V. G. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 138 str., 367 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4108/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19243-2024-0 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nukentėjusiojo E. B. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties nuteistojo V. G. (V. G.) baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nukentėjusysis E. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą gražinti nagrinėti kitos apygardos pirmosios instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas ignoravo ir nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų apie atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo neteisėtumą pirmosios instancijos teisme, kuriam nukentėjusysis prieštaravo, ir perėjo prie įrodymų tyrimo, kurį atliko per vieną posėdį. E. B. nežinojo, kad teismas ignoruos jo skundą ir pereis prie įrodymų tyrimo. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas pačiam išnagrinėti bylą, apklausti iš anksto pakviestus liudytojus, E. B. buvo netikėtas, jis tam nebuvo pasiruošęs.

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik melagingais nuteistojo parodymais ir su juo susijusios liudytojos R. P. versija, o jo (kasatoriaus) nebuvo prašoma papasakoti apie įvykį, net buvo trukdoma pasisakyti ir aiškintis tikrąsias įvykio aplinkybes. Liudytoja R. P. teismo posėdyje nedalyvavo, todėl nebuvo galimybės užduoti jai klausimus. Apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas nurodytų aplinkybių, konstatavo, kad nukentėjusysis nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados būtų neteisingos. Pasak kasatoriaus, viso bylos proceso metu jis neturėjo galimybės pasisakyti ir tikrinti savo įvykio versijos, nes ikiteisminio tyrimo institucija ir teismai, būdami šališki, palaikė kaltinamojo pusę. Kadangi apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą formaliai, t. y. per vieną posėdį, ir paliko galioti skundžiamą nuosprendį, nukentėjusysis prarado galimybę tinkamai ištirti įrodymus ir nurodyti savo versiją apie įvykį, taip pat papildomai skųsti turtinės ir neturtines žalos dydžius apeliacine tvarka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nukentėjusysis ir kiti BPK 367 straipsnio 1 dalyje nurodyti proceso dalyviai, turintys teisę apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka, savo kasaciniame skunde turi aiškiai suformuluoti, kokį procesinį interesą siekia įgyvendinti. E. B. yra pripažintas nukentėjusiuoju dėl prieš jį V. G. padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje. Už nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis V. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, jam paskirta bausmė (laisvės apribojimas) ir iš jo priteistas neturtinės žalos atlyginimas nuketėjusiajam.

Kaip matyti iš kasacinio skundo, nukentėjusysis E. B., neginčydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu įrodytomis pripažintų V. G. inkriminuotų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu netenkinti jo apeliacinio skundo, kuriuo buvo prašoma bylą grąžinti nagrinėti iš naujo kitame pirmosios instancijos teisme. Nukentėjusysis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, kurio metu nebuvo apklausti liudytojai, ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti pirmosios instancijos teismo neapklaustus liudytojus. Atlikęs įrodymų tyrimą ir juos įvertinęs, apeliacinės instancijos teismas patvirtino V. G. nuteisimo pagrįstumą bei tinkamą civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išsprendimą. Kasaciniame skunde suformuluotas prašymas ir pateikti argumentai nepagrindžia, kad šioje byloje nukentėjusiojo teisės ir interesai buvo pažeisti ir kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka ir priimdamas sprendimą palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, būtų padaręs esminį BPK pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to paduotas kasacinis skundas negali būti nagrinėjamas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo E. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Artūras Pažarskis

Darius Kantaravičius