūgiu peiliu į nugarą tyčia nužudė F. S. bei pagrobė jo 95 Lt vertės turtą; vasario 27 d., apie 19.35 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, tarp 1 ir 2 aukštų, dėl savanaudiškų paskatų tyčia, smogdamas trylika kartų peiliu į krūtinę, pilvą, juosmenį ir nugarą, nužudė R. P. ir pasikėsino pagrobti jo turtą, tačiau savo veikos nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes R. P. neturėjo jokio turto; tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijęs savadarbį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą ir juo šaudyti tinkamus du pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šaudmenis, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme priskiriamus civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams ir šaudmenims, 2008 m. vasario 27 d. gabeno Panevėžio miesto gatvėmis ir laikė pas A. B., kol 2008 m. vasario 28 d. 22.40 val. bute, (duomenys neskelbtini), poėmio metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Kasaciniais skundu nuteistasis prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, o jo gynėjas prašo šiuos teismų sprendimus panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose dėstomi iš esmės analogiški argumentai. Kasatoriai nurodo, kad tirdami įrodymus teismai byloje pažeidė BPK 1 straipsnyje nustatytus baudžiamojo proceso tikslus, 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą rungimosi principą, 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintus reikalavimus dėl įrodymų sąsajumo, patikimumo ir leistinumo, o apeliacinio proceso metu ir 241 straipsnio 2 dalies, 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principą, teisę į teisingą teismą, nes pirmosios instancijos teismas priėmė, o apeliacinės instancijos teismas paliko galioti prielaidomis pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.
Kasatoriai teigia, kad nukentėjusiųjų S. S. ir Z. P. parodymai neteikia duomenų apie F. S. ir R. P. nužudymų aplinkybes. Byloje nepatikrinta, ar liudytoja D. K. buvo namuose, ar įmanoma pro akutę duryse matyti jos nurodytą vaizdą koridoriuje ir ar ne klaidingai ji atpažino E. S. Gynėjas pabrėžia, kad fotorobotas ir atpažinimai buvo daromi po savaitės nuo to, kai, sulaikius E. S., laikraščiuose buvo paskelbti straipsniai su jo nuotraukomis, įvardijantys jį kaip nusikaltimus padariusį asmenį. Teismai nekritiškai vertino barmene dirbusios liudytojos S. A. parodymus, kad E. S. skaičiavo centus kruvinomis rankomis, liudytojų G. R. ir V. K. parodymus, kad pastebėjo kruviną E. S. medžioklinį peilį, o paklaustas, ką pjaustė, E. S. atsakė, kad du pripjovė; tą patį vakarą jis vonioje plovė kruviną peilį, o ryte ir drabužius. Specialistų išvadose nurodyta, kad nei F. S., nei R. P. kraujo pėdsakų ant E. S. rūbų ir piniginės, kurią liudytojas G. R. tą vakarą bare pirko iš E. S., nerasta. Tai loginė klaida, nes smogus tiek smūgių peiliu dviem žmonėms, neįmanoma likti švariais drabužiais, rankomis ir panagėmis. Vienintelis kraujo lašas pastebimas tik po kurio laiko antros apžiūros metu ant E. S. kaklo dirželio su pakabukais, nors jo paėmimo protokole apie dėmes, panašias į kraują, nenurodyta. Pas E. S. nerasta ir nužudytojo F. S. daiktų: laikrodžio, raktų, pinigų. Ant tariamo nužudymo įrankio peilio ir dokumentų nerasta kraujo ar kitų biologinių pėdsakų. Gynybos prašytos apklausti liudytojos D. V. policijos pareigūnams nepavyko rasti, nors nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis liudytojas D. Č., kuriam buvo paskelbta paieška, į visus teismo posėdžius atvykdavo, gynėjo nuomone, su pareigūnų pagalba. Teismai netenkino gynybos prašymų išreikalauti liudytojo D. Č. sulaikymo ir jo pirminių apklausų protokolų, daktiloskopinės kortelės, apklausti liudytoją A. L., kuris panašus į E. S. ir buvo įtariamasis šioje byloje, A., A. K., nustatyti pavardę ir buvimo vietą liudytojos vardu D., kuri, gynybos duomenimis, buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad buvo D. K. bute ir matė