J. T. pagal ANK 95 str.

Administracinė byla Nr. eII-185-805/2025

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01058-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.1; 1.4.1; 1.5.11; 1.7; 21.1.5; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 16 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

sekretoriaujant Gabrielei Zataveckaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. T., jos atstovui advokatui dr. Giriui Ivoškai,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui Dariui Jurkoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. T. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus priimto 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25268039556 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas J. T., atstovaujamos advokato dr. G. I., skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. VDI-ANR-N-652-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 25268039556 (toliau – ir nutarimas) panaikinimo, kuriuo J. T. pripažinta kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (iki 2024 m. liepos 1 d.), jai paskirta nuobauda – 2 000 Eur bauda, už tai, kad, atlikdama darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, įmonės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) (duomenys neskelbtini) vadovė, t. y. direktorė J. T., būdama darbuotojų I. T., I. B., V. R., V. H. ir M. R. atžvilgiu darbdaviu, leido jiems dirbti vairuotojų pareigose ne vėliau kaip prieš darbo pradžią, nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios, neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinio skyriaus apie darbuotojų priėmimą į darbą, t. y. leido I. T., I. B., V. R., V. H. ir M. R. dirbti nelegaliai.

Skunde pareiškėja J. T. nurodė, kad ji nesutinka su nutarimu, kuris buvo priimtas neatsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, todėl nutarimas yra naikintinas. Iki nutarime nurodyto pažeidimo laikotarpio pradžios, t. y. 2024 m. gegužės 28 d., pareiškėjos vadovaujama (duomenys neskelbtini) su Rusijos Federacijoje registruota įmone,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį Nr. 1028052024 „Dėl transporto priemonių pristatymo“ (toliau – ir sutartis), kurios 2.1 punktu,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo (duomenys neskelbtini) (sutartyje vadinamai užsakovu) pateikti darbuotojų, kurie vykdys sutarties priede Nr. 1 nurodytą užsakymą, sąrašą. Sutarties priede Nr. 1 nurodyti penki,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, šiuo atveju atlikę vairuotojų funkcijas užsakymo vykdytojo vardu, buvo I. T., I. B., V. R., V. H. ir M. R.. Tuo pačiu sutarties 2.1 punktu sutarta, kad prievolę pristatyti prekes savo lėšomis vykdo užsakovas, kuris renkasi prekių vežėją. Taigi, iš minėtos sutarties priedo Nr. 1 ir sutarties 2.1 punkto nuostatų aišku, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, kaip užsakovas, atliko ne minėtų penkių darbuotojų darbdavio funkcijas, o sutartį sudariusio kontrahento vaidmenį, kuris šiuo atveju pasireiškė ekspedijavimo paslaugų teikimu, o,,(duomenys neskelbtini)“, kaip užsakymo vykdytojas, atliko minėtų penkių darbuotojų darbdavio funkcijas, kurie įgyvendino,,(duomenys neskelbtini)“ kaip vežėjo prievoles. Pastarąją išvadą patvirtina prie šio skundo pridedami važtaraščiai (CMR), kuriuose,,(duomenys neskelbtini)“ nurodyta kaip vežėjas (priedas Nr. 2), todėl minėtos sutarties nuostatos patvirtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ neveikė, neketino veikti ir neturėjo jokios pareigos veikti kaip minėtų penkių asmenų, atlikusių vairuotojo funkcijas, darbdavys, kurio funkcijas šiuo atveju atliko būtent Rusijos Federacijoje registruota įmonė. Nei MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, nei šios įmonės darbuotojas G. T. negali būti laikomi organizavusiais nelegalų minėtų penkių darbuotojų įdarbinimą ar turėjusiais pareigą praneši VSDFV apie jų įdarbinimą, nes darbuotojai buvo įdarbinti ir už juos buvo atsakinga