A. D. pagal BK 281¹ str., 68 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-181-594/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00026-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 2.1.7.4.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, jam uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams, taip pat, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaip nusikaltimo priemonė konfiskuota transporto priemonė – automobilis „Mercedes-Benz S 320 CDI 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis, kuria nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. D. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas. Būtent, 2021 m. birželio 1 d. apie 16.41 val. Kaišiadorių r., magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas, 84,150 kilometre, A. D., važiuodamas iš Klaipėdos į Vilnių, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, t. y. vairavo sau priklausantį automobilį „Mercedes-Benz S 320 CDI 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas 1,79 (įvedus galimą matavimo paklaidą – 1,7 procento) promilės neblaivumas.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įrodymus byloje įvertino pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jų nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl dalies apeliacinio skundo esminių argumentų, savo argumentais ir išvadomis pablogino apelianto padėtį, nutartį grindė tikėtinomis ir prieštaringomis išvadomis, nepašalino abejonių dėl kaltės padarius nusikalstamą veiką. Teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas pažeisdamas ir BPK 320 straipsnio reikalavimus, suvaržė įstatymų garantuojamas nuteistojo teises.

2.2. Apeliacinės instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad nenustatė jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nepagrįstai teigdamas, kad skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismai ignoravo nurodytus pagrindus, galinčius kelti abejonių dėl alkotesterio, kaip techninės priemonės, rodmenų patikimumo. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į argumentus, kad teismo medicinos ekspertas J. Vėlavičius neturi kompetencijos nuspręsti dėl naudoto alkotesterio patikimumo. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų pareigūnų vaizdo kamerų įrašuose A. D. tikrinimo alkotesteriu laikas rodomas toks pats, apeliaciniame skunde teigta, kad juose laikas yra rodomas teisingas ir paneigia alkotesterio rodyto laiko, besiskiriančio beveik keturiomis minutėmis, teisingumą, o šis faktas yra pagrindas teigti, kad ir alkotesteriu kaip vientisa specialiąja technine priemone fiksuoti neblaivumo rezultatai buvo ar galėjo būti iškreipti. Šioje situacijoje abejonių nepašalina iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. galiojęs alkotesterio patikros sertifikatas. Nepaneigti parodymai, kad kelios minutės prieš tai, kai buvo sustabdytas, A. D. dėl sveikatos problemų, blogos psichologinės būsenos vartojo namų gamybos vaisių ir vaistažolių užpiltinę. Nutartyje nepasisakyta dėl pirmosios instancijos teisme specialisto P. Petreikio duoto paaiškinimo, kad alkoholio koncentracijos (promilių) didėjimą patvirtina neseniai vartotas alkoholis (jo pagrindu pagaminta užpiltinė).

2.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė nuostatas, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą, suteikdamas didesnę galią alkotesterio rodmenims, preziumuodamas jų patikimumą šios techninės priemonės sertifikatu, motyvuodamas tuo, kad tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas po vairavimo praėjus mažiau laiko ir todėl šiuo prietaisu fiksuoti duomenys vertintini kaip tikslesni. Teismas nepaneigė argumentų, kad specialiu tyrimu, apimančiu kompleksą medicininių priemonių, gauti rezultatai yra objektyvesni, patikimesni bei reikšmingi sprendžiant asmens atsakomybės klausimą, kad medicininio tyrimo metu nustatytas neblaivumo laipsnis yra svarbus, svarbesnis už specialiąja technine priemone ir tik vienu būdu (iškvepiant orą) nustatytą neblaivumo laipsnį.

2.4. Teismai neatsakė į argumentus, išdėstytus parodymuose ir skunde dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. Nr. 452 nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punkto. Tokioje situacijoje reikšmingas būtų tik per medicininį tikrinimą nustatytas asmens neblaivumo laipsnis, jis galbūt ir būtų prilyginamas neblaivumui vairavimo metu ir tik jis būtų pagrindas spręsti dėl asmens atsakomybės rūšies. Nesutinkama su teisės aktams prieštaraujančia teismų išvada, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu.

2.5. Apeliacinės instancijos teismas nurodė sutinkantis, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo nuteistojo į bylą pateiktos medicinos gydytojo P. Petreikio konsultacinės specialisto išvados Nr. 0062/21, taigi nesilaikyta BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, tačiau šios klaidos taip ir neištaisė – specialisto išvados nutartyje neįvertino. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vadovaujasi teismo medicinos specialistų J. Vėlavičiaus bei P. Petreikio nurodytu, tiek ekspertinėje, tiek ir teismų praktikoje pripažįstamu mažiausiu bei didžiausiu alkoholio pašalinimo iš žmogaus organizmo rodikliu – nuo 0,10 iki 0,25 promilės per valandą. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija nevertino specialisto P. Petreikio išvadoje nurodytos didžiausios alkoholio pašalinimo normos – iki 0,2 promilės per valandą. Teisėjų kolegijos vertinimas apie streso įtaką greičiausiam alkoholio skaidymui prieštarauja jos pačios konstatavimui, kad policijos pareigūnų naudotu alkotesteriu penkiolikos minučių intervalu buvo nustatytas 1,82 ir 1,84 promilės neblaivumas.

2.6. Apeliacinės instancijos teismo nutarties pagrindimas pirmosios instancijos teismo neanalizuotais duomenimis, t. y. vieninteliu streso veiksniu, neva turėjusiu įtakos greičiausiam galimam alkoholio skaidymui (0,25 prom./val.), nors byla buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą ir procesas buvo tęsiamas tik nuteistojo iniciatyva, pablogino kasatoriaus padėtį. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė ne tik non reformatio in peius (draudžiama sunkinti skundą padavusio asmens padėtį) principą, bet ir esminį BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatytą draudimą pabloginti nuteistojo padėtį, kai nėra prokuroro skundo, taip pat daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

2.7. Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad policijos pareigūnai neblaivumo tikrinimą baigė vėliau, po 17.35 val., tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kada konkrečiai tikrinimas buvo baigtas. Kasatorius policijos pareigūnų buvo faktiškai sulaikytas ir dėl to šio teisė per kuo trumpesnį laiką kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą buvo apribota. Teismo teisėjų kolegijos nutartyje daroma išvada, kad kasatoriaus galimybė kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą nebebuvo ribojama po to, kai neblaivumo tikrinimas buvo baigtas, logiškai prieštarauja jos pačios teiginiams, kad, kasatoriui išlipus iš savo automobilio, šio elgesys nebuvo adekvatus, buvo neprognozuojamas, o aplinka buvo nesaugi, taip pateisinant pareigūnų veiksmus (užrakinimas tarnybiniame automobilyje). Be to, nesant dalies pareigūnų naudotų vaizdo kamerų įrašų, nepaneigta, kad būtent tuo metu, kai kameromis atliekami veiksmai nebuvo fiksuojami, jis reiškė savo pageidavimą atlikti medicininę apžiūrą. Apeliacinės instancijos teismo teiginiai ir išvados, kad kasatorius tinkamai ir laiku policijos pareigūnams nepareiškė pageidavimo vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tai įvykio vietoje padarė pavėluotai, tik po 18 val., nėra pagrįsti išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nors pirmosios instancijos teismas dėl kasatoriaus valios pareiškimo vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir nuvykimo laiko bei įtakos šio atsakomybei jokio vertinimo nuosprendyje nepateikė, pažymėta, kad šią bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pranešėjo ir pirmininko atskirojoje nuomonėje nurodyta, jog būtent policijos pareigūnų veiksmus (delsimą juos atlikti operatyviai ir tinkamai) reikėtų vertinti kaip sutrukdžiusius A. D. laiku ir tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. A. D. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.

2.8. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 72 straipsnis) pritaikius turto, kurio vertė atitinka dvigubą paskirtos bausmės dydį, konfiskavimą, kadangi tai prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas to, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimo konfiskuoti turtą nemotyvavo, nusprendė, kad baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų šis teismas nepadarė. Teisėjų kolegija tinkamai neatsakė į skundo argumentą, kad konfiskuojamo turto vertė gali būti ne mažiau kaip du kartus didesnė už paskirtos bausmės dydį ir vien šia prasme toji baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga, savo esme prilygintina bausmei.

2.9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama A. D. kaip teigiamą asmenybę pagrindžiančius apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, nepagrįstai nusprendė, kad šie teiginiai neatitinka byloje esančių Administracinių nusižengimų registro duomenų apie 2021 m. rugpjūčio 2 d. padarytą administracinį nusižengimą, nurodytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, o šie Administracinių nusižengimų registro duomenys tik patvirtina išvadą, kad, siekiant atimti galimybę dar kartą panaudoti transporto priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį A. D., transporto priemonės konfiskavimas yra būtinas. Argumentavimas nepagrįstas, kadangi grindžiama administracinio nusižengimo, bet ne nusikalstamos veikos po nagrinėjamo įvykio padarymo faktu. Teismų praktikoje suformuluotas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas pirmiausia yra atimti galimybę dar kartą panaudoti tą pačią transporto priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Vien administracinio nusižengimo padarymo po įvykio faktas negali būti pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ateityje tą pačią transporto priemonę gali panaudoti nusikalstamais tikslais.

2.10. Pažymima, kad pagal esamą tvarką nedraudžiama nuteistajam nusipirkti konfiskavimo pagrindu Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu paimtą ir įkainotą tą patį automobilį. Taigi pasinaudojus tokia galimybe nuteistajam lieka tik materialinės išlaidos, tam tikra finansinė sankcija, prilygintina bausmei, o deklaruojamas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims po tokio sandorio netenka prasmės.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nuteistojo A. D. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

4. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš kasacinio skundo, dalis jame nurodytų įstatymų pažeidimų argumentuojama pateikiant savą įrodymų vertinimą, faktinių aplinkybių aiškinimą – kasatorius pateikia specialisto J. Vėlavičiaus teiginių vertinimą, ginčija teismų išvadas dėl nuteistojo patirto streso, kaip veiksnio, turinčio įtakos alkoholio pašalinimui, dalis kasacinio skundo argumentų paremta kasatoriaus suponuojama išvada dėl kraujo laboratorinio tyrimo rezultatų patikimumo ir teisingumo, ginčijamos faktinės aplinkybės dėl galimybės nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ribojimo, taip pat nuteistojo žodžiu policijos pareigūnams išreikštos valios – pageidavimo atlikti medicininę apžiūrą, pasisakoma dėl pareigūnų užfiksuotų vaizdo įrašų įrodomosios reikšmės vertinimo, išreiškiamas nesutikimas dėl liudytojo A. P. parodymų vertinimo, ginčijama išvada dėl alkotesterio ir vaizdo kamerų užfiksuoto laiko skirtumo įvertinimo. Tačiau įrodymų vertinimo rezultatas, teismų sprendimų atitiktis ar neatitiktis faktinėms bylos aplinkybėms yra fakto, o ne teisės klausimas. Kadangi kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės nagrinėti fakto klausimų ir nustatyti įrodytomis pripažintų ar nepripažintų bylos aplinkybių, kasatoriaus teiginiai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, taip pat pateikiamu įrodymų vertinimu, bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK reikalavimų pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis)

5. Kasacinio skundo teiginiai, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra nepagrįsti, o dėl BPK 44 straipsnio 6 dalies ir 320 straipsnio reikalavimų pažeidimo – deklaratyvūs.

6. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020, 2K-84-628/2022).

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, kasatoriaus A. D. nurodytų esminių BPK pažeidimų nenustatė. Kaip matyti iš skundžiamų žemesnės instancijos teismų nuosprendžių, juose byloje ištirti įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, aiškiai argumentuota, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismų išvados logiškos, neprieštaringos.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. D., rėmėsi liudytojų K. R., T. J., P. T., R. V., paties nuteistojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, 2021 m. birželio 1 d. neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio „Drager“ patikros sertifikato Nr. 1466414 kopija, policijos pareigūnų kamerų vaizdo ir garso įrašais, jų apžiūros protokolais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2851/2021 (01), Bendrojo pagalbos centro rašto duomenimis, mobiliojo ryšio išklotinės duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus vedėjo J. Vėlavičiaus atsakymu Nr. (1.8)D-02-293. Skundžiamame nuosprendyje tinkamai aprašytos BPK numatytais proceso veiksmais patikrintų, teisiamajame posėdyje išnagrinėtų bei įvertintų įrodymų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

9. Apeliacinės instancijos teismas savo ruožtu, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą, iš naujo įvertino pirmiau nurodytus įrodymus, įtraukdamas ir specialisto P. Petreikio išvados, 2021 m. birželio 1 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 702 vertinimą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas pateikė išsamius motyvus, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus (dėl alkotesterio, kaip techninės priemonės, rodmenų patikimumo, versijos dėl namų gamybos vaistažolių trauktinės vartojimo, kraujo tyrimais nustatytos etilo alkoholio koncentracijos kraujyje ir alkoholio šalinimo greičio aplinkybių, nuteistojo elgesio įvykio vietoje, šio teiginių, kad buvo ribojama galimybė kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, blaivumo tikrinimo trukmės bei A. D. valios dėl medicininės apžiūros išreiškimo aplinkybių). Aptariamoje teismo nutartyje atsakyta į visus esminius nuteistojo A. D. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų patikimumu ir pakankamumu, jie motyvuotai atmesti, gynybos keliamos versijos paneigtos. Kartu kasacinio skundo argumentai, kad byloje nebuvo imtasi visų priemonių tariamiems prieštaravimams pašalinti, yra deklaratyvūs.

10. Kasaciniame skunde dėstomos pozicijos dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo nepatvirtina ir teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo alkotesterio rodmenims suteiktos didesnės įrodomosios galios. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas negali nustatyti ar suteikti prioritetinę reikšmę atskiroms įrodymų rūšims, nes įrodymų atitiktį įstatymo reikalavimams, jų leistinumą bei reikalavimus įrodinėjimo procesui reglamentuoja BPK ir specialūs teisės aktai, kurie nustato tam tikrų duomenų gavimo ir įforminimo būdus bei metodus. Atkreipiamas dėmesys, kad veikos padarymo metu galiojusių Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d.), 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Savo ruožtu nei minimos Taisyklės, nei BK 281¹ straipsnio nuostatos neįtvirtina imperatyvo įrodinėti asmens neblaivumą išimtinai laboratoriniu tyrimu. Tai įtvirtinta ir teismų praktikoje.

11. Baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, susiformavusi nuosekli teismų praktika, kurioje patvirtinti įvairūs įrodinėjimo būdai nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-289-895/2018, 2K-342-689/2018, 2K-60-495/2021). Pagal šią praktiką teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje asmuo kaltinamas pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi įvertinti, ar nustatant kaltininko apsvaigimą buvo tinkamai taikomos tų teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos.

12. Nagrinėjamoje byloje esantis 2021 m. birželio 1 d. surašytas neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad pirmąjį kartą nuteistajam buvo nustatytas 1,82 promilės neblaivumas, o tikrinant pakartotinai po 15 min. – 1,84 promilės neblaivumas. Be kita ko, nustatyti ir kiti neblaivumo požymiai, t. y. neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Byloje esantis patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo nustatytas A. D. neblaivumas, yra sertifikuotas Vilniaus regiono laboratorijos Fizikinių-cheminių ir jonizuojančiosios spinduliuotės matavimų skyriuje, galiojo iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. Taigi, tikrinant A. D. neblaivumą, Taisyklių 2.3 punktas buvo taikytas teisingai, todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo.

13. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgė į aptariamo matavimo prietaiso paklaidą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2851/2021 (01) nustatytus bylai reikšmingus duomenis (A. D. kraujyje 2021 m. birželio 1 d. 19.11 val. nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 1,16 promilės), teisme apklaustų specialistų J. Vėlavičiaus bei P. Petreikio paaiškinimus dėl alkoholio šalinimo greičio. Atitinkamai pastarojo ribos, t. y. minimalus ir maksimalus šalinimo greitis, nustatytos, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, sugretinus abiejų specialistų paaiškinimus bei teismų praktikos atvejus. Pažymėtina, kad, įvertinus neblaivumo patikros laikus, matematinius skaičiavimus dėl alkoholio kiekio pašalinimo, nuo A. D. pirmojo tikrinimo alkotesteriu (16.41 val.) iki kraujo paėmimo (19.11 val.) praėjo 2 val. 30 min., per šį laikotarpį galėjo būti pašalinta nuo 0,25 iki 0,625 promilės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2851/2021 (01) nustatyti duomenys patvirtino per pirmuosius tikrinimus gautų duomenų naudojant alkotesterį teisingumą. Vertindama šiuos rodmenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstai konstatavo, kad alkotesterio duomenys yra tikslesni.

14. Papildomai pažymėtina, kad nepagrįstas ir kasacinio skundo teiginys, jog nagrinėjamoje byloje teismų padaryta išvada apie asmens neblaivumo laipsnio aktualumą ir svarbą būtent asmens vairavimo metu prieštarauja teismų praktikai. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad, laikantis tiek nekaltumo prezumpcijos, tiek in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų nuostatų, asmens neblaivumas turi būti nustatomas praėjus kuo trumpesniam laikui nuo automobilio vairavimo fakto, įvertinant ir tai, kad alkoholio koncentracija kraujyje kurį laiką gali didėti net ir asmeniui nustojus vartoti alkoholį, baigus vairuoti automobilį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-495/2021).

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad neblaivumo patikrinimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus, o nustatytas asmens neblaivumas atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo reikalavimus. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas savo sprendimą alkotesteriu užfiksuotais duomenimis, BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė.

16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Priešingai nei nurodo kasatorius, baudžiamąją bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas atliko išsamų bei visapusišką įrodymų tyrimą ir pateikė išsamius motyvus dėl jų vertinimo. Nors kasaciniame skunde nurodomi ir BPK 44 straipsnio 6 dalies bei 320 straipsnio reikalavimų pažeidimai, šie nurodomi deklaratyviai, todėl dėl minėtų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų laikymosi nėra pasisakoma.

Dėl turto konfiskavimo taikymo (BK 72 straipsnis)

17. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); pagal BK 72 straipsnį, tokiu atveju teismas privalo skirti įstatyme nurodytą turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

18. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. D. vairavo sau nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes-Benz S 320 CDI 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 1,79 promilės etilo alkoholio neblaivumas.

19. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo pagrįstumo, įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. D. padarė baigtą, nesunkų nusikaltimą, veika jokių sunkių pasekmių, turtinės ar fizinės žalos nesukėlė, nuteistasis pripažino jam inkriminuotas objektyvias veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau jis teistas nebuvo, dirba, augina nepilnametį vaiką, naudodamasis automobiliu nuteistasis dažnai lanko už 40 kilometrų nuo namų kaime gyvenančią 77 metų motiną. Atsižvelgta ir į tai, kad konfiskuojamo automobilio vertė yra artima dvigubam A. D. skirtos baudos dydžiui.

20. Taigi, kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, teisėjų kolegija analizavo A. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo klausimą, atsižvelgdami į būtinumo užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pusiausvyrą, į bylos aplinkybes, susijusias tiek su konkrečia nagrinėjama nusikalstama veika, tiek su A. D. asmenybe.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aktualus turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). Įvertinę situaciją byloje teismai nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus padės įgyvendinti būtent kartu taikomas ir transporto priemonės konfiskavimas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų padaryta išvada, nes ji padaryta laikantis baudžiamojo poveikio priemonių taikymą reglamentuojančių BK nuostatų, pagrįsta tuo, kad turto konfiskavimo klausimą būtina vertinti visų nustatytų aplinkybių kontekste, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose.

22. Kasatoriaus nurodytos aplinkybės nagrinėjamoje situacijoje – automobilis naudojamas rūpinantis artimaisiais – nevertintinos kaip išskirtinės. Be to, apeliacinės instancijos teismo išvadų teisingumą byloje patvirtina ir tai, kad kasatorius nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjus vos dviems mėnesiams, t. y. 2021 m. rugpjūčio 2 d., yra baustas už Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą (2021 m. rugpjūčio 2 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas – 1,13 promilės – neblaivumo laipsnis). Tokios aplinkybės rodo, kad kasatorius nevertina savo veiksmų kritiškai, o nuo teisės pažeidimo, keliančio didelį pavojų aplinkiniams, jo nesulaiko net ir jo paties kasaciniame skunde nurodytos neigiamos pasekmės šeimos nariams bei artimiesiems. Tai, kad turto konfiskavimas grindžiamas ir administracinio nusižengimo padarymo faktu, bet ne nusikalstamos veikos po nagrinėjamo įvykio padarymo faktu, nekeičia teismų pagrįstos išvados, jog BK 72 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė būtina minėtam prevenciniam tikslui įgyvendinti – automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų turtui, gyvybei bei sveikatai. Kiti kasacinio skundo argumentai, kad asmuo ir po automobilio konfiskavimo gali šį vėl įsigyti, tik pagrindžia turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, poveikį – siekį kartu ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, tačiau nepaneigia pagrindinės turto konfiskavimo esmės ir aptarto tikslo. Priešingu atveju, t. y. nekonfiskavus transporto priemonės, naujos nusikalstamos veikos padarymas liktų neapsunkintas.

23. Taigi, įvertinus visumą nagrinėjamos bylos aplinkybių, kasacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į paduoto skundo nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribas, skundžiamų teismų sprendimų turinys nesuteikia pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių reikėtų šiuos sprendimus naikinti ar keisti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. D. kasacinį skundą.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Jūratė Varanauskaitė

Albinas Antanaitis