D. M. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 219 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4145/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00972-2020-5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo D. M. gynėjos advokatės Oksanos Leontjevos kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 2 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo D. M. gynėja advokatė O. Leontjeva prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, 219 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas dar pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes iš esmės neatsakė į apeliacinio skundo argumentus. Tai yra esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo D. M. teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasatorė teigia, kad kaltinamajame akte esminės kaltinimo aplinkybės dėl naudotos apgulės ir D. M. bendrininkavimo su kitais asmenimis aprašytos abstrakčiai, nesusiejant jų su konkrečiu asmeniu ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiais. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK reikalavimus, nepagrįsta, prieštarauja teismų praktikai. Tokio turinio kaltinamasis aktas pažeidžia kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir kliudo gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Pasak kasatorės, bylą nagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Šališkumas pasireiškė aklu kaltinamojo akto turinio perkėlimu į apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas nuosprendyje savarankiškai nenustatė jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė dėl jų teisinio įvertinimo. Tai rodo teismo palankumą prokurorui ir laikytina, kad pareikšto kaltinimo pagrįstumas buvo preziumuotas. Taip nebuvo užtikrinta D. M. teisė į nešališką teismą.

Kasatorės nuomone, D. M. kaltė negali būti grindžiama liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, parodymais, nes jie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Šio asmens parodymai nei patvirtina, nei paneigia reikšmingų bylos aplinkybių, be to, jų neįmanoma patikrinti kitais BPK veiksmais. Minėti parodymai yra abstraktūs, juose nesukonkretintas D. M. veikimo laikotarpis, todėl nėra aišku, ar buvo nurodytos būtent šioje byloje, o ne kitose bylose nagrinėtos aplinkybės. Neteisingai nurodoma, kad liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, parodymai atitinka fonoskopinės ekspertizės išvadą ir kitus įrodymus. Vertinant įrodymus buvo padaryta klaidų dėl jų turinio, jų sąsajumo su D. M.

Kasatorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje apskritai nepateikė įrodymų vertinimo motyvų, o apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai ir savo išvados dėl D. M. dalyvavimo visuose jam inkriminuotuose epizoduose nepagrindė išsamiu ištirtų įrodymų visumos įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas, ir nuteistojo J. K. parodymų ir kitų prieštaravimų. Šiems parodymams vertinti buvo taikyti dvejopi standartai. Nebuvo atsižvelgta į šių asmenų specifinį statusą procese, nesivadovauta in dubio pro reo principu. Bylos įrodymai vertinti atskirai, negretinti tarpusavyje ir nesujungti į nuoseklią grandinę.

Apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių motyvų dėl dalies tęstinės veikos epizodų, juos nustatė, remdamasis keliomis faktinėmis aplinkybėmis, neįvertindamas skirtingo pobūdžio apgaulės atskiruose epizoduose. Inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymas konstatuotas bendrai, ignoruojant, kad nemaža jų dalis įvykdyta nebendraujant su nukentėjusiaisiais bei nutylint, kokiais įrodymais yra nustatytas D. M. dalyvavimas jose. Toks nuosprendžio motyvavimas neatitinka išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo. Be to, skirtingose nuosprendžio dalyse teismas nustatė skirtingą D. M. vaidmenį: viena vertus, nurodė, kad D. M. kartu su A. S. naudodavo apgaulę prieš nukentėjusiuosius ir įgydavo jų banko sąskaitų duomenis, kita vertus, kad jo vaidmuo apsiribojo banko sąskaitų parūpinimu. Iš to galima spręsti, kad apgaulę pokalbių metu naudodavo tik A. S.. Taigi skundžiamame nuosprendyje liko neatskleistas D. M. vaidmuo, savo pobūdžiu skirtingų epizodų konkrečios faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys. Toks apeliacinės instancijos nuosprendis negali būti pripažintas kaip atitinkantis BPK 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, teiginiai dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų grindžiami apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika ir nesutikimu su nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis konstatuotas D. M. dalyvavimas padarant ginčijamas inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Be to, nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, pateikiant tai kaip BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio reikalavimų pažeidimus, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, nuteistojo D. M. gynėjos advokatės O. Leontjevos apeliacinio skundo argumentai dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams, netinkamo apkaltinamojo nuosprendžio surašymo, pirmosios instancijos teismo šališkumo, atskirų bylos įrodymų vertinimo, D. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų neįrodytumo yra išnagrinėti ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados. Apeliacinės instancijos teismas, ištaisęs skundžiamame nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl D. M. kaltumo, būtų padaręs teisės taikymo klaidų. Nuteistojo gynėja nepateikia teisnių argumentų, kurie pagrįstų šios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo teiginiai apie padarytus BPK normų pažeidimus, tiriant ir vertinant įrodymus, taip pat apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, nuteistojo teisių į gynybą pažeidimus grindžiami tik subjektyviomis interpretacijomis ir savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjant bylą galėjo būti padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. M. gynėjos advokatės Oksanos Leontjevos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Artūras Pažarskis

Darius Kantaravičius