Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-394/2012

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06888-2009-9

Procesinio sprendimo kategorija 118.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Zigmo Levickio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. J. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Remada“ ieškinį atsakovui P. J. G., dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB Namų priežiūros centrui, UAB „Plėtros projektai“, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Remada“, vadovaudamasis CK 1.138, 6.38, 6.200, 6.256 straipsniais, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 3 straipsnio 4 dalimi, prašė teismo priteisti iš atsakovo P. J. G. 1439,42 Lt skolos už laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. suteiktas komunalines paslaugas, 232,83 Lt delspinigių, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 1439,42 Lt skolos, 232,83 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl UAB „Remada“ ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 23 d. šalys sudarė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausančios patalpos, bendrojo naudojimo objektų ir šiam namui priskirto žemės sklypo priežiūros sutartį. Tačiau administratoriumi ieškovas nei daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių jungtinės veiklos sutartimi, nei savivaldybės vykdomosios valdžios sprendimu nebuvo paskirtas. Be to, ieškovui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suteikta teisė teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 30-1795 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi paskirta UAB Namų priežiūros centras, todėl šalių sutartiniai teisiniai santykiai pasibaigė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pakeitė Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. preliminarų sprendimą ir tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovui iš atsakovo 1439,42 Lt skolos, 23,28 Lt delspinigių, metines 5 procentų palūkanas už priteistą 1462,70 Lt sumą nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2006 m. nuosavybės teise valdo 107,25 kv. m bendro ploto butą (duomenys neskelbtini). 2007 m. rugpjūčio 23 d. šalys sudarė Pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti veiksmus, būtinus namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti bei pastatui priskirtam žemės sklypui prižiūrėti, o atsakovas – mokėti ieškovui sutartyje nustatyto dydžio įmokas. Atsakovas iki 2009 m. sausio mėnesio už ieškovo suteiktas paslaugas mokėjo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 30-1795 namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi paskirta UAB Namų priežiūros centras, tačiau namo administravimas neįregistruotas, ši bendrovė neperėmė iš ieškovo namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo (Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.4 punktas). Nurodytą įsakymą ieškovas skundžia teismine tvarka, procesas nebaigtas. Faktinį namo administravimą ieškovas vykdo iki šiol. Aplinkybių, susijusių su namo administravimo neperėmimu, tyrimas išeina už nagrinėjamo ginčo ribų. Teismas nurodė, kad šalių sutarties 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant sutartis pasibaigia, nenustatyta. Šalių sutartis nelaikytina pasibaigusia įstatymo pagrindu (CK 4.84 straipsnio 4 dalis, 4.250 straipsnis). Šalių sutartyje nurodyta ieškovo veikla neprieštarauja UAB „Remada“ įstatams (2.2 punktas). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino atsakovo prieštaravimus dėl prašomų priteisti 232,83 Lt delspinigių, todėl teismas tenkino dalį ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą.

Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad ieškovas ginčijo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. 30-1795 dėl kito administratoriaus paskyrimo; teisminis procesas administracinėje byloje pasibaigė 2010 m. lapkričio 16 d. Dėl kilusio ginčo UAB Namų priežiūros centras realiai neperėmė namo administravimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nutraukė paslaugų, numatytų šalių sutartyje, teikimą, kol vyko ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, todėl paslaugos atsakovui laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. buvo teikiamos teisėtai šalių sutarties pagrindu. Aplinkybė – paslaugų teikimas be reikiamo leidimo iki 2009 m. sausio 1 d. – nebuvo vertinimo dalykas nagrinėjamoje byloje, todėl negali būti ir apeliacijos dalyku. Šalių sutartiniai teisiniai santykiai nenutrūko, sutartis neginčijama, teismo nepripažinta negaliojančia, taigi sudaryta teisėtai, turi įstatymo galią ir šalių turi būti vykdoma sąžiningai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti administravimo ir pridėtinės vertės mokesčius, ir priimti naują sprendimą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl sutarties pasibaigimo pagrindo. Atsakovo nuomone, teismai netinkamai aiškino šalių sutarties 7 punktą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad vien naujo administratoriaus paskyrimo faktas sutarties nenutraukia CK 6.199 straipsnio pagrindu. Akcentuodamas sutarties laisvės principą, sutarties aiškinimo taisykles ir sutarties šalies pareigą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos–Ukrainos įmonė UAB „Azovfltas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. UAB „Pineka“, bylos Nr. 3K-3-262/2010; kt.). Atsakovo nuomone, šalių sutarties turinys atitinka vartojimo sutarčių požymius. Sutartis sudaryta prisijungimo būdu, t. y. naudojant standartines paslaugų teikimo sutarties sąlygas, taigi sutarties sąlygos nebuvo šalių individualiai aptartos. Atsakovas, kaip silpnesnioji sutarties šalis, iš esmės negalėjo vienašališkai nutraukti sutarties, kol neįvyks tam tikros sutartyje nustatytos sąlygos. Atsakovo teigimu, sistemiškai aiškinant šalių sutarties 7 straipsnio 1, 3 punktus, taikant CK 6.199 straipsnį, darytina išvada, kad sutartyje negali būti vartotojui nustatytas draudimas vienašališkai nutraukti sutartį, iš anksto įspėjus ieškovą (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Atsakovas, remdamasis kasacinio teismo praktika, akcentuoja būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001). Atsakovo nuomone, teismai tinkamai neįvertino jo ir kitų daugiabučio namo gyventojų aiškiai išreikštos valios nutraukti šalių sudarytą sutartį. Namo gyventojams nutraukus su ieškovu sudarytą sutartį, bendrojo naudojimo patalpos turėjo būti prižiūrimos ir išlaikomos naujai paskirto administratoriaus – UAB Namų priežiūros centro. Ieškovas buvo informuotas apie sutarties nutraukimą per protingą terminą (CK 6.199 straipsnis), tačiau, neatsižvelgdamas į aiškiai išreikštą atsakovo valią, toliau teikė savo paslaugas pagal negaliojančią sutartį ir neperdavė įstatymo nustatyta tvarka įgaliojimų bei namo dokumentacijos naujajam namo administratoriui. Ieškovas piktnaudžiavo savo subjektine teise, todėl teismai turėjo atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų turinį vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. ir kt. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. K. ir kt. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimas Ocėano Grupo Editorial v. Roció Murciano Quintero (bylos Nr. C-240/98) ir Salvat Editores SA v. José M. S?nchez Alcón Prades ir kt., bylų Nr. C-241/98–C-244/98 (Rink. p. I-04941, 2000); 2002 m. lapkričio 21 d. sprendimas Cofidis SA v. Jean-Louis Fredout, bylos Nr. C-473/00 (Rink. p. I-10875, 2002).

2. Dėl neteisėtų ieškovo veiksmų. Teismai neįvertino, kad ieškovas iki 2011 m. vasario 28 d. nevykdė teisės aktų nuostatų ir Vilniaus miesto savivaldybės teisėto reikalavimo perduoti administravimą UAB Namų priežiūros centrui (CK 4.84 straipsnio 1, 2 dalys, Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“). Vilniaus miesto savivaldybė įpareigojo ieškovą nedelsiant perduoti UAB Namų priežiūros centrui namo techninę dokumentaciją, nepanaudotas lėšas ir kt., ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus (aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 38 punktas, Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.3 punktas, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 32 punktas).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Procesiniame dokumente nurodyta, kad atsakovas nepagrįstai šalių susiklosčiusius santykius laiko administravimo teisiniais santykiais. Tarp šalių susiklostė bendrojo naudojimo patalpų, objektų ir žemės sklypo valdymo, tvarkymo bei priežiūros teisiniai santykiai, nes šalys yra namo bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiai (CK 4.76 straipsnis), kurie sudarė sutartį, pavadindami ją administravimo sutartimi. Šios sutarties atsakovas neginčijo. Remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis akivaizdu, kad ši turi jungtinės veiklos, atlygintinio paslaugų teikimo sutarčių požymių. Šalių sutartis neprieštarauja nei šalių teisėms bei teisėtiems interesams, nei sutarties tikslui, o sutarties dalykas nėra ginčijamas ar išimtas iš civilinės apyvartos. Dėl to šalių santykiai sudarytos sutarties pagrindu buvo teisėti nuo jos sudarymo dienos iki 2011 m. vasario 28 d., kai UAB Namų priežiūros centras perėmė patalpų konstrukcijų dokumentaciją.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2012 m. birželio 20 d. gautas šalių prašymas rašytinio proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) galioja ir kasaciniame procese. Kasacinis procesas ne tik pradedamas dalyvaujančio byloje asmens (kasatoriaus) iniciatyva, bet ir gali baigtis jo ir kitos šalies iniciatyva, kai šie įgyvendina procesinę teisę baigti bylą taikos sutartimi. Kartu pažymėtina, kad tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi, nėra absoliutūs. Šalių prašymas baigti bylą taikos sutartimi teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

2012 m. birželio 20 d. šalys pateikė kasaciniam teismui prašymą rašytinio proceso tvarka patvirtinti šalių 2012 m. birželio 8 d. pasirašytą taikos sutartį (rašytinis sutarties tekstas pridėtas prie prašymo) ir bylą nutraukti. Nurodoma, kad šalims žinomi civilinės bylos nutraukimo, sudarius taikos sutartį, teisiniai padariniai, nustatyti CK 6.985 straipsnyje ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 294 straipsnyje. Šalys prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jos byloje buvo taikytos.

Remiantis kasaciniam teismui pateiktos taikos sutarties tekstu šalys susitarė ginčą baigti gera valia. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių pareiškimas baigti bylą taikos sutartimi pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia viešojo intereso. Iš šalių prašymo baigti bylą taikos sutartimi ir sudarytos taikos sutarties teksto matyti, kad joms žinomi teisiniai šių veiksmų padariniai (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šalių pateikta taikos sutartis tvirtintina, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimas ir nutartis naikintini ir civilinė byla nutrauktina (CPK 340 straipsnio 5 dalis).

Šalims sudarius taikos sutartį ir ją pateikus kasaciniam teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, Advokatų profesinei bendrijai Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX grąžintinas visas žyminis mokestis, už atsakovą sumokėtas paduodant kasacinį skundą (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme patirta 38,05 Lt tokių išlaidų. Remiantis šalių sudarytos taikos sutarties 4 punktu šios išlaidos, taip pat 22,80 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, priteistinos iš atsakovo.

Pagal turimus duomenis laikinosios apsaugos priemonės byloje nebuvo taikytos, todėl nėra pagrindo tenkinti šalių prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartį ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą panaikinti.

Patvirtinti tokią šalių sudarytą taikos sutartį:

RUAB „Remada“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) (toliau Taikos sutartyje vadinamas ieškovu), ir P. J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (toliau Taikos sutartyje vadinamas atsakovu), vadovaudamiesi CPK 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 231 straipsnio 2 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, nusprendė civilinę bylą Nr. 2-2014-391/2010, kuri yra šiuo metu kasaciniame teisme, bylos Nr. CIK-424-2012, pagal ieškovo ieškinį dėl skolos, palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo (toliau – ieškinys), baigti taikos sutartimi ir susitarė:

1. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad:

1.1. Ieškovas RUAB „Remada“ kreipėsi su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. imtinai 1672, 25 Lt (1439, 42 Lt skolą ir 232,83 Lt delspinigių) bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat išlaidas advokato paslaugoms apmokėti bei visas kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas;

2. Šalys šia Taikos sutartimi susitarė:

2.1. Ieškovas šia Taikos sutartimi atsisako dalies savo reikalavimo – priteisti 418,09 Lt (339,01 Lt administravimo išlaidų mokestis, 64,40 Lt PVM šiam administravimo mokesčiui ir 14,68 LTL administravimo mokesčiui su PVM tenkantys delspinigiai po 0,2 procento per dieną nuo uždelstos sumos už 182 dienas), taip pat atsisako 5 procento procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas savo išlaidas advokatui mažina iki 363 Lt sumos.

2.2. Atsakovas sumoka ieškovui 1617,16 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniolika Lt 16 ct) sumą, kurią sudaro 1254,16 Lt skola ir delspinigiai bei 363 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, pervesdama šią sumą į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

2.3. Ieškovas ir atsakovas, pasirašydami šią Taikos sutartį, patvirtina, kad nė viena šalis neturi viena kitai jokių pretenzijų už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. imtinai.

3. Teismo turėtas pašto išlaidas valstybei atlygina atsakovas.

4. Taikos sutarties šalys yra susipažinusios ir visiškai supranta CPK 42 straipsnio l dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio l dalies 5 punkte ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes, atsirandančias sudarius ir teismui patvirtinus šią Taikos sutartį bei dėl to nutraukus civilinę bylą, t. y. supranta, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Taikos sutarties šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

5. Pasirašydamos šią Taikos sutartį šalys patvirtina, kad yra atidžiai susipažinusios su jos sąlygomis (įsipareigojimais) ir reikalavimais. Tuo pačiu, Taikos sutarties šalys patvirtina, kad šios Taikos sutarties sąlygos (įsipareigojimai) ir reikalavimai yra joms visiškai suprantami. Šalys pasižada jų sąžiningai laikytis. Pasirašydami šią Taikos sutartį ieškovas ir atsakovas patvirtina, kad Taikos sutartis atitinka tikruosius šalių ketinimus ir valią, todėl prašo teismo patvirtinti šią Taikos sutartį ir bylą nutraukti.

6. Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.

7. Taikos sutartis sudaryta trimis vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais, kurių vienas pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, likę du – po vieną šios Taikos sutarties šalims.

Civilinę bylą nutraukti.

Priteisti iš atsakovo P. J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 60,85 (šešiasdešimt Lt 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Grąžinti Advokatų profesinei bendrijai Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX (j. a. kodas (duomenys neskelbtini) 50 (penkiasdešimties) Lt žyminį mokestį, 2012 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 03191127 sumokėtą AB Šiaulių banko Vilniaus filiale.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Gintaras Kryževičius

Zigmas Levickis