Baudžiamoji byla Nr. 2A-P-1/2011
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.13.3.5.
2011 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, teisėjų Armano Abramavičiaus, Dalios Bajerčiūtės, Rimanto Baumilo, Valerijaus Čiučiulkos, Olego Fedosiuko, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Antano Klimavičiaus, Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio, Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės, Vladislovo Ranonio, Albino Sirvydžio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,
gynėjui advokatui Osvaldui Martinkui,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. L. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 459 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, atnaujintą baudžiamąją bylą, kurioje:
M. L. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 16 straipsnio 2 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį, pritaikius 1961 m. BK 45 straipsnio 2 dalį, 6 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu trejiems metams, konfiskuojant 2000 Lt vertės jo turto. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 232¹ straipsnio 5 dalį nuteistas S. M., kuriam, pritaikius BK 45 straipsnio 2 dalį, 6 dalies 1 punktą, paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, konfiskuojant 3000 Lt vertės nuteistojo turto.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro, nuteistojo M. L. gynėjo ir nuteistojo S. M. apeliacinius skundus, 2003 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinusi prokuroro apeliacinį skundą, o kitus skundus atmetusi, pakeitė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendį: M. L. ir S. M. veiką, kvalifikuotą pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 232' straipsnio 5 dalį, perkvalifikavo pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį ir paskyrė M. L. aštuonerių metų, o S. M. devynerių metų laisvės atėmimo bausmes. Vadovaujantis 2000 m. BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuota nusikaltimo priemonė - S. M. priklausantis automobilis „Audi Coupe".
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal nuteistojo M. L. gynėjo ir nuteistojo S. M. kasacinius skundus, 2003 m. spalio 14 d. nutartimi juos iš dalies patenkino ir pakeitė Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 10 d. nuosprendį: M. L. ir S. M. veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir paskyrė M. L. aštuonerių metų, S. M. devynerių metų laisvės atėmimo bausmes; kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 30 d. nutartimi nuteistojo M. L. gynėjo pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo septynių teisėjų kolegija (toliau ir EŽTT) 2011 m. kovo 1 d. sprendime byloje Lalas prieš Lietuvą, įsigaliojusiame 2011 m. birželio 1 d. (Lalas v. Lithuania, no. 13109/04, judgment of 1 March 2011), iš esmės konstatavo, kad, patikrinus nacionalinių teismų pateikto tariamo provokavimo vertinimo kokybę, tai, kaip buvo užtikrinamos kaltinamojo gynybos teisės, konkrečiai, ar buvo laikomasi proceso rungimosi ir lygybės principų, yra nustatomas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencijos) 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalies pažeidimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 4 d. nutartimi nuteistojo M. L. gynėjo prašymas baudžiamąją bylą atnaujinti patenkintas ir byla dėl M. L. nuteisimo perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai (toliau – ir plenarinė sesija).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą apie bylos esmę, teismų sprendimų bei prašymo atnaujinti baudžiamąją bylą turinį, gynėjo ir prokuroro, prašiusių panaikinti nuosprendį, paskesnius teismų sprendimus ir bylą nutraukti, paaiškinimų,
nustatė:
M. L. nuteistas už tai, kad, veikdamas grupe su S. M., turėdami tikslą parduoti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pardavė didelį kiekį psichotropinių medžiagų: S. M. 2002 m. birželio 20 d., apie 20.45 val., autobusų stotyje, esančioje Klaipėdoje,(duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,514 g amfetamino ir 0,185 g MDMA psichotropinių medžiagų, o M. L. 2002 m. birželio 21 d., apie 8.40 val., UAB „Klaipėdos aerouostas" teritorijoje, esančioje Klaipėdos r., Dirvupių k., iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,507 g psichotropinės medžiagos - amfetamino ir tą pačią dieną šias medžiagas (1,014 g amfetamino ir 0,185 MDMA) automobiliu „Audi Coupe" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su savimi gabeno iki degalinės „Lytagra", esančios Kaune, Ateities pr. 50 a, kur apie 13 val. už 70 Lt kaip pavyzdžius pardavė nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio (toliau - NVIEM) dalyviui, įslaptintam liudytojui slapyvardžiu „Virgis". M. L. ir S. M. 2002 m. birželio 25 d., apie 19 val., prie namo, esančio Kaune,(duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens neteisėtai už 2500 Lt įgijo didelį kiekį - 57,53 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurią tą pačią dieną neteisėtai automobiliu „Audi Coupe" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno iki kelio Klaipėda-Vilnius 25-ojo kilometro, esančio Kaišiadorių r., ties Grabuciškių k., kur apie 20 val. pardavė už 10 000 Lt užsakovui - įslaptintam liudytojui „Virgiui", po to buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Nuteistojo M. L. gynėjas vadovaudamasis EŽTT sprendimu byloje Lalas prieš Lietuvą, BPK 459 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 461 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašo atnaujinti baudžiamąją bylą ir panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendžio, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 14 d. nutarties dalis dėl M. L. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Prašyme nurodyta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Lalas prieš Lietuvą 2011 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą, kuriame nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes pareiškėjui M. L. nacionaliniuose teismuose iki galo nebuvo atskleistas NVIEM, ypač aplinkybės, susijusios su bendraatsakovio S. M. elgesiu praeityje, o policijos pareigūnų, veikusių kaip slaptieji agentai, veiksmai peržengė ribas, todėl jie laikytini agentų provokatorių veiksmais. Sprendime pripažinta, kad policijos pareigūnai sukurstė nusikalstamos veikos padarymą, o ne prisijungė prie tęstinio nusikaltimo. Taigi ir pareiškėjas M. L. buvo sukurstytas padaryti nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 2A-P-6/2008) nustačius provokacijos faktą visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi būti pripažįstami neleistinais; kaltinamojo prisipažinimas provokacijos fakto bei jo padarinių nepaneigia; prisipažinimas esant tokiai situacijai nėra tinkamas įrodymas kaltinamojo kaltei pagrįsti (EŽTT sprendimai bylose Ramanauskas prieš Lietuvą, Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Khudobin prieš Rusiją, Pyrgiotakis prieš Graikiją).
Nuteistojo M. L. gynėjo prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, kuriuo konstatuotas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas, taikymo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija pažymi, kad nagrinėjant nuteistojo M. L. gynėjo prašymą dėl byloje teismų priimtų sprendimų panaikinimo ir bylos M. L. nutraukimo būtina remtis Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimo išvadomis. Plenarinė sesija atnaujintoje baudžiamojoje byloje privalo nustatyti, ar EŽTT nurodytas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas kelia abejonių dėl byloje priimtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių ir kasacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo. Taip pat vertintina, ar tai besitęsiantis pažeidimas, ar yra galimybių pažeistą teisę atkurti ir kokias baudžiamojo proceso priemones pritaikius gali būti ištaisytos ar panaikintos pažeidimo sukeltos teisinės pasekmės. Nustačius, kad Konvencijos pažeidimas turėjo įtakos teismų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui, būtina išsiaiškinti, ar toks pažeidimas gali būti pašalintas (ištaisytas) iš naujo tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą. Jei pažeidimo ištaisymas yra įmanomas ar tikėtinas, plenarinė sesija gali perduoti bylą iš naujo tirti ar nagrinėti. Jei tokia galimybė nereali, plenarinė sesija turi byloje priimti galutinį sprendimą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime Lalas prieš Lietuvą nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą (§ 48), kuris susideda iš materialinės teisės ir procesinio pažeidimo. Plenarinė sesija neturi įgaliojimų šią išvadą kvestionuoti, su ja nesutikti ar ja nesiremti.
Konstatuota, kad M. L. nuteistas teismo procese, kuris neatitiko Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos nustatytų teisingumo reikalavimų (Lalas prieš Lietuvą, § 47). EŽTT sprendimo 45 ir 46 paragrafuose nurodytos Konvencijos pažeidimo konstatavimą lėmusios aplinkybės:
1. NVIEM buvo sankcionuotas tik S. M.. Tačiau policijos pareigūnai galėjo iš anksto numatyti, kad, įgyvendinant modelį S. M., jis, tikėtina, susisieks su kitais asmenimis dėl dalyvavimo nusikaltime, atsižvelgiant į asociatyvų su narkotikais susijusių nusikaltimų pobūdį. Be to, nacionaliniai teismai laikė M. L. ir S. M. to paties nusikaltimo bendrininkais, kurį darant jie veikė siekdami to paties tikslo ir už kurį abu buvo nuteisti tame pačiame baudžiamajame procese, panaudojant įrodymus, gautus realizuojant modelį. Taigi pareigūno,,Virgio” M. L. bendrininkui S. M. pasiūlyta didelė pinigų suma ir M. L. reiškė skatinimą parduoti psichotropinių medžiagų, nes vėlesni M. L. ir jo bendrininko S. M. veiksmai buvo iš dalies nulemti policijos pareigūno elgesio. Šie elementai išplėtė policijos pareigūnų, kaip slaptųjų agentų, vaidmenį iki „agentų provokatorių“ vaidmens (pranc. agents provocateurs). Policijos pareigūnai ne „prisijungė" prie jau daromos nusikalstamos veikos; šios bylos aplinkybėmis jie išprovokavo padaryti nusikalstamą veiką ir M. L. Pažymėtina, kad nacionaliniai teismai nuteisdami M. L. ir jo bendrininką S. M. nedarė skirtumo tuo aspektu, kad modelis buvo sankcionuotas tik S. M.
2. Dėl procesinio aspekto EŽTT nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta įrodymų, jog M. L. ar jo bendrininkas S. M. anksčiau būtų padarę nusikalstamų veikų, susijusių su psichotropinėmis medžiagomis. Be to, pareigūnai neturėjo jokių duomenų apie M. L. dalyvavimą neteisėtai platinant psichotropines medžiagas ar apie tai, kad jis žinojo apie S. M. neteisėtą veiklą iki to momento, kai policijos pareigūnai pradėjo operatyvinius veiksmus. NVIEM, su kuriuo galėjo susipažinti baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas, nebuvo visiškai atskleistas M. L., ypač kiek tai susiję su įtarimais dėl kaltinamųjų elgesio praeityje. Todėl bylai reikšmingi įrodymai nebuvo nei atkleisti teismo posėdžio metu, nei ištirti remiantis rungtyniškumo principu. Taigi M. L. skundas dėl provokacijos nebuvo tinkamai išnagrinėtas nacionaliniuose teismuose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija konstatuoja, kad šiuo atveju Lietuvos teismuose vykusio teisingumo reikalavimų neatitinkančio proceso metu padarytas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas yra besitęsiantis, M. L. paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, kurios jis iki šiol nepradėjo atlikti. Šio pažeidimo konstatavimas kelia abejonių dėl atnaujintoje byloje esamų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių ir kasacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo. Dėl byloje Lalas prieš Lietuvą nustatyto pažeidimo grąžinus M. L. baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, galimas pažeistos teisės į teisingą bylos procesą atkūrimas (mutatis mutandis Nr. 2A-P-2/2009). Pažeistą teisę į teisingą bylos procesą, panaikinant pažeidimo sukeltas teisines pasekmes, galima atkurti apeliacinės instancijos teismo posėdyje atnaujinto įrodymų tyrimo metu surengus įrodymų tyrimą rungimosi ir šalių lygybės sąlygomis (principu), kurio metu nustatyti, ar M. L. iki NVIEM S. M. pritaikymo buvo susijęs su neteisėtų psichotropinių (narkotinių) medžiagų platinimu ir ar jis žinojo apie S. M. neteisėtą veiklą.
Pažymėtina, kad ir EŽTT sprendimo byloje Lalas prieš Lietuvą 53 paragrafe priminė savo praktikoje suformuotą poziciją, pagal kurią tuo atveju, kai asmuo (kaip ir M. L.) buvo nuteistas teismo procese, neatitinkančiame Konvencijos teisingumo reikalavimo, bylos nagrinėjimas iš naujo arba proceso atnaujinimas, jeigu to prašoma, iš esmės yra tinkamas tokio pažeidimo ištaisymo būdas.
Pirmosios instancijos teismas padarė 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 18 straipsnio, 265 straipsnio, 267 straipsnio 5 punktų pažeidimus, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal šiuo metu galiojančio BPK taisykles, šių pažeidimų neištaisė, pats netinkamai tyrė bylos medžiagą ir padarė baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 7 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 5 dalies) pažeidimų. Žemesnių instancijų teismų klaidų neįvertino ir nesiėmė priemonių pažeidimų teisinėms pasekmėms pašalinti ir kasacinės instancijos teismas. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija konstatuoja, kad šioje byloje tinkamiausia priemone laikytinas atnaujintas baudžiamasis procesas, kuriame būtų užtikrinti visi teisingo proceso reikalavimai ir asmuo, kiek tai įmanoma, būtų grąžintas į poziciją, kurioje jis būtų buvęs, jei minėto Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies numatytas reikalavimas nebūtų buvęs pažeistas (restitutio in integrum principas). Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinės 2003 m. spalio 14 d. nutarties dalis, kuria buvo patvirtintas Lietuvos teismuose vykusio M. L. bylos baudžiamojo proceso teisingumas, bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalis dėl apylinkės teismo nuosprendžio pakeitimo M. L. – naikintini, o byla dėl šių dalių iš naujo perduotina nagrinėti apeliacine tvarka.
Taigi teismui atnaujintame apeliaciniame baudžiamosios bylos procese reikėtų iš naujo išnagrinėti M. L. gynėjo ir prokuroro apeliacinių skundų argumentus, atsižvelgiant į EŽTT sprendimo nuostatas bei pašalinant jame nustatytus procesinio pobūdžio pažeidimus, susijusius su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 461 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 6 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 14 d. nutarties dalį, kuria pakeista Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalis dėl M. L. veikos perkvalifikavimo ir bausmės jam skyrimo, ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas M. L. gynėjo apeliacinis skundas bei pakeista Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendžio dalis, ir šias bylos dalis perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Jonas Prapiestis
Armanas Abramavičius
Dalia Bajerčiūtė
Rimantas Baumilas
Valerijus Čiučiulka
Olegas Fedosiukas
Gintaras Goda
Vytautas Greičius
Antanas Klimavičius
Vytautas Masiokas
Alvydas Pikelis
Vytautas Piesliakas
Aldona Rakauskienė
Vladislovas Ranonis
Albinas Sirvydis
Tomas Šeškauskas
Viktoras Aidukas
