A. A. pagal BK 180 str. 2 d., 178 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-488/2011

Teisminio proceso Nr. 25-1-00170-10-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.3.2.2; 2.4.2.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nuteistajam A. A.,

gynėjai Elenai Žilėnienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžio.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu A. A., T. B. ir D. S. buvo nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį: A. A. ir T. B. - laisvės atėmimu vieneriems metams, D. S. - laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu iš dalies patenkinus nuteistųjų A. A., T. B. bei D. S. apeliacinius skundus, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendis pakeistas: A. A., T. J. ir D. S. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš BK 180 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės apribojimą: A. A. ir T. B. – vieneriems metams, D. S. – dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktais, nuteistieji įpareigoti per laisvės apribojimo laiką nuo 22 iki 6 val. būti namuose bei neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis: A. A. ir T. B. – kiekvienas po 60 valandų, D. S. – 50 valandų.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimo, prokuroro, palaikiusio kasacinį skundą, nuteistojo A. A. ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. A., T. B. ir D. S. pirmosios instancijos teismo nuteisti už plėšimą, t. y. už tai, kad 2010 m. vasario 10 d., apie 19 val. 55 min., veikdami bendrininkų grupe, svetimo turto grobimo metu, siekdami jį išlaikyti, panaudojo fizinį smurtą, būtent: iš anksto susitarę, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie pastato, esančio Kaune, Savanorių pr. 225, T. B. įsėdus į nukentėjusiojo R. D. automobilį „Mazda 323F“ (duomenys neskelbtini) tartis dėl parduodamo mobiliojo ryšio telefono, o A. A. ir D. S. stovint šalia automobilio ir viską stebint, T. B. nukentėjusiojo parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N95 8GB“ su SIM kortele, kurių vertė 600 Lt, perdavė D. S., o nukentėjusiajam R. D. į akis, kaklą papurškė dujų balionėliu, po to A. A., T. B. ir D. S. iš įvykio vietos pasišalino, o R. D. pasivijus A. A., šis griebė nukentėjusįjį už kaklo ir pradėjo smaugti, tačiau buvo sulaikytas. Šiais A. A., T. B. ir D. S. veiksmais nukentėjusiajam R. D. padaryta 600 Lt turtinė žala ir nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendį – nuteistųjų nusikalstamas veikas perkvalifikavo iš BK 180 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai leidžia daryti išvadą, jog nuteistieji pagrobė svetimą turtą atvirai, nepanaudodami fizinio smurto ar grasinimo tuoj pat jį panaudoti, todėl jų nusikalstami veiksmai kvalifikuotini ne kaip plėšimas, o kaip vagystė (BK 178 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniu skundu Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamus veiksmus. Prokuroro manymu, nuosprendyje pateiktos išvados prieštarauja teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Be to, padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Kasatorius nepagrįsta laiko apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad nuteistųjų nusikalstami veiksmai nesudaro plėšimo nusikaltimo sudėties, nes nukentėjusysis jam priklausantį turtą perdavė, nepanaudojus prieš jį fizinio smurto ar grasinimų tuoj pat jį panaudoti. Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nors nukentėjusysis savo turtą perdavė gera valia, tačiau turto užvaldymo procese prievartos priemonė (papurškimas dujų balionėliu nukentėjusiajam į veidą) buvo panaudota, siekiant išlaikyti pagrobtą turtą. Skunde akcentuojama, kad teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog visų nuteistųjų veiksmai, užvaldant R. D. turtą bei siekiant jį išlaikyti, buvo atlikti panaudojant fizinį smurtą, tai atitinka plėšimo dispozicijos požymį. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad tokia pozicija atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 nutarime Nr. 52 yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vagystės būdu grobiant turtą, dar jo neužvaldžius, panaudojamas smurtas, siekiant išlaikyti paimtą turtą, veika kvalifikuojama kaip plėšimas.

Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas, be pagrindo pakeisdamas teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ne tik netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, bet ir pažeidė BPK 1 straipsnio, įpareigojančio greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, nuostatas. Prokuroras teigia, kad teismas, perkvalifikuodamas nuteistųjų nusikalstamas veikas, juos antrą kartą už tą pačią veiką pripažino kaltais.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistieji savo kaltę pripažino, sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir veikos kvalifikavimu, apeliaciniuose skunduose kėlė tik su bausmės švelninimu susijusius klausimus, prašydami neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgdamas į tai, kasatorius daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistųjų nusikalstamas veikas, peržengė apeliacinių skundų nagrinėjimo ribas. Prokuroras taip pat pažymi, kad 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendyje nebuvo pasisakyta dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu, o tai, jo manymu, laikytina esminiu BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, perkvalifikuojant nuteistųjų veikas iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perkvalifikavo nuteistųjų A. A., T. B. ir D. S. nusikalstamas veikas iš BK 180 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad nors BK 178 ir 180 straips­niuo­se nu­ma­ty­tos va­gys­tės ir plė­ši­mo nu­si­kal­ti­mų su­dė­tys tu­ri daug ben­drų po­žy­mių (šias nusikalstamas veikas sie­ja tai, kad da­rant jas sve­ti­mas tur­tas yra pa­gro­bia­mas, t. y. ne­tei­sė­tai ir ne­at­ly­gin­ti­nai už­val­do­mas), tačiau esminis jų at­ri­bo­ji­mo kri­te­ri­jus yra nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo bū­das. Kaip va­gys­tė kva­li­fi­kuo­ja­mas slap­tas ar at­vi­ras, ta­čiau tik ne­smur­ti­nis sve­ti­mo tur­to pa­gro­bi­mas, t. y. kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Plėšimui būdinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, t. y. šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, kaip į pagrindinį objektą, bet ir į asmens sveikatą, jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistieji pagrobė svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą atvirai, nepanaudodami fizinio smurto ar grasinimo tuoj pat jį panaudoti, todėl A. A., T. B. ir D. S. nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, svetimo turto grobimo metu, siekdami jį išlaikyti, papurškė dujų balionėliu nukentėjusiajam į akis bei kaklą. 2010 m. vasario 11 d. specialisto išvada Nr. G 679 konstatuota, kad R. D. padaryti cheminis akių junginių ir kaklo odos nudeginimai galėjo atsirasti, esant minėtoms aplinkybėms (papurškiant iš dujų balionėlio). Šiuo fiziniu poveikiu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Fizinis smurtas BK 180 straipsnio prasme suprantamas, kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Nors prievartos priemonė prieš nukentėjusįjį R. D. buvo panaudota po to, kai nukentėjusysis pats padavė parduodamą mobiliojo ryšio telefoną vienam iš bendrininkų T. B. apžiūrėti, tačiau papurškimas dujų balionėliu nukentėjusiajam į veidą iš karto po telefono perdavimo buvo panaudotas prieš R. D., siekiant išlaikyti jo turtą, t. y. jį pasisavinti. Tai atitinka BK 180 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytus nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką vei­ka ver­ti­na­ma kaip plė­ši­mas ir tokiais atvejais, kai smur­ti­niai veiks­mai prieš nu­ken­tė­ju­sį­jį bu­vo pa­da­ry­ti iš kar­to po to, kai tur­tas bu­vo už­val­dy­tas sie­kiant iš­lai­ky­ti už­val­dy­tą tur­tą, jei kal­ti­nin­kas dar ne­tu­rė­jo re­a­lios ga­li­my­bės tur­tu nau­do­tis ar dis­po­nuo­ti (kasacinės bylos Nr.: 2K-251/2004; 2K-189/2009).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų A. A., T. B. ir D. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį neatitinka šios Baudžiamojo kodekso normos dispozicijos, taip pat teismų praktikos šios kategorijos bylose, t. y. apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pagal byloje nustatytas aplinkybes pritaikė netinkamai.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo

Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistųjų A. A., T. B. ir D. S. apeliaciniuose skunduose nusikalstamos veikos kvalifikavimas nebuvo ginčijamas. Apeliantas D. S. skunde nurodė, kad yra pagrįstai nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, jo kaltė įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai, tačiau jam paskirta per griežta bausmė, netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio nuostatos, todėl nuteistasis prašė paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Analogiškus prašymus skunduose pateikė ir apeliantai A. A. bei T. B. Išanalizavus minėtus apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolą, šio teismo priimtą nuosprendį, matyti, kad esminiai nuteistųjų apeliacinio skundo argumentai liko neišnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, išdėstė apeliacinių skundų esmę, akcentuodamas, kad apeliantai A. A., T. B. ir D. S. skunduose kelia tik su bausmės švelninimu susijusius klausimus. Nepaisant to, šis teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ėmėsi spręsti nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus. Iš esmės patvirtinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro šių aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad iš nuteistojo R. D. jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas buvo pagrobtas, nepanaudojus prieš jį fizinio smurto, nes jį nukentėjusysis atidavė nuteistajam T. B. savo valia, ir tik po telefono perdavimo pastarasis papurškė nukentėjusiajam dujų balionėliu į akis ir kaklą. Perkvalifikuodamas nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo atlikti, turint tikslą išlaikyti tik ką užvaldytą turtą, kaltininkams dar neturint realios galimybės juo naudotis ir disponuoti, o tai atitinka BK 180 straipsnio dispozicijos požymius.

Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, nesant teisinio pagrindo perkvalifikavęs nuteistųjų nusikalstamą veiką, peržengė apeliacinių skundų nagrinėjimo ribas. Be to, šis teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, tuo taip pat pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegija šios baudžiamojo proceso įstatymo normos pažeidimą laiko esminiu, nes jis sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 383 straipsnis). Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, pateikti motyvuotas išvadas dėl visų esminių nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų ir tik po to priimti atitinkamą procesinį sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Vytautas Greičius

Rimantas Baumilas

Vladislovas Ranonis