kitą asmenį, o ne E. S., bet protokolo byloje nėra. Nužudymo įrankiu pripažintas peilis rastas ne sulaikius E. S. 2008 m. vasario 28 d., bet 2008 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), esančio baro tualete, po to, kai tyrėjas A. J. surašė tarnybinį pranešimą apie operatyvinę informaciją, gautą iš įslaptinto liudytojo, kuris byloje pirmą kartą apklaustas tik 2008 m. spalio 8 d. Liudytojų policijos pareigūnų A. S., A. M., I. S. parodymai patvirtina, kad operatyviniai veiksmai, esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui, buvo atliekami neapklausus slapto liudytojo Nr. 2. Tokia informacija neteisėta ir negali būti pakankamas pagrindas išvadai, kad peilį ir du pasus paslėpė būtent E. S. Teismų padarytos išvados, kad pagrobtu iš V. J. buto ir 2008 m. vasario 27 d. vakare turėto būnant pas liudytoją V. K. medžiokliniu peiliu, kuriuo buvo nužudyti F. S. ir R. P., E. S. disponavo iki 2008 m. vasario 28 d. ir jį galėjo paslėpti baro tualete, nes galimybę nepastebėtas barmenės paimti jo raktą nuo prekystalio turėjo bet kuris baro lankytojas, yra tik spėjimas. Byloje nėra duomenų, kad 2008 m. vasario 28 d. E. S. tame bare lankėsi. Liudytojai A. B., D. V. parodė, kad tą dieną susitikę nesiskyrė, buvo baruose „Šelmis“ prie stoties ir Klaipėdos gatvės rajone, iš kurio išėjus 20.30 val. E. S. sulaikė. Teismai nesuabejojo suinteresuotų liudytojų D. Č., V. J. ir V. K. parodymais ir netyrė E. S. gynybinės versijos, kad peilį iš V. J. pagrobė ir juo disponavo D. Č. Specialisto išvada, kad F. S. ir R. P. galėjo būti nužudyti tirti pateiktu peiliu yra tik tikėtina. Ekspertė L. R. teisme paaiškino, kad nustatyti tik bendri duriamiems pjaunamiems įrankiams būdingi požymiai. Teismai, visiškai skirtingai (gynėjo manymu, teisingai) vertino, tuos pačius bylos duomenis konstatuodami, kad byloje surinkti ir ištirti duomenys nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog E. S. pasikėsino nužudyti V. K. dėl savanaudiškų paskatų ir užvaldyti jo turtą. R. P. nužudymo vietoje filmuota medžiaga užfiksuoti pirštų atspaudai nepaimti ir netirti ar jie ne sulaikytųjų D. Č. ir A. L., o paimti delnų atspaudai priskirti E. S. pagal bendruosius požymius, nes sutampančių individualių požymių mažai, be to, jie buvo skenuoti, o nuotraukos koreguotos kompiuterine programa. Teismai neįvertino atstumo tarp vietų, kuriose tą pačią dieną apie 19 val. ir 19.40 val. nužudyti F. S. ir R. P., laiko jį nueiti, galimybių surasti kitą auką, įeiti pro koduotas laiptinių duris, to, kaip E. S. su sužalota kaire ranka įveikė auką, netyrė jo judėjimo pagal jo mobiliojo ryšio telefono prisijungimą prie operatoriaus tinklo. Plėšimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šios veikos padarinį – svetimo turto užvaldymą. Nukentėjusiųjų S. S. ir A. S. parodymų, kad F. S. su savimi turėjo laikrodį, keletą litų, raktus ir kad jie pagrobti, nepatvirtina kiti bylos duomenys, šie daiktai nesurasti, todėl negalima teigti, kad E. S. nužudymus padarė siekdamas apiplėšti. Kasatorių manymu, esant tokioms abejonėms, E. S. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė negali būti pripažinta kaip atitinkanti teisingumo įgyvendinimo principus. Jie teigia, kad bausmės tikslai būtų pasiekti ir nukentėjusiųjų interesų gynimas deramai užtikrintas E. S. paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis E. S. kasaciniame skunde papildomai nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas ir už A. J., V. J. G. bei du J. K. plėšimus. Nukentėjusieji A. J. ir V. J. G. apiplėšimo metu buvo neblaivūs, neatpažino E. S. kaip juos užpuolusio asmens, V. J. G. negalėjo nurodyti iš jo pagrobtų daiktų. Teismai nepašalino abejonių dėl to, kaip smulkaus sudėjimo E. S. su sužalota ranka galėjo padaryti konstatuotus sužalojimus J. K. Teismas atmetė E. S. parodymus, kad iš J. K. pagrobtą telefoną jis įsigijo iš asmens, vardu Ž., o į jį įdėtą SIM kortelę buvo paėmęs iš L. J., ir kad V. P. apiplėšė kartu buvęs liudytojas D. Č.
