Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2-1585-1101/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14263-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.1; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,

sekretoriaujant Linai Kelevišienei, Karolinai Petniūnienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei J. N.,

atsakovės atstovėms I. S. ir J. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 1 361,53 Eur žalos atlyginimą.

2. Ieškinyje nurodyta, kad apdraustoji D. Č. laikinai nedarbinga tapo (duomenys neskelbtini) Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje nelaimingo atsitikimo darbe įvykusio eismo įvykio metu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl šio įvykio metu patirtų sužalojimų buvo pateikti D. Č. nedarbingumo pažymėjimai už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Šiuose nedarbingumo pažymėjimuose nedarbingumo priežastimi nurodytas nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbą (-o) (duomenys neskelbtini). Ieškovas už šį laikotarpį apdraustajai išmokėjo 4 724,77 Eur dydžio ligos išmoką. Išmokėjus ligos išmoką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 4 724,77 Eur dydžio žala. Už eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta D. Č. sveikata, atsakingu pripažintas G. S., vairavęs automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo draudimo bendrovėje. Atliekant ikiteisminį tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialistas pateikė išvadą, kurioje D. Č. kliniškai nustatytas stuburo kaklinės dalies 1 ir 2 kaklo slankstelių panirimas, kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse yra nurodytas tik minimalus nesunkaus sveikatos sutrikdymo laikotarpis (ilgesnis nei 10 dienų), maksimalus terminas nėra nurodytas. Ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl 4 724,77 Eur dydžio žalos atlyginimo, tačiau atsakovas informavo, kad atlygina tik 3 363,24 Eur dydžio žalą, kurią ieškovas patyrė D. Č. išmokėjęs ligos išmoką už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau atsisakė atlyginti likusią 1 361,53 Eur žalą, nes, atsakovo nuomone, tolimesnis gydymas yra sietinas su lėtinių, iki (duomenys neskelbtini) eismo įvykio buvusių, ligų gydymu.

3. Atsižvelgdamas į atsakovo pateiktą informaciją, Fondo valdybos Kauno skyrius patikrino D. Č. medicinos dokumentus. Pagal įrašus medicinos dokumentuose nustatyta, kad D. Č. buvo gydoma ir nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jai išduoti dėl nelaimingo atsitikimo darbe (eismo įvykio metu patirtų sužalojimų), įvykusio (duomenys neskelbtini), o nustatytos lėtinės ligos ar degeneraciniai pakitimai nepaneigia fakto, kad (duomenys neskelbtini) įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe paveikė D. Č. sveikatos būklę, taip pat ir nustatytas lėtines ligas ir degeneracinius pakitimus. Be to, nedarbingumo pažymėjimus D. Č. išdavusi viešoji įstaiga Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras (duomenys neskelbtini) raštu Nr. S-555 patvirtino, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo skirtas gydymas ir apdraustoji pripažinta laikinai nedarbinga dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini). D. Č. sveikatos būklė ir laikinasis nedarbingumas periodiškai buvo vertinami gydytojų konsultacinėje komisijoje, kuri (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) posėdžiuose patvirtino, kad D. Č. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laikinai nedarbinga buvo dėl (duomenys neskelbtini) patirtos traumos liekamųjų padarinių (pasekmių). Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, vadovaujantis visišku žalos atlyginimo principu, žalą dėl ankstesnių ligų paūmėjimo nukentėjusiajam privalo atlyginti kaltas asmuo. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad D. Č. nedarbinga nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo dėl kitų, su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, nesusijusių ligų. Pažymėtina, kad eismo įvykis D. Č. įvyko darbe, t. y. iki eismo įvykio ji buvo darbinga, ankstesnės ligos ar degeneraciniai pakitimai netrukdė jai vykdyti darbinių pareigų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog būtent eismo įvykio metu patirti sužalojimai įtakojo jos nedarbingumą ginčo laikotarpiu. D. Č. minėtu laikotarpiu nustatytos diagnozės yra eismo įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini), padariniai. Jei dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai paūmėjo ankstesnės ligos ar išryškėjo degeneraciniai pokyčiai, civilinėje teisėje galioja principas „pažeidėjas turi priimti auką tokią, kokią randa“, kitaip dar vadinamas „trapios kaukolės“ ar „kiaušinio lukšto“ taisykle.

4. Atsižvelgiant į tai, kad už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) D. Č. buvo išmokėta 4724,77 Eur dydžio ligos išmoka, o 3 363,24 Eur dydžio žalą atsakovas atlygino, likusi dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe neatlyginta žala Fondo biudžetui yra 1361,53 Eur.

5. Atsiliepime į ieškinį atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, jog byloje tarp šalių kilo ginčas, kokia apimtimi yra atsakingas transporto priemonės MAN, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojas ir jo civilinės atsakomybės draudikas dėl ieškovui padarytos žalos, t. y. ar nukentėjusios D. Č. nedarbingumo laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (beveik 9 mėn.) ir už jį mokėtos ligos išmokos visa apimtimi yra priežastiniu ryšiu susiję su D. Č. patirtais sužalojimais (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu. Atsakovo teigimu, ieškovo pateiktos pretenzijos pagrindu atsakovas atliko žalos administravimo procedūrą, išanalizavo su D. Č. gydymu susijusius medicininius duomenis ir atliko jų įvertinimą. (Duomenys neskelbtini) atsakovas priėmė sprendimą atlyginti žalą už D. Č. 6 mėnesių trukmės nedarbingumo laikotarpį, t. y. iki (duomenys neskelbtini) ir išmokėti draudimo išmoką – 3 363,24 Eur sumą. Atsakovas savo sprendimą grindė gautų medicininių dokumentų analize, kurią atlikęs atsakovas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu patirtos traumos gydymas truko apie 6 mėn., o tolimesnis gydymas yra sietinas su lėtinių, iki (duomenys neskelbtini) eismo įvykio buvusių, ligų gydymu. Atsakovas, siekdamas objektyviai nustatyti, kokia apimtimi yra atsakingas dėl ieškovui padarytos žalos dėl D. Č. sužalojimo (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu, kreipėsi į teismo medicinos ekspertą, turintį aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, medicinos mokslų daktaro laipsnį, gydytoją P. P., kurio pateikta išvada patvirtina, kad ieškinys yra nepagrįstas.

6. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė nesutikimo su atsakovo atsiliepimu argumentus. Vyresnysis teismo medicinos ekspertas 2023-01-02 atlikęs asmens teismo medicininę apžiūrą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 575/2022(06) nurodė, kad „Šiuo metu būklė kiek pagerėjusi, tačiau išlieka kaklo skausmas judesių metu, dešinės rankos silpnumas, galvos svaigimas“. Taigi, ekspertas, vertindamas D. Č. sveikatos sutrikdymo mastą, sprendė, kad 2023 m. sausio mėnesį nukentėjusioji nedarbinga buvo dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir tokios jos būklės neįtakojo ankstesnių ligų paūmėjimas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. pG 575/2022(06) pateikta įvertinus ne tik medicininius D. Č. dokumentus, bet ir apžiūrėjus pačią nukentėjusiąją jai dar jaučiant (duomenys neskelbtini) patirtos traumos padarinius. Tuo tarpu teismo medicinos specialisto išvada Nr. ER 0041/23 pateikta įvertinus tik medicininius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, galima spręsti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. pG 575/2022(06) yra tikslesnė, objektyvesnė ir teisingesnė nei teismo medicinos specialisto išvada Nr. ER 0041/23, todėl teismas specialisto išvadą Nr. ER 0041/23 turėtų vertinti itin kritiškai. Bendrosios praktikos (šeimos gydytojas) D. Č. pripažindamas laikinai nedarbinga (išduodant elektroninius nedarbingumo pažymėjimus) vadovavosi gydytojų specialistų konsultacijomis ir jų skirto gydymo rekomendacijomis. Eismo įvykis (duomenys neskelbtini) įvyko D. Č. dirbant, t. y. nepaisant tam tikrų degeneracinių pakitimų, eismo įvykio metu ji buvo darbinga. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus teismo medicinos ekspertas nustatė, kad 2023 m. sausio mėnesį nukentėjusioji nedarbinga buvo dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir tokios jos būklės neįtakojo ankstesnių ligų paūmėjimas, laikinojo nedarbingumo pažymėjimai iki pat (duomenys neskelbtini) buvo tęsiami nurodant tą pačią diagnozę T91.8 (Kitų patikslintų kaklo ir liemens sužalojimų padariniai).

7. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė nesutinkantis su tokiu ieškovo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. pG 575/2022(06) interpretavimu. Visų pirma – pažymėtina, kad specialisto tyrimas pradėtas 2022-12-30, nukentėjusios apžiūra atlikta 2023-01-02, tyrimas baigtas 2023-01-09. Tarp šalių kilęs ginčas dėl nukentėjusios D. Č. nedarbingumo laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), taigi specialisto išvadoje Nr. pG 575/2022(06) netiriamas ir nepasisakoma dėl ginčo laikotarpio. Antra – ieškovo teiginiai „vyresnysis teismo medicinos ekspertas 2023-01-02 atliko asmens teismo medicininę apžiūrą ir nurodė, kad „Šiuo metu būklė kiek pagerėjusi, tačiau išlieka kaklo skausmas judesių metu, dešinės rankos silpnumas, galvos svaigimas.“ – visiškai neatitinka byloje esančių rašytinių rodymų turinio, beje pateiktų paties ieškovo. Specialisto išvadoje teiginiai „Šiuo metu būklė kiek pagerėjusi, tačiau išlieka kaklo skausmas judesių metu, dešinės rankos silpnumas, galvos svaigimas.“ – yra tyrimo aprašomojoje dalyje, ir tai yra ištrauka/dalis iš 2022-12-07 LSMUL Kauno klinikose vykdytos konsultacijos. Taigi, specialistas pats tokios išvados nepadarė. Pažymėtina, jog ieškovas tos dienos konsultacijos išvadas cituoja nepilnai, nenurodo: atliktas KT, MRT - pakitimų galinčių sukelti skausmą nustatyta nebuvo“ arba „Šiuo metu KT ir MRT pakitimų galinčių sąlygoti minėtus skundus nepakanka“, taip pat nurodyta „rekomenduojama neurologo konsultacija ir ištyrimas dėl dešinės rankos silpnumo ir galvos svaigimo.“ Atitinkamai 2023–01–04 neurologo konsultacijos metu objektyviai įvertinta neurologinė būklė – be patologijos. Nurodytos diagnozės: Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais (G55.1) ir (Kaklo diskų liga su radikulopatija (M50.1). Trečia - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. pG 575/2022(06) tikslas, pagal tyrimui užduotus klausimus yra nustatyti sveikatos sutrikdymo mąstą priimant sprendimą dėl baudžiamosios veikos kvalifikavimo vykdomame ikiteisminiame tyrime.

8. Teismo posėdžių metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas.

9. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu dėl G. S., vairavusio automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės darbo metu buvo sužalota D. Č. Byloje pateikti nedarbingumo pažymėjimai patvirtina, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) D. Č. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe (duomenys neskelbtini). Ieškovas nukentėjusiajai D. Č. už minėtą nedarbingumo laikotarpį išmokėjo 4 724,77 Eur ligos išmoką. Eismo įvykio metu transporto priemonės MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo. Atsakovas, kaip už eismo įvykį atsakingos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudikas, išmokėjo ieškovui 3 363,24 Eur žalą, kurią ieškovas patyrė D. Č. išmokėjęs ligos išmoką už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

10. Byloje kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo, kurią sudaro ieškovo nukentėjusiajai išmokėta ligos išmoka už laikotarpį nuo 2023-02-24 iki 2023-05-08. Atsakovas atsisakė atlyginti šią žalą, motyvuodamas tuo, kad tolimesnis D. Č. gydymas (nuo 2023-02-24) yra siejamas su lėtinių ligų, buvusių iki (duomenys neskelbtini) eismo įvykio, gydymu.

11. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2023-02-24 iki 2023-05-08) nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo, susijusio su (duomenys neskelbtini) eismo įvykiu.

12. Visų pirma nukentėjusiajai D. Č. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023-05-08 buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, juose nurodant, kad pacientė minėtu laikotarpiu buvo nedarbinga dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio. Antra, Alytaus sveikatos priežiūros centras 2023-08-02 rašte nurodė, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2023-02-24 iki 2023-05-08, pacientei D. Č. buvo skirtas gydymas ir pacientė pripažinta laikinai nedarbinga dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe. Trečia, 2023-08-09 VSDFV Kauno skyriaus pateiktoje D. Č. medicinos dokumentų patikrinimo pažymoje nurodyta, kad D. Č. buvo gydoma ir elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023-05-08 išduoti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini). Ketvirta, teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. Č. paaiškino, kad nedarbingumas ginčo laikotarpiu buvo išduotas dėl (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe, iki šiol gydosi, nes skauda dešinę galvos pusę, negali naudoti prietaisų, kurie vibruoja, sudėtinga važiuoti automobiliu, išėjo iš darbo, nes dėl sveikatos būklės negali dirbti. Aplinkybė, kad D. Č. šio nedarbingumo laikotarpiu gavo 100 proc. darbo užmokesčio (atskaičiusi mokesčius), savaime nereiškia, kad jos parodymai yra šališki ir neobjektyvūs.

13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad D. Č. iki eismo įvykio turėjo sveikatos problemų, susijusių su stuburu; jai buvo išduodami nedarbingumo pažymėjimai. Dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio patirtų sužalojimo nukentėjusiajai konstatuotas kaklinės stuburo dalies raiščių patempimas ir C1/C2 kaklo slankstelių panirimas.

14. Atsakovas, nesutikdamas atlyginti žalą, kurią sudaro už laikotarpį nuo 2023-02-24 iki 2023-05-08 ieškovo sumokėta ligos išmoka, be kita ko, vadovaujasi teismo medicinos specialisto dr. P. P. išvada, kurioje konstatuota, kad pacientei taikytas gydymas dėl (duomenys neskelbtini) autoįvykio pasekmių buvo ne ilgiau kaip iki 2022-09-01, o vėliau – dėl lėtinių degeneracinių kaklo ligų. Be to, specialistas nurodė, kad objektyviai patvirtintas nedarbingumo laikotarpis dėl (duomenys neskelbtini) patirtų sužalojimų buvo iki 2022-09-01. Ši specialisto išvada prieštarauja byloje pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus išvados turiniui, kuriame nurodyta, kad, 2023-01-02 atlikus nukentėjusiosios apžiūrą, nustatyta, kad kaklas imobilizuotas kietu kaklo įtvaru; pacientė skundžiasi, kad svaigsta galva, skausminga galvos dešinė pusė, pakeliant abi rankas sutrinka pusiausvyra. Atliekant šį tyrimą, priešingai nei dr. P. P. išvadoje, buvo apžiūrėta pati nukentėjusioji. Be to, dr. P. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nevertino šeimos gydytojų įrašų apie pacientę. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus išvada yra išsamesnė ir objektyvesnė. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausus D. Č., ji nurodė iš esmės tokius pačius nusiskundimus, kaip ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus išvados motyvuojamoje dalyje, t. y. kad iki šiol skauda dešinę galvos pusę, ji negali naudoti vibruojančių prietaisų, važiuoti automobiliu. Tokių nusiskundimų iki ginčo įvykio D. Č. medicininėje dokumentacijoje nebuvo. Nors tam tikrais periodais iki ginčo įvykio nukentėjusioji buvo laikinai nedarbinga, tačiau pasibaigus nedarbingumui, ji grįždavo į darbą. Po (duomenys neskelbtini) eismo įvykio pacientė į darbą dėl sveikatos būklės nebegrįžo.

15. Teigdamas, jog nukentėjusiosios pagrįstas nedarbingumo laikotarpis dėl (duomenys neskelbtini) patirtų sužalojimų buvo iki 2022-09-01, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas dr. P. P. paaiškino, kad 2022-09-01 Alytaus ligoninėje įvertinus nukentėjusiosios būklę, buvo nustatyta, kad palpuojant paravertebraliai kaklo neskauda, kaklo judesiai pilni, dar kiek skausmingas sukimas į kairę, skausmas sprando srityje. Taigi, priešingai nei teigia dr. P. P., apžiūros metu buvo konstatuota, kad skausmas atitinkamose kūno vietose yra išlikęs. Be to, aplinkybė, kad nukentėjusioji jautė skausmą atitinkamose kūno vietose, nurodyta, tos pačios dienos neurologo konsultacijoje, vykusioje A. R. individualioje įmonėje,,Sarža“, kurioje nurodyta, kad skausmingi paravertebraliniai taškai kakle, riboti judesiai. Nukentėjusiosios patiriamas skausmas taip pat nurodomas 2022-09-02 šeimos gydytojo konsultacijoje (negali pasukti galvos, jaučia skausmą tarp mečių, skauda sprandą, pilnai negali pakelti kairės rankos). Pasak liudytoju apklausto dr. P. P., jis padarė išvadą, kad dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų negalėjo paūmėti pacientės degeneracinės ligos, kadangi nebuvo neurologinės simptomatikos tą pačią dieną (įvykio dieną). Teismo vertinimu, vien tai, kad eismo įvykio dieną nebuvo nustatytas nukentėjusiosios degeneracinių ligų paūmėjimas, savaime nereiškia, kad dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų nepaūmėjo nukentėjusiosios lėtinės ligos. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, jog natūralu, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui suteikiant pirmąją pagalbą neieškoma degeneracinių pakitimų. Šią aplinkybę iš esmės pripažįsta ir pats atsakovas, atlyginęs ieškovo patirtą žalą ne iki 2022-09-01, o iki 2023-02-24. Kaip matyti iš vėlesnių nei 2022-09-02 medicininių įrašų, pacientei išliko skausmai, nepaisant to, kad neurologų nustatyti pakitimai nepakankami pagrįsti esamiems pacientės skundams.

16. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas spręsti, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2023-02-24 iki 2023-05-08) nukentėjusiosios nedarbingumas buvo nulemtas dėl (duomenys neskelbtini) įvykio metu patirtų sužalojimų ir dėl šių sužalojimų paūmėjusių lėtinių (degeneracinių) ligų. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas priteisti 1 361,53 Eur nuostolius laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdančio veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 188677437, 1 361,53 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 53 ct) žalos atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Matusevičiūtė