M. S. pagal BK 129 str. 2 d., 135 str. 2 d.

Teikimo Nr. TS-92-1096/2024

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. RV-25-1742 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.

Teismas

n u s t a t ė :

M. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies, 6, 7, 8 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktus, 138 straipsnio 2 dalies, 5, 6, 7, 8 punktus, 187 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 16 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. balandžio 16 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. birželio 26 d. – 4 metai 9 mėnesiai 21 diena. Nuteistasis 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2024 m. gruodžio 16 d.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija 2024 m. birželio 28 d. nutarimu nutarė netaikyti M. S. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, rekomenduojant nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad M. S. teistas pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka taip pat pirmą kartą. Nusikaltimus už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio su bendrininkais, kurių tarpe buvo nepilnamečių asmenų bei jo jaunesnysis brolis. Po padaryto nusikaltimo M. S. slapstėsi. 2012 m. kovo 25 d. paskelbta jo paieška, tą pačia diena kai buvo pripažintas kaltinamuoju. 2012 m. liepos 8 d. išduotas Europos arešto orderis. Nuo 2013 m. birželio 13 d. skirtas suėmimas. 2016 m. balandžio 16 d. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir 2016 m. lapkričio 24 d. grąžintas į Lietuvą. Nuteistasis nurodo, kad laisvėje yra baigęs vidurinę mokyklą, po to 2 metus dirbo įmonėje vadybininku, po to direktoriumi. Vėliau išvyko uždarbiauti į Jungtinę Karalystę, kur įkūrė savo verslą, susijusį su viešuoju maitinimu, tačiau čia oficiali nuteistojo darbinė patirtis nutrūko, nes slapstėsi nuo teisėsaugos, kol galiausiai buvo suimtas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis kėlė profesinę kvalifikaciją ir įgijo suvirintojo kvalifikaciją. Šiuo metu mokosi Utenos kolegijoje ir laiko baigiamuosius egzaminus. Bausmės pradžioje sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, tačiau įdarbintas nebuvo. Atsiradus galimybei pradėjo vykdyti individualią veiklą, kuri 2023 m. kovo 30 d. buvo prilyginta darbinei veiklai. Po perkėlimo į Vilniaus kalėjimo specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsiskolinimų, kurie atsirado įvykdžius nusikalstamą veiką. Vilniaus kalėjime yra gautas vykdomasis raštas nuteistojo vardu dėl 216 020 Eur sumos išieškojimo. Nuteistasis teigia, kad yra savanoriškai padengęs apie 15 000 Eur, tačiau yra gauti tik keli „Swedbank“ išrašai apie nuteistojo pinigų pervedimą į nukentėjusiųjų sąskaitą (5 000 Eur). Ieškinio padengimui iš nuteistojo gaunamo darbo užmokesčio yra daromi nuskaitymai, taip pat nuteistasis teigia, kad kiekvieną mėnesį savarankiškai daro pavedimus ieškiniui padengti, tačiau Vilniaus kalėjimas šio vykdomojo rašto neturi.

Nutarime pažymėtina, kad M. S. teigia laisvėje niekuomet nesusidūręs su nesaikingu alkoholio vartojimu, o apsvaigimą alkoholiu nusikaltimo metu neigia. Teigia, jog nebuvo fiksuotas jo girtumas, tačiau pagal duomenis esančius nuosprendyje matyti, jog girtumai nusikaltimo metu nustatyti pakako liudininkų parodymų, kurių teigimu visi nusikaltime dalyvavę vaikinai prieš nusikaltimą vartojo brendį. Bausmės atlikimo metu taip pat 2019 metais baustas už alkoholio vartojimą. Motyvacija susidoroti su nesaikingu alkoholio vartojimu vidutinė, nes priklausomybę ir alkoholio sukeltus neigiamus padarinius neigia. Tačiau nepaisant to, asmuo išklausė AA kursą pas RS psichologus. Pokalbio metu su psichologu M. S. teigė, kad laisvėje alkoholį vartojo saikingai, tačiau dabar yra priėmęs sprendimą, alkoholio visai atsisakyti. Teisės pažeidėjui būdinga aukšta savivertė, įvardina tik teigiamas savybes, mano jog jokių probleminių koreguotinų sričių neturi. Jis stengiasi sudaryti kuo geresnį įspūdį apie save, nekalba apie faktus, kurie charakterizuotų jį neigiamai. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją matyti, kuomet pykčio ir keršto už jaunesnio brolio įžeidimą vedinas padegė kitą jaunuolį, kuris mirė įvykio vietoje, ir butą, kuriame buvo dar 13 jaunuolių. Išlieka reali tikimybė, kad pavartojus alkoholio nepasverti ir neapgalvoti smurtinio elgesio atvejai ateityje gali kartotis. Pats M. S. kalbėdamas apie nusikaltimą linkęs save pateikti kaip aplinkybių auką, o ne kaip iniciatorių ar vykdytoją. Savo kaltės neneigia, tačiau save teisina. Apie pasekmės mąsto atsižvelgdamas tik į savo poreikius. M. S. savo socialines situacijas vertina teisingai, linkęs pasitikėti „sveiku protu“, ir tiesioginiu patyrimu. Mano, kad yra pasimokęs iš klaidų.

Be to įvertinimo metu nėra stebimos nuteistojo kriminalinę subkultūrą, ar diskriminacinį požiūrį palaikančios nuostatos, tačiau kalbėdamas apie įvykdytus nusikaltimus yra linkęs sumenkinti jų pasekmes bei svarbą. Taip pat ganėtinai abejingas požiūris į darbinę veiklą. Išrankumas darbo pobūdžiui parodo, kad M. S. svarbi kitų nuteistųjų nuomonė apie jį. Bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė drausmine tvarka. Bausmės atlikimo metu yra stebimi teigiami pokyčiai lėšų valdymo, psichoaktyvių medžiagų vartojimo nuostatų, mokymosi bei galimybių dirbti srityse, tačiau kriminogeninės sritys apimančios mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų sritis išlieka aktualios ir reikalauja tolimesnio dalyvavimo prevencinėse priemonėse. Taip pat vertinant nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį, atliktos ir neatliktos bausmės santykį, manytina, jog bausmės tikslai dar nėra pasiekti.

Atsižvelgdama į tai, Komisija konstatavo, jog šiuo metu stebimas aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, tačiau manytina, jog šiuo metu dar nėra pasiekta reikšminga pažanga, valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o asmenybės pokyčiai dar nėra tokie akivaizdūs, todėl nutarta 4 balsų dauguma netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. liepos 10 d. gautas M. S. skundas dėl minėto nutarimo. Nuteistasis skunde nurodė, kad skundžiamas nutarimas nėra išsamus ir tinkamai argumentuotas, o jame Komisijos padarytos išvados yra nenuoseklios ir vidiniai prieštaringos. Nepaisant to, jog absoliuti dauguma skundžiamame nutarime bei nuteistojo M. S. asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra būtent teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, Komisija vis tiek nusprendė netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, suabsoliutindama aplinkybes, susijusias su nuteistojo nusikalstama praeitimi. Daugelį aplinkybių, susijusių su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, Komisija interpretavo itin laisvai ir daugeliu atveju padarė kategoriškas, tačiau tikrovės neatitinkančias išvadas dėl M. S. elgesio bei realiai egzistuojančių jo mąstymo aspektų. Skundžiamo nutarimo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti M. S. teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, esant visoms aplinkybėms, neabejotinai sudarančioms ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindą. Tinkamai neargumentuodamas savo sprendimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą M. S., Komisija pažeidė BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte, įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus.

Komisiją priimdama skundžiamą nutarimą, pateikė nuteistajam rekomendaciją „vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą“, tačiau rekomenduojama nuteistajam M. S. tęsti individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą, skundžiamame nutarime Komisija nenurodė kokių konkrečių tolimesnių veiksmų turi imtis nuteistasis, norėdamas padaryti pažangą valdant su jo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius. Tuo tarpu, kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos medžiagos, šiuo metu M. S. yra įvykdęs visas jo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, nepaisant to, Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra neigiamas. Nuteistojo asmens byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis M. S. rodė iniciatyvą spręsti savo ankstesnes problemas ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje dalyvavo eilėje skirtingų pozityvaus užimtumo priemonių. Todėl, šiuo atveju atsisakant taikyti lygtinį paleidimą taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos REC (2003) 22 nuostatomis, kurios numato, kad lygtinio paleidimo tikslas yra pradėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo.

Skundžiamame Nutarime nepagrįstai konstatuota, kad nuteistojo M. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, priešingai, M. S. pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t. y. jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pavyzdingas elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vilniaus kalėjimo sudarytame pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime, naudojant OASys metodiką, yra nurodoma, jog M. S. nusikalstamo elgesio rizikos balai tik nežymiai viršija žemos rizikos grupės ribas. Tuo tarpu, Komisija skundžiamame Nutarime balų mažėjimo, jų dinamikos realiai nenagrinėjo ir jų nevertino. Skundžiamame Nutarime tik nurodyta, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nuteistasis neva nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius. Svarbu pažymėti, jog vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu, iš skundžiamo Nutarimo turinio yra akivaizdu, jog Komisija vertino išimtinai tik M. S. priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių, visiškai neatsižvelgdami į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kurioje nurodoma kaip nuteistajam sekėsi valdyti jam vertinimu metu išskirtus kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių jis tam ėmėsi, kaip kito jo dinaminių rizikos veiksnių įverčiai. Tokiu būdu Komisija nesilaikė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-446 patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų resocializacijos skyrių veiklos tvarkos aprašo dėl nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimo kriterijų, pagal kurį akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką gali būti apibrėžta kaip sąmoningos ir tikslingos nuteistojo pastangos siekti individualių resocializacijos tikslų, išryškėjusios ne mažiau kaip paskutinius tris laisvės atėmimo bausmės atlikimo mėnesius. Komisija ignoravo faktą, jog per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis M. S. pademonstravo nepriekaištingą elgesį, ko pasėkoje jo nusikalstamo elgesio rizika pasižymi sisteminga mažėjimo dinamika ir paskutinių vertinimų metu sumažėjo nuo 62 iki 51 balų, o tai įrodo akivaizdžią M. S. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat buvo išskirtas intervencinių priemonių vykdymas ir aktyvus įsitraukimas i resocializacijos procesą, darbinė veikla bei egzistuojantys apsauginiai veiksniai.

Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis M. S. atitinka visus rekomenduotinu kriterijus, kurie įprastai turėtų būti nustatomi, sprendžiant dėl akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, geba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardyti asmeninį taikytų priemonių poveikį ir naudą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis rodo teigiamą iniciatyvą darbui laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir nėra nusistatęs prieš darbą joje. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. S. savo iniciatyva kreipėsi į laisvės atėmimo vietų įstaigos administraciją dėl galimybės įsidarbinti, tačiau darbo negavo, nes nebuvo laisvų darbo vietų. Nepaisant to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis yra dirbęs VĮ „Mūsų amatai“, taip pat su kitais nuteistaisiais pagal iškvietimą dirbo metalo perdirbimo ceche. Šiuo metu nuteistasis turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį – Vilniaus kalėjimo administracijos leidimu vykdo individualią veiklą pagal pažymą, kuri kalėjimo viršininko 2023 m. kovo 30 d. sprendimu buvo prilyginta darbinei veiklai. Perkeltas į Vilniaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą M. S. savarankiškai įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu dirba. Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai įsitraukė į neatlygintino darbo iniciatyvas. Nuteistasis savanoriškai yra atlikęs eilę nemokamų darbų, kurių pabrėžtina, jo atlikti niekas neįpareigojo. Be to deda maksimalias pastangas, siekdamas visokeriopos savo asmenybės resocializacijos, todėl atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje didelę laiko dalį paskyrė mokslams ir 2021 m. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo suvirintojo specialybę. Šiuo metu mokosi Utenos kolegijos Verslo ir technikos fakultete, laiko baigiamuosius egzaminus. Už gerus mokymosi rezultatus M. S. gauna stipendiją. Todėl nuteistasis teigia, jog jo nuostatą į darbą yra teigiama, savo užimtumą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis maksimaliai išnaudoja darbinei veiklai ir savęs tobulinimui.

Skunde taip pat nurodoma, jog nuteistasis po padarytų nusikalstamų veikų turi įsiskolinimų, tačiau pagal nuteistojo asmens byloje esantį antstolės G. A. 2022 m. kovo 18 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistasis kas mėnesį dengia įsiskolinimus savarankiškai, tą patvirtinantys nuteistojo M. S. pinigų apskaitos žiniaraščiai taip pat pateikti nuteistojo asmens bylos medžiagoje. Nors skundžiamame Nutarime nurodyta, jog „yra daromi išskaitymai solidariai priteistai sumai nukentėjusiesiems išmokėti, tačiau suma nėra padengta“. Be to kaip nurodyta, kad nuteistasis dėl savo elgesio yra padaręs pozityvias išvadas, prisiima atsakomybę už praeityje padarytas klaidas ir visapusiškai stengiasi ištaisyti, dėl savo nusikalstamų veiksmų kilusias pasekmes. Taip pat nuteistasis ne mažiau nei 3 paskutinius mėnesius neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus.

Komisija skundžiamame Nutarime taip pat išskyrė M. S. nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Neginčijama, jog skundžiamame Nutarime Komisijos nurodytos su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, susijusios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Vien tik padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką. Padaryto nusikaltimo sunkumas nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui. Lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą.

Pabrėžtina, jog per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį M. S. turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo praeityje atliktus veiksmus, padarė pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, nuteistasis yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę, tą geriausiai atspindi jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, jos nepalaiko, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu. Kaip minėta, M. S. laisvės atėmimo vietoje dirbo, kas akivaizdžiai rodo, jog jis nepalaiko kriminalinės subkultūros, kurios besilaikantys asmenys vengia dirbti. Jo elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų. Bausmės atlikimo laikotarpiu narkotinių medžiagų nevartoja, aktyviai sprendė savo problemą dėl alkoholio vartojimo (išklausė AA kursą pas RS psichologus, šiuo metu visiškai atsisakė alkoholio vartojimo). Nuteistasis struktūruotoje aplinkoje geba valdyti savo emocijas ir susikoncentruoja į tam tikrą kryptingą veiklą.

Nuteistasis pateiktame skunde nurodo, kad visiškai nesuprantama, kodėl Komisija išskyrė nuteistajam priskiriamus dinaminius kriminogeninius veiksnius „mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai“, kadangi nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visetas, leidžia daryti pagrįsta išvadą, jog visose minėtose srityse M. S. padarė maksimalią pažangą, siekiant sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad iš skundžiamo Nutarimo turinio matyti, jog Komisija paprasčiausiai suabsoliutino su M. S. gyvenimo stiliumi, draugais, mąstymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius, kurie egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tuo tarpu konkrečių argumentų, rodančių, kad tokie kriminogeniniai poreikiai egzistuoja sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundžiamame Komisijos Nutarime minimos drausminės nuobaudos buvo paskirtos prieš eile metų ir sutinkamai su BVK 80 straipsnio 9 dalies nuostatomis, yra nebegaliojančios, t. y. šiuo metu nuteistasis M. S. laikomas neturinčiu drausminių nuobaudų. Be to, paskutinė nuobauda M. S. paskirta 2020 m. birželio 10 d., kai tuo tarpu vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika M. S. nustatyta jau po paskutinės nuobaudos paskyrimo. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad M. S. laisvės atėmimo bausmės metu elgiasi pavyzdingai, už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra skatintas net 12 kartų. Šiuo metu M. S. bausmę atlieka Vilniaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje Pusiaukelės namuose, kur yra intensyviai ruošiamas lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Būdamas ten kiekvieną savaitę vyksta į namus trumpalaikėms dviejų parų išvykoms. 2024 m. kovo mėn. M. S. buvo leista išvykti į namus kasmetinėms atostogoms. Visų išvykų metu nuteistasis M. S. pateisino pasitikėjimą, grįžo laiku ir nustatytų sąlygų nepažeidė. Nuteistasis pasižymi aukšta motyvacija bei aktyviu įsitraukimui resocializacijos procesą, tai įrodo jo nuoseklus dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir intervencinėse priemonėse. Kaip minėta, nuteistasis M. S. aktyviai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuolat ir itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose. Pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse, kurių rezultatai išsamiai aptarti nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje. Bausmės atlikimo metu M. S. sistemingai išsikelia sau realius tikslus ir planus kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas. M. S. nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo metu yra teigiamos, jo gebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus kriterijus, vertinant jo teigiamą elgesio dinamiką. Tai rodo, kad nuteistasis neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis M. S. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tai rodo, kad nuteistojo pavojingumo lygis yra mažas, jis suvokia savo elgesiu praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei.

Taigi, skundžiamame Nutarime Komisija nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų kodėl šiam nuteistajam negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Vietoje to Komisija skundžiamame Nutarime išdėstė nepagrįstus motyvus dėl „nepakankamos nuteistojo pažangos“, dėl tariamai egzistuojančių kriminogeninių veiksnių, kurie akivaizdu, jog egzistavo būtent nusikalstamos veikos padarymo metu, kadangi nuteistojo M. S. asmens byloje nėra net menkiausių apraiškų, kad jie egzistuoja ir šiai dienai. Pažymėtina, jog net ir egzistuojant minėtiems kriminogeniniams veiksniams nėra pagrindo manyti, kad priemonės, kuriomis jie gali būti sprendžiami, M. S. nebus pasiūlytos probacijos metu, jei probaciją vykdantys pareigūnai matytų tokį poreikį. Naujausioje teismų praktikoje tokios situacijos vertinamos itin kritiškai. Dabartinė bausmių vykdymo politika rodo, kad teismai vis dažniau yra linkę parodyti pasitikėjimą nuteistaisiais ir paleisti juos lygtinai taikant intensyvią priežiūrą, nepaisant neigiamai nuteistųjų elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje apibūdinančių duomenų, kaip, kad pvz. drausmės pažeidimai, alkoholio vartojimas, iniciatyvos įsidarbinti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebuvimas, bado akcijų skelbimas, dalyvavimas riaušėse, atsisakymas atlikti gerbūvio darbus ir kt. Iš išdėstyti darytina išvada, jog Komisija priėmusi nutarimą netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir visiškai nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Akivaizdu, kad M. S. asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnius teisės pažeidimus, leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima teigti, kad M. S. resocializacija yra baigta ir yra pasiruošęs grįžti ir pilnai integruotis į plačiąją visuomenę.

Šiame skunde aptartų aplinkybių visuma, leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog per bausmės vykdymo laikotarpį M. S. padarė pakankamą pažangą, savo elgesį pakeitė pakankamai, tam, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą ir toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai nei nurodoma skundžiamame Nutarime, M. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai - jis bus prižiūrimas ir nesilaikydamas nustatytų pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos Nutarimo nepateikė.

Kitų atsiliepimų negauta.

Nuteistojo skundas netenkintinas

Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 4 straipsnyje įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. S. 2024 m. gruodžio 16 d. atliks 2/3 įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant M. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negalėtų būti taikomas. Yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Atlikus nuteistojo M. S. 2019 m. Marijampolės pataisos namuose OASys vertinimą, buvo nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika. Sritis su kuria nuteistajam reikia padirbėti buvo mąstymas ir elgesys. 2021 m. kovo 29 d. pagal OASys vertinimą nuteistajam buvo žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Tačiau buvo nustatytos mąstymo ir elgesio bei gyvenimo stiliau sritys kaip taisytinos. 2021 m. lapkričio 3 d. buvo atliktas dar vienas OASys vertinimas jo metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Buvo įvardijamos šios probleminės sritys gyvenimo sąlygos (asmuo atlikęs nusikalstamą veiką slapstėsi), gyvenimo stilius ir draugai (kadangi nuteistasis nusikaltimą atliko būdamas ne vienas, tame tarpe buvo ir nepilnamečių asmenų), piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikalstama veika padaryta apsvaigus), mąstymas ir elgesys (nors kaltę pripažino, asmuo linkęs kaltinti aplinkybes), nuostatos (vadovaujasi nuostata, jog reikia ginti brolį). 2022 m. balandžio 19 d. buvo dar kartą atliktas OASys vertinimas, jo metu buvo nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Buvo įvardijamos išliekančios šios probleminės sritys: gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Pokytis buvo pastebėtas gyvenimo sąlygų srityje. 2023 m. sausio 20 d. Pravieniškių pataisos namuose buvo atliktas dar vienas OASys vertinimas, jo metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. 2023 m. gegužės 15 d. Vilniaus kalėjimo psichologo teigimu, akivaizdus poreikis intervenciniam darbui pirminio pokalbio metu nenustatytas, tačiau atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio situaciją galėtų būti orientuotas į emocijų valdymo ir/ar problemų sprendimo įgūdžių stiprinimą. Atsižvelgus į nurodytus duomenis, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad M. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos rezultatai yra nuosekliai ir akivaizdžiai mažėjantys.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, praeityje nebuvo teistas. Už įsibrovimą neteistas, lygtinio paleidimo ar probacijos sąlygų praeityje nepažeidęs. Pirmas M. S. susidūrimas su teisėsauga būnant pilnamečiu, pirmas teistumas 28 metų (už nusikaltimą atliktą būnant (duomenys neskelbtini) metų). Nusikaltimus už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio. Su bendrininkais, kurių tarpe buvo nepilnamečių asmenų. M. S. po nusikaltimo slapstėsi, t. y. 2012 m. kovo 25 d. buvo paskelbta paieška, tą pačią dieną kai buvo pripažintas kaltinamuoju. 2012 m. liepos 8 d. buvo išduotas Europos arešto orderis, nuo 2013 m. birželio 13 d. skirtas suėmimas, o nuo 2016 m. balandžio 16 d. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje. 2016 m. lapkričio 24 d. atgabentas į Lietuvos Respubliką. Kadangi visos M. S. nusikalstamos veikos įvykdytos vienu metu – negalima priskirti konkrečiam nusikaltimo modeliui. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtino paleidimo iš laisvės atėmimo vietos komisijai M. S. pristatomas pirmą kartą. Be to nuo 2022 m. sausio 17 d. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, o nuo 2024 m. sausio 16 d. perkeltas iš pusiautviro tipo bausmės atlikimo vietos į Vilniaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą Pusiaukelės namuose, kur nuteistasis intensyviai ruošiamas paleidimui iš kalėjimo. Pažymėtina, kad 2018 m. gruodžio 11 d. Kybartų pataisos namuose buvo pristatyta nuteistajam pataisos namų tvarka, jo teisės ir pareigos, bei buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas ir adaptacijos programa. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo ir vykdė visus numatytus ir iškeltus individualaus socialinės reabilitacijos plane tikslus. Nuo 2021 m. yra dalyvavęs ir baigęs užsiėmimus. Pastebima, kad nuteistasis pasižymi aktyviu įsitraukimu bei motyvacija pokyčiui, linkęs koreguoti ir keisti savo nuostatas. Nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Nuteistasis šiuo atveju iš dalies ir atitinka BVK 82 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas, tačiau minėtos aplinkybės, susijusios su nustatytu vidutiniu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, probleminėmis sritimis, neleidžia teismui spręsti, jog M. S. padarė akivaizdžią bei įtikinančią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Pažymėtina, kad po vidurinės mokyklos baigimo įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), vadybininko pareigose, vėliau pasak, nuteistojo perėjo į direktoriaus pareigas. Minėtame darbe dirbo apie porą metų, vėliau išvyko į Jungtinę Karalystę, kur įkūrė savo verslą, susijusį su viešuoju maitinimu. Šioje vietoje nuteistojo oficiali darbo patirtis nutrūksta, kadangi slapstėsi nuo teisėsaugos kol galiausiai buvo suimtas. Nuteistasis teigė apie studijas Škotijoje, tačiau jokiais raštais to nepagrindė. 2021 m. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo suvirintojo specialybę, taip pat yra Utenos kolegijos Verslo ir technikos fakultete 2021 m. vasario 24 d. užbaigė pirmojo kurso pirmą semestrą. Šiuo metu tęsia mokslus ir laiko baigiamuosius egzaminus. Be to pataisos namuose bausmės pradžioje dirbti sutiko, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką nedirbo, 2021 m. lapkričio 9 d. nuteistasis raštiškai kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“, dėl darbo pataisos įstaigoje, tačiau 2022 m. sausio 6 d. gautas atsakymas, jog asmuo nebus įdarbintas, kadangi nėra laisvų darbo vietų. Šiuo metu, atlikdamas bausmę Vilniaus pusiaukelės namuose, nuteistasis dirba UAB (duomenys neskelbtini), taip pat vykdo individualią veiklą, kuri nuo 2023 m. kovo 30 d. prilyginta darbinei veiklai. 2023 m. rugsėjo 12 d. gauta pažyma iš UAB (duomenys neskelbtini) dėl M. S. įdarbinimo įsipareigojimo į apdailininko pareigas nuo 2023 m. spalio 2 d. Darytina išvada, jog pakartotinio nusikaltimo rizika ateityje nėra susijusi su nuteistojo išsilavinimu ar galimybe įsidarbinti.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis gyvendamas laisvėje didelių finansinių sunkumų niekada neturėjo, visuomet stengėsi užsidirbti pragyvenimui. Nusikaltimai už kuriuos M. S. kali nebuvo įvykdyti siekiant materialinės naudos. Įkalinimo pradžioje nuo 2016 m. nebuvo įdarbintas, gyveno iš artimųjų siunčiamų lėšų, įpusėjus bausmės atlikimui pradėjo darbuotis VĮ „Mūsų amatai“ ir vykdo individualią veiklą iš kurios gauna pajamas. Be to pažymi, kad už gera mokymąsi Utenos kolegijoje gauna stipendiją. Taip pat yra daromi išskaitymai solidariai priteistai sumai nukentėjusiesiems išmokėti, tačiau suma nėra padengta. Teigia, kad savanoriškai yra sumokėjęs 15 000 Eur sumą nusikaltimo aukoms ir jų artimiesiems, tačiau yra gauti tik keli „Swedbank“ išrašai apie nuteistojo pinigų pervedimą. Šiai dienai Vilniaus kalėjime yra gautas vykdomasis raštas nuteistojo vardu 216 020 Eur sumos išieškojimo, kurio vykdymą prižiūri antstolis M. L.. Nuteistasis tiek savo skunde nurodė, jog kas mėnesį savarankiškai daro pavedimus ieškiniui dengti antstolei G. A., tačiau šio vykdomo rašto Vilniaus kalėjimas neturi. Iš viso tai matyti, kad priteista suma yra pakankamai didelė, todėl neturint oficialaus ir reguliaraus pajamų šaltinio yra ganėtinai sunkiai įveikiama.

Nuteistasis M. S. paduotame skunde nurodė, kad pritaikius lygtinį paleidimą turėtų gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos intensyvios priežiūros taikymui. Pažymėtina, kad iki nusikaltimo dienos gyveno tėvams nuosavybės teise priklausančiame name. Šiuo metu tame name gyvena tėvai. 2021 m. lapkričio 19 d. yra gauta pažyma, kurioje nurodyta, kad nuteistasis nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vietą. Taip pat yra gautas nuteistojo motinos sutikimas, jog po bausmės atlikimo ar galimo lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus priimtas gyventi nurodytu adresu. Pažymėtina, kad M. S. būdamas laisvėje didesnių bėdų dėl gyvenamosios vietos neturėjo, tačiau po padarytos nusikalstamos veikos pradėjo slapstytis ir negrįžo gyventi namo. Buvo išduotas Europos arešto orderis, taip pat buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, todėl gyvenamoji vieta negalėtų būti vertinama kaip apsauginis veiksnys, galintis apsaugoti M. S. nuo nusikaltimų kartojimo ateityje. Be to šiuo metu būdamas Vilniaus pusiaukelės namuose, nuo 2024 m. sausio 15 d. M. S. vyksta dviejų parų išvykoms į namus, ir kasmetinėms atostogoms.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog nuteistasis palaiko ryšius su seserimi, su broliu ir tėvais santykiai taip pat geri. Nuteistajam tėvai siuntė pinigų pragyvenimui kol pastarasis nedirbo laisvės atėmimo įstaigoje. Pats nuteistasis savo šeimos nėra sukūręs, turėjo draugę, su kuria ryšiai nutrūko, tačiau pastaruoju metu mėgina santykius atkurti. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimo metu buvo su broliu, tiksliau, jam pasiskundus, kad buvo nuskriaustas vakarėlyje, M. S. su keliais draugais, ryžosi nusikaltimui kuriame dalyvavo ir jo nepilnametis brolis. Kadangi nuteistasis stengiasi palaikyti ryšius su savo artimaisiais ir supranta viso to svarbą, todėl tai gali būti vertinama kaip apsauginis nuteistojo veiksnys.

Pabrėžtina, kad M. S. iki nusikaltimo nepriklausė jokiai nusikalstamai grupuotei, taip pat nėra duomenų, kad būtų palaikęs artimus ryšius su nusikalstamo pasaulio atstovais. Turi draugų, kurie nėra įsitraukę į kriminalinę veiklą. Atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose įsitraukdavo į pozityvaus užimtumo veiklas, mokėsi. Bausmės atlikimo metu paprastai atpažįsta socialinius veiksnius, skatinančius nusikalstamą veiką ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Taip pat galvoja, kad nemanipuliuoja, neskatina kitų nusikalsti. Be to M. S. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, taip pat mano, kad neturėjo kito pasirinkimo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos verčia atsakomybę savo jaunam amžiui, kadangi nusikalstamas veikas padarė būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Iki nusikaltimo turėtas gyvenimo stilius neabejotinai turėjo reikšmės įvykdytam nusikaltimui. Iš viso to darytina išvada, jog M. S. vis dar nėra linkęs prisiimti pilną atsakomybę už savo nusikalstamą veiką ir linkęs kaltinti aplinkybes, tačiau nuteistasis supranta savo rizikos veiksnius, kas gali būti apsauginis veiksnys ateityje.

Vertinant nuteistojo piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, pažymėtina, jog nuteistasis niekuomet nebandė narkotinių medžiagų. Analizuojant nuteistojo asmens byloje esančią informaciją, negauta duomenų patvirtinančių, kad asmuo būtų piktnaudžiavęs ar vartojęs narkotines medžiagas. Asmuo nesusiduria su problemos dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, be to laisvėje nebuvo susidūręs su nesaikingu alkoholio vartojimu, o apsvaigimą alkoholiu nusikaltimo metu neigia. Teigiama, jog nebuvo fiksuotas jo girtumas, tačiau pagal duomenis esančius nuosprendyje matyti, kad girtumui nustatyti pakako liudytojų parodymų, kurių teigimu visi nusikaltime dalyvavę asmenys prieš nusikaltimą vartojo brendį. Be to bausmės atlikimo metu 2019 m. fiksuotas apsvaigimas alkoholiu. Nurodyta, kad asmuo išklausė AA kursą pas RS psichologus ir jau ilgiau nei metus nebuvo sulaikytas apsvaigęs alkoholiu. Šiuo metu yra priėmęs sprendimą visiškai atsisakyti alkoholio. Galima teigti, kad priklausomybių ar poreikio vartoti kvaišalus nuteistasis neturi, o dėl savikontrolės stokos vartojant alkoholį, gali kelti riziką nusikalsti ateityje.

Pabrėžtina, kad nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko artimus ryšius su laisvėje likusiais draugais, artimaisiais ir pažįstamais. Nuteistojo savivertė aukšta, įvardina tik teigiamas savybes. Jokių probleminių ar koreguotinų sričių šiuo metu neturi, išskyrus nuobodžiavimą. Nuteistasis save apibūdina kaip motyvuotą, siekiantį tobulėti, gebantį inovatyviai mąstyti. Minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą teigia neturintis, nusižudyti ar savęs žaloti nėra bandęs. M. S. yra gana stabilios emocinės būsenos ir supranta pasekmes dėl savo padaryto nusikaltimo.

Aptariant Socialinio tyrimo išvadoje M. S. mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, pabrėžiama, jog išlieka mandagus, stengiasi palaikyti sutelkti dėmesį ir palaikyti vystomą pokalbį. Stengiasi sudaryti kuo geresnį įspūdį apie save, nekalba apie faktus, kurie charakterizuotų jį neigiamai. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją matyti vieną fiksuotą agresijos panaudojimo atvejį, t. y. kuomet pykčio ir keršto už jaunesnio brolio įžeidimą vedinas padegė kitą jaunuolį, kuris mirė įvykio vietoje, ir butą, kuriame buvo 13 jaunuolių. Todėl išlieka reali tikimybė, kad pavartojus alkoholio nepasverti ir neapgalvoti smurtinio elgesio atvejai gali ateityje kartotis. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, su kitais nuteistaisiais sutaria gerai, santykiai nekonfliktiški, draugiški. Kalbėdamas apie padarytą nusikaltimą linkęs save pateikti kaip auką, o ne kaip iniciatorių ar vykdytoją. Savo kaltės neneigia, tačiau teisina save. Be to mano, kad yra pasimokęs iš klaidų ir jau kurį laiką po paskutinės drausminės nuobaudos gautos 2020 m. birželio 19 d. demonstruoja aukštą motyvaciją pozityviems pokyčiams. M. S. skatintas 12 kartų, kas leidžia manyti, kad nuostatos į priežiūrą ir apribojimus yra palankios. Teigiama, kad linkęs keisti savo elgesį ir mąstymą, tačiau vis dar yra išlikęs savęs minimizavimas. Be to įvertinimo metu nėra stebimos nuteistojo kriminalinę subkultūrą, ar diskriminacinį požiūrį palaikančios nuostatos, tačiau kalbėdamas apie įvykdytus nusikaltimus yra linkęs sumenkinti jų pasekmes bei svarbą. Ganėtinai abejingas požiūris į darbinę veiklą ir išrankumas darbo pobūdžiui parodo, kad nuteistajam svarbi kitų nuteistųjų nuomonė apie jį. Diskriminacinių nuostatų nestebima. Pažymėtina, kad teisės pažeidėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir nors stengiasi laikytis nustatytos tvarkos, lanko meninius užsiėmimus, 2020 m. kovo 4 d. dalyvavo 4 mėnesių trukmės Socialinių įgūdžių gerinimo programoje, mokosi, tačiau įstaigoje nustatytą vis tik du kartus pažeidė 2019 m. kovo 1 d. buvo apsvaigęs alkoholiu, o 2020 m. birželio 19 d. baustas papeikimu už uždraustų daiktų laikymą, tačiau už gerą elgesį ir dalyvavimus programose buvo skatintas 12 kartų. Aptariant visas šias nuostatas, matyti, kad reikia išsiugdyti stipresnį atsakomybės jausmą, kadangi nors ir kaltės savo dėl nusikaltimo neneigia, tačiau yra linkęs tai sumenkinti.

Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami šie nuteistojo statiniai kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai – ankstesnis nusikalstamas elgesys. Tačiau didžiąja dalimi išskiriami nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, kuriuos nuteistasis pats turi ir gali dar koreguoti – turi skolų, ieškinių ir/ ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys. Bei nuteistajam išskiriami 4 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai – nuolatinė gyvenamoji vieta, pastovių pajamų buvimas, nuostatos nevartoti alkoholio ir artimųjų palaikymas. Todėl nuteistajam rekomenduojama tęsti socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius.

Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Minėtos išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, minėtos išvados nėra pagrindo daryti.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis bei kad toliau jis gali būti neizoliuotas nuo visuomenės, o toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės ir bausmių vykdymo paskirtis. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Dėl šių priežasčių, teismas sprendžia, kad šiame gyvenimo ir bausmės atlikimo etape nuteistasis M. S. nėra pilnai linkęs keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę. Be to nuteistasis buvo teikiamas Komisijai pirmą kartą, todėl manytina, kad nuteistasis turėtų keisti požiūri į save, bei vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Nurodant tai, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals, o jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį. Nepakanka nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų išvadai, kad būdamas laisvėje bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad skundžiamame Komisijos nutarime balsuojant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos komisija vienbalsiai, buvo nutarta netaikyti M. S. lygtinio paleidimo. Be to konstatuojama, kad stebimas aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, tačiau manytina, jog šiuo metu dar nėra pasiekta reikšminga pažanga, valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o asmenybės pokyčiai dar nėra akivaizdūs.

Sutiktina su nuteistojo argumentu, jog po lygtinio paleidimo nuteistasis yra prižiūrimas ir fiksavus pažeidimus gali būti grąžintas atgal likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimui. Visgi, jau buvo minėta, kad lygtiniam paleidimui taikyti, būtina nustatyti sąlygas, kurių nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo. Šiuo metu M. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to atkreiptinas dėmesys, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas vedamas pykčio ir keršto, todėl, kad įžeidė jo jaunesnįjį brolį, todėl yra fiksuotas agresijos atvejis, kuomet padegė kitą jaunuolį, kuris mirė įvykio vietoje. Todėl neatmetama galimybė, jog pavartojus alkoholio nepasverti ir neapgalvoti smurtinio pobūdžio veiksmai ateityje gali kartotis. Pažymėtina, kad nuteistasis kalbėdamas apie nusikaltimą linkęs save pateikti kaip nusikaltimo auką, tačiau ne iniciatorių ar vykdytoją, savo kaltės neneigia, tačiau save teisina. Šiuo metu mano, kad yra pasimokęs iš gyvenimiškų klaidų.

Be jau aptarto, būtina atsižvelgti ne vien į nuteistojo teises, bet vertinti ir nukentėjusiųjų, ir kitų visuomenės narių interesus ir saugumą. Minėta, kad nuteistasis nuteistas ne už bet kokią nusikalstamą veiką, bet už labai sunkų nusikaltimą, kuris pasižymėjo žiaurumu, chuliganiškumu, buvo padarytas itin pavojingu būdu, bendrininkų grupėje, kurioje dalyvavo nepilnametis. Pažymėtina, kad byloje yra daug nukentėjusiųjų, kurie yra pareiškę civilinius ieškinius, pastarieji nėra atlyginti.

Nuteistąjį paleisti lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtNzktMzEyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-79-312/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-79-312/2017">1S-79-312/2017</a>, 1S-27-209/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 82 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Todėl nesutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, įtvirtinti Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“, kuriomis remiantis, lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti. Šios rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą (4 balsai prieš) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo M. S. skundą dėl Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 28 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam M. S. Nr. RV-25-1742.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė