S. P. pagal BK 222 str., 184 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-491/2011

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00420-2006-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.7.1; 1.2.18.10; 2.1.4.13; 2.1.7.4.4;

2.3.2.2.11

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,

nuteistajai S. P.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu S. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį išteisinta jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal tuos pačius straipsnius bei tuo pačiu pagrindu išteisintas ir R. Š.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – S. P. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje ir nuteista: pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.

Iš nuteistosios S. P. priteista UAB „V.“ naudai 20 940 Lt žalos atlyginimo.

Tuo pačiu apygardos teismo nuosprendžiu R. Š. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda, o pagal BK 184 straipsnio 1 dalį baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimo, nuteistosios S. P., palaikiusios kasacinį skundą, prokuroro, prašiusio nuteistosios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį S. P. ir R. Š. nuteisti už tai, kad R. Š., nuo 2005 m. kovo 21 d. iki 2006 m. sausio 26 d. būdamas UAB „V.“ direktoriumi, o nuo 2006 m. sausio 27 d. iki 2006 m. gegužės 5 d. būdamas atleistas iš direktoriaus pareigų, bet vykdęs šias pareigas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o S. P., nuo 2005 m. kovo 21 d. iki 2006 m. sausio 26 d. būdama UAB „V.“ vyr. buhaltere, o nuo 2006 m. sausio 27 d. iki 2006 m. gegužės 5 d., būdama atleista iš vyr. buhalterės pareigų, bet vykdžiusi šias pareigas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku, pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdama tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnį „Apskaitos dokumentų rekvizitai“, kuriame nurodyta, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; <...>“, nuo 2005 m. balandžio 15 d. iki 2006 m. kovo 24 d. tyčia, veikdami bendrai apgaulingai tvarkė UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, dėl to šios bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti tikrovės neatitinkantys dokumentai apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, pagal kuriuos negalima nustatyti tikrojo ūkinės operacijos tapatumo, būtent:

pagal PVM sąskaitas faktūras: 2005-04-15, serija SJVB Nr. 0042820, suma 2360,00 Lt; 2005-05-05, serija SJVB Nr. 0042826, suma 1180,00 Lt; 2005-06-01, serija SJVB Nr. 0042829, suma 1180,00 Lt; 2005-07-01, serija SJVB Nr. 0042840, suma 1180,00 Lt; 2005-08-01, serija SJVB Nr. 0042846, suma 1180,00 Lt; 2005-09-07, serija SJVB Nr. 0042849, suma 1180,00 Lt; 2005-10-18, serija SJVB Nr. 0042855, suma 1180,00 Lt; 2005-11-02, serija SJVB Nr. 0042862, suma 1180,00 Lt; 2005-11-30, serija SJVB Nr. 0092400, suma 4691,21 Lt; 2005-12-01, serija SJVB Nr. 0042872, suma 1180,00 Lt; iš viso 16 491,21 Lt, kuriose nurodytas ūkinės operacijos turinys – buhalterinių paslaugų gavimas iš UAB „S. t.“;

pagal 2005-06-02 kasos pajamų orderį Nr. 35606740 – 1000 Lt suma, kasos pajamų orderį Nr. 35606796 – 500 Lt suma; 2005-10-11 pavedimą – 16 990 Lt suma, iš viso 18 490 Lt, kuriuose nurodytas ūkinės operacijos turinys – apmokėjimas už buhalterinių paslaugų gavimą iš UAB „S. t.“;

pagal 2006-03-24 mokėjimo pavedimą iš UAB „V.“ atsiskaitomosios sąskaitos AB bankas „Snoras“, kuriuo pervesta 10000 Lt į UAB „S. t.“ sąskaitą ir kurio ūkinės operacijos turinys – delspinigių apmokėjimas už pavėluotus atlyginimus, t. y. UAB „S. t.“ buhalterinių paslaugų suteikimą. Dėl šių pažeidimų per laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 15 d. iki 2006 m. kovo 24 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį S. P. nuteista už tai, kad, veikdama kartu su R. Š., tyčia iššvaistė jų žinioje buvusį UAB „V.“ turtą – 20 940 Lt, apmokėdami UAB „S. t.“ už buhalterines paslaugas pagal į UAB „V.“ buhalterinę apskaitą įtrauktus dokumentus, kuriuose užfiksuotos tariamos, realiai neįvykusios, operacijos.

Kasaciniu skundu nuteistoji S. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendį, palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendį.

Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas teisingumo bei protingumo principų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Jos nuomone, kolegija netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nesilaikė BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nuteistoji taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įpareigojančia teismą įrodymus vertinti remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Jos įsitikinimu, minėti pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

Kasacinio skundo argumentai dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

Nuteistoji S. P. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ji, dirbdama UAB „V." buhaltere ir būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnį „Apskaitos dokumentų rekvizitai", kuriame nurodyta, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys", ir dėl šių pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nuteistosios manymu, pirmiausia teismas neišsiaiškino pačios sąvokos „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys" prasmės, o Buhalterinės apskaitos įstatyme yra pateikiamos tik „ūkinio įvykio" ir „ūkinės operacijos" sampratos. Skunde pabrėžiama, kad visos įmonės, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansinę atskaitomybę, privalo vadovautis bendraisiais apskaitos principais, kurių vienas svarbiausių – turinio svarbos principas, reikalaujantis, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą būtų traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą. Nuteistoji pabrėžia, kad visos PVM sąskaitos faktūros gautos iš UAB "S. t." už suteiktas UAB" V." buhalterinės apskaitos paslaugas, išrašytos nepažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatų, nes jose nurodytas ūkinių operacijų turinys – buhalterinių paslaugų gavimas iš UAB „S. t.“, delspinigiai už pavėluotus atlyginimus. Visos PVM sąskaitos faktūros gautos iš UAB „S. t.“ už suteiktas buhalterines paslaugas įtrauktos į buhalterinę apskaitą, vadovaujantis 2005 m. kovo 21 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. 05/03-21. Kasatorės nuomone, netikslus operacijų turinio nurodymas vertintinas tik kaip formalus Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimas, tačiau negalima teigti, kad dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas ją pripažino kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, remdamasis specialisto išvada, tačiau šiame dokumente nėra konkrečiai konstatuota, kad būtent dėl šio pažeidimo – nekonkretaus operacijų turinio – iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atvirkščiai, išvadoje teigiama, kad už tariamas buhalterines paslaugas UAB „S. t." atlikti apmokėjimai užfiksuoti abiejų bendrovių buhalterinėje apskaitoje. Nuteistosios nuomone, specialistė turėjo nurodyti, kokių konkrečių UAB „V.“ veiklos duomenų negalima nustatyti dėl buhalterės padaryto pažeidimo. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, nors, kasatorės nuomone, tai padaryti buvo būtina.

Skunde akcentuojama, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tačiau pagal kasatorės nuo 2005 m. kovo 21 d. iki 2006 m. balandžio 13 d. vestą įmonės buhalterinę apskaitą, tai padaryti buvo galima.

Kasacinio skundo argumentai dėl BK 184 straipsnio 1 dalies taikymo

Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas įrodymų ir galimybių išsamiai ir objektyviai įvertinti visas bylos aplinkybes, nepagrįstai kvalifikavo jos veiksmus kaip turto iššvaistymą. S. P. nuomone, apkaltinamojo nuosprendžio išvada, kad buhalterinių paslaugų teikimo sutartis tarp UAB „V.“ ir UAB „S. t.“ buvo sudaryta formaliai, o realiai bendrovė „S. t.“ paslaugų nesuteikė, nepagrįsta faktine bylos medžiaga. Kasatorė skunde detaliai aprašo 2005 m. kovo 21 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 05/03-21 sudarymo aplinkybes, akcentuodama, kad nors šią sutartį pasirašė UAB „S. t.“ direktorė V. J. ir UAB „V.“ direktorius R. Š., tačiau realiai ši sutartis buvo sudaryta UAB „V.“ akcininko J. J. sprendimu. Kasatorė teigia, kad pagal šią sutartį UAB „S. t." rengė dokumentus, kurie buvo reikalingi UAB „V.“ teisminiams procesams. 2005 m. gruodžio mėnesį įvyko paskutinis teismo posėdis dėl UAB „V." finansinio reikalavimo UAB "A."; būtent tada UAB "S. t." išrašė paskutinę PVM sąskaitą faktūrą.

Nuteistoji nurodo, kad byloje, remiantis jos, R. Š. ir V. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, buvo nustatyta, jog S. P., dirbdama UAB „V.“ buhaltere, pagal darbo sutartį vykdė UAB „V.“ buhalterinę apskaitą 2005-2006 m., o kaip UAB „S. t." darbuotojai šios įmonės direktorės pavedimu ir UAB „V.“ akcininko J. J. nurodymu jai buvo pavesta sutvarkyti UAB „V.“ buhalterinę apskaitą už laikotarpį nuo 1998 iki 2004 m. Tačiau už šį laikotarpį UAB „V.“ buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai teismui nebuvo pateikti, nors pagal juos būtų galima nustatyti, kokius darbus S. P. atliko. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas galimybės patikrinti šių dokumentų, negalėjo teigti, kad paslaugos nebuvo atliktos. Darydamas tokią išvadą, teismas rėmėsi UAB „V.“ akcininko J. J. parodymais, taip pat atsižvelgė į tai, kad nebuvo raštiško pavedimo tvarkyti šiuos dokumentus, tačiau neįvertino nuteistosios paaiškinimų, jog UAB „V.“ dokumentus už laikotarpį nuo 1998 iki 2004 m. ji pradėjo tvarkyti 2005 m. sausio mėn., o jau o tų pačių metų birželį FNTT Tauragės apskrities skyriui jie buvo pateikti iš dalies sutvarkyti, nepaisant to, kad bendrovės akcininkas buhalterei juos pateikdavo dalimis. Kasatorė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino liudytojo advokato R. K., teigusio, jog 2005 m. S. P. atliko skaičiavimus ir teikė teismui UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentus civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, parodymų.

Nuteistosios teigimu, ji dar ikiteisminio tyrimo metu prašė prokurorės išreikalauti UAB „S. t.“ kompiuterinėje bazėje saugomą UAB „V.“ susistemintą apskaitos medžiagą už laikotarpį nuo 1998-01-01 iki 2004-12-31, nurodydama, kad tuo atveju, jei UAB „S. t.“ medžiagos neturi, ji turėtų būti pas J. J. Šis prašymas prokurorės nutarimu buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad įtarimai kasatorei grindžiami ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir jų pakanka pagrįsti jos kaltę ir surašyti kaltinamąjį aktą. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, įvykdyti teismo nutartį dėl dokumentų išreikalavimo tapo neįmanoma, nes šie dingo. Kasatorės įsitikinimu, dėl prokurorės atsisakymo iš jos buvo atimta teisė į tinkamą gynybą, ji prarado galimybę įrodyti, kad paslaugos, už kurias UAB „S. t." buvo sumokėti pinigai, buvo suteiktos. Nors „UAB „S. t.“ pateikė šioje įmonėje kompiuterinėje bazėje saugomą susistemintą UAB „V.“ apskaitos medžiagą, įrašytą į CD formato diską, tačiau specialistė, peržiūrėjusi diską, padarė išvadą, kad pagal diske įrašytą medžiagą įvertinti UAB „V." buhalterinės apskaitos už 1998-2004 m. laikotarpį negalima. Teismas neatsižvelgė į tai, kad specialisto išvada buvo padaryta dėl buhalterės apskaitos įvertinimo, tačiau joje nekonstatuota, kad UAB „S. t." neatliko jokių UAB „V.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo darbų.

Skunde taip pat nurodoma, kad UAB „V.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, naudojant buhalterinės apskaitos programą „Pragma", todėl su apskaitos duomenimis buvo galima susipažinti tik naudojantis šia programa. 2010 m. lapkričio 18 d. protokole specialistė nenurodė, kokią kompiuterinę programą naudojant buvo apžiūrėta UAB „S. t.“ CD diske pateikta medžiaga.

Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad sąskaitas faktūras, pagal kurias UAB „S. t." buvo pervesti pinigai, pasirašiusi UAB „S. t." direktorė V. J. nebuvo apklausta bylą nagrinėjant teisme, kaip ir dabartinė UAB „S. t.“ direktorė I. G., ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi, kad UAB „S. t.“ kompiuterinėje bazėje saugomi UAB „V.“ 1998-2004 m. laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys, kad ši bendrovė suteikė buhalterinės apskaitos paslaugas.

Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad darbo sutartis su ja, taip pat ir buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su UAB „S. t." nors ir buvo pasirašytos UAB „V." direktoriaus R. Š., tačiau sudarytos vienintelio bendrovės akcininko J. J. nurodymu. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti kritiškai įvertinti J. J. parodymai, kad jam nebuvo žinoma apie tai, jog nuteistoji dirbo UAB „V." buhaltere pagal darbo sutartį; kad UAB „S. t." turėjo sutvarkyti buhalterinę apskaitą už 1998-2004 m., tvarkyti ir teikti teismui reikalingus bylos nagrinėjimui dokumentus.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo ir specialisto išvados

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, R. Š. ir S. P. pagal šį straipsnį nuteisti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, kuris pasireiškė tuo, kad UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti dokumentai apie tariamų (realiai nesuteiktų) buhalterinės apskaitos paslaugų gavimą iš UAB „S. t.“ ir dėl to kilo visi įstatyme numatyti padariniai – iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apeliacinės instancijos teismas išdėstė įrodymus ir padarė išvadą, kad UAB „S. t.“ jokių buhalterinės apskaitos paslaugų UAB „V.“ neteikė, taip paneigdamas priešingą pirmosios instancijos teismo išvadą. Minėta, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo atsiranda jame numatyti padariniai. Apeliacinės instancijos teismas tokių padarinių buvimą argumentavo atitinkama specialistės išvada. Pasak teismo, apeliacinės instancijos teisme pasitvirtinus specialistės išvadoje konstatuotoms aplinkybėms, kad UAB „V.“ apskaitoje buvo apskaityti dokumentai už UAB „S. t.“ tariamas (realiai nesuteiktas) paslaugas, kolegija nemato pamatuoto pagrindo nesutikti su specialistės išvada, jog dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Su tokia apeliacinės instancijos teismo argumentacija negalima sutikti, nes ji, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalis, nepagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

BPK 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Šioje byloje specialistei buvo duota užduotis atlikti dokumentų tyrimą. Vienas iš klausimų buvo, ar UAB „V.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus, jeigu ne, ar dėl padarytų pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Specialistė nustatė tam tikrus pažeidimus ir konstatavo, kad dėl jų kilo visi klausime nurodyti padariniai. Iš specialisto išvados aprašomosios dalies ir specialistės paaiškinimų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose matyti, kad nei UAB „S. t.“, nei UAB „V.“ dokumentai nepatvirtina buhalterinės apskaitos paslaugų suteikimo. Būtent šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl specialisto išvados patikimumo, nes realių paslaugų nesuteikimą pagrindė ne tik specialisto išvada, bet ir kitais bylos duomenimis, kurie sutampa tarpusavyje ir su specialisto išvada.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai yra alternatyvūs, todėl teismų procesiniuose dokumentuose turi būti nurodomi ne visi įstatyme išvardyti padariniai, o tik tam atvejui nustatyti. Tuo tarpu specialisto išvada dėl kilusių padarinių tėra nemotyvuotas pažodinis įstatymo teksto perrašymas, paliekant alternatyviai suformuluotus padarinius. Bylos aplinkybės dėl kilusių padarinių netirtos ir apklausiant specialistę pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, pats apeliacinės instancijos teismas be jokių argumentų visus įstatyme nurodytus alternatyvius padarinius suformulavo kaip atsiradusius realiai. Kolegijos vertinimu, toks BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Šis pažeidimas padarytas ir nepadavusio kasacinio skundo nuteistojo R. Š. atžvilgiu, todėl apeliacinės instancijos nuosprendis naikintinas visa apimtimi (BPK 376 straipsnio 2 dalis). Kilusioms abejonėms dėl specialisto išvados pagrįstumo pašalinti, priklausomai nuo įrodymų tyrimo metu paaiškėjusių aplinkybių, gali būti skiriama ekspertizė.

Atkreiptinas dėmesys ir į apeliacinės instancijos teismo išvadų prieštaringumą sprendžiant R. Š. pripažinimo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu klausimą. Nurodęs, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį R. Š. buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, ir nenustatęs, kad ši įstatymo nuostata būtų pažeista, teismas jam inkriminuoja Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio, nustatančio vyriausiojo buhalterio atsakomybę už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeidimą, apsiribodamas abstrakčia fraze apie R. Š. ir S. P. veikimą bendrai ir neatskleisdamas, kokiais konkrečiais R. Š. veiksmais pasireiškė bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnyje apibrėžtus vykdytojo ar kitokio bendrininko požymius.

Dėl nagrinėjimo teisme ribų ir kaltinimo pakeitimo teisme

Byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal kaltinimą R. Š. ir S. P. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį jie buvo kaltinami tuo, kad iššvaistė jų žinioje buvusias UAB „V.“ pinigines lėšas 10 940 Lt, o pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – kad apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtą UAB „V.“ pinigines lėšas 10 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismui išteisinus R. Š. ir S. P., apeliaciniu skundu prokuroras prašė panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir nuteisti R. Š. ir S. P. tiek pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, tiek pagal 182 straipsnio 1 dalį. Teismas su tokiu nusikalstamos veikos kvalifikavimu nesutiko, laikydamas, kad R. Š. ir S. P. veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip svetimo turto įgijimas apgaule, yra jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 184 straipsnio 1 dalį tąsa, iššvaistant UAB „V.“ turtą, papildomai inkorporuodamas į šį straipsnį 10 000 Lt iššvaistymą ir taip padidindamas iššvaistytą sumą nuo 10 940 Lt iki 20 940 Lt.

Kaltinimo pakeitimo teisme tvarką reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Teismų praktikoje konstatuota, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ir apeliaciniame procese, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis) (Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalga, išvadų 6 punktas) („Teismų praktika“, Nr. 31, p. 377). Šią praktiką patvirtina ir paskutiniu metu kasacinės instancijos teismo išnagrinėtos bylos (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-36/2010 („Teismų praktika“ Nr. 33, p. 311), 2K-499/2010, 2K-296/2011). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, prokuroras, kaip tai reglamentuota BPK 256 straipsnio 1 dalyje, nepateikė rašytinio prašymo kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Teismas savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Akivaizdu, kad iššvaistytos pinigų sumos padidinimas beveik dvigubai yra esminis kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas. Nepranešus apie tokią galimybę nagrinėjimo teisme dalyviams, buvo suvaržyta nuteistosios S. P. teisė į gynybą. Tai yra esminis BPK pažeidimas (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl nuteistosios S. P. naikinamas ir šiuo pagrindu. Analogiškas pažeidimas padarytas ir R. Š., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, jis nėra nuteistasis pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Šis asmuo kasacinio skundo nepadavė, pagal BPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatas nuosprendžio dėl bylos nutraukimo teisėtumas į kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas neįeina.

Perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pagal BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatas nuteistosios S. P. kasacinio skundo argumentai, nesusiję su nuosprendžio panaikinimo pagrindais, negali būti nagrinėjami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendį (išskyrus nuosprendžio dalį dėl bylos nutraukimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį R. Š.) ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Rimantas Baumilas

Vytautas Greičius

Vladislovas Ranonis