Kasaciniai skundai netenkinami.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Jie numatyti BPK 369 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Taigi kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ikiteisminio tyrimo medžiagos ir duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje, bylos duomenų įrodomojo turinio pakankamumo klausimas pripažįstant veiką įrodyta, taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka.
Nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose yra teiginių, kurie iš esmės kartoja apeliacinių skundų argumentus, bet į juos motyvuotai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinių skundų argumentus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai realizavo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai kvalifikavo nusikalstamas veikas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą nuosprendį E. S. Taigi teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai, ir pasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais.
Byloje surinktų duomenų (gautų apklausus nukentėjusiąsias S. S., A. S., Z. P., liudytojus S. A., G. R., D. K., V. K., D. Ž., D. Č., liudytoją Nr. 2, kuriam taikomas anonimiškumas, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose) visumos pagrindu nustatytos faktinės nusikaltimų padarymo aplinkybės, kad F. S. ir R. P. buvo nužudyti tą pačią dieną vienas po kito per trumpą 30 minučių laiko tarpą, panaudojant tą patį duriančių-pjaunančių savybių turintį įrankį, abu nukentėjusieji buvo užklupti namų, esančių netoli vienas kito, laiptinėse, patvirtina E. S. kaltę dėl F. S. ir R. P. nužudymo. Teismų aptarti objektyvūs bylos duomenys, jog išeidamas iš namų F. S. turėjo laikrodį, keletą litų ir raktus, o apžiūrint nužudytojo kūną šie daiktai rasti nebuvo, taip pat liudytojos D. K. parodymai, kad vyriškis, buvęs šalia nužudytojo R. P., kažko ieškojo šio kišenėse, o byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nužudytuosius ir E. S. būtų sieję kokie nors asmeniniai santykiai, pagrindžia išvadą, jog nuteistasis E. S. šiuos asmenis nužudė dėl savanaudiškų paskatų. Apeliacinės instancijos teismas pašalino keliamas abejones dėl specialistų išvadų. Šis teismas apklausė įvykio vietos apžiūrą atlikusį specialistą E. G. ir šią išvadą pateikusį specialistą L. K.; nurodė, kad R. P. kraujo buvo rasta ant E. S. dirželio pakabuko, kuris yra dirželio dalis, o specialisto suformuluotose galutinėse išvadose konstatuota, jog R. P. kraujo rasta nuoplovose, paimtose nuo viso E. S. priklausančio dirželio. Aplinkybę, kad E. S. F. S. ir R. P. nužudė panaudodamas peilį, rastą alaus bare (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, patvirtinta liudytojų V. J., V. K., D. Č. parodymais, apžiūros, daiktų ir kitų objektų parodymą atpažinti liudytojui V. K. protokolais nustatyti duomenys, kad E. S. 2008 m. vasario mėnesį iš V. J. buto pagrobė medžioklinį peilį ir juo disponavo iki 2008 m. vasario 28 d., kai jį paslėpė alaus baro Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), tualete. Abejones, kad minėtame alaus bare peilį paliko būtent E. S., apeliacinės instancijos teismas atmetė remdamasis apklaustų policijos pareigūnų A. J., A. M. J. S., I. S., liudytojo V. K., liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2, parodymais. Šių duomenų pagrindu nustatyta, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje E. S. paprašė kartu kalėjusio liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 sunaikinti baro (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpose paslėptus pagrobtus asmens dokumentus ir peilį; liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 šias aplinkybes nurodė policijos pareigūnui A. J., kuris apie tai informavo A. M. ir gavęs iš pastarojo nurodymą kartu su policijos pareigūnu J. S. nuvyko į liudytojo minėtą barą; įvykio vietos, esančios Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buvo rasti ir paimti daiktai – trys asmens dokumentai ir peilis, kuriuo, kaip nustatyta bylos duomenimis, buvo nužudyti F. S. ir R. P.
Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo versiją dėl J. K. priklausiusio mobiliojo ryšio telefono atmetė kaip nelogišką ir neįtikinamą. Išankstinio apmokėjimo SIM kortelė buvo rasta ir paimta atliekant poėmį iš E. S. Apklaustas teisiamajame posėdyje E. S. negalėjo nurodyti konkrečių asmenų ir aplinkybių, kuriomis įsigijo mobiliojo ryšio telefonus. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas L. J. kategoriškai patvirtino, jog jokios SIM kortelės E. S. nebuvo davęs. Bylos duomenys patvirtina, kad daugeliu atvejų E. S. priklausančios SIM kortelės iš nukentėjusiųjų pagrobtuose mobiliojo ryšio telefonuose buvo naudojamos praėjus labai trumpam laiko tarpui, per kurį E. S. neturėjo objektyvių galimybių iš trečiųjų asmenų įsigyti ką tik pagrobtų mobiliojo ryšio telefonų. Šis teismas nepagrįstais laikė ir nuteistojo argumentus, kad jis objektyviai negalėjo suduoti smūgių sužalota ranka, nes teismo medicinos specialisto išvadoje apžiūrėjus E. S. nustatyta gyjanti šautinė žaizda kairės plaštakos antro piršto srityje nebuvo tokio pobūdžio ir masto, kad būtų objektyviai sutrukdžiusi suduoti smūgius nukentėjusiajam J. K., be to, byloje nėra duomenų, jog E. S. įvykio metu būtų negalėjęs suduoti smūgių dešine ranka.
Apeliacinės instancijos teismas išsamiais argumentais atmetė abejones dėl nukentėjusiųjų V. J. G. ir A. J. duotų parodymų patikimumo. Šie nukentėjusieji buvo apklausti teisiamajame posėdyje, proceso dalyviai turėjo galimybę jam užduoti klausimus ir taip patikrinti jų duotų parodymų patikimumą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad būtent E. S. sudavė smūgį, po kurio V. P. prarado sąmonę, remdamasis nuosekliais nukentėjusiojo V. P. parodymais, kad tada, kai jam buvo suduotas smūgis, kartu buvo ir D. Č., tačiau iš tos padėties, kurioje jis stovėjo prieš įvykį, smūgio suduoti negalėjo. Teismas pažymėjo, kad šie parodymai sutampa su liudytojų D. Ž. ir D. Č. parodymais ir byloje nenustatyta objektyvių duomenų, kad D. Č. turėtų pakankamą pagrindą apkalbėti E. S.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino šią bylą laikydamasis BPK 320 straipsnio nuostatų ir priėmė nutartį, kurioje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo gynėjų paduotų apeliacinių skundų, argumentavo, kodėl skundai atmetami. Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius nuteistojo gynėjų apeliacinių skundo argumentus dėl nusikalstamų veikų aplinkybių ir įrodymų vertimo, šiuos apeliacinius skundus išnagrinėjo tinkamai.
Dėl bausmės
BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. S. bausmes tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek galutinę subendrintą bausmę, atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kad byloje nenustatyta nei E. S. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, E. S. padarė dešimt nusikaltimų, iš kurių du priskiriami labai sunkių, du sunkių, šeši apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnis), visi E. S. padaryti nusikaltimai buvo tyčiniai, iš anksto suplanuoti, dėl padarytų nusikalstamų veikų jis nesigaili, savo elgesio kritiškai nevertina, iki šių nusikaltimų padarymo jau buvo teistas net vienuolika kartų, tarp jų ir už smurtinius nusikaltimus, kad būdamas jauno amžiaus jis niekur nedirbo ir nesimokė. Šios aplinkybės rodo nuteistojo ypatingą pavojingumą visuomenei, polinkį daryti nusikalstamas, tarp jų labai sunkias veikas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad E. S. paskirtos teisingos bausmės.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinių skundų argumentus, dėl nuteistajam paskirtų bausmių ir bylos duomenys, taip pat konstatuoja, kad bausmės E. S. paskirtos ir subendrintos laikantis BK bendrosios dalies nuostatų, atitinka specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir dydį bei yra pakankamai individualizuotos, todėl įstatymo taikymo aspektu jos paskirtos teisingai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Stanislovo Butkevičiaus kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Dalia Bajerčiūtė
Rimantas Baumilas
