Byla Nr. TS-87-1127/2024
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. rugpjūčio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. M. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-1673 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam M. M.,
n u s t a t ė :
M. M. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 12 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. sausio 4 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. sausio 2 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. birželio 12 d. – 4 metai 6 mėnesiai 21 diena.
Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – Komisijai) 2024 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. RV-25-1673 nutarė netaikyti lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistajam M. M., rekomenduojant vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis teistas pirmą kartą, kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta. Byloje yra duomenų apie nuteistojo socialiai nepageidautiną elgesį, ypač laikotarpiu prieš ir po nusikaltimo įvykdymo – daug kartų baustas dėl įvairių administracinės teisės pažeidimų (smulkios vagystės, vairavimas išgėrus ir kt.). M. M. gyvenimo būdas laisvėje pasižymėjo tam tikromis asocialaus elgesio prielaidomis, jo elgesys buvo socialiai nepageidautinas bei rizikingas tiek jam pačiam, tiek visuomenine, bendruomenine prasme. Bausmės atlikimo metu 3 kartus baustas drausmine tvarka ir 4 kartus skatintas. Nuo 2020 m. gruodžio 31 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Asmuo vykdo individualaus socialinės reabilitacijos plano priemones. Bausmės atlikimo metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, aktyvus įsitraukimas į socialinės reabilitacijos, pozityvaus užimtumo programas, tikslinių intervencinių priemonių vykdymą. Nuo 2021 m. gegužės 13 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, o nuo 2023 m. vasario 28 d. bausmę atlieka Vilniaus kalėjimo Pusiaukelės namuose, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, nustatytos tvarkos nepažeidinėja. Turima medžiaga rodo, kad M. M. patyrė alkoholio vartojimo problemų, nors buvo dirbantis, gaunantis oficialias pajamas, tačiau laisvalaikio leidimo ypatumai nebuvo tinkami bei iš dalies sąlygoję jo paties nusikalstamumą. Interviu metu nuteistasis pasisako, jog bausmės atlikimo metu, suvokęs, jog didžiąja dalimi jo problemos yra susijusios su alkoholio vartojimo ypatumais. M. M. iki šiol gan intensyviai bei periodiškai dalyvavo intervencinėse priemonėse, susijusiose su alkoholio vartojimo įpročių valdymu, motyvacijos nevartoti stiprinimu. Šiuo metu nuteistasis geba įvardinti bei suprasti alkoholio žalą sau, kitiems ar visuomenei plačiąją prasme, tačiau praeityje nesirūpino savo alkoholio vartojimo dažniais, kiekiais ar elgesio pasekmėmis pavartojus alkoholio. M. M. linkęs save vertintini ypač gerai, stokoja savikritiškumo ir savivokos savo elgesio ypatumų ar būdo bruožų vertinime. Nusikaltimą dėl nužudymo vis dar neigia, nors pasisako, jog kaltę jaučia dėl pasekmių, tačiau nusikalstamo elgesio bei įvykio aplinkybių traktavimą nuosprendyje vis dar linkęs ignoruoti. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis nėra išskirtinai socialiai atsiskyręs, asmens sąveika su ne artimos aplinkos asmenimis yra labiau orientuotas į formalios komunikacijos lygį. Interviu metu pastebėta, kad atvirauti nėra linkęs, stebimas ir manipuliatyvios iniciatyvos. Nuteistasis, siekdamas valdyti emocijas, dalyvavo įvairiose intervencinėse priemonėse, padedančiose atpažinti savo emocijas, geriau suprasti save. M. M. linkęs vengti „nepatogių klausimų“, nukreipia pokalbio temas, struktūruotoje aplinkoje geba socialiai priimtinais būdais kontroliuoti negatyvias emocijas, stebimi pakankami savitvardos, savikontrolės įgūdžiai. Nuteistojo patyrimui problemų identifikavimo sunkumai buvo gana aktualūs, net tada, kai jam buvo pareikšti kaltinimai dėl sunkaus nusikaltimo, jis nebuvo