(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. rugpjūčio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėjas D. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti jam terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos Z. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.
2. Pareiškėjas D. M. pareiškime nurodo, kad 2024 m. liepos mėnesį sužinojo, jog po jo senelės Z. S. mirties liko nepaveldėtas jam testamentu paliktas turtas ir kad yra būtina atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Anot pareiškėjo, po senelės mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kadangi manė, kad visi turtiniai klausimai buvo išspręsti dar iki senelės mirties. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, senelė jam padovanojo 2011 m. notarine sutartimi, vėliau 2015 m. rugsėjo 17 d. notarine sutartimi padovanojo ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Nr. 39. Pareiškėjo tvirtinimu, nuo 2022 m. birželio mėnesio iki 2023 m. liepos mėnesio jis buvo išvykęs iš Lietuvos, dirbo užsienyje – Švedijoje, duomenų apie paliktą po senelės mirties oficialųjį testamentą neturėjo. Paaiškėjo, kad senelė Z. S. Vilniaus m.33-ajame notarų biure buvo sudariusį 2014 m. balandžio 11 d. oficialųjį testamentą, kuriuo pareiškėjui, be kita ko, paliko ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos pradžioje, suradus minėtą oficialų testamentą tarp palikėjos dokumentų, anot pareiškėjo, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. kreipėsi į VĮ Registrų centro Testamentų registrą su užklausa dėl jo galiojimo bei į advokatą dėl paveldėjimo dokumentų tvarkymo. Pasak pareiškėjo, kadangi senelė iki savo mirties turtą dovanojimo sutartimis jau buvo perleidusi jam, tai pagrįstai manė, kad mirus senelei nėra būtinybės kreiptis dėl paveldėjimo priėmimo. Pareiškėjas apie jam testamentu paliktą žemės sklypą sužinojo pavėluotai, todėl neturėjo galimybės kreiptis dėl šio palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą.
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodoma, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos Z. S. palikimo perėjimą valstybei.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodoma, kad remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr. 44/344931) duomenimis, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis nuosavybės teise priklauso Z. S. Nacionalinė žemės tarnyba nėra gavusi pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po palikėjos Z. S. mirties, perėjimą valstybei.
5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas.
6. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
7. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-295/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-295/2011">3K-3-295/2011</a>). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2006">3K-3-46/2006</a>; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2007">3K-3-126/2007</a> ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-191/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-191/2012">3K-3-191/2012</a>; 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti jam praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jo senelės Z. S. mirties, priimti.
10. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra Z. S., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikaitis ir antros eilės įpėdinis pagal įstatymą. Bylos duomenimis, palikėja Z. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle. Remiantis byloje esančiu Testamentų registro išrašu nustatyta, kad palikėja 2014 m. balandžio 11 d. buvo sudariusi notariškai patvirtintą testamentą (testamento identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini)). Iš pateikto 2014 m. balandžio 11 d. testamento turinio matyti, kad palikėja testamentu vaikaičiui D. M. savo mirties atveju nusprendė palikti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), panaikinti visus savo ankščiau sudarytus testamentus (CPK 178 straipsnis). Iš į bylą pateiktų dovanojimo sutarčių nustatyta, kad palikėja dalį savo nekilnojamojo turto (butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Nr. 39) dar iki savo mirties perleido pareiškėjui.
11. Pareiškėjo tvirtinimu, aplinkybės, kad jo velionė senelė buvo sudariusi oficialų testamentą bei tai, kad jai asmeninės nuosavybės teise, be kita ko, priklausė dar ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), jam tapo žinomos tik 2024 m. liepos mėnesį. Kaip nurodė pareiškėjas, minėtą oficialų testamentą atsitikinai rado tarp palikėjos asmeninių dokumentų. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjo dėstomais argumentais.
12. Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas Z. S. palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Remiantis Testamentų registro duomenimis, įregistruotų Z. S. palikimo priėmimo faktų nėra (CPK 178 straipsnis). Byloje duomenų, kad po Z. S. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, taip pat nėra (CPK 178 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Z. S. vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
13. Pareiškėjas neginčija fakto, kad praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo, atsiradusio po senelės mirties, priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), šį terminą prašo atnaujinti. Remiantis pareiškėjo paaiškinimais, jis nežinojo, jog senelei nuosavybės teise priklausė ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, jis manė, kad visas palikėjos Z. S. turtas iki mirties buvo dovanojimo sutartimis perleistas pareiškėjui. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog be jam jau padovanoto nekilnojamojo turto, jo senelė jokio kito turto neturėjo. Palikimo priėmimo veiksmų per įstatymo nustatytą terminą neatliko dėl sąžiningo suklydimo.
14. Viena vertus, terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei 1,5 metų. Kita vertus, 2024 m. liepos mėnesį paaiškėjus, jog ne visas velionės palikimas yra priimtas, pareiškėjas nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku tinkamai nerealizavo dėl teisinių žinių stokos ir sąžiningo nežinojimo. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, pareiškėjas į teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2024 m. liepos 24 d.
15. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, taip pat į tai, kad pagal bylos duomenis likusį nepriimtą turtą palikėja 2014 m. balandžio 11 d. testamentu buvo palikusi pareiškėjui, į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, sprendžia, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl pateisinamų priežasčių, jį atnaujinus nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei teisinių santykių stabilumo principas.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo D. M. pareiškimas tenkinamas, praleistas terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po Z. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti.
Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę Z. S., mirusios (duomenys neskelbtini)., nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jelena Leščinskienė
