Baudžiamoji byla Nr. 2K-588-696/2015
Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00948-2011-8
Procesinio sprendimo kategorijos
1.1.4.4.5.;
1.2.14.1.2.2 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Eligijaus Gladučio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžio.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu D. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.
Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti A. L. ir T. J., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu nukentėjusiojo V. T. apeliacinis skundas atmestas. Kauno apygardos prokuratūros Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalis, kuria D. N. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. D. N. pripažintas kaltu padaręs BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam paskirtas laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per šešių mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti šešiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
D. N. apeliacinės instancijos teismo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad padėjo bendrininkams A. L. ir T. J. pagrobti turtą, šiems įsibrovus į namą. D. N., veikdamas bendrininkų grupe, iš anksto susitarė su A. L. ir T. J. pagrobti UAB „A“ turtą ir padėjo jiems tai padaryti stebėdamas namą, esantį Kauno rajone, Karmėlavoje, (duomenys neskelbtini), kad niekas neateitų, neatvažiuotų, ir tokiu būdu saugojo bei pridengė A. L. ir T. J., kad šie nebūtų užklupti įvykio vietoje. D. N. saugojant bei pridengiant nusikaltimo bendrininkus nuo 2011 m. gruodžio 18 d. 19:32:48 iki 2011 m. gruodžio 19 d. 16:45:42 val., T. J. ir A. L., pastarojo vairuojamu automobiliu „Dodge Grand Caravan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvyko į Kauno r., Karmėlavoje, (duomenys neskelbtini) esantį namą. A. L. replėmis išlaužė durų spyną ir kartu su T. J. įsibrovė į UAB „A“ įrenginėjamą daugiabutį namą, iš kurio pagrobė UAB „A“ priklausantį turtą: du kondensacinius katilus „WOLF CBG-75“ Nr. 8613184, bendros 17 974,56 Lt (5205,79 Eur) vertės, dvi pajungimo grupes katilui „WOLF 2070434“, bendros 1571,02 Lt (455 Eur) vertės, cirkuliacinį siurblį „WILO STAR-Z 25/6“ Nr. 004047573, 525,95 Lt (152,33 Eur) vertės, cirkuliacinį siurblį „WILO STAR-RS 25/7“ Nr. 004037310, 314,23 Lt (314,2391,01 Eur) vertės, apsauginį vožtuvą „WATTS 6 bar 1“ Nr. 0218306, 58,47 Lt (16,93 Eur) vertės, korpusą šaltam vandeniui „BB 1-10“, 207,62 Lt (60,13 Eur) vertės, filtro korpuso raktą „SW-3“, 12,35 Lt (3,58 Eur) vertės, laikiklį korpuso tvirtinimui „Big Blue“, 31,20 Lt (9,04 Eur) vertės, kampinį nupylimo vožtuvą su skale „DN3/4“ Nr. 1085206, 72,74 Lt (21,07 Eur) vertės, papildymo vožtuvą „WATTS 0,5-3 bar“ Nr. 0240105“, 66,43 Lt (19,24 Eur) vertės, tiesų automatinį nuorintoją „WATTS ½“ Nr. 0251410, 29,93 Lt (8,67 Eur) vertės, du cirkuliacinius siurblius „WILO TOP-RL 30/6.5“ Nr. 002045635, bendros 1006,34 Lt (291,46 Eur) vertės, nukentėjusiajam E. B. priklausančią kampinę metalo pjaustyklę, 350 Lt (101,37 Eur) vertės. Taip D. N. padėjo padaryti vagystę, įsibraunant į patalpą, dėl to, pagrobus svetimą turtą, UAB „A“ buvo padaryta 21 870,84 Lt (6334,23 Eur) turtinė žala, o nukentėjusiajam E. B. 350 Lt (101,37 Eur) turtinė žala.
Kasaciniu skundu nuteistasis D. N. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendį.
Kasatorius teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnį 2 dalį, nes jis veikos nepadarė, nesuvokė, jog padeda kitiems asmenims padaryti nusikalstamą veiką.
Skunde pažymima, kad, norint pripažinti asmenį padėjėju, būtina nustatyti tyčią jo veikoje. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Kasatoriaus manymu, teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant pagrindines BPK 20 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodymų vertinimo, o apeliacinės instancijos teismas visiškai nesiaiškino ir nenustatinėjo, ar kasatoriaus įrodymai atitiko jiems keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus, įtvirtintus BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse.
Kasatorius nurodo, kad jis viso proceso metu teigė, jog duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo jų suklaidintas, todėl save apkalbėjo ir šiais parodymais nebuvo galima vadovautis priimant procesinį sprendimą. Anot kasatoriaus, jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus: 2012 m. vasario 2 d. įtariamojo apklausoje, 2012 m. liepos 13 d. įtariamojo papildomoje apklausoje bei 2012 m. rugpjūčio 7 d. įtariamojo apklausoje, o įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje davė 2012 m. gegužės 22 d. Tiek 2012 m. vasario 2 d. įtariamojo apklausoje, tiek 2012 m. liepos 13 d. įtariamojoje papildomoje apklausoje bei 2012 m. gegužės 22 d. parodymų patikrinimo vietoje metu kasatorius dalyvavo be gynėjo. Be to, visų įtariamojo apklausos protokolo protokolų turinys yra identiškas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog apklausos metu asmenų duotų parodymų fiksavimas apklausos protokole ne pagal jų parodymus apklausos metu, o perrašant ar kitaip atsižvelgiant į ankstesnius apklausiamų asmenų parodymus, pažeidžia BPK 179 straipsnio, 188 straipsnio 4 dalies normas, reglamentuojančias asmenų apklausos protokolo surašymo tvarką.
Pažymėtina, kad kasatorius savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nepatvirtino, prisipažino tik iš dalies ir paaiškino tik, kad kito kaltinamojo A. L. prašymu stovėjo ant kelio ir saugojo, jog niekas nematytų, kaip A. L. iš savo kaimynystėje statomo gyvenamojo namo pasiims savo daiktus, kitą dieną padėjo paimtus daiktus iškrauti, apie vagystę nežinojo, galvojo, jog katilai ir įranga priklauso A. L. kaip kompensacija už jo atliktus darbus. Be to, pagal suformuotą teismų praktiką asmenų – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo – parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Todėl manytina, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus, nepašalinęs visų kilusių abejonių dėl kasatoriaus kaltės, nuosprendį grindė jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Todėl visiškai nepagrįstos apeliacinės instancijos teismo išvados, jog aplinkybė, kad kasatorius savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino teisme, nereiškia, jog šie parodymai yra niekiniai ir neturintys įrodomosios vertės. Priešingai, būtent nuteistojo A. L. parodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas nuosprendį, buvo nenuoseklūs. Be to, kasatorius visada tvirtino, kad su A. L. konfliktavo, todėl šis jį apkalbėjo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Rimvydas Valentukevičius prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad iš kasacinio skundo turinio matyti, jog kasatorius, neigdamas savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, už kurią buvo nuteistas, padarymo, pateikia argumentus, kurie iš esmės yra susiję su atskirų šios bylos įrodymų (jo paties parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kito nuteistojo A. L. parodymų) vertinimu, kuris yra subjektyvus ir sietinas su kasatoriaus noru išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Argumentuodamas skunde nurodytų BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatų pažeidimus, kasatorius nepateikia jokių objektyvaus pobūdžio duomenų ir juos pagrindžiančių argumentų, kurie patvirtintų šių pažeidimų, susijusių su duomenų, kurie teismų buvo pripažinti įrodymais, gavimo neteisėtumą. Todėl minėtieji skundo teiginiai ir visa su jais susijusi argumentacija vertintina kaip deklaratyvi kasatoriaus nuomonė. Iš skundžiamo nuosprendžio išvadų matyti, kad jis yra motyvuotas, teismas įvertino pirmiau paminėtas aplinkybes visų byloje surinktų ir teismo įvertintų įrodymų visumos kontekste, nurodydamas argumentus, kodėl pripažindamas kasatorių kaltu remiasi vienais įrodymais, o kitus – atmeta.
Skunde taip pat nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neatsižvelgė į kasatoriaus pateiktus atsikirtimus į (prokuroro) apeliacinį skundą ir jų nevertino, todėl buvo pažeistos BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios apeliacinės instancijos priimamo nuosprendžio surašymą. Šie skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini. Iš baudžiamosios bylos ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nagrinėjo ne kasatoriaus ar kitų nuteistųjų šioje byloje, o prokuroro ir nukentėjusiojo šioje byloje apeliacinius skundus. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas kasatorių pagal jam pareikštą kaltinimą, pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir pagrįstai konstatavo, jog įrodymai pirmosios instancijos teisme buvo vertinami selektyviai, neįvertinus nustatytų aplinkybių visumos. Taigi BPK nuostatos, reglamentuojančios bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, pritaikytos tinkamai.
Nuteistojo D. N. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl D. N. nuteisimo pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį
Kasatorius ginčija nuteisimą, teigia, kad jis nežinojo apie A. L. ir T. J. susitarimą pagrobti UAB „A“ turtą ir teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai išnagrinėjo prokuroro apeliacinį skundą ir pagrįstai pripažino, kad D. N. veikė bendrininkų grupėje susitaręs su A. L. pagrobti svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog D. N. neabejotinai suprato, kad A. L. siekė pagrobti būtent svetimą turtą, o ne pasiimti savo turtą, ir jo paprašė stebėti aplinką, kad niekas neateitų, neatvažiuotų ir tokiu būdu A. L. ir T. J. nebūtų užklupti įvykio vietoje darantys nusikalstamą veiką – vagystę, įsibrovus į patalpą.
Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kasatorius pripažino visiškai ir paaiškino, kad „A. L. ir T. J. jam pasakė, jog yra tokie šildymo katilai, kuriuos galima pavogti ir taip „pasidaryti“ pinigų, jis suprato, kad reikia padėti, t. y. pasaugoti, pažiūrėti, ar niekas neatvažiuoja, jis padėti sutiko. Po keleto dienų jis nuėjo pas A. L., vėliau atėjo ir T. J., tuomet jie parodė jam daugiabutį namą, iš kurio ketino vogti šildymo katilus. Jam reikėjo saugoti, kad netikėtai prie to namo niekas neprivažiuotų. Jis su savo automobiliu nuvažiavo prie kapinių esančios stovėjimo aikštelės, kuri yra ant kalniuko, ir nuo jos galėjo matyti, kas važiuoja link tos pusės. Po vienos ar kelių valandų pro jį pravažiavo A. L. automobilis ir, kaip jie buvo susitarę, jis nusekė iš paskos. Jie nuvažiavo į Kauno r., Karmėlavos II k., ir atokiau pastatę automobilį su pavogtais katilais paliko“. Be to, iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2012 m. gegužės 22 d. kasatorius patvirtindamas savo apklausos metu nurodomas aplinkybes, parodė Kauno r., Karmėlavos sen., Karmėlavoje, (duomenys neskelbtini) esantį kalniuką, ant kurio atvyko su savo automobiliu „BMW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stebėjo Karmėlavoje, (duomenys neskelbtini), esantį daugiabutį namą ir nurodė kryptį, kuria A. L. ir T. J. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio, iš kurio pagrobė šildymo įrangą. Be to, D. N. ikiteisminio tyrimo metu dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir dalyvaujant gynėjui, kuris užtikrino tinkamą įtariamojo gynybą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pavadino neįtikinama apelianto versiją, kad jis buvo suklaidintas tyrėjų ir dėl nenustatytų priežasčių save apkalbėjo. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad ta aplinkybė, jog išteisintasis D. N. šių savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino teisme, nereiškia, jog šie parodymai yra niekiniai ir neturintys įrodomosios vertės. Teismas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertino kartu su kitais įrodymais byloje. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes visiškai atitiko realią nusikaltimo padarymo situaciją bei sutapo su kitų nuteistųjų šioje byloje parodymais. Jie nebuvo vieninteliai, nulėmę kasatoriaus nuteisimą, dėl to nebuvo jokio pagrindo jais nesivadovauti. D. N. dalyvavimą nusikaltimo padaryme ir jo vaidmens supratimą patvirtina kito nuteistojo A. L. parodymai. A. L., apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parodė, kad D. N. paprašė, jog šis pasaugotų pagrindinį įvažiavimą į statomą namą, kad niekas neatvažiuotų ir taip jie nebūtų užklupti įvykio vietoje. Taip pat A. L. nurodė, kad D. N. apie vagystę viską žinojo.
Nors nagrinėjant bylą teisme D. N. teigė nesupratęs, jog dalyvauja nusikaltimo padaryme, apeliacinės instancijos teismas šį D. N. paaiškinimą pagrįstai pripažino jo gynybine versija, kuri prieštarauja tiek jo paties parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir kitų bendrininkų parodymams. Pagrįstai teismas pripažino neįtikinamais D. N. paaiškinimus, kuriais jis teigia saugojęs, kad niekas neatvažiuotų į vietą, kurioje A. L. ėjo neva pasiimti savo pinigus, daiktus ar santechnikos įrankius, tačiau nežinojęs, kad tokiu būdu yra vykdoma vagystė. Nelogiška saugoti vietą, kurioje nieko neteisėto nevyksta. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pavadino neatitinkančias tikrovės ir neįtikinamais D. N. gynybos argumentus, kad jis nesuvokė, jog yra daroma nusikalstama veika, ir manė, kad A. L. teisėtai nori susigrąžinti savo daiktus, nes kiekvienas apdairus žmogus suvokia, jog siekiant susigrąžinti savo daiktus nereikia saugoti teritorijos ir stebėti, kad joje neatsirastų kitų asmenų.
Teisėjų kolegija laiko, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir juos vertindamas nepadarė BPK 20 straipsnio pažeidimų. D. N. pagrįstai nuteistas už tai, kad padėjo bendrininkams A. L. ir T. J. pagrobti turtą, šiems įsibrovus į namą. Jo padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. N. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Vladislovas Ranonis
Vytautas Piesliakas