suimtas, laisvėje toliau nepaisė visuomeninių normų tęsdamas alkoholio vartojimą bei vykdydamas smulkias vagystes iš parduotuvių, vairavo automobilį neturėdamas tam teisės bei neblaivus. Bausmės atlikimo metu pastebima, kad jis linkęs gilintis į savo problemų kilmę, stebimos pastangos jas spręsti. Problemų pasekmes linkęs vertinti tiek, kiek jos teikia žalos jam pačiam ar jo artimiesiems. M. M. turi pro-socialių tikslų, geba įvardinti tiek artimus, tiek ilgalaikius ateities planus. Interviu metu stebimas empatijos, atjautos emocinis deficitas, kaltės jausmo minimizavimas, racionalizacija. Kasdienėse situacijose linkęs pasikliauti savo tiesioginiu patyrimu, kuris iš dalies gali būti prieštaraujantis adekvačioms, socialiai priimtinoms įveikų strategijoms. Pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos valdymui mąstymo bei elgesio sritis išlieka vienu aktualiausių intervencinių priemonių taikymo objektų. Vertinimo metu nustatyta, kad smurtinės elgsenos pasireiškimo ateityje tikimybė/rizika yra žema, tačiau esant destabilizuojantiems aplinkos veiksniams, konfliktinių situacijų metu, esant alkoholinio apsvaigimo būsenoje, smurtinio elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Svarbiais aspektais smurtinio elgesio rizikos valdymo procese išlieka asmens impulsų reguliavimo sritis, alkoholio vartojimo įpročių valdymo ypatumai, emocijų valdymo sritis. M. M. aktyvių, kriminalinę elgseną palaikančių nuostatų nedeklaruoja, tačiau elgesio stebėsena bausmės atlikimo metu, asmens pasisakymų bei pokalbių turinys, socialiai nepageidautino elgesio (administracinių nusižengimų istorija) suponuoja prielaidas manyti, jog nuteistasis gali būti linkęs pateisinti tam tikrą socialiai nepageidautiną ar asocialų/nusikalstamą elgesį. Šiuo metu pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos valdymui nuostatų sritis išlieka svarbiu intervencijų taikymo objektu. M. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Bausmės metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, aktyvus įsitraukimas į socialinės reabilitacijos pozityvaus užimtumo programas, tikslinių intervencinių priemonių vykdymą, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad gyvenimo stilius ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų lėšų valdymo sritis šiuo metu dar yra aktualios ir reikalauja tolesnio dalyvavimo intervencinėse priemonėse.
Nutarime taip pat pateiktos dvi atskirosios Komisijos narių nuomonės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi teistas vieną kartą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, linkęs gilintis į problemų kilmę, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, geba įvardinti ateities planus, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, pastaruoju metu stebima teigiama elgesio dinamika. Taip pat vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, kurių metu taisyklių nepažeidinėja, stabili darbinė patirtis, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, nuo 2023 m. bausmę atlieka pusiaukelės namuose, sprendė alkoholio vartojimo problemą, dalyvaudamas intervencinėse priemonėse.
Nuteistasis M. M., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. RV-25-1673 ir priimti naują sprendimą, t. y. taikyti lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos su intensyvia priežiūra, taikant įpareigojimus, pavyzdžiui, turtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad Komisijos nutarimas nemotyvuotas, prieštaringas ir nenuoseklus, iš esmės deklaratyvus ir formalus, o pats tekstas yra nukopijuotas nuo pateiktos komisijai socialinio tyrimo išvados. Iš skundžiamo Nutarimo yra visiškai neaišku, kokius dar kriterijus reikia atitikti, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas. Komisija nepaneigė faktų, kad yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bei neatsižvelgė, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sąlygos, taip pat ir materialus šio instituto taikymo pagrindas.
Komisija neatsižvelgė į tai, jog yra teistas pirmą kartą. Per faktiškai atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką požiūris į nusikaltimo padarymą, alkoholio vartojimą ir apskritai visą pasaulėžiūrą pasikeitė iš esmės, tai buvo pamoka, dėl ko padarė reikalingas išvadas, kas suponuoja, jog ateityje nebeketina nusikalsti. Pažymėtina ir tai, kad pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu laisvės atėmimo įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, o ne nusikaltimo pobūdis ir (ar) jų sunkumas, elgesys iki bausmės atlikimo, kam iš esmės prioritetą suteikė Komisija, kuri savo nutarime itin akcentavo patį padarytą nusikaltimą, už kurį buvo nubaustas, elgesį iki nusikaltimo padarymo ir bausmės atlikimo (alkoholio vartojimą ir padarytus administracinius nusižengimus), todėl tokios Komisijos išvados pažeidžia non bis in idem principą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją. Komisija išskyrė tik neigiamai apibūdinančias aplinkybes, netinkamai vertino nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisija nepakankamai dėmesio skyrė jo, kaip nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms. Pažymėtina, kad apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Šiuo metu yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, kad būtų svarstoma dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, o Komisija, nagrinėdama klausimą, privalėjo vertinti visumą duomenų, bet ne atskirus duomenis. Komisija beveik visiškai ignoravo jo elgesio pasikeitimą jau atliekant laisvės atėmimo bausmę, pasikeitusį požiūrį į alkoholį, kuris iš esmės ir įtakojo nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas, padarymą. Komisija vertino tik atskiras Socialinio tyrimo išvadas, vienpusiškai vertindama tik nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius, tačiau be jokio teisinio pagrindo neskyrė dėmesio jo padarytai reabilitacijos pažangai ir elgesiui paskutiniu metu, neatsižvelgė į gautus paskatinimus bei į teigiamus, dominuojančius charakterio bruožus. Nutarime pabrėžiama, jog bausmės atlikimo metu 3 kartus buvau baustas drausmine tvarka ir 4 kartus skatintas. Galiojančių nuobaudų neturi, o paskutinė jų skirta daugiau nei prieš 5 metus, maždaug 2018 metų rudenį (rugsėjo ar spalio mėnesį). Nutarime nurodoma, jog „kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta. Byloje yra duomenų apie nuteistojo socialiai nepageidautiną elgesį, ypač laikotarpiu tiek prieš ir po nusikaltimo įvykdymo – daug kartų baustas dėl įvairių administracinės teisės pažeidimų (smulkios vagystės, vairavimas išgėrus, ir kt.). M. M. gyvenimo būdas laisvėje pasižymėjo tam tikromis asocialaus elgesio prielaidomis, jo elgesys buvo socialiai nepageidautinas bei rizikingas tiek jam pačiam tiek visuomenine, bendruomenine prasme“. Tokia Komisijos padaryta išvada yra visiškai nepagrįsta, formali ir šabloniška, neatspindinti realios situacijos.
Visų pirma, neatsižvelgta į tai, jog vertinimo metu nusikalstamo elgesio modelis nenustatytas. Iš Socialinio tyrimo išvados (toliau – Išvada) matyti, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. gauta Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma, patvirtinanti, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat kiekvieną savaitgalį vyksta į trumpalaikes išvykas iki dviejų parų, adresu tuo pačiu adresu, vyksta ir į tėvų namą, esantį adresu SB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ten praleidžia laiką vasaros metu ir kasmetines atostogas. Šios srities reikšmingumas asmens nusikalstamumui nenustatytas, manytina, jog paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą (Išvados 4.2. punktas. Gyvenimo sąlygos). Kaip pažymima Išvadoje, nėra duomenų, jog praeityje ar paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, turėjo ar galėjo turėti gyvenamosios vietos sąlygų sunkumų. Lietuvos probacijos tarnybos įstaiga galėtų užtikrinti intensyvią priežiūrą – faktinės gyvenamosios vietos aplinkybės yra palankios ir tinkamos tolimesniam bausmės atlikimui, taikant kitą bausmės tipą.
Neatsižvelgta į aplinkybes, susijusias su darbine veikla. Nuteistasis cituoja išvados dalį, susijusią su darbine veikla, atkreipia dėmesį, kad išvadoje pažymėta, jog M. M. paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nebus bedarbis, turės darbą, stebimas palankus požiūris į darbą, motyvuotas darbui ir pataisos įstaigoje. Kaip nurodoma Išvados 4.4. punkte (Lėšų tvarkymas ir pajamos), jo atžvilgiu vykdomos aštuonios vykdamos bylos, bendra ieškinių suma sudaro apie 47 000 Eur, o ne 115 753 Eur, kaip nurodoma Išvadoje. Įsiskolinimų dengti nevengia, pagal galimybes savanoriškai moka ir toliau yra pasiryžęs juos mažinti. Be to, kaip nurodoma Išvadoje, apibendrinant vertinimo metu gautus duomenis, galima teigti, jog nusikalstamumas išskirtinai nėra siejamas su finansų valdymo kompetencijų stoka – nusikalto neturėdamas išskirtinės finansinės motyvacijos.
Komisija pakankamai neįvertino turimų socialinių ryšių. Atliekant bausmę Pusiaukelės namuose kiekvieną savaitgalį vyksta į tėvų namus, neatsižvelgta į tai, kad turi (duomenys neskelbtini) metų sūnų, jis po insulto nevaldo kairės pusės. Su sūnumi bendrauja kasdien, matosi kiekvieną savaitę, padeda kuo gali, veža į reabilitacijos procedūras, gydymo įstaigas, padeda buityje, kadangi visuomeniniu transportu dėl savo sveikatos būklės sūnus negali naudotis. Tėvas ir sesuo mirę, tačiau bendrauja su dukterėčios (sesers dukters) šeima. Mamai (duomenys neskelbtini) metai. Ji šiuo metu gyvena senelių namuose (duomenys neskelbtini), jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Mamą lanko kiekvieną savaitgalį, nuveža jai maisto produktų ir reikalingų daiktų, važiuoja pasivažinėti su vežimėliu, mankštinasi bandant vaikščioti su pagalbinėmis priemonėmis. Kaip pažymima Išvados 4.6. punkte, nėra duomenų, jog būtų lengvai paveikiamas kitų asmenų ar darytų neigiamą įtaką kitiems. Bausmės atlikimo metu geba vengti nepageidautinos aplinkos poveikio ar įtakos.
Nuteistasis taip pat cituoja Išvados 4.7 punktą (Piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis), kurioje pasisakoma apie intensyvų ir periodišką dalyvavimą intervencinės priemonės, susijusiose su alkoholio vartojimu, tai, kad asmuo išlieka blaivus pusiau struktūruotoje aplinkoje, nurodo, kad į šią svarbią aplinkybę Komisija visiškai neatsižvelgė, neįvertino jos reikšmingumo jo resocializacijai.
Skunde taip pat nurodo, kad Komisija neatsižvelgė ir pakankamai neįvertino jam taikytų socialines reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatų (Išvados 5 punktas). Kas patvirtina, jog sėkmingai įvykdė taikytas socialinės reabilitacijos priemones. Neatsižvelgta į tai, jog buvo skirti 4 paskatinimai, dvejais iš jų suteikta papildoma išvyka į namus. Vykdo individualaus socialinės reabilitacijos plano priemones. Bausmės atlikimo metu stebima teigiama elgesio dinamika, aktyvus įsitraukimas į socialinės reabilitacijos, pozityvaus užimtumo programas, tikslinių intervencinių priemonių vykdymą. Kaip nurodoma Išvados 7.1. punkte, ankstesnių nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimų metu buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. kovo 4 d. nustatyta mažėjanti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ji mažėja šiose srityse: lėšų tvarkymo, teisės pažeidėjo požiūris į save, impulsyvumas, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos.
Skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Nurodomos aplinkybės patvirtina jo resocializaciją į teigiamą pusę bei suponuoja priešingą išvadą nei padarė Komisija. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina galimybę taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Pabrėžtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai, intensyvios priežiūros vykdymo kontrolė leidžia nepertraukiamai stebėti lygtinai paleisto asmens elgesį, jo gebėjimą nustatytais terminais, laiku laikytis atitinkamų pareigų, paklusti neribotos laisvės ir elgesio modelio suvaržymams, kas neabejotinai drausmina lygtinai paleistą asmenį, skatina pačiam kontroliuoti savo elgesį, įrodyti, kad taikyta reali laisvės atėmimo bausmė jo atžvilgiu yra pasiekusi nubaudimo tikslus, asmuo padarė tinkamas išvadas ir yra pajėgus gyventi nebenusikalsti.
2024 m. liepos 23 d. teisme gautas M. M. prašymas prijungti prie bylos pažymą apie vykdomuosius dokumentus. Iš šios pažymos matyti, kad nuteistojo atžvilgiu yra vykdomos aštuonios bylos pas aštuonis antstolius, bendrai išieškoma suma – 60 930,77 Eur, skolos likutis – 60 297,40 Eur. Nurodo, kad pateikta pažyma patvirtina, jog įsiskolinimų nevengia, jie mažėja, pagal galimybes juos savanoriškai dengia, kadangi yra dirbantis, todėl yra pasiryžęs įsiskolinimus mažinti.
Kitų prašymų, atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Skundas netenkinamas
BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.
Iš teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. M., kuriam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, 2/3 bausmės dalį atliks 2025 m. sausio 2 d., sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Bausmę nuo 2023 m. vasario 28 d. atlieka Vilniaus pusiaukelės namuose. Teismui pateiktais duomenimis, pirmą kartą atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2017 m. sausio 19 d.), nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atliekant pakartotinį vertinimą, nustatyta mažėjanti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Formalius BVK kriterijus nuteistasis atitinka, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Teismas tokią išvadą daro tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimas yra pagrįstas. Priešingai nuteistojo skundo argumentams, skundžiamas nutarimas yra pakankamai argumentuotas, aptartos visos nagrinėjamam klausimui reikšmingos aplinkybės, nei vienai jų nesuteikiant prioritetinės reikšmės, yra išskirtos koreguotinos sritys ir pateiktos konkrečios rekomendacijos. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę jau yra pakankamos, o pataisos procesas yra užtikrinantis, kad, lygtinai paleistas, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistojo teigimu, skundžiamame nutarime buvo iš esmės akcentuojamos tik neigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės. Su šiais skundo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Komisija nutarime aptarė teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, t. y. tai, kad asmuo vykdo individualaus socialinės reabilitacijos plano priemones, aktyviai įsitraukė į pozityvaus užimtumo programas, tikslinių intervencinių priemonių vykdymą, įskaitant ir priemones, susijusias su alkoholio vartojimo įpročių valdymu, kas akcentuojama kaip vienas iš veiksnių, galinčių lemti nusikalstamą elgesį, esant nepalankioms aplinkybėms, o taip pat dalyvavo įvairiose intervencinėse priemonėse, padedančiose atpažinti savo emocijas, geriau suprasti save, ir atitinkamai yra stebimi pakankami savitvardos, savikontrolės įgūdžiai, yra stebimos ir pastangos spręsti savo problemas. Nutarime atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, lig šiol nustatytos tvarkos nebuvo pažeidęs. Tačiau šios teigiamai nuteistojo elgesį apibūdinančios aplinkybės nesudarė Komisijai pagrindo vienareikšmiškai spręsti esant galimybei toliau nuteistąjį prižiūrėti nestruktūruotoje aplinkoje.
Minėtų nuteistojo argumentų aspektu teismas pabrėžia, kad vien tai, jog asmuo dalyvauja jam paskirtose socialinės reabilitacijos priemonėse, nėra absoliutus pagrindas, sąlygojantis lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtOTktNDg1LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-99-485/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-99-485/2023">1S-99-485/2023</a>). Be to, sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, bet jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, jog praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą.
Komisija skundžiamame nutarime aptarė tiek nuteistojo padarytą nusikaltimą, požiūrį į jį, tiek ir nuteistojo elgesį iki veikos padarymo ir po jo. Teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentais, kad padaryto nusikaltimo sunkumas, pavojingumas, nėra lemiamas kriterijus sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Komisija nei šiai aplinkybei, nei jo elgesiui prioriteto nesuteikė, vertindamas ją visų kitų nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių kontekste. Kaip minėta, išvada, ar yra pakankamas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, darytina tik įvertinus ne atskiras, tik teigiamai asmenį apibūdinančias aplinkybes, kurias akcentuoja nuteistasis savo skunde, tačiau visapusiškai įvertinus pastarojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Nuteistasis, nors pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę ir apskritai yra pirmą kartą nuteistas, vis tik padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis vis dar linkęs neigti savo nusikaltimą, kaltės dėl nužudymo nejaučia, nors ir jaučia kaltę dėl įvykio pasekmių, t. y. nukentėjusiosios mirties, tačiau nuskalstamo elgesio bei įvykio aplinkybių traktavimą teismo nuosprendyje vis dar linkęs ignoruoti. Pastebima, kad M. M. linkęs save vertintini ypač gerai, jis stokoja savikritiškumo ir savivokos savo elgesio ypatumų ar būdo bruožų vertinime. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad stebimas kaltės jausmo minimizavimas, racionalizacija, o kasdienėse situacijose asmuo linkęs pasikliauti savo tiesioginiu patyrimu, kuris iš dalies gali būti prieštaraujantis adekvačioms, socialiai priimtinoms įveikų strategijoms, stebimas empatijos, atjautos emocinis deficitas. Nutarime įvertintas ir nuteistojo elgesys prieš ir po veikos padarymo, vertinant, kad turimi duomenys sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis gali būti linkęs pateisinti tam tikrą socialiai nepageidautiną ar asocialų/nusikalstamą elgesį. Šios aplinkybės yra svarbios nagrinėjamo klausimo kontekste, sprendžiant, ar nuteistasis jau yra pakankamai pakeitęs savo elgesį ir gebės gyventi laikydamasis teisės aktais reglamentuojamo elgesio reikalavimų. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. M. požiūrio bei nuostatų visuma, kritikos bei savikritikos stoka socialiai nepageidautino, smurtinio elgesio atžvilgiu, buvo viena iš aktualiausių sričių, sietinų su jo įvykdytų nusikaltimu. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymui nuostatų sritis išlieka svarbiu intervencijų taikymo objektu.
Nagrinėjamo klausimo kontekste, teismo vertinimu, reikšminga aplinkybė yra ir ta, kad neatlikta dar pakankamai didelė bausmės dalis - 2024 m. birželio 12 d. buvo 4 metai 6 mėnesiai 21 diena. Be abejo, neatliktos bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, ji nebuvo akcentuojama ir skundžiamame nutarime, tačiau tokia aplinkybė neturėtų būti ir sumenkinama. Teismų praktikoje yra pažymima, kad, nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMzAwLTkxOS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-300-919/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-300-919/2024">1S-300-919/2024</a>).
Kaip buvo minėta, nuteistasis aktyviai dalyvauja priemonėse, susijusiose su alkoholio vartojimo įpročių valdymu, kas neabejotinai yra vertinama teigiamai, M. M. teigia bausmės atlikimo metu suvokęs, kad didžiąja dalimi jo problemos yra susijusios su alkoholio vartojimo ypatumais, o skunde nurodo, kad požiūris tiek į nusikaltimo padarymą, tiek alkoholio vartojimą ir apskritai visą pasaulėžiūrą pasikeitė iš esmės. Nors jokių alkoholio vartojimo atvejų bausmės atlikimo metu nefiksuota, jis taip pat blaivus išlieka ir išvykdamas už įstaigos ribų, vis tik reikšminga yra tai, kad, kaip pažymima socialinio tyrimo išvadoje, alkoholio vartojimo kontrolės veiksnys išlieka aktualus bei reikalaujantis tęstinių intervencijų taikymo ateityje tiek struktūruotoje, tiek nestruktūruotoje aplinkoje.
Neabejotinai teigiamai vertintinos nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, kurių svarbumą asmuo pabrėžia teismui pateiktame skunde, t. y. kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, turi pastovias pajamas (šias aplinkybes patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje aptarti duomenys), nebuvo fiksuota alkoholio vartojimo atvejų, aktyviai dalyvauja įvairiose programose ir yra motyvuotas šių psichiką veikiančių medžiagų nevartoti, kas įvertinta kaip apsauginiai veiksniai, taip pat teigiamai vertintina ir tai, kad M. M. pagal galimybes dengia civilinius ieškinius, palaiko socialinius ryšius su mama, sūnumi, teikia jiems pagalbą. Vis dėlto, šios aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti apie aptariamo instituto taikymo nuteistajam galimybę ir neatsveria aukščiau aptartų aplinkybių, taip pat to, kad išlieka aktualių sričių, reikalaujančių tolesnių priemonių taikymo.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatytas tik vienas statinis kriminogenines veiksnys, t. y. atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, tačiau vis dar išlieka nemažai dinaminių veiksnių, galinčių mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, t. y. turi skolų/ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtaujantis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys. Nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, vertinant juos kitų aptartų aplinkybių kontekste, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų, ir šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.
Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto neprivaloma taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.
Apibendrinus konstatuotina, kad skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam M. M. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš Vilniaus pusiaukelės namų, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nors ir šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, yra stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau to dar nepakanka išvadai, kad nuteistojo elgesys jau gali būti koreguojamas savarankiškai ir kad asmuo gali būti gali būti lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra iš bausmės atlikimo vietos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
n u t a r i a :
nuteistojo M. M. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-1673, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo su intensyvia priežiūra, atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Maslauskaitė