įmonė,,(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja negalėjo būti baudžiama už nelegalų darbą, nes minėti penki darbuotojai, savo, kaip vairuotojų funkcijas, atliko legaliai dirbdami įmonėje,,(duomenys neskelbtini)“. Jeigu būtų nustatyta, kad jie dirbo nelegaliai, tai turėtų būti sprendžiamas šių darbuotojų nelegalaus įdarbinimo įmonėje,,(duomenys neskelbtini)“ klausimas. Pareiškėjos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių. Nutarimą priėmusi institucija nesiėmė jokių veiksmų nustatyti, kas šiuo atveju buvo tikrasis minėtų penkių darbuotojų darbdavys ir ar ekspeditoriaus paslaugas teikiančio juridinio asmens žinioje esančių transporto priemonių vairavimas, kai vairavimo funkcija atliekama ne ekspeditoriaus, o vežėjo interesais, todėl nėra jokių abejonių, kad pareiškėja buvo nubausta, nenustačius visų būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovas pateiktame atsiliepime į J. T. skundą nurodė, kad 2025 m. kovo 19 d. J. T. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad, atlikdama darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, įmonės (duomenys neskelbtini) vadovė – direktorė J. T., būdama darbuotojų I. T., I. B., V. R., V. H. ir M. R. atžvilgiu darbdaviu, leido jiems dirbti vairuotojų pareigose ne vėliau kaip prieš darbo pradžią, nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios, neinformavus VSDFV teritorinio skyriaus apie darbuotojų priėmimą į darbą, t. y. leido nurodytiems asmenims dirbti nelegaliai. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) J. T. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalį, DK 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Vykdyto tyrimo metu buvo nustatyta, kad su darbuotojais I. T., I. B., V. R., V. H. ir M. R. dėl darbo funkcijos – krovininių transporto priemonių nurodytu maršrutu vairavimo ir dėl atlygio tarėsi MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas G. T.. Taip pat buvo nustatyta, kad visu šios darbinės funkcijos metu darbuotojai – vairuotojai pakluso MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo – darbuotojo G. T. ir šios įmonės vadovės J. T. nurodymams. Būtent J. T. išdavė ir pasirašė įgaliojimus, kuriais suteikė galias pasamdytiems darbuotojams, įvardindama juos MB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojais, atlikti nurodytus teisinius veiksmus atstovaujant „mūsų įmonę“. Tokie veiksmai vertintini kaip duoti nurodymai, kuriems darbo metu darbuotojai pakluso ir juos vykdė. Įgaliojimuose nurodyti vairuotojų asmens ir jų dokumentų duomenys, kas leidžia teigti, kad buvo stengiamasi juos įvairiose institucijose ir šalyse pristatyti kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus. Nors skunde nurodyta, kad krovinines transporto priemones vairavusių asmenų darbdavys buvo įmonė,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau ši įmonė neturi jokių darbdavio požymių. Visos faktinės aplinkybės ir dokumentai, kiti surinkti duomenys atspindi darbuotojų ryšį su MB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjos teiginys, kad penkių darbuotojų iš (duomenys neskelbtini) darbdavys yra įmonė,,(duomenys neskelbtini)“, niekuo nepagrįstas. Net ir esant tokiam susitarimui tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir,,(duomenys neskelbtini)“, tai nieko nekeičia, kadangi krovininių transporto priemonių vežėjas yra MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri samdė ir įgaliojo penkis vairuotojus iš (duomenys neskelbtini) atlikti krovininių transporto priemonių pergabenimą, jas vairuojant MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tokiu būdu šiai įmonei gaunant naudą ir pridėtinę vertę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. T. teismo posėdyje skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. VDI-ANR-N-652-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 25268039556 palaiko ir prašo jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ji su Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarime nurodytais darbuotojais nebendravo ir jų nėra mačiusi. Pripažįsta, kad įgaliojimai buvo surašyti G. T., kurio pareigos įmonėje – vadybininkas. Įgaliojimai visada buvo rengiami vadybininko G. T., o ji juos automatiškai pasirašydavo, todėl plačiau paaiškinti negali.. Tik su vienu darbuotoju M. R. buvo ketinama sudaryti sutartis, tačiau jis neatvyko pasirašyti. Darbo sutartis tvarkydavo buhalterija MB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė funkcija – krovinių pervežimas, tačiau MB „(duomenys neskelbtini)“ jokios finansinės ar kitokios naudos iš to negavo. Vežtas krovinys nepriklausė jų įmonei, užsakymas buvo gautas iš Kazachstano, atliko ekspedijavimo paslaugas. Pateiktas įgaliojimas neturi teisinės galios, nes nėra patvirtintas notaro. Įgaliojimai paprastai išduodami vairuotojui tik tam, kad šis galėtų vykdyti savo darbo funkcijas, pvz. kirsti pasienį. Šiuo metu ji negali pateikti atsakymų dėl kelionės išlaidų, nes neturi jokių dokumentų, G. T. galėtų pateikti išsamesnį paaiškinimą šiuo klausimu. Jokių bankinių pavedimų su,,(duomenys neskelbtini)“ jų įmonė neturi. Pažymėjo, kad ir VMI atliko jų įmonės mokestinį patikrinimą, kad finansinės naudos negavo iš,,(duomenys neskelbtini)“, pažeidimų nenustatė, apie ką žinojo ir VDĮ, todėl tokie argumentai atmestini.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. T. atstovas posėdyje skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. VDI-ANR-N-652-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 25268039556 palaiko ir prašo jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ funkcija pagal sutartį yra veikti kaip ekspeditorės įmonė. Įgaliojimai nesusiję su darbo santykiais ar darbo sutartimis – jie suteikiami tik muitinės procedūroms ir kitiems su veiksmams atlikti. Aplinkybės, kurias nurodė Darbo inspekcija, nėra įrodytos, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo atveju buvo penkių minėtų asmenų darbdavys ir elgėsi kaip minėtų asmenų darbdavys. Visos aplinkybės išsisklaido, teismui pateikus sutartį, sudarytą tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir,,(duomenys neskelbtini)“ įmonės, iš kurios priedo matyti, kad įmonė,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie savo darbuotojus: I. T., I. B., V. R., V. H. ir M. R., kurie dalyvavo gabenant transporto priemones iš Lenkijos įmonės. Įmonė užsakė gabenimo paslaugas iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip pat šitą užsakymą vykdė užsienio bendrovė,,(duomenys neskelbtini)“ ir jos bendrovės darbuotojai, kurie iš Lenkijos miesto į Kazachstaną vežė krovinį. Ekspedijavimo paslaugos gali teikti ir kelios įmonės. Kelionėje maršrutu Lenkija–Kazachstanas G. T. dalyvavo kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, o kiti asmenys dalyvavo kaip,,(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotojai. Kadangi užsakymo vykdytojas buvo ne vienas, todėl G. T. negalėjo su tais žmonėmis nebendrauti, nes reikėjo vertinti tarpusavio veiksmus, keistis informacija ir spręsti kasdienius klausimus. Sutartyje 2.2 punkte nurodyta, jog įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“ moka už kurą ir, esant būtinybei, dengia draudimo išmokas. Tai nėra darbo santykiai, o civiliniai santykiai. (duomenys neskelbtini) nebuvo suteiktos jokios darbo priemonės iš MB „(duomenys neskelbtini)“, o aplinkybės, jog minėti vairuotojai aiškinosi kaip norėtų gauti atlyginimą – ar iš MB „(duomenys neskelbtini)“, ar iš,,(duomenys neskelbtini)“, neįrodo, kad buvo atsiradę darbo santykiai. Darbuotojams netiko sąlygos, jie persigalvojo. Pagal turimą informaciją, būtent,,(duomenys neskelbtini)“ įdarbino šiuos (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie sudarė sutartis su,,(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad G. T. tuo metu vyko kartu su (duomenys neskelbtini) piliečiais ir gabeno krovinį iš Lenkijos į Kazachstaną, nereiškia, kad jie buvo vienos įmonės darbuotojai ir, kad G. T. buvo tų penkių asmenų darbdavys.

Nutarimą priėmusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovas teismo posėdyje prašė skundžiamą 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. VDI-ANR-N-652-2025 palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodė, kad J. T. išdavė ir pasirašė įgaliojimus, kuriais suteikė galias pasamdytiems darbuotojams, įvardindama juos MB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojais atlikti nurodytus teisinius veiksmus. Šiuo atveju buvo nustatyta darbinė funkcija MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Institucija apklausė penkis užsienio piliečius, I. T., I. B., V. R., V. H. ir M. R., jie teikė paaiškinimus. Nusižengimo nagrinėjimo metu J. T. ir G. T. nepaaiškino apie jokią kitą įmonę. Nėra byloje duomenų, kad galėtų įsikišti kita įmonė. Užsienio piliečiai vykdė G. T., kuris yra MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, nurodymus. Jo funkcijos buvo vairuotojų paieška ir krovinio vežimo gabenimo klausimai. Nors teigiama, kad krovinines transporto priemones vairavusių asmenų darbdavys buvo Rusijos Federacijoje registruota įmonė,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau šis subjektas neturi jokių darbdavio požymių (nėra pavaldumo santykio, nėra jokių duomenų, kad darbuotojai buvo jo samdyti bei įsipareigojo darbinę funkciją atlikti jo naudai). Nėra jokios informacijos, kad 5 darbuotojai įsipareigoti atlikti darbus,,(duomenys neskelbtini)“ įmonei. Pagal Sutarties 21.1 punktą,,(duomenys neskelbtini)“ turi surasti tokius darbuotojus ir pateikti sąrašą, kurie vykdys užsakymą, tačiau nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Nei vienas darbuotojas nekalbėjo apie,,(duomenys neskelbtini)“ įmonę. Nesutinka, kad penki nurodyti piliečiai galėjo veikti kaip užsienio įmonės,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Pripažįsta, kad jų Institucija nesiaiškino ar G. T. bendravo su penkiais darbuotojais, kaip surastais įmonės,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, ar kaip su neturinčiais ryšių su,,(duomenys neskelbtini)“ įmone. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nebuvo gavusi iš kitų institucijų jokių duomenų ar dokumentų dėl darbuotojų ryšio su,,(duomenys neskelbtini)“ įmone.

Liudytojas G. T. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, anksčiau yra dirbęs vadybininku. Įmonės vadovė yra J. T.. Jo, kaip vairuotojo, funkcijas apibrėžia vairuotojo pareigybė, pagal kurią jis atlieka darbus. Jis veža krovinius, nes yra vairuotojas, dirba su krovinių dokumentais. Kitų funkcijų šioje įmonėje, be vairavimo, jis neatlieka. Kroviniai vežami ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu, krovinius veža pagal klientų užsakymą. Gauna iš užsakovo užsakymą ir jį vykdo. Užsakymo sąlygos gali būti tiek žodinės, tiek rašytinės. Jis jokių įgaliojimų nerašė. Darbo inspekcijos tyrime jis buvo apklausiamas kaip liudytojas. (duomenys neskelbtini) piliečiams –I. T., I. B., V. R., V. H. ir M. R. buvo pasiūlyta dirbti, tačiau jie atsisakė. Jie buvo susirinkę savo daiktus ir išvažiavę. Šie asmenys vykdė užsakymą per tarpinę rusų įmonę,,(duomenys neskelbtini)“, ir šie asmenys su MB „(duomenys neskelbtini)“ jokio ryšio neturėjo ir iš jos negavo jokios finansinės naudos. MB „(duomenys neskelbtini)“ negavo jokios naudos iš,,(duomenys neskelbtini)“ įmonės. Jam žinoma, kad,,(duomenys neskelbtini)“ įmonė pateikė tuos užsienio darbuotojus, o MB „(duomenys neskelbtini)“ su,,(duomenys neskelbtini)“ įmone neturėjo jokių finansinių dalykų. (duomenys neskelbtini) surado palankesnes sąlygas,,(duomenys neskelbtini)“ ir atsisakė jų užsakymo, o tą patį užsakymą gavo iš Rusijos įmonės,(duomenys neskelbtini)“. Jam MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė yra pateikusi šią informaciją. Mano, kad jeigu taip vadovė sako, tai yra kažkokios sutartys. (duomenys neskelbtini) taip pat yra tai sakę, tačiau negali pasakyti tikslaus laiko. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad konkrečių 2024 m. gegužės 28 d. sutarties Nr. 102805204, sudarytos tarp,,(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“, sudarymo aplinkybių negali pasakyti, nes tai nėra jo kompetencijoje, tačiau, kiek yra susipažinęs, žino, kad,,(duomenys neskelbtini)“ atlikinėjo tam tikras funkcijas – krovinių pristatymą. Krovinys buvo vežamas iš Lenkijos į Kazachstaną. Krovinys – krovininiai automobiliai, o krovinio savininkas – Kazachstano įmonė. Norint vairuoti tokį krovinį (automobilių vežimas), reikalingos tam tikros kategorijos: C kategorija, 95 kodas ir tachografo kortelės naudojimas. Su,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jam nėra tekę tiesiogiai bendrauti. (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo sutarčių su,,(duomenys neskelbtini)“ nėra matęs, tai ne jo pareiga ir ne jo kompetencija tikrinti darbo sutartis. Su (duomenys neskelbtini) darbuotojais susitiko Lenkijoje ir tuomet suprato, kad jie yra,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Krovinys nepriklausė MB „(duomenys neskelbtini)“, o priklausė Kazachstano įmonei. Užsakymą gavo iš Lenkijos įmonės, kurios tiksliai šiuo metu negali įvardinti, kadangi įmonių yra šimtai, o (duomenys neskelbtini) – turėjo darbinius santykius su,,(duomenys neskelbtini)“. Jis nedirba nei Lenkijos, nei Kazachstano įmonėje, todėl nežino jų susitarimo ir sutarčių. Krovinys – transporto priemonės buvo paimtos iš Lenkijos miesto, kurio pavadinimo neatsimena. Taip pat neatsimena, kiek laiko vežė krovinį, kadangi yra didelis atstumas. Kelionė galėjo trukti apie mėnesį ir daugiau. Šioje kelionėje jo vaidmuo buvo pasižiūrėti šalis, keliavo su lengvuoju automobiliu, su krovininiu automobiliu, su įvairiais automobiliais. Su (duomenys neskelbtini) kartu nevalgė ir nemiegojo. Jis tiesiogiai bendravo su minėtais asmenimis, o vadovė nėra bendravusi ir mačiusi jų. Pažymėjo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla – tarptautinis krovinių pervežimas ir įmonė teikia tokią paslaugą, gauna naudą iš Lenkijos įmonės už krovinio vežimą. Pervežime gali dalyvauti ir penkios įmonės. MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį su Lenkijos įmone, Lenkijos įmonė sudarė sutartį su jais. MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį su Rusijos įmone,,(duomenys neskelbtini)“, o krovinys pagal dokumentus priklauso Kazachstano įmonei. Su (duomenys neskelbtini) santykiai buvo tik tokie, jog reikėjo vykdyti sutartį tarp jų įmonės ir,,(duomenys neskelbtini)“. Vairuotojai turėjo gauti nurodymus iš savo vadovybės. Jis nedavė minėtiems vairuotojams jokių nurodymų, kokiu keltu plaukti ar keltis, kur sustoti ir kur miegoti. Sutartyje, kuri pateikta byloje, Lenkijos įmonė buvo užsakovė. Kelionės metu jis su Lenkijos atstovu nebendravo, nebuvo tokių situacijų, kad reikėtų su jais bendrauti. Nežino su kuo, kaip su savo vadovybe, bendravo (duomenys neskelbtini) piliečiai. Vairuotojams mokėjo atlygį už jų darbą įmonė, kuri su jais sudarė sutartį. MB „(duomenys neskelbtini)“ jokių mokėjimų neatliko. Pažymėjo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirminė šių darbuotojų pasirinkimo vieta, tačiau jie gavo geresnį pasiūlymą su naudingesnėmis sąlygomis iš,,(duomenys neskelbtini)“, todėl (duomenys neskelbtini) susirinko savo daiktus ir pasakė, kad su MB „(duomenys neskelbtini)“ nevažiuos. MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nebuvo išdavusi jokių daiktų kaip darbdavys.,,(duomenys neskelbtini)“ įmonė pateikė tų (duomenys neskelbtini) sąrašus. Jam yra žinoma, kad tie asmenys atstovavo,,(duomenys neskelbtini)“ įmonei, jam (duomenys neskelbtini) apie tai minėjo.

k o n s t a t u o j a :

Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais <...>. Pažymėtina, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

DK 34 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis).

DK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Apie darbo sutarties sudarymą ir juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnio 2 dalis). DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ar mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki darbo pradžios apie juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Bylos duomenimis, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. VDI-ANR-N-652-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 25268039556 J. T. pripažinta kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (iki 2024 m. liepos 1 d.), vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalimi (iki 2024 m. liepos 1 d.), jai paskirta nuobauda – 2 000 Eur bauda.

Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu konstatuota, kad direktorė J. T., atlikdama darbdavį MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančio asmens, t. y. vadovės funkcijas, būdama darbuotojų I. T., I. B., V. R., V. H. ir M. R. atžvilgiu darbdaviu, leido jiems dirbti vairuotojų pareigose ne vėliau kaip prieš darbo pradžią, nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios, neinformavus VSDPV teritorinio skyriaus apie šių darbuotojų priėmimą į darbą, t. y. leido minėtiems darbuotojams dirbti nelegaliai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja skundu prašo panaikinti skundžiamą 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimą. Pareiškėja J. T. nesutikimą su skundžiamu nutarimu motyvuoja tuo, kad nuo nurodyto pažeidimo laikotarpio pradžios (2024 m. gegužės 28 d.) jos vadovaujama MB „(duomenys neskelbtini)“ su Rusijos Federacijoje registruota įmone,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį Nr. 1028052024 „Dėl transporto priemonių pristatymo“, pagal kurią (2.1 punktas),,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti darbuotojų, kurie vykdys sutartyje nurodytą užsakymą, sąrašą (sutarties priede Nr. 1 nurodyti penki,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, atlikę vairuotojų funkcijas: I. T., I. B., V. R., V. H. ir M. R.), t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“ kaip užsakovas atliko ne minėtų darbuotojų darbdavio funkcijas, o sutartį sudariusio kontrahento vaidmenį –ekspedijavimo paslaugų teikėjas, o,,(duomenys neskelbtini)“, kaip užsakymo vykdytojas, atliko minėtų darbuotojų darbdavio funkcijas. Neigė, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ veikė kaip aukščiau minėtų vairuotojų darbdavys, todėl ji, būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, negali būti baudžiama už nelegalų darbą.

Teismas, susipažinęs bei išanalizavęs visą pateiktą rašytinę medžiagą ir išklausęs pareiškėją, jos atstovą, Institucijos atstovą bei liudytoją, konstatuoja, jog administracinio nusižengimo byloje buvo padaryti tokių bylų tyrimo teisenos pažeidimai, kurių pagrindu skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, o byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismo vertinimu, Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, nesilaikė vieno iš pagrindinių administracinių nusižengimų teisenos paskirties principų – išsamumo (ANK 563 straipsnis). Tokią savo poziciją teismas grindžia žemiau aptariamais motyvais.

Analizuojant ir vertinant administracinio nusižengimo bylos medžiagą, visų pirma, šiuo atveju akivaizdu, kad Institucijos 2025 m. rugsėjo 3 d. surašytame nutarime išsamiai neatskleista pareiškėjai inkriminuoto administracinio nusižengimo esmė (vieta, data, laikas, aplinkybės (kieno transporto priemones ir kokiais pagrindais vairavo nurodomi asmenys)), administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo išsiaiškinta dėl vairuotojų I. T., I. B., V. R., V. H. ir M. R. darbdavio ir darbuotojo santykio, darbo pobūdžio MB „(duomenys neskelbtini)“, darbo sutarties būtinųjų sąlygų, kada realiai pradėjo dirbti ir koks buvo sulygtas terminas ir kt. Nors Institucijos atstovas teigė, jog Institucija nustatė, kad su darbuotojais I. T., I. B., V. R., V. H. ir M. R. dėl darbo funkcijos – krovininių transporto priemonių nurodytu maršrutu vairavimo ir dėl atlygio tarėsi MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas G. T., nurodyti darbuotojai pakluso MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo G. T. ir šios įmonės vadovės J. T. nurodymams, tačiau byloje nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys liudytojo G. T. darbo santykius su MB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbines funkcijas bei jų apimtis veikti įmonės vardu ar jos naudai. Priešingai, byloje pareiškėjos pateikta 2024 m. gegužės 28 d. sutartis Nr. 1028052024 „Dėl transporto priemonių pristatymo“, sudaryta tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ su Rusijos Federacijoje registruota įmone,,(duomenys neskelbtini)“, Institucijos atstovui pripažinus dėl to faktiškai nesiaiškinus su I. T., I. B., V. R., V. H. ir M. R., nesant priešingų duomenų, tikėtinai paneigia aplinkybes, kad šie buvo samdomi kaip darbuotojai MB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal minėtą sutartį,,(duomenys neskelbtini)“ užsakė gabenimo paslaugas iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu užsakymą vykdė užsienio bendrovė,,(duomenys neskelbtini)“ ir jos bendrovės darbuotojai, tuo tarpu MB „(duomenys neskelbtini)“ funkcija pagal sutartį – veikti kaip ekspeditorė. Tokių aplinkybių kontekste sutiktina su pareiškėjos atstovo teiginiu, kad sutartyje 2.2 punkte numatytos nuostatos, jog įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“ moka už kurą ir, esant būtinybei, dengia draudimo išmokas, ką prilyginti darbo santykiams pagrindo nėra. Pažymėtina, kad tiek skunde, tiek ir teisme pareiškėja J. T. ir liudytojas G. T. neigė, jog mintiems vairuotojams davė nurodymus kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai. Be to, J. T. teigimu, ji apskritai su nurodytais darbuotojais ((duomenys neskelbtini) vairuotojais) nebendravo ir jų nėra mačiusi, ko Institucija iš esmės netyrė ir priešingų duomenų nepateikė.

Iš 2025 m. rugsėjo 3 d. Nutarimo turinio matyti, kad byloje liudytoju apklaustas G. T. nurodomas kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, nesukonkretinant jo atliekamų pareigų minėtoje įmonėje. Pareiškėja skunde, o taip pat apklausiama teisme, nurodė, jog G. T. nurodytu laikotarpiu MB „(duomenys neskelbtini)“ atliko vadybininko pareigas, o paties liudytojo G. T. paaiškinimais, duotais teisme, jis dirbo ir dirba vairuotoju, veža krovinius, dirba su krovinių dokumentais, jis nedavė minėtiems vairuotojams jokių nurodymų, nes tokių įgaliojimų MB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra suteikusi, įmonėje vadybininku kažkada dirbęs. Tyrimo metu nebuvo rinkta objektyvių duomenų, aiškintasi bei nustatyta, kokias pareigas ir funkcijas konkrečiu laikotarpiu G. T. vykdė MB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje Institucija nėra pateikusi jokių duomenų, patvirtinančių G. T. įgaliojimas MB „(duomenys neskelbtini)“, prieštaravimai tokiuose parodymuose nepašalinti, todėl daryti kategoriškos išvados, kad G. T. buvo tų penkių asmenų darbdavys, pagrindo nėra, juolab, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas ne minėtas liudytojas kaip darbdavys, o pareiškėja.

Pareiškėjos teigimu, aplinkybė, jog,,(duomenys neskelbtini)“, kaip užsakymo vykdytojas, atliko minėtų penkių darbuotojų darbdavio funkcijas, kurie įgyvendino,,(duomenys neskelbtini)“ kaip vežėjo prievoles, patvirtina prie šio skundo pridedami važtaraščiai (CMR), kuriuose,,(duomenys neskelbtini)“ nurodyta kaip vežėjas (priedas Nr. 2), tačiau Institucija nei atsiliepime į pareiškėjos skundą, nei Institucijos atstovas teisme duodamas parodymus, apie CMR visiškai nepasisakė ir nepaneigė šių pareiškėjos teiginių.

Teisme Valstybinės darbo inspekcijos atstovas teigė, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė J. T. išdavė ir pasirašė įgaliojimus vairuotojams I. T., I. B., V. R., V. H. ir M. R., kuriuose nurodyti jų asmens ir jų dokumentų duomenys, kas, jo manymu, leidžia teigti, jog buvo stengiamasi juos įvairiose institucijose ir šalyse pristatyti kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus. Tačiau į šį argumentą atsakydami tiek pareiškėja, tiek ir jos atstovas, teigė, kad minėti įgaliojimai, kuriuos yra pasirašiusi pati pareiškėja, nesusiję su darbo santykiais ar darbo sutartimis, nes jie buvo suteikiami tik muitinės procedūroms, paprastai išduodami kiekvienam vairuotojui tik tam, kad šis galėtų vykdyti savo darbo funkcijas, pvz. kirsti pasienį ir pan.

Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, be pirmiau paminėto privalėjo surinkti išsamius įrodymus, apklausti visus su tuo susijusius asmenis, išsiaiškinti reikšmingas tyrimui aplinkybes, išanalizuoti aktualią rašytinę medžiagą ir, tik tai padarius, administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus duomenis vertinti pagal ANK įtvirtintas imperatyvias įrodymų vertinimo taisykles bei pagal tai priimti atitinkamus motyvuotus ir kartu pagrįstus procesinius sprendimus. Šiuo atveju administracinio nusižengimo teisenos pažeidimai neleidžia Institucijos nutarimo laikyti teisėtu, nes nebuvo imtasi visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos galimai padaryto nusižengimo aplinkybės, nesurinkti visi reikšmingi duomenys, dalis dokumentų (CMR, iškrovimo, skrydžių informacija ir kt. neišversti į lietuvių kalbą.

Institucijos atstovas teismo posėdyje pripažino, kad Valstybinės darbo inspekcija nesiaiškino ar G. T. bendravo su penkiais darbuotojais, kaip surastais įmonės,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, ar kaip su neturinčiais ryšių su,,(duomenys neskelbtini)“ įmone, taip pat, kad Valstybinė darbo inspekcija nebuvo gavusi iš kitų institucijų jokių duomenų ar dokumentų dėl darbuotojų ryšio su,,(duomenys neskelbtini)“ įmone. Šiuo atveju, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog Institucija būtų teikusi paklausimą,,(duomenys neskelbtini)“ dėl aukščiau nurodytų duomenų gavimo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kas šiuo atveju buvo tikrasis minėtų penkių darbuotojų ((duomenys neskelbtini) vairuotojų) darbdavys. Objektyvių duomenų dėl kitų darbo sutarties sąlygų bei sulygto atlygio taip pat nėra. Kitaip tariant, neišsiaiškintos visos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tinkamam galimo administracinio nusižengimo kvalifikavimui.

Bylos duomenimis spręstina, kad pareigūnai, priimdami skundžiamą nutarimą nubausti pareiškėją, vadovavosi ne įrodymų viseto vertinimo taisyklėmis, o labiau (duomenys neskelbtini) piliečių vairuotojų duotais paaiškinimais, kurie, kaip spręstina bylos duomenimis, buvo apklausti galimai nuotoliniu būdu, dauguma paaiškinimų surašyti vienu raštu lietuvių kalba, kai kurie sunkiai įskaitomi, nesant duomenų, kad minėti vairuotojai Institucijos atstovų buvo apklausti dalyvaujant vertėjui, o jų duoti paaiškinimai buvo surašyti teisingai ir tiksliai išversti į lietuvių kalbą. Teismas netenkino Institucijos atstovo prašymo kartotinai apklausti šiuos liudytojus teisme nenurodžius pastarųjų tikslios buvimo vietos Lietuvoje ar užsienyje, jų gyvenamųjų adresų, taip pat sprendus, kad toks prašymas neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, pareikalautų didelių laiko, darbo ir finansinių sąnaudų atliekant papildomai nemažos apimties bylos aplinkybių tyrimą, kai tuo tarpu teismas nagrinėja skundą pareikšto reikalavimo ribose, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, tuo tarpu rinkti įrodymų už Instituciją pareigos neturi

Taigi, kaip matyti iš byloje esamų įrodymų, šiuo atveju nebuvo atliktas visapusiškas administracinio nusižengimo tyrimas.

Pabrėžtina, jog pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne daromomis prielaidomis ar atskirais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais vieną ar kitą aplinkybę. Nagrinėjamu atveju išvada, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, teismo vertinimu, padaryta skubotai ir neatlikus tam reikalingo išsamaus tyrimo. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas, kuris buvo priimtas neištyrus visų aptariamo įvykio reikšmingų aplinkybių bei nesilaikant ANK 636 straipsnyje numatytų reikalavimų, dėl ko jis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas, o byla, esant esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas), grąžintina Institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga su skundu grąžintina Institucijai, kurios atstovai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga su skundu grąžinama papildomam aplinkybių tyrimui, nes neišsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų teismas plačiau nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, 563 straipsniu, 567 straipsniu, 569 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. VDI-ANR-N-652-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 25268039556 ir bylą grąžinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams, jų atstovams.